637cd893-406a-40ff-8711-9aecc2f573c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismoAdministracinė byla Nr. N62-847/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00141-2010-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 47.11; 52.2; 52.5 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 22 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K.

V. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties Kazimiero V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                                                 I. Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Viešųjų pirkimų tarnyba) 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalimi, K.

V. A. paskyrė 1000 Lt baudÄ . Nuobauda skirta už tai, kad perkančioje organizacijoje – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, 2007 m. gruodžio mėn. vykdant vieÅ¡ojo pirkimo „Tarptautinės konferencijos organizavimo paslaugų pirkimas“ neskelbiamų supaprastintų derybų bÅ«du procedÅ«ras, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, t. y. perkančiosios organizacijos vieÅ¡ojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija), kurios pirmininku buvo K.

V. A., pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) reikalavimus: Komisija vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vykdė pagal parengtas Derybų sÄ lygas, kurių 4 priedo 7 punkto nuostata numato, jog paslaugų teikėjas turi siÅ«lyti ne mažiau 2 variantų priėmimų ne vieÅ¡butyje (prieÅ¡tarauja Derybų sÄ lygų 4.3 p., Ä®statymo 26 str. 1 d. ir 101 str. 5 d.); Derybų sÄ lygų 2 priede „Finansinis pasiÅ«lymas“ (toliau – ir Finansinis pasiÅ«lymas), pagal kurį tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus, turėjo apskaičiuoti pasiÅ«lymo kainÄ , nebuvo įtrauktos visos pirkimo objekto sudėtinės dalys, nurodytos 4 priede (priėmimų ne vieÅ¡butyje organizavimo iÅ¡laidos, pagal perkančiosios organizacijos poreikį aprÅ«pinimas kanceliarinėmis prekėmis), dėl ko Å¡ių iÅ¡laidų tiekėjas neįtraukė į pasiÅ«lymo kainÄ , o Komisija jų nevertino.

Neįtraukusi į Finansinio pasiÅ«lymo formÄ pirkimo objekto sudėtinių dalių, nurodytų 4 priedo 7 ir 9.6 punktuose, ir jų nevertindama, Komisija pažeidė „VieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos“, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1S-10 (toliau – ir Metodika) 12, 19, 27.5.4 punktus. Neskelbiamų supaprastintų derybų bÅ«du vykdydama vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, Komisija neužtikrino pagrindinių Metodikos 4 punkte įtvirtintų kainodaros taisyklių nustatymo principų, Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi, Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas – pasiekimo.

K. V. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas nutarimÄ panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. Apeliaciniu skundu K. V. A. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimas bÅ«tų panaikintas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadų nemotyvavo, nepasisakė Metodikos ir Ä®statymo taikymo aspektais, nevertino, kurie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia Ä®statymo ir Metodikos reikalavimus.

Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog derybų sÄ lygose nustatyti reikalavimai yra pakankamai tiksliai apibÅ«dinti bei perkančiosios organizacijos poreikis yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, todėl pirkimo objekto sudėtines dalis buvo galima įvertinti pagal tiekėjo siÅ«lomus paslaugų ir prekių įkainius. Pažymi, jog Vidaus reikalų ministerija organizavo 37-tÄ jÄ Interpolo Europos regioninę konferencijÄ , kurioje dalyvavo 39 Å¡alių atstovai. Konferencija savo apimtimi buvo didelė, Interpolas yra specialų statusÄ turinti organizacija, todėl Å¡iai konferencijai buvo keliami ypatingi saugumo reikalavimai, dėl ko perkančioji organizacija buvo įpareigota savo veiksmus derinti su Interpolo atstovais.

BÅ«tent dėl ypatingo saugumo reikalavimų, perkančiajai organizacijai nebuvo sudarytos galimybės tiksliai iÅ¡ anksto numatyti priėmimų ne vieÅ¡butyje organizavimui reikalingų prekių ir priemonių bei kanceliarinių prekių poreikio. Pirmosios instancijos teismas to nevertino. Be to, apygardos administracinis teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas. Apeliantas nurodo, jog perkančioji organizacija, organizuodama konkursÄ , remdamasi Metodikos 6 punkte įtvirtintais kainos apskaičiavimo bÅ«dais, pasirinko dalinio sutarties vykdymo iÅ¡laidų padengimo bÅ«dÄ .

Remdamasis Metodikos 18 ir 19 punktų nuostatomis, apeliantas nurodo, jog atsižvelgiant į rengiamos konferencijos pobÅ«dį, perkančioji organizacija pasirinko tokį kainų skaičiavimo bÅ«dÄ , kuris leidžia racionaliai panaudoti valstybės lėšas, ir kuris yra tinkamas esant tokioms faktinėms aplinkybėms. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada, jog Metodika nesuteikia teisės faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų nevertinti – tokiu aiÅ¡kinimu bÅ«tų paneigtas dalinio sutarties vykdymo iÅ¡laidų padengimo esmė ir tikslas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:                                                                  II. Apeliacinis skundas tenkintinas. K. V. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ . Å ioje teisės normoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«do parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudÄ perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti vieÅ¡ojo pirkimo komisijai asmenims, vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimÄ , nuo 500 iki 2500 litų.

Iš šios teisės normos matyti, kad šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už 3 alternatyvias veikas, t. y.

1) Ä®statymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimÄ , 2) vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«do parinkimo tvarkos pažeidimÄ bei 3) Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymÄ . Ä®vertinus protokole formuluojamÄ kaltinimÄ , matyti, kad K. V. A. nėra inkriminuojami nei vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«do parinkimas, nei komisijos sprendimų nevykdymas, todėl turėtų bÅ«ti tiriamas Ä®statymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir bÅ«tent Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. PrieÅ¡ingu atveju negali bÅ«ti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien apraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimÄ nustatantį aktÄ , t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ . Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus K. V. A. suformuluoto kaltinimo turinį, matyti, jog jam iš esmės inkriminuojami Metodikos, t. y. poįstatyminio teisės akto, nuostatų pažeidimai bei Įstatyme įtvirtintų principų nesilaikymas. Tačiau pažymėtina, kad poįstatyminių teisės aktų pažeidimas nesudaro ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sudėties. Be to, įvertinus protokole nurodytų Metodikos normų turinį, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokios Įstatymo nuostatos buvo pažeistos.

Tuo tarpu kaltinimas principų pažeidimu yra apskritai nekonkretus – protokole nėra nurodyta, kokie būtent Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ar skaidrumo) ir kokiais veiksmais jie buvo pažeisti. Taip pat neaišku, kokiu būdu buvo pažeistas Įstatyme įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog lėšos būtų buvę panaudotos neracionaliai (per didele kaina pirktos prekės ar paslaugos ir pan.).

Toks kaltinimo nekonkretumas užkerta galimybę bylÄ nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veikÄ teisiniu požiÅ«riu bei tuo pačiu – asmeniui gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo. Dėl paminėtų protokolo ir medžiagos trÅ«kumų pirmosios instancijos teismo nutartis ir Tarnybos nutarimas turi bÅ«ti panaikinti ir byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta Tarnybai medžiagos ir protokolo trÅ«kumams Å¡alinti. Tačiau įvertintina tai, kad K. V. A. inkriminuojama veika buvo padaryta 2007 m. gruodį, Å¡iuo metu nuo veikos padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai.

Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali bÅ«ti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Ä®vertinus tai, jog panaikinus Tarnybos nutarimÄ ir apygardos administracinio teismo nutartį, jokio galiojančio sprendimo skirti nuobaudÄ K. V. A. nebėra, darytina iÅ¡vada, kad bylos grÄ Å¾inimas papildomam nagrinėjimui nebegalimas, todėl byla K. V. A. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukiama. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

K. V. A. apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ K. V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėjai                                                                                           Antanas Ablingis                                                                                                         Ričardas Piličiauskas                                                                                                         Virgilijus Valančius