Legislator Case Law & Legislation
2022-05-18 Nr. AB-12861-3-62-3-00444-2022-2 AI generated

2022-05-18 Nr. AB-12861-3-62-3-00444-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-05-18 Nr. AB-12861-3-62-3-00444-2022-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-05-18 Nr. AB-12861-3-62-3-00444-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65079 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2519-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00444-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65079 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis su šeima iš (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) 2009 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji jo nepriima gyventi visam laikui, o (duomenys neskelbtini) , grupuotės žinodamos, kad jis yra pasiturintis asmuo, siekdamos nusavinti jo turtą jam grasina ir reikalauja pinigų. Kadangi (duomenys neskelbtini) nesaugu, pareiškėjas prašo prieglobsčio Europos Sąjungoje.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o kitoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra (duomenys neskelbtini), todėl gyventi jam persikėlus į kitą (duomenys neskelbtini) vietovę būtų dar sunkiau ir pavojinga, gali būti nužudytas vien dėl savo religinės krypties.

4. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastis – patiriamus grasinimus dėl savo turto ir priklausymo religinei krypčiai. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir pasiturinčių žmonių nužudymų, ypač jei yra (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia galinčios kilti grėsmės. Šios aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti pareiškėjas pažymėjo, jog vien tai, kad jis kirto valstybės sieną nelegaliai neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jo vaikai neturėjo reikiamų dokumentų (duomenys neskelbtini), todėl jis norėjo atvykti į bet kurią Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalį ir atsivežti savo šeimą. 2019 m. buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) ir iš jos išvyko, kad apsaugotų savo žemes, kurias partijos nori nusavinti.

8. Atsakovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir pasiturinčių žmonių nužudymų, tačiau pareiškėjas nepagrindė savo prieglobsčio prašymo tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas pasižymi esminiais trūkumais – buvo nedetalus, nenuoseklus, prieštaringas. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė keliais motyvais, t. y., kad jo vaikai neturėjo reikiamų dokumentų (duomenys neskelbtini), todėl norėjo atvykti į bet kurią ES šalį ir atsivežti savo šeimą. Siekis įsikurti ES šalyje išvykimo iš kilmės šalies priežasties vertinimo aspektu, atsakovo teigimu, nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, kadangi nėra nulemtos „konvencinių“ priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog apklausos metu pareiškėjo prieglobsčio motyvai keitėsi ir jis jau teigė, kad 2019 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini), norėdamas apsaugoti savo žemes nuo partijų nusavinimo ir savo gyvybę, tačiau pareiškėjas niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl partija nori nusavinti jo žemes ir dėl kokių priežasčių grėsė pavojus jo gyvybei. Be to, pareiškėjas apklausų metu teikė skirtingas pasakojimo apie grasinimus detales: vienos apklausos metu teigė, kad buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) aplankyti žmonos ir gimusio sūnaus, ir tvarkydamas vaiko dokumentus, sužinojo, kad partija nori nusavinti jo žemes, o kitos apklausos metu teigė, kad tai buvo grupuotė, kuri vadinosi Bari ir ji nenorėjo nusavinti žemes, tačiau jiems reikėjo, kad pareiškėjas mokėtų pinigus, nes neva žinojo, kad tose žemėse jis siekia vykdyti verslą. Uždavus pareiškėjui klausimą, kiek laiko tęsėsi grasinimai iš tos grupuotės, jis nurodė, kad kelis mėnesius, nors prieš tai buvusios apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) buvo grįžęs 2019 m. tik 2 savaitėms. Pareiškėjas netgi negalėjo prisiminti konkrečių metų, kada jo minimi įvykiai vyko, nurodė, kad 2017–2019 m. laikotarpyje (reikėtų pažiūrėti, kada sūnus gimė), teigė, kad grupuotė per savo atstovus jį šantažavo, bet jo šeima, kuri liko (duomenys neskelbtini), nesusidūrė su šios grupuotės grasinimais. Atsakovo teigimu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į paaiškinimus, kurie yra abstraktūs ir nekonkretūs, jo pasakojimas apie tariamą persekiojimą, įvertintas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti / areštuoti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje zonoje vyksta tiek vidaus, tiek tarptautinis ginkluotas konfliktas, o jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas smurtas, kur vien pareiškėjo buvimas (duomenys neskelbtini) rajone, lemtų realų pavojų patirti rimtą grėsmę ir žalą. Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) anksčiau parengtomis gairėmis apie socio-ekonominę padėtį (duomenys neskelbtini), duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyktų konfliktas tarp skirtingų religinių ar etninių grupių, rasta nebuvo. Be to, pagal JAV valstybės departamento 2018 m. ataskaitą, (duomenys neskelbtini) be arabų (duomenys neskelbtini) gyvena ir kitos įvairios bendruomenės, kaip (duomenys neskelbtini), tačiau tiksli bendruomenių procentinė dalis nebuvo nurodyta. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir dėl šios priežasties neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. K. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pirminis pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas buvo užtikrinti savo ir savo šeimos, kurią nori perkelti į ES šalį, saugumą, vėlesnės apklausos metu šis motyvas papildytas argumentais, teigiant, kad jis 2019 m. buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), tačiau ir iš jos išvyko, kad apsaugotų savo žemes, kurias partijos nori nusavinti, o dar vėliau teigė, kad apsaugotų savo gyvybę.

14. Taip pat teismas nustatė, kad pirminis prieglobsčio prašytojo motyvas prašant prieglobsčio buvo šeimos saugumas, siekiant atvykti į bet kurią ES šalį ir atsivežti savo šeimą. Šiuos argumentus jis grindė tuo, kada dar 1996 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) prekybos tikslais, o nuolat į (duomenys neskelbtini) gyventi persikėlė 2011 m., kai prasidėjo įvykiai (duomenys neskelbtini) ir pasikartojo (duomenys neskelbtini). Vėliau apklausos metu pareiškėjas teigė, kad 2019 m. buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) ir iš jos išvyko, kad apsaugotų savo nuosavybę (žemes), kurias partijos nori nusavinti, o dar vėliau teigė, kad apsaugotų savo gyvybę. Teigdamas, kad 2019 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini), norėdamas apsaugoti savo žemes nuo partijų nusavinimo ir savo gyvybę, detaliau negebėjo paaiškinti, kodėl partija nori nusavinti jo žemes ir dėl kokių priežasčių grėsė pavojus jo gyvybei. Apklausų metu iš esmės buvo skirtingai pasakojamos jam kylančios grėsmės bei pasakojimo apie grasinimus detalės. Vienos apklausos metu prieglobsčio prašytojas teigė, kad buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) aplankyti žmonos ir gimusio sūnaus, ir, tvarkydamas vaiko dokumentus, sužinojo, kad partija nori nusavinti jo žemes, kitos apklausos metu teigė, kad tai buvo grupuotė, kuri vadinosi Bari ir ji nenorėjo nusavinti žemes, tačiau jiems reikėjo, kad pareiškėjas mokėtų pinigus, nes neva žinojo, kad tose žemėse jis siekia vykdyti verslą. Apklausos metu Migracijos departamento atstovui siekiant patikslinti aplinkybes dėl grasinimų iš tos grupuotės trukmės, pareiškėjas nurodė, kad tai tęsėsi kelis mėnesius, nors pirminės apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) buvo grįžęs 2019 m. tik 2 savaitėms. Pareiškėjas negalėjo prisiminti konkrečių metų, kada jo minimi įvykiai vyko, nurodė, kad apytiksliai 2017–2019 m. laikotarpiu, teigė, kad grupuotė per savo atstovus jį šantažavo, bet jo šeima, kuri liko (duomenys neskelbtini), nesusidūrė su šios grupuotės grasinimais. Apklausos metu uždavus klausimą, kas jam grėstų grįžus į (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojas atsakė, kad kaip ir daugelis kitų grįžusių (duomenys neskelbtini) jis dingtų arba būtų nužudytas.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teigia atvykęs iš (duomenys neskelbtini), kur užsiėmė verslu, jo verslas generavo pakankamas pajamas, leidusias jam išlaikyti šeimą pakankamai aukštu pragyvenimo lygmeniu (nurodė, kad žmona gimdė privačiuose gimdymo namuose, vaikai lankė privačią mokyklą mokant per mėnesį 800 Eur), tačiau jo šeimos nariai neturėjo legalių dokumentų, leidusių gyventi pilnavertį gyvenimą. Pareiškėjo socialinius ryšius su (duomenys neskelbtini) patvirtino ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu ir kituose dokumentuose, nurodė, kad puikiai moka rusų kalbą. Taigi jo deklaruojamus išvykimo iš (duomenys neskelbtini) argumentus dėl jo įvardijamų priežasčių, kad šeimos nariai neturėjo legalių dokumentų, o (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas ir jam bei jo šeimai kyla reali grėsmė, teismas laikė neatitinkančiais tikrovės.

16. Teismas pažymėjo, jog pirminė informacija ir vėlesnių apklausos metu teikiama informacija ženkliai skyrėsi. Teikdamas duomenis prašyme suteikti prieglobstį, pareiškėjas nenurodė, kad yra vedęs, turi vaikų, nenurodė nei tikėjimo, nei priklausymo etnoreliginei grupei ir pan., tačiau šiomis aplinkybėmis vėliau grindė prašymo suteikti prieglobstį motyvus, teigdamas, kad yra vedęs, jo šeima didelė, siekia ja pasirūpinti, taip pat nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), todėl vien dėl to kyla grėsmė. Pareiškėjas teigia įgijęs medicininį išsilavinimą, o tai leidžia teigti, jog jis turi suvokti, kokie reikšmingi faktai turi būti nurodomi institucijoms, nagrinėjančioms prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimo prieštaravimai yra akivaizdūs, verčiantys kritiškai vertinti jo pasakojimą dėl prieglobsčio motyvų, todėl jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jam tariamai kilusio „persekiojimo“ grėsmę.

17. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Įvertinus prieglobsčio prašytojo padėtį kilmės šalies informacijos kontekste Sprendimu konstatuota, kad neidentifikuota individualių savybių, kurios sąlygotų jo priskyrimą grupei asmenų, į kuriuos dėl jų individualių aplinkybių sąmoningai taikytųsi vyriausybinės ar nevyriausybinės grupuotės, tačiau pagal Įstatymo 87 straipsnį, to ir nereikia, kadangi nustatyta, jog prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje zonoje vyksta tiek vidaus, tiek tarptautinis ginkluotas konfliktas. Taip pat nustatyta, jog beatodairiškai smurtas (duomenys neskelbtini) apima (duomenys neskelbtini) gubernijas, todėl vien prieglobsčio prašytojo buvimas (duomenys neskelbtini) rajone sąlygotų realų pavojų patirti rimtą grėsmę ir žalą.

19. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jam finansinės paramos nereikia, nes turi savo verslą ir gali save išlaikyti, taip pat dar gyvendamas (duomenys neskelbtini) galėjo sau leisti mokėti tūkstantines sumas pareigūnams, kad jo šeima, kuri neturėjo leidimo gyventi, nebūtų išsiųsta iš (duomenys neskelbtini), taigi, teismo vertinimu, prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Prieglobsčio prašytojas gali persikelti į (duomenys neskelbtini) regioną, nes (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje ir jo priemiesčiuose beatodairiško smurto lygis siekia tokį žemą lygį, kad buvimas teritorijoje nekelia asmeniui pavojaus patirti rimtą grėsmę. Remiantis ESPA parengtomis gairėmis apie socio-ekonominę padėtį (duomenys neskelbtini) duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyktų konfliktas tarp skirtingų religinių ar etninių grupių, nebuvo rasta. Remiantis JAV valstybės departamento 2018 m. ataskaita (duomenys neskelbtini) be arabų (duomenys neskelbtini) gyvena ir kitos įvairios bendruomenės, kaip (duomenys neskelbtini), tačiau tiksli bendruomenių procentinė dalis nebuvo nurodyta. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, kad prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir dėl šios priežasties neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl nėra pagrindo suteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

20. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdamas valstybės sieną ir buvo sulaikytas pareigūnų. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, todėl sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

21. Sprendimu Migracijos departamentas nustatė 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau, teismo vertinimu, ši sprendimo dalis nėra tinkamai argumentuota. Nors nustatyta, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, bet šiuo atveju proporcinga būtų pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

22. Kadangi pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti, teismas sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 23. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

24. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad kilmės šalyje am nėra individualios grėsmės. Remiantis kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini) vyksta karas, kurio metu žuvo daug žmonių, užregistruota daug tarptautinės humanitarinės bei žmogaus teisių pažeidimų. Prasta (duomenys neskelbtini) humanitarinė situacija yra lydima ir ekonominės krizės. Prieglobsčio prašytojas kilmės šalį paliko dėl karo, todėl egzistuoja reali grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų vidaus ginkluoto konflikto metu. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

25. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo ne tik rinkti aktualiausią bei naujausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Nors (duomenys neskelbtini) apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedaro lygis, tačiau pareiškėjo prašymo priežastys negali būti įvardijamos kaip vien tik ekonominės. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Migracijos departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

26. Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintinos ir kitos Sprendimo dalys dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas pasižymi esminiais trūkumais – buvo nedetalus, nenuoseklus, prieštaringas. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė keliais motyvais, t. y., kad jo vaikai neturėjo reikiamų dokumentų (duomenys neskelbtini), todėl norėjo atvykti į bet kurią ES šalį ir atsivežti savo šeimą. Pareiškėjo siekis įsikurti ES šalyje, atsakovo nuomone, yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, kadangi nėra lemiamų „konvencinių“ priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

29. Atsakovas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Atsakovo įsitikinimu, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Negana to, pareiškėjas viso prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu aiškiai deklaravo, kad jo finansinė padėtis nėra sunki, priešingai, pareiškėjas teigė esąs pasiturintis.

30. Atsakovo įsitikinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65079, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Senegalą, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, jog kilmės šalį paliko dėl karo, todėl egzistuoja reali grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų vidaus ginkluoto konflikto metu. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

37. Pagal 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

38. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko įtvirtinta, kad valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją. Direktyvos 2011/95/ES 3 dalyje nustatyta, jog tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą <...>.

39. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: a) prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai; b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

40. Įstatymo, kuriuo, be kita ko, įgyvendinama Direktyva 2011/95/ES, ir Direktyva 2013/32/ES, 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės šalį. Migracijos departamento pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Įstatymo, o šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva.

43. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti Įstatymą įgyvendinančiame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas), t. y. turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Tvarkos aprašo 97.1 p.); turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse (Tvarkos aprašo 7 p.) ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.

44. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra akcentuojama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).

45. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pagal 2021 m. balandžio mėn. ESPA atskaitą „Saugumo situacija (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)vyksta karinis konfliktas tarp įvairių karinių grupuočių ir valstybių; konfliktas (duomenys neskelbtini) gali būti laikomas tarptautiniu. 2021 m. lapkričio mėn. ESPA ataskaitoje dėl (duomenys neskelbtini) pakartojama, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybė įžvelgia, kad asmenys, išvykę iš šalies, gali susidurti su didele rizika ir netinkamu elgesiu į ją sugrįžus. Palyginti su ankstesniu 2020 m. rugsėjo mėn. ESPA vertinimu, gairėse pažymima, jog kai kuriose (duomenys neskelbtini) gubernijose išaugo beatodairiško smurto lygis.

Remiantis dabartiniu vertinimu, civilis, grįžęs į (duomenys neskelbtini), vien dėl buvimo šių gubernijų teritorijoje susidurtų su tokia rizika, kad jam būtų taikomas rimtos grėsmės apibrėžimas, nurodytas Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnio 2 punkto papildomos apsaugos nuostatoje. Atsižvelgęs į tai ir remdamasis EŽTT 2007 m. sausio 11 d. sprendimu byloje Salah Sheekh prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 1948/04), Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad turi būti vertinama, ar asmuo gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, tačiau ji svarstytina tik išimtinais atvejais, kai nustatoma, jog asmenys turi pakankamai lėšų pragyvenimui arba juos kas nors remia finansiškai ir yra pagrįsta tikėtis, kad asmuo galėtų saugiai įsikurti ir integruotis kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, norėdamas daryti išvadą, kad prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti vidinio perskėlimo alternatyva, nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo galimybes persikelti į (duomenys neskelbtini) regioną, kuriame smurto lygis yra žemesnis nei prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nurodė esąs (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo, įvertino (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) regione, o ne (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje su šeima gyveno pareiškėjas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas neįvykdė savo pareigos surinkti kilmės šalies informaciją ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą šios informacijos kontekste.

46. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

47. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas pažeidžiant taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, todėl yra pagrindas ginčijamą Sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra svarbūs ir dėl jų atskirai nepasisakoma.

48. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo Sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio ir papildomos apsaugos, nėra pagrįsta ir teisėta, priimta netinkamai taikant materialiosios teisės (Įstatymo) normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65079 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė