63764e18-e87a-48bd-8aae-6cfa69bdc4b0 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

NutarimasAdministracinė byla Nr. A2.6.-735-853/2014Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00621-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos39.2; 45.4.4; 45.4.5.; 52.3. (S)               MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. spalio 6 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukieneidalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. L., institucijos suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atstovui S. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjoG.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir n u s t a t ė: G. L. 2014 m. birželio 14 d. apie 2.07 val., Mažeikiai, Žemaitijos g. 42, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir atsitrenkė į kitÄ stovėjusį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasiÅ¡alino bei pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas.

Tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 119, 132 ir 234 punktų reikalavimus. Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris G. L. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdžio metu G. L. visiÅ¡kai pripažino pažeidimus, jog vairavo transporto priemonę, kai buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas ir jog sukėlė eismo įvykį, tačiau neigė pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos. Parodė, jog tÄ vakarÄ buvo grįžęs iÅ¡ kelionės ir kartu su E. Č. ir jos drauge važiavo į darbÄ paimti pinigų. Užsuko į degalinę, kur važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitÄ automobilį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pakalbėjo su kito automobilio vairuotoju ir sutarė, jog policijos nekvies, kadangi pats norėjo atlyginti žalÄ , o vaikinukas atsisakė žalos atlyginimo nurodęs, jog žala nepadaryta, todėl jis įlipęs į automobilį E. Č. tik pasakė, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį, tačiau dėl visko susitarė ir nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Tuo metu jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Nurodė, jog įvykio vietos schemos su kitu vairuotoju nenubraižė ir policijos sakė, jog nereikia. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. parodė, kad ketvirtadienį ji paskolino G. L. savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Penktadienį vėlai vakare G. L. prašė jam padėti darbiniu klausimu. Kadangi ji negalėjo vairuoti automobilio, nes buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų tai G. L. atvažiavo pas jÄ ir jis su drauge ir G.

L. jos automobiliu važiavo į darbÄ paimti pinigų bei buvo užsukę į degalinę. Degalinėje G. L. kuri laikÄ buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, o grįžęs pasakė, jog atsitrenkė su automobiliu į kitÄ automobilį, tačiau žala jos automobiliui padaryta nedidelė, o su kito automobilio vairuotoju susitarė, kad žalos nereikėjo atlyginti ir jie iÅ¡važiavo.Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad atvažiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir savo draugu T.

J. į degalinę nusipirkti pavalgyti. Priekyje jo automobilio stovėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jo draugas nuėjo nupirkti valgyti, o jis paliko sėdėti automobilyje. Pastebėjo, kaip priekyje esantis automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga link jo tada jis dar žiūrėjo, kuom tai pasibaigs, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į jo automobilį. Tada jis išlipo iš automobilio. Iš automobilio išlipo ir kitas vairuotojas. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas apžiūrėjęs automobilį pasiūlė susitarti ir policijos nekviesti.

SiÅ«lė duoti pinigų, tai yra kompensuoti žalÄ , tačiau jis pamatęs, jog vairuotojas galimai yra neblaivus, nes jo akys buvo pavargusios, kalba neriÅ¡li, stovėsena, kategoriÅ¡kai atsisakė tartis dėl žalos atlyginimo. Žala jo automobiliui buvo padaryta, kadangi automobilis jo tėčio, tai žalÄ atlygino draudimas. Jis G. L. pasakė, jog dėl žalos atlyginimo nesitars, nes jau iÅ¡kviesta policija. Tuo metu G. L. pamatęs, kad negali susitarti sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jo draugas jam sakė, kad tame automobilyje buvo dar moteris.

Tada po kokių 5-7 minučių atvažiavo policija, kuriÄ iÅ¡kvietė degalinės darbuotoja. Dar po kurio laiko po įvykio, po kokių dviejų mėnesių, G. L. jam skambino ir bandė aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, tačiau jis pokalbio nebaigė, nes telefonÄ iÅ¡ jo paėmė tėtis. Jis G. L. skambutį jam suprato kaip norÄ susitarti. Teismo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad tÄ naktį jis su draugu M. M., jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo į degalinę pavalgyti.

Kai sustojo jų automobilis priešais juos stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Jis nuėjo prie langelio užsisakyti prekių ir net nespėjus jų užsisakyti pamatė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiuodamas atbuliniu atsitrenkė į draugo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Abu vairuotojai išlipo iš automobilių. Jam pasirodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas galimai buvo neblaivus, nes jis iš automobilio išlipo užsimerkęs, jo akys buvo paraudusios ir kalba nerišli.

Jis apžiÅ«rėjo draugo automobilio sugadinimus. Jo draugas M. M. nesutiko susitarti su kitu vairuotoju dėl žalos atlyginimo, nes kito automobilio vairuotojas galimai buvo neblaivus. Todėl jis paprašė degalinės darbuotojos iÅ¡kviesti policijÄ . Jis matė kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Jam dar beapžiÅ«rint automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimus kito automobilio vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertinant įrodymų visumÄ dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sudėties buvimo, o bÅ«tent dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos pažymėtina, kad Å¡ios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog G.

L. 2014 m. birželio 14 d. 2.07 val., Mažeikiai, Žemaitijos g. 42, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir atsitrenkė į kitÄ stovėjusį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasiÅ¡alino. Teismo posėdžio metu G. L. visiÅ¡kai pripažino sukėlęs eismo įvykį bei tai, jog vairavo transporto priemonę, kai pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas.

Teismo posėdžio metu G. L. neigė pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, tai yra neigė padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tačiau iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų yra įrodyta, jog G. L. sukėlęs eismo įvykį sÄ moningai nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigÅ«nams bei nenubraižęs eismo įvykio schemos. Teismo posėdžio metu tiek M. M., į kurio vairuojamÄ transporto priemonę atsitrenkė G. L., tiek įvykio vietoje buvęs liudytojas T.

J. patvirtino teismui, jog M. M. su G. L., dėl padarytos žalos automobiliui „Audi A6 Avant“ įvykio vietoje nesusitarė, kadangi anot liudytojų M. M. ir T. J., atsisakė tartis dėl padarytos žalos dėl galimo G. L. girtumo. Nors byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių G. L. girtumÄ , tačiau abu liudytojai teismui patvirtino, jog G. L. galimai galėjo bÅ«ti neblaivus, nes jie tai suprato iÅ¡ požymių, jog G. L. akys buvo pavargusios ir paraudusios, jo kalba buvo neriÅ¡li bei jo stovėsena, bylojo esant jį neblaivų.

M. M. teismui patvirtino, jog atsisakė tartis dėl žalos atlyginimo su G. L., bÅ«tent dėl G. L. galimo girtumo. Teismo posėdžio metu G. L. patvirtino, jog M. M. siÅ«lė nekviesti policijos ir todėl darytina iÅ¡vada, jog jis bÅ«damas galimai neblaivus siekė iÅ¡vengti policijos pareigÅ«nų patikros, todėl ir sÄ moningai, nesusitaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, nenubraižęs eismo įvykio vietos schemos pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. G. L. žinojo, jog į įvykio vietÄ yra iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, nes tai jam pasakė pats M.

M., tačiau sÄ moningai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. G. L. teiginiai, jog jis nesÄ moningai nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, o tik sÄ Å¾iningai suklydęs pamanęs, jog žalos jaunuoliui nereikia atlyginti, nes pastarasis atsisako žalos atlyginimo, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti gana griežtos atsakomybės už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra nustatytas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog liudytojų M.

M. ir T. J. teisme duoti parodymai patvirtinÄ G. L. kaltę padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. L., siekdamas daryti poveikį liudytojui M. M. skambino jam dėl neva aplinkybių pasiaiÅ¡kinimo, nors posėdžio metu M. M. patvirtino teismui, kad G. L. skambutį įvertino kaip siekį susitarti. Tai tik patvirtina G. L. siekį bet kokiomis priemonėmis iÅ¡vengti atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Paminėtina ir tai, jog G. L. suprato apgadinęs kitÄ transporto priemonę, todėl vadovaujantis kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punkto reikalavimais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Konkrečiu atveju eismo įvykio vietos deklaracija ir schema nebuvo užpildytos, nes M. M. nesutiko tartis dėl žalos atlyginimo su G. L., kaip M. M. teigia, dėl pastarojo galimo neblaivumo. G. L. privalėjo laukti policijos pareigÅ«nų eismo įvykio vietoje, nes buvo informuotas, kad policijos pareigÅ«nai yra iÅ¡kviesti, tačiau siekdamas iÅ¡vengti policijos pareigÅ«nų galimos patikros sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, jog G. L. eismo įvykio metu apgadino ne tik M.

M. vairuojamÄ transporto priemonę „Audi A6 Avant“ bet ir ne jam, o E. Č., priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Nors E. Č. eismo įvykio metu buvo vietoje, tačiau G. L. nepasirÅ«pino transporto priemonės savininkės informuoti apie padarytos jos transporto priemonei apgadinimus, tik simboliÅ¡kai informavo, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė nedidelius apgadinimus. Nors G. L. ir bÅ«tų eismo įvykio vietoje susitaręs su M. M. dėl padarytos žalos atlyginimo, jis vis tiek nebÅ«tų galėjęs užpildyti eismo įvykio deklaracijos, nes pagal KET 231.3 punkto reikalavimus privalėjo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau tuo metu galiojančio vairuotojo pažymėjimo G.

L. neturėjo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina pagrįsta išvada, jog G. L. padarė pažeidimus numatytus ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Kad G. L. padarė minėtus pažeidimus be teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. Č., M. M. ir T. J. yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent: 2014-06-27 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūno A.

B. tarnybiniu praneÅ¡imu, vairuotojo pažymėjimo kopija, vaizdo įraÅ¡u, M. M. ir E. Č. paaiÅ¡kinimais, asmens blaivumo testo rezultatu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, VÄ® Regitra duomenų bazės informacija, asmens duomenų informacija, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu, pažyma apie asmens baustumÄ bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos. Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimÄ padariusį asmenį, bet ir užkirsti keliÄ pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai).

ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali bÅ«ti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigÅ«nai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.G. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai Å¡iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudÄ ir administracinį areÅ¡tÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areÅ¡tas nustatomas ir skiriamas tik iÅ¡imtiniais atvejais už atskirų rÅ«Å¡ių administracinius teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, dirbantis, vedęs, turintis nepilnametį vaikÄ ), į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G.

L. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiÅ¡kai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudÄ bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos vidutinės straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas vadovaujantis ATPK 326 straipsniu.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas n u t a r i a:

G. L. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. G. L. paskirti:pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį administracinę nuobaudÄ â€“ 30,00 Lt (trisdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudÄ â€“ 150,00 Lt (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ ;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudÄ â€“ 3500,00 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui.Pritaikius ATPK 33 straipsnį, G.

L. paskirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“Â 3500,00 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas iÅ¡dėstytas per tam tikrÄ laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organÄ (pareigÅ«nÄ ) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aÅ¡tuoni Å¡imtai litų, pakeitimo nemokamais vieÅ¡aisiais darbais.Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamÄ sias sÄ skaitas:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodÄ 6030. Ä®mokos mokėjimo kvitas pateikiamas TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui. IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grÄ Å¾inamas LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d.

įsakymo Nr. 1V-418, nustatyta tvarka. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutarimÄ priėmusį apylinkės teismÄ arba tiesiogiai apygardos teismui. Teisėja                                                                                                           Andželika Butkuvienė