A-556-1973-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 1973/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01979-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. S.,

pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

atsakovo atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM, Agentūra) 2011-07-26 sprendimą Nr. BR6-1646473 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad NMA prie ŽŪM 2011-07-26 sprendimu Nr. BR6-1646473 (toliau – ir Sprendimas) neskyrė paramos pagal 2010-06-14 pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 metais, reg. Nr. 10-1011779248-A1-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodyta Sprendime, parama neskirta dėl to, kad 2009-10-30 valdoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 6,21 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos - pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nebuvo laikomasi Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai), reikalavimų: ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos.

Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų; ganyklų ar pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Taip pat 2010-08-19 valdoje atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 0,31 ha 5DG-1 plotas, nesilaikyta GAAB reikalavimų: ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos.

Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų; ariamos žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, soduose ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad ji nesilaikė GAAB reikalavimų, todėl jos valdoje nustatytas (-i) pakartotinis (-iai) tyčinis (-iai) GAAB reikalavimo (-ų) nesilaikymas.

Nesutinka su Sprendimu, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2010-08-19 NMA prie ŽŪM Kontrolės departamento Telšių skyriaus vyr. specialistas R. S. atliko patikrinimą jai priklausančiame kontroliniame žemės sklype ir 2010-10-04 patikros ataskaitoje Nr. 000441 nurodė, kad patikra nepozityvi, sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini) mažiau nei pusė teritorijos auga piktžolės, teritorija nešienauta, nenuganyta. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) mažiau nei pusė teritorijos taip pat nesutvarkyta.

Patikros metu su patikrinimo rezultatais kategoriškai nesutiko, todėl 2010-10-29 kreipėsi su skundu į NMA prie ŽŪM, kuri 2010-12-09 atsakė, kad bus skirta pakartotinė patikra ir su pakartotinio patikrinimo rezultatais ji bus supažindinta „Pranešimu apie patikrinimo vietoje rezultatus“, tačiau iki šios dienos jokio pranešimo apie pakartotinio patikrinimo rezultatus nėra gavusi. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į gerą viešąjį administravimą, nes 2010-10-29 skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo, reglamentuojančio asmenų skundų nagrinėjimo ir jiems atsakymų pateikimo tvarką ir terminus, nuostatas.

Dėl to negalėjo realizuoti savo teisės apskųsti NMA prie ŽŪM priimtą sprendimą atlikus antrinę patikrą jos sklype administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, o apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2011-08-16. Pažymėjo, kad Sprendime jau neužsimenama, jog pažeidimai padaryti ir sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas 6,21 ha), nors 2010-10-04 patikros ataskaitoje buvo nurodyta, kad šiame sklype pažeidimų mastas sunkus. Abejonių kelia aplinkybė, kuomet iš konstatuoto sunkaus pažeidimų masto nebelieka jokio pažeidimo.

Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,31 ha) visgi aptikti pažeidimai. Nė vienas iš tikrintojų neatsižvelgė, kad minėtas laukas yra buvusios žemės ūkio bendrovės teritorijoje, yra apgriuvusių pastatų, melioracinių griovių, kitų statybinių liekanų, dėl ko neįmanoma tvarkyti dalies teritorijos. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintų reikalavimų aprašo kriterijus NMA prie ŽŪM atsakingi tarnautojai taikė savo naudai, t. y. bet kokiu būdu siekdami neskirti išmokos ir taikyti sankcijas.

Dėl negalimų atlikti darbų tvarkant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. (duomenys neskelbtini), ginčytino ploto sumos 2,5 procentų jai taikoma sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžianti teisėtus lūkesčius.

Atsakovas NMA prie ŽŪM atsiliepimu į skundą (b. l. 24-26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2009-05-12 Alytaus rajono savivaldybei pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurios reg.

Nr. 9-1011779248-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 6,82 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės). NMA prie ŽŪM Kontrolės departamento Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas G. N. pareiškėjos valdoje 2009-10-30 atliko kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje (Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 9-1011779248-A1-1), kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 6,21 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos - pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, t. y. laukas buvo nenušienautas/nenuganytas iki rugpjūčio 1 d., lauke vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios piktžolės. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus.

Apie 2009 m. Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009-11-10 raštu Nr. 1252 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta ir 2009 m. Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitos Nr. 9-1011779248-A1-1 kopija. Sankcijos už Paraiškoje nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 (toliau - ir Metodika), 10.1 punktu, kuriame įtvirtintas sankcijų taikymas, kai pareiškėjo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimo atvejis, t. y. išmoka pareiškėjui mažinama 20 procentų ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, pagal Metodikos 1 priedą.

Pažymėjo, kad Metodikos 2 punkte nustatyta Tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvoka - atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu.

Metodikos 13.1 punkte nurodyta, jog tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai. NMA prie ŽŪM 2010-03-24 raštu Nr. BR6-1308408 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją apie 2009 m. Paraiškos administravimo pabaigą. Taisyklių 34.16 punkte nurodyta, kad Agentūra, baigusi administruoti paraišką, raštu arba elektroniniu paštu (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu) informuoja pareiškėją apie jam apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas.

Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiami tik suminiai rezultatai. Pareiškėja 2010-06-14 Alytaus rajono savivaldybei pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1011779248-A1-1) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2010 m. Paraiška), kurioje deklaravo 6,82 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.

Pareiškėjos pateikta 2010 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. Taisyklės). NMA prie ŽŪM Kontrolės departamento Telšių patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas R. S. pareiškėjos valdoje 2010-08-19 atliko kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje (toliau – ir 2010 m. CC Patikra) (Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 10-1011779248-D5-1), kurios metu nustatyta, kad Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 6,21 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos - pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, t. y. dalis lauko buvo nenušienauta/nenuganyta iki rugpjūčio 1 d., dalyje lauko vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios piktžolės. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 0,31 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, t. y. dalis lauko buvo nenušienauta/nenuganyta iki rugpjūčio 1 d., dalyje lauko vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios piktžolės. Pažymėjo, kad vadovaujantis 2010 m.

Taisyklių 9 punktu, žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus. Apie 2010 m. CC Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2010-10-04 raštu Nr. 000440 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitos Nr. 10-1011779248-D5-1 kopija. NMA prie ŽŪM 2010-11-03 gautas (reg. Nr. BR7-388) pareiškėjos skundas „Dėl 2010 m. spalio 4 d. pranešimo apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“.

NMA prie ŽŪM 2010-12-12 raštu Nr. BR6-(1.14)-8912 „Dėl atsakymo į skundą“ nurodė, kad NMA prie ŽŪM pareiškėjos valdoje inicijuos pakartotinį patikrinimą, o atsižvelgus į užsakomojo patikrinimo vietoje rezultatus, pareiškėjos Paraiška gali būti vertinama iš naujo. NMA prie ŽŪM Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Patikrinimų ir priežiūros skyriaus (toliau – ir PAPRIS) vyriausiasis specialistas R. K. pareiškėjos valdoje 2010-12-10 atliko užsakomąjį PAPRIS patikrinimą vietoje (Paraiškos PAPRIS patikrinimo vietoje ataskaita Nr. 10-1011779248-D4-2), kurio metu nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas 0,31 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos - pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, t. y. dalis lauko buvo nenušienauta/nenuganyta iki rugpjūčio 1 d., dalyje lauko vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios piktžolės. Apie PAPRIS patikrinimo vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2010-12-14 raštu Nr. 777 „Pranešimas apie patikrinimo vietoje rezultatus“, prie kurio buvo pridėta Paraiškos PAPRIS patikrinimo vietoje ataskaitos Nr. 10-1011779248-D4-2 kopija.

Atsižvelgiant į PAPRIS patikrinimo vietoje rezultatus, pareiškėjos 2010 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir pakartotinio vertinimo metu pareiškėjai buvo panaikinti kontroliniame žemės sklype Nr. 033494-8254 esančiame lauke Nr. 2 2010 m. Patikros vietoje metu nustatyti GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.6 punktų nuostatų pažeidimai. Taip pat pažymėjo, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. Patikros vietoje metu nustatyti GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.6 punktų nuostatų pažeidimai nebuvo panaikinti, todėl už šiuos pažeidimus pareiškėjai taikomos sankcijos.

Sankcijos už 2010 m. Paraiškoje nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos vadovaujantis 2009 m. Metodikos 22 punktu, kuriame įtvirtintas sankcijų taikymas, kai pareiškėjo valdoje nustatytas pakartotinis tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimo (2009 m. Paraiškoje taip pat nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimas) atvejis: nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija - išmokos suma sumažinama 100 procentų, be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Metodikos 17.2 punkte nurodyta, jog tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas šios Metodikos 1 priedo 4, 6, 8, 9 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas.

NMA prie ŽŪM 2011-07-26 raštu Nr. BR6-1646473 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją apie 2010 m. Paraiškos administravimo pabaigą. 2010 m. Taisyklių 36.13 punkte nurodyta, jog Agentūra, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia informaciniame portale ir, jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu, - vienu iš šių būdų informuoja pareiškėją.

Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiami tik suminiai rezultatai. Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kadangi ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota paramos suma. Sprendime nurodyta, jog 2009 m. ir 2010 m. pareiškėjos valdoje buvo atliktos patikros vietoje, Patikrų vietoje metu nustatyti neatitikimai, t. y., jog pareiškėja 2009 m. ir 2010 m. nesilaikė GAAB reikalavimų, teisės aktai, kurių pagrindu buvo administruojama pareiškėjos 2010 m.

Paraiška ir taikomos sankcijos. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2011-07-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2330/2011 nurodė, jog vertinant, ar pareiškėjas padarė tyčinį GAAB pažeidimą, negalima vadovautis vien bendrąja tyčios samprata. LVAT pažymėjo, jog 2009 m. Metodikoje nurodyti konkretūs tyčinio reikalavimų pažeidimo nustatymo kriterijai ir būtent pagal juos turi būti motyvuojamas veiksmų priskyrimas ar nepriskyrimas tyčiniams. Šiuo atveju pareiškėjos 2009 m. ir 2010 m. valdoje buvo atliktos patikros vietoje, kurios yra tyčinio reikalavimų pažeidimo nustatymo kriterijai.

Patikrų vietoje metu nustatyti neatitikimai, t. y. pareiškėja 2009 m. ir 2010 m. nesilaikė GAAB reikalavimų. NMA prie ŽŪM Sprendimas laikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalių prasme, kadangi juo Agentūra išreiškė valią dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Sprendimas grindžiamas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės normomis, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 129-136) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl NMA prie ŽŪM 2011-07-26 sprendimo Nr. BR6-1646473, kuriuo pareiškėjai nebuvo skirta parama, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos 2010 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2010 m. Taisyklėmis, kurios nustato paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų. Šių Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus.

Pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse, turi laikytis reikalavimų, numatytų tų priemonių įgyvendinimo taisyklėse, tvirtinamose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Teismas vadovavosi GAAB reikalavimų 1.2, 1.6 punktais, Taisyklių 50.2, 50.2.1, 50.2.2, 50.2.3 punktais. Teismas nurodė, jog sankcijų skyrimo tvarką už GAAB reikalavimų nesilaikymą reglamentuoja Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 (2010-10-04 įsakymo Nr. 3D-892 redakcija), kurios 3 punkte nustatyta, kad už valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimus taikomos sankcijos – išmokos sumažinimas procentiniu dydžiu, o 5 punkte – sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus: ar pažeidimas netyčinis ar tyčinis; pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis; pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims.

Netyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai (Metodikos 2 p.), tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu (Metodikos 2 p.).

Metodikos 22 punkte nustatyta, kad nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 procentų, be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Teismas, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atlikus pirminę, tiek ir pakartotinę žemės sklypų patikrą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas GAAB2, GAAB6 reikalavimų pažeidimai, kurie pagal Metodikos 2 punktą priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2009-05-12 NMA prie ŽŪM pateikė Paraišką, kurioje deklaravo 6.82 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. NMA prie ŽŪM Kontrolės departamento Alytaus skyriaus vyr. specialistas 2009-10-30 pareiškėjos valdoje atliko kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje ir nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 6.21 ha plotas, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, laukas buvo nenušienautas/nenuganytas, lauke sustabarėjusios piktžolės. Pareiškėjai už jos valdoje nustatytus tyčinius GAAB reikalavimų pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos ir 20 procentų sumažinta išmoka.

Pareiškėja šio sprendimo neskundė. Pareiškėja skunde teigia, kad sklypų patikrą atlikę pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0.31 ha) yra buvusios žemės ūkio bendrovės teritorijos sudėtyje, yra apgriuvusių pastatų, melioracinių griovių, kitų statybinių liekanų, dėl to neįmanoma tvarkyti dalį teritorijos. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto žemės sklypo, kurio plotas 0.87 ha, plano matyti, kad žemės ūkio naudmenos sudaro 0.30 ha, keliai – 0.04 ha ir užstatyta teritorija – 0.53 ha.

GAAB reikalavimų pažeidimai yra nustatyti 0.31 ha sklype, duomenų, kad būtent šioje sklypo dalyje yra statinių ar pan. ir dėl to negalima jo tinkamai sutvarkyti, byloje nėra. Pagal 2010 m. Taisyklių 22.5 punktą, pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, turi išskirti netinkamus paramai plotus, kurie yra deklaruojamame lauke (pvz., pastatus, vandens telkinius ir kt.) ir nėra pažymėti žemėlapyje. Privaloma išskirti plotus, kurie yra didesni nei 0,1 ha. Tokie plotai turi būti pamatuoti, į plotą išmokai gauti neįskaitomi ir deklaruojami kaip „Kiti plotai“ (pagal šių Taisyklių 2 priedo VI skyriuje pateikto klasifikatoriaus VIII grupės 139 eilutę). 2010 m.

Taisyklių 34.1 punkte nustatyta, kad seniūnijos darbuotojas pagal pareiškėjo pateiktus duomenis elektroniniu būdu įbraižo pareiškėjo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, tačiau už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai (2010 m. Taisyklių 70 p.). Vadovaujantis 2010 m. Taisyklių 58 punktu, teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie atsiradusias aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus.

Pareiškėja nei Agentūrai, nei teismui nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kurie leistų daryti prielaidą, jog nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai susidarė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios ir pareiškėja negalėjo tų aplinkybių numatyti. Pareiškėjos tiek skunde, tiek ir per teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad ji negavo pranešimo apie pakartotinio patikrinimo rezultatus, ir dėl to negalėjo apskųsti priimto sprendimo, šiuo atveju nėra reikšminga ir negali būti pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą.

GAAB reikalavimų pažeidimas pareiškėjos deklaruotame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0.31 ha) buvo nustatytas tiek pirminio, tiek ir pakartotinio patikrinimo metu, Agentūros 2010-10-04 pranešimu Nr. 000440 pareiškėja buvo informuota apie atliktą jos pateiktos Paraiškos patikrą vietoje ir nustatytus Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimus, todėl objektyviai galėjo pranešti Agentūrai apie atsiradusias aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai Agentūros 2010-12-14 pranešimas Nr. 777 apie patikrinimo vietoje rezultatus buvo išsiųstas 2010-12-16.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad tiek pirminę patikrą atlikęs vyr. specialistas R. S., tiek pakartotinę patikrą atlikęs vyr. specialistas R. K. buvo neobjektyvūs ar kitaip suinteresuoti dėl pareiškėjos sklype atliekamų patikrų rezultatų. Ginčijamas Agentūros 2011-07-26 sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, jame nurodyti konkretūs argumentai, paaiškinantys, koks pažeidimas ir kada buvo padarytas, kokie duomenys jį patvirtina, kodėl parenkama būtent atitinkamo dydžio sankcija.

Teismas atmetęs pareiškėjos skundą, nepatenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 141-143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą; panaikinti Agentūros 2011-07-26 sprendimą Nr. BR6-1646473 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; įpareigoti atsakovą Agentūrą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos pateiktos 2010-06-14 Paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtos 2007-2013 m. programos priemones ir priimti sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas formaliai išnagrinėjo jos skundą, nevertino Agentūros patikrą vietoje atlikusių pareigūnų padarytų esminių klaidų, kurias pareiškėja nuosekliai nurodė teismo posėdžio metu. Teismas nesilaikė imperatyviosios nuostatos vertinti visas bylos aplinkybes vienareikšmiškumo principu, t. y. neišskirti vienos ar kelių, kaip svarbesnių ar turinčių neesminės įtakos. Teismo sprendimas iš esmės pažeidžia LVAT suformuotą administracinių bylų nagrinėjimo praktiką. Teismas netinkamai vertino 2010 m.

Taisyklių 50.2.1 punkto nuostatas dėl lauko ploto dydžio, kuriame nustatomas GAAB reikalavimų pažeidimas, nes 2010-08-19 ir 2010-12-10 Agentūros atliktų patikrinimų ataskaitose tokių paskaičiavimų nepateikta. LVAT administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011 aiškiai pasisakė, kad nevalia pareiškėjui konstatuoti tyčinį pažeidimą pagal GAAB reikalavimus vien teiginiu, jog yra pažeidimas kažkokioje menamoje, mažesnėje nei pusė ploto dalyje. Minėtos bylos sprendime teismas konstatavo, kad tikrintojas savo teiginius privalo grįsti objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, t. y. sprendime nurodyti, kokį konkretų plotą užima pareiškėjo lauke aptikti pažeidimai, tokio ploto skaičiavimus.

Pareiškėja turėjo tiksliai žinoti, kokį pažeidimą įvykdė, t. y. būtent kokį konkretų savo mastu padarė pažeidimą, nes priešingu atveju jos teisė apsiginti nuo jai konstatuojamų pažeidimų tampa iliuzinė, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. O situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas (šiuo atveju Agentūra) turi daugiau teisių negu pareigų, laikytina ydinga. LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-362/2004 yra aiškiai suformulavęs viešojo administravimo principus ir išaiškinęs, kad vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek Europos Teisingumo Teismo, tiek ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje yra proporcingumas.

Proporcingumo principas turėtų apsaugoti, kad tam tikrais atvejais pernelyg griežtas ir mechaniškas įstatymo taikymas neiškreiptų tuo įstatymu siekiamo tikslo ir nenulemtų piktnaudžiavimo administraciniais įgaliojimais. Iš visumos išdėstytų aplinkybių matyti, kad Agentūros tarnautojai, surašydami patikros ataskaitas, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3 D-17 patvirtintų NMA prie ŽŪM nuostatų 1 punktą. Todėl ir Agentūros 2011-07-26 sprendimas Nr. BR6-1646473 taip pat neteisėtas, nes pagrįstas įstatymo reikalavimų neatitinkančiais dokumentais.

Atsakovas NMA prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 149-151) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai ir objektyviai, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atmetė pareiškėjos skundą. Pažymi, kad tikrintojai ataskaitose nurodė, jog pažeidimo plotas sudaro mažiau kaip 50 procentų, vadinasi, patikrinimus vietoje atliko tinkamai. Pažymi ir tai, jog 2010 m. Taisyklių 50.2.1 punkto reikalavimas įsigaliojo nuo 2010 m. lapkričio 14 d. (2010 m. Taisyklės, Žin., 2010, Nr. 133-6812), todėl galiojo tik 2010 m. gruodžio 10 d. atlikto PAPRIS patikrinimo vietoje metu. Nurodo, kad nustatant, ar laukas atitinka keliamus GAAB reikalavimus, matavimus tikrintojai atlieka tik tada, kai reikia nustatyti, ar GAAB pažeidimas yra didesnis nei 1 ha arba sudaro daugiau kaip 10 procentų viso faktinio lauko ploto. Šiuo atveju tikrintojams atliekant patikrinimus nekilo abejonių, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų, bet mažiau kaip 50 procentų faktinio lauko ploto. Šiuo atveju tikrintojai patikrinimų vietoje ataskaitose užfiksavo patikrinimų dieną nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti. Pažymi ir tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai užfiksuoti patikros ataskaitoje, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Tai yra pripažinęs ir LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kurioje konstatuota, jog „pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių“. Pareiškėjos argumentas, jog teismas netinkamai vertino 2010 m. Taisyklių 50.2.1 punktą, yra visiškai nepagrįstas. Agentūra 2011 m. liepos 26 d. sprendime Nr. BR6-1646473 pareiškėjai nurodė visas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota paramos suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2011-07-26 sprendimu „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ atsisakė skirti paramą pareiškėjai pagal jos 2010-06-14 pateiktą paraišką (b.l. 4-6). Šis sprendimas priimtas konstatavus R. S. nesilaikymą Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, pripažinus teisei priešingą veiką tyčine bei pakartotine.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinais, minėta institucija savo veikloje turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, administracinis sprendimas - administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo sprendimas savo forma patenka į Viešojo administravimo įstatymo rėmus, tačiau pradedant analizuoti pareiškėjai pritaikytos sankcijos teisinį pagrindimą kyla abejonių dėl skundžiamo sprendimo turinio atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Kaip matyti iš atsakovo sprendimo turinio, teisiniu jo priėmimo pagrindu nurodomi Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimai, patvirtinti žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-278, Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306.

Skundžiamame sprendime teigiama, jog pareiškėja 2009 m. pažeidė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, kurie, kaip buvo minėta, patvirtinti 2007-07-10. Šie reikalavimai teisėkūros subjekto keisti ne kartą, tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime nenurodoma, kokios redakcijos reikalavimai pažeisti. Nėra įvardijama ne tik redakcija, bet ir konkretus tų reikalavimų punktas ar punktai, kurių galimai buvo nesilaikyta. Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimuose (redakcija nuo 2008-05-01 iki 2010-04-04) 1 punkte, pasisakant dėl 2009-10-30 patikros, įvardytos net 6 sąlygos, kurių turi laikytis minimo teisės akto adresatas.

Analogiška pažaida padaryta konstatuojant 2010-08-19 nustatytus pažeidimus. Vėl minimi Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimai, nenurodant jų redakcijos bei konkretaus reikalavimų punkto pažeidimo. Tuo laikotarpiu galiojusioje redakcijoje (nuo 2010-09-12 iki 2011-07-10) buvo numatyta dar daugiau sąlygų, kurių turi laikytis asmuo pretenduojantis į išmokas.

Dėl padarytų pažaidų nėra aišku, kokie konkretūs pareiškėjos veiksmai neatitiko atitinkamos redakcijos Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms konkrečių reikalavimų. Tai reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, taip apribojant teisę į teisminę gynybą, antra, užkirstas kelias patikrinti, ar įvardyti pažeidimai tikrai galėjo būti padaryti. Tekstinė teisei priešingos veikos išraiška sprendime yra, bet nėra aišku iš kokio Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų punkto ar punktų ji perkelta ir kokios reikalavimų redakcijos. Be to, nesuprantama, ar buvo padaryti visi tie pažeidimai, kurie ir nurodyti tekste, ar tik dalis iš jų.

Toliau, buvo paminėta, jog sprendimas priimtas ir vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-278. Šių taisyklių apimtis nėra maža (83 punktai, 5 priedai), bet jokios konkretesnės nuorodos į minėtas taisyklės nepadaryta.

Pareiškėjai taikoma sankcija ir neskiriama parama remiantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 22 punktu, kuris taikytinas tik tokiu atveju, kai nustatomas pakartotinis tyčinio reikalavimo pažeidimas.

Kokie yra tyčinio reikalavimo pažeidimo atvejai išvardyta paminėtos metodikos 17 punkte. Pavyzdžiui, tyčinio reikalavimo pažeidimui priskiriamas atvejis, kai pareiškėjo valdoje nustatytas šios metodikos 1 priedo 2 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimas įvertinimas kaip sunkus (pagal šios metodikos 1 priedo 2 punktą) ir laukų, kuriuose nustatytas šis pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (17. 1 p.). Teisėkūros subjektas išskiria ir daugiau tyčinio reikalavimo pažeidimo atvejų, bet viešojo administravimo subjektas paneigęs pareiškėjos teisę į paramą taip ir neatskleidžia, koks konkretus atvejis, minimas metodikos 17 punkte, lemia atėmimą teisės į paramą. Ši aplinkybė akivaizdus trukdymas teismui nustatyti priimto skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai. Juos turėjo pastebėti Vilniaus apygardos administracinis teismas bei prieiti išvados, kad tai galimai sąlygojo nepagrįstą bei neteisėtą administracinio akto priėmimą, o tai reiškia, jog tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl išdėstytų priežasčių turi būti panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Nusprendus bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl nebeaptariami.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

R. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. BR6-1646473 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė