2021-10-20 Nr. AB-21974-3-62-3-01601-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-583-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01601-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui dėl įspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2021 m. kovo 30 d. įspėjimą „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Įspėjimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. Š. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą, nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. kovo 30 d. įspėjimą „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, jog su pareiškėju 2012 m. vasario 10 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 25-12-61 bus nutraukta 2021 m. balandžio 30 d. dėl padarytų tam tikrų nuomos sutarties punktų pažeidimų, ir prašoma kuo skubiau patuštinti minėtą butą. Teismas vertino, kad pareiškėją ir Kauno miesto savivaldybę sieja civiliniai nuomos teisiniai santykiai ir Kauno miesto savivaldybė šiuo atveju veikė kaip nuomotojo atstovas.

Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Teismas sprendė, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su subjektinės teisės nuomojamo valstybinio nekilnojamojo turto realizavimu. Ginčas yra susijęs su valstybinio nekilnojamojo turto nuomos teisiniais santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Kauno apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamame Įspėjime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui. Pareiškėjas pažymi, kad nesutikdamas su Įspėjimu pasinaudojo jame nurodyta apskundimo tvarka ir 2021 m. gegužės 26 d. padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2021 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 21R1-152(AG1-145/11-2021 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Pareiškėjas nusprendė su skundu kreiptis į kitą Įspėjime nurodytą instituciją – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, tačiau teismas jo skundą taip pat atsisakė priimti.

Pareiškėjo teigimu, teismo nurodoma teismų praktika prieštarauja tiek ABTĮ nustatytam teismingumui, tie Įspėjime nurodytai apskundimo tvarkai. Nors kompetentingos valstybės institucijos nurodė skirtingą Įspėjimo apskundimo tvarką, pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius, priimdamas Įspėjimą, vadovavosi įstatymu, kuris turi viršenybę lyginant su teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. Š. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. kovo 30 d. įspėjimo „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. kovo 30 d. įspėjimą „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, jog su pareiškėju 2012 m. vasario 10 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 25-12-61 bus nutraukta 2021 m. balandžio 30 d. dėl padarytų tam tikrų nuomos sutarties punktų pažeidimų, ir prašoma kuo skubiau patuštinti minėtą butą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vertindamas, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčai, susiję su valstybinio nekilnojamojo turto nuomos teisiniais santykiais, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismą) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad jis pagrįstai kreipėsi į administracinį teismą, nes ginčijamame Įspėjime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir jis minėta tvarka pasinaudojo tinkamai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia (be kita ko) nustato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą savivaldybės turtą administruoja savivaldybės administracijos direktorius.

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčai, susiję su nuomos sutarties sudarymu arba vykdymu, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiami prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą bei civilinės teisės ginčo prigimties nekeičia; atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. T-17/2019; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. T-122/2017; 2015 rugpjūčio 4 d. nutartis byloje Nr. T-88/2015; 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017; 2016 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-61-261/2016; kt.).).

Iš ginčijamo Įspėjimo turinio matyti, kad Kauno mieto savivaldybės administracija įspėja pareiškėją apie Savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 25-12-61 vienašališką nutraukimą 2021 m. balandžio 30 d. dėl padarytų tam tikrų nuomos sutarties punktų pažeidimų ir prašo kuo skubiau patuštinti minėtą butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas kyla dėl Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo, o tokie teisiniai santykiai reguliuojami privatinės teisės normų, todėl toks ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl Įsakyme nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; kt.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.). Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, be kita ko, atsižvelgus į skundžiamo Įspėjimo turinį, tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžio nekeičia, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, neatsižvelgiant į tai, kad ginčijamame Įsakyme buvo nurodyta netinkama jo apskundimo tvarka.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kilusio ginčo pobūdį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė