2016-04-20 Nr. AB-8662-3-62-3-00025-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2016-04-20 Nr. AB-8662-3-62-3-00025-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-275-520/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu buvo paskirtas į 16 būrį. Kadangi 2014 m. kovo 6 d. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 16 būryje, Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 463 jis buvo nubaustas drausmine nuobauda – 15 parų uždarymu į baudos izoliatorių. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu nuobaudos paskyrimu ir dėl to pareiškėjas 15 parų buvo neteisėtai laikomas baudos izoliatoriuje, kuriame neturėjo galimybės rašyti (siųsti) laiškų, paskambinti telefonu, turėti pasimatymų, mokytis, apsipirkti parduotuvėje, buvo apribota judėjimo ir bendravimo su kitais nuteistaisiais laisvė, t. y. kalėjimo sąlygos buvo labai apsunkintos. Pareiškėjo teigimu, tokia bausmė ir sąlygos jam sukėlė dvasinį skausmą, kančią, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Pareiškėjas skundžiamą laikotarpį apibūdino kaip laiką, praleistą baudos izoliatoriuje, t. y. nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 19 d.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 16 būrį, iš jam atsisakius eiti gyventi į Marijampolės PN 16 būrį 2014 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 463 pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos bei iš gyvenant baudos izoliatoriuje patirtų suvaržymų. Teismas pažymėjo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas žalą kildino iš neteisėtų ir nepagrįstų Marijampolės PN administracijos veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 16 būrį, jo neperkėlimo į kitą būrį bei dėl drausminių nuobaudų pareiškėjui skyrimo už jo atsisakymą gyventi 16 būryje.
Teismas, įvertinęs skundo turinį, sprendė, kad pareiškėjas dar kartą kelia ginčą dėl jo paskyrimo gyventi 16 būryje, drausminės nuobaudos paskyrimo jam atsisakius gyventi šiame būryje bei dėl to patirtų nepatogumų. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su suvaržymais, kuriuos patyrė baudos izoliatoriuje, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės (negalėjimas rašyti laiškų, paskambinti telefonu, turėti pasimatymų ir pan.) yra glaudžiai susijusios su teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 nustatytu neteisėtu ir nepagrįstu pareiškėjo paskyrimu į 16 būrį bei drausminių nuobaudų skyrimu dėl atsisakymo gyventi 16 būryje ir yra vertinamos kaip šio neteisėto veiksmo pasekmės. Atsižvelgęs į tai, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
II. Pareiškėjas O. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad jis į teismą kreipėsi dėl to, jog Marijampolės pataisos namai, neteisėtai 2014 m. kovo 7 d. skirdami jam drausminę nuobaudą (15 parų uždarymą į baudos izoliatorių), pažeidė pareiškėjo teises ir taip sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinę žalą už tai, kad pareiškėjas buvo neteisėtai paskirtas į 16 būrį, tačiau šioje byloje nebuvo vertinama aplinkybė, jog pareiškėjas dėl atsisakymo atlikti bausmę neteisingai paskirtame būryje buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, paskiriant bausmę atlikti baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis dėl neteisėto kalinimo baudos izoliatoriuje (labai sunkių kalinimo sąlygų jame) patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nors viskas vyko tuo pačiu metu, tačiau jis skunde nurodė kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, negu buvo vertinami Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad yra priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Tačiau šiuo atveju pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo 2016 m. sausio 6 d. skundas yra tapatus skundui, kurį išnagrinėjus buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015.
Iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d. skundo ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjo reiškiamas naujas skundas yra tapatus minėtu sprendimu jau išnagrinėtam jo skundui.
Šiuo atveju pareiškėjo skunde, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, yra nurodytos tos pačios ginčo šalys (pareiškėjas O. B. ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN) kaip ir Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015. Akcentuotina, kad skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimas) taip pat yra tapatus, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas atskirajame skunde skundų netapatumą sieja su skundų pagrindų skirtumais ir teigia, kad jis skunde nurodė kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, negu buvo vertinami Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 sprendė tik dėl neteisėto pareiškėjo paskyrimo į 16 būrį patirtos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nevertino neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos – 15 parų uždarymo į baudos izoliatorių. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 463 jis buvo nubaustas drausmine nuobauda – 15 parų uždarymu į baudos izoliatorių, dėl to, kad 2014 m. kovo 6 d. atsisakė atlikti bausmę 16 būryje. Pareiškėjas žalą skunde siejo su neteisėtu šios nuobaudos paskyrimu ir tuo, kad baudos izoliatoriuje jo teisės buvo labiau suvaržytos, nei bausmę atliekant pataisos namuose paskirtame būryje.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 pripažino, kad pareiškėjo skyrimas į 16 būrį negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 7/07-32 į 16 būrį buvo paskirtas pažeidžiant nuteistųjų suskirstymą į būrius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat neteisėtais ir nepagrįstais pripažino atsakovo veiksmus, atsisakant perkelti pareiškėją į 19 būrį bei skiriant pareiškėjui dėl atsisakymo gyventi 16 būryje drausmines nuobaudas (kaip neteisėto pareiškėjo paskyrimo į 16 būrį pasekmes). Kauno apygardos administracinis teismas šiame sprendime pažymėjo, kad nors nutarimų, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos už atsisakymą gyventi 16 būryje, teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teisei į žalos atlyginimą atsirasti įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apygardos administracinis teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala, be kita ko, atsižvelgęs ir įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas ne kartą atsisakė eiti gyventi į 16 būrį, o už tai buvo baustas drausminėmis nuobaudomis.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog jis skunde nurodė kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, negu buvo vertinami Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015, yra nepagrįstas. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 matyti, kad teismas įsiteisėjusiame sprendime jau yra įvertinęs pareiškėjo dėl neteisėto ir nepagrįsto nuobaudos už atsisakymą gyventi 16 būryje skyrimo patirtą neturtinę žalą, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d. skundo pagrindas yra tapatus skundo, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas priėmė 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015, pagrindui. Kadangi tiek pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d., tiek administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 nagrinėto jo skundo visi trys elementai yra tapatūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Pabrėžtina, kad ši pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl to paties Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 vertinimo (žr., 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-132-756/2016 ir 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).
Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė