Legislator Case Law & Legislation
637528fd-9d86-43b8-b865-6cbbd1ffddca AI generated

637528fd-9d86-43b8-b865-6cbbd1ffddca · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 637528fd-9d86-43b8-b865-6cbbd1ffddca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Teisėja, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4185,00 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2010-10-29, apie 18 val. 39 min., tamsiu paros metu, kelyje A2D Vilnius – Panevėžys, ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis Renault Scenic Megane, kuriuo taip pat važiavo jo sutuoktinė bei mažamečiai vaikai, susidÅ«rė su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiu briedžiu.

Legislator headnote

AI generated

637528fd-9d86-43b8-b865-6cbbd1ffddca · Vilniaus apygardos teismas: Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas. Pagal nurodyto įstatymo 4 str. 2 d., valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl, valstybė, bÅ«dama ne tik laukinės gyvÅ«nijos, bet ir valstybinės reikÅ¡mės kelio A2 savininke, turėjo ne tik pareigÄ rÅ«pintis eismo saugumu valstybinės reikÅ¡mės kelyje, bet ir imtis priemonių saugumui užtikrinti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio dienÄ kelyje Vilnius – Panevėžys buvo pastatyti įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys“, kelyje įrengta tinklo tvora nuo laukinių gyvÅ«nų, taip pat gyvÅ«nų populiacija buvo sureguliuota tinkamai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-606-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01130-2012-8                                           Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.7.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. T. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4185,00 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2010-10-29, apie 18 val. 39 min., tamsiu paros metu, kelyje A2D Vilnius – Panevėžys, ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis Renault Scenic Megane, kuriuo taip pat važiavo jo sutuoktinė bei mažamečiai vaikai, susidÅ«rė su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiu briedžiu.

Eismo įvykio metu buvo užmuÅ¡tas briedis ir nežymiai sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata, asmenys, buvę automobilyje, patyrė didelį stresÄ , be to, nepataisomai buvo sugadintas automobilis. 2010-11-02 Å irvintų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir kelių policijos poskyrio pareigÅ«nas priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi vairuotojas tamsiu paros metu, staiga atsiradus ant kelio kliūčiai, negalėjo laiku jos pastebėti ir suvaldyti automobilio, jog bÅ«tų iÅ¡vengta eismo įvykio.

Nutarime nurodyta, jog nenustatyta, kad ieÅ¡kovas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Valstybė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga gyvÅ«nų savininkė ir nesiėmė veiksmingų priemonių užkirsti keliÄ nurodytų aplinkybių atsiradimui. Pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ autoįvykyje apgadinto automobilio vertė prieÅ¡ apgadinimÄ buvo 4462 Lt, o likutinė vertė – 754 Lt. Todėl patirta žala sudaro 3708 Lt.

Kadangi ieÅ¡kovas patyrė 450 Lt automobilio vertinimo iÅ¡laidų, jo patirta žala sudaro 4158 Lt.    Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nors valstybė yra laukinės gyvÅ«nijos savininkė, tačiau vertinant eismo įvykį svarbu tai, kad jis įvyko transporto priemonei (didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui) užvažiavus ant gyvÅ«no. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui atsakomybė pagal CK 6.270 str. kyla be kaltės, nes egzistuoja bendro pobÅ«džio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ . NeaiÅ¡ku, kuo remiantis ieÅ¡kovas teigia, kad valstybė privalo užtikrinti, jog gyvÅ«nas jokiomis aplinkybėmis nepatektų į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Byloje nėra duomenų, kad toje vietoje, t.y. kelio A2 Vilniaus–Panevėžys 40,690 km, bÅ«tų anksčiau įvykęs nors vienas eismo įvykis. IÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad įvykio vietoje yra įrengtas apsauginis atitvaras, užkertantis galimybę patekti laukiniams gyvÅ«nams į keliÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvykis įvyko kelio A2-D Vilnius–Panevėžys 40,690 kilometre, įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ su lentele Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį 7 km“ stovėjo 37,20 km, deÅ¡inėje kelio pusėje bei kelyje nuo 28 km iki 45 km buvo įrengta tinklo tvora nuo laukinių gyvÅ«nų.

Taigi eismo įvykis įvyko įspėjamojo ženklo Nr. 131 galiojimo zonoje, taip pat kelyje, kuris buvo aptvertas tinklo tvora. Pagal „Juodųjų dėmių“ ir avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikÄ , avaringo ruožo buvimo sÄ lyga – ne mažiau 4 eismo įvykiai 500 m. kelio ruože per 4 metus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, neatitiko avaringo ruožo sÄ lygų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio dienÄ buvo imtasi techninių priemonių, kurios įspėtų vairuotojÄ bÅ«ti itin dėmesingu, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimų su į važiuojamÄ jÄ kelio dalį staiga iÅ¡bėgančiais gyvÅ«nais.

Taip pat pažymėjo, kad esant pavieniams laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimo į keliÄ atvejams, valstybė neprivalo imtis specialių priemonių eismo saugumui užtikrinti. Tokiu bÅ«du teigti, kad valstybė ir jos kompetentingos institucijos nesiėmė reikiamų priemonių žalai dėl laukinių gyvÅ«nų patekimo į keliÄ užkirsti, nėra pagrindo. Teismas nenustatė, kad magistralinis kelias A2 Vilnius-Panevėžys 40.690 kilometre buvo avaringas ar jame buvo „juodųjų dėmių“, dėl ko valstybei bÅ«tų atsiradusi pareiga imtis papildomų ir specialių saugumo priemonių.

Tuo tarpu esant tik pavieniam laukinio gyvÅ«nų iÅ¡bėgimui į keliÄ , įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ ir tinklo tvora automagistralėje A2 buvo pakankama priemonė eismo saugumui užtikrinti. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykių kelyje Vilnius-Panevėžys dažnumu, nepatvirtina kokio nors iÅ¡skirtinio Å¡io kelio ruožo pavojingumo dėl laukinių gyvÅ«nų migracijos ir jo avaringumo Å¡iuo pagrindu. Byloje pateikti duomenys apie eismo įvykius kelyje Vilnius–Panevėžys, taip pat duomenys apie Å¡io kelio avaringumÄ , nepatvirtina, jog kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidinto pavojingumo, kuris suponuotų valstybės pareigÄ imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių.

IeÅ¡kovas pateikė teismui foto nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, jog yra pažeista apsauginė tvora, tačiau teismas jomis nesivadovavo, kadangi jos nėra informatyvios – neatspindi faktinės situacijos, kuri buvo eismo įvykio dienÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad fotonuotraukos buvo darytos 2012 m.              Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įrodė, jog jos institucijos tinkamai formavo saugaus eismo politikÄ ir įgyvendino priemones eismo saugumui užtikrinti automagistralėje A2 Vilnius – Panevėžys (CPK 178 str.).

Tik atitinkamoms valstybės institucijoms nustačius kelio avaringumo laipsnį bei remiantis tų institucijų patvirtintomis metodikomis, yra sprendžiama, ar reikia imtis papildomų techninių priemonių – ženklinimo, atitvarų, tvorelių ar pan. įrengimo. Esantiems pavieniams laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimo į keliÄ atvejams, valstybė neprivalo imtis papildomų priemonių. Tuo tarpu esant įspėjamam ženklui „Laukiniai žvėrys“, automobilio vairuotojas turėtų imtis visų bÅ«tinų atsargumo ir atidumo priemonių, juolab, kad jis yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Įvykis įvyko Valstybinės reikÅ¡mės kelyje, kuris pagal Kelių įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., priskirtinas prie valstybinės reikÅ¡mės kelių ir sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį.

Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas. Pagal nurodyto įstatymo 4 str. 2 d., valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl, valstybė, bÅ«dama ne tik laukinės gyvÅ«nijos, bet ir valstybinės reikÅ¡mės kelio A2 savininke, turėjo ne tik pareigÄ rÅ«pintis eismo saugumu valstybinės reikÅ¡mės kelyje, bet ir imtis priemonių saugumui užtikrinti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio dienÄ kelyje Vilnius – Panevėžys buvo pastatyti įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys“, kelyje įrengta tinklo tvora nuo laukinių gyvÅ«nų, taip pat gyvÅ«nų populiacija buvo sureguliuota tinkamai.

Duomenų apie tai, kad nurodytas kelias bÅ«tų avaringas, nėra. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovė ne tik kaip kelio, bet ir kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė, bendro pobÅ«džio pareigos – užrikinti eismo saugumÄ nepažeidė. Taigi įrodymų, patvirtinančių valstybės neteisėtus veiksmus, byloje nėra. IeÅ¡kovas nenurodė ir teismas nenustatė konkrečių teisės aktų, įpareigojančių valstybę imtis atitinkamų priemonių laukinių gyvÅ«nų galimos sukelti žalos prevencijai užtikrinti, pažeidimų.

                             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniam procese.          IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:         1) Teismas priėmė prieÅ¡taringÄ sprendimÄ .

IÅ¡ pradžių sprendime yra dėstomos aplinkybės dėl pastatytų ženklų, o po to nurodoma, kad kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, nėra avaringas. Todėl nesuprantama, kÄ norėjo pasakyti teismas: kad valstybė ėmėsi priemonių susidÅ«rimams kelyje su laukiniais gyvÅ«nais iÅ¡vengti, ar, kad ji neturėjo imtis ypatingų priemonių? IÅ¡ teismo argumentų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas.

IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kodėl kelyje atsidÅ«rė briedis ir susidÅ«rė su ieÅ¡kovo automobiliu? Briedis galėjo ten atsidurti, nes valstybė nesiėmė ypatingų priemonių, kadangi tas kelio ruožas neavaringas, ar dėl to, kad valstybė panaudojo priemones ir jos buvo pakankamos. Jeigu laukinis gyvÅ«nas atsidÅ«rė kelyje ir susidÅ«rė su automobiliu, reiÅ¡kia, kad valstybė nesiėmė pakankamų, specialiomis žiniomis pagrįstų priemonių tokiems atvejams iÅ¡vengti. Todėl tokiais atvejais ji privalo atlyginti žalÄ .

Taigi, pirmos instancijos teismas priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ .           2) Teismas neatsakė į ieÅ¡kovo klausimÄ dėl priemonių, kurių imasi valstybė susidÅ«rimams kelyje su laukiniais gyvÅ«nais iÅ¡vengti, pakankamumo. Teismų sprendimuose, kurie priimami bylose dėl laukinių gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo, nuolat kartojami tie patys formalÅ«s argumentai: kelio ženklas, įspėjantis apie galinčius kelyje pasirodyti gyvÅ«nus, pastatytas, tvora pastatyta, vadinasi valstybė ėmėsi priemonių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti.

Tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl nurodytos priemonės yra pakankamos, kokie teisės aktai reglamentuoja tokių priemonių pakankamumÄ ir kuo toks reglamentavimas grįstas. Ä® tai buvo bÅ«tina atsakyti ir Å¡ioje byloje. Tačiau tai buvo įmanoma padaryti tik specialistui. IeÅ¡kovas prašė teismo skirti ekspertizę ir užduoti eksperto klausimus: ar keliuose statomos tvoros yra skirtos apsaugoti eismo dalyvius nuo laukinių gyvÅ«nų daromos žalos? Jeigu ne, kokia Å¡ių tvorų paskirtis? Ar keliuose statomos tvoros yra pakankamos apsaugoti eismo dalyvius nuo briedžių iÅ¡bėgimo į keliÄ ? Ar briedžiai gali perÅ¡okti dviejų metrų aukščio tvorÄ ? Kokios priemonės galėtų bÅ«ti veiksmingos apsaugoti eismo dalyvius nuo briedžių iÅ¡bėgimo į keliÄ ? Tačiau teismas be jokio pagrindo atsisakė paskirti ekspertizę ir pažeidė ieÅ¡kovo teisę įrodinėti aplinkybes leistinomis priemonėmis.

Tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė ieÅ¡kovo skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas teisingai ir objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes ir įrodymus, teikiančius pagrindÄ konstatuoti faktines aplinkybes – pasirinktÄ nesaugų greitį, žinant apie laukinių gyvÅ«nų migracijos galimybę, esant blogam matomumui ir t.t. bei vairuotojo rÅ«pestingumo ir apdairumo stokÄ .

Pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės gali bÅ«ti paties nukentėjusio asmens veiksmai. Transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, elgdamasis nerÅ«pestingai ar aplaidžiai, pats prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamÄ situacijÄ , rizikÄ . IeÅ¡kovo argumentas, kad valstybė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, yra atmestinas kaip neįrodytas ir netinkamas, nes pagal teismų praktikÄ yra reikalaujama įrodyti, kad vieÅ¡osios teisės subjektas neveikė taip, kaip pagal jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus privalėjo veikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).

            Byloje kilo ginčas dėl laukinio gyvÅ«no padarytos žalos atlyginimo. Žala ieÅ¡kovui buvo padaryta 2010 m. spalio 29 d., jo vairuojamam automobiliui susidÅ«rus su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiu briedžiu. Civilinė atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininkų pareiga atlyginti žalÄ , o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Tokia tvarka įstatymų leidėjo nustatyta 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo pakeitimais (nauja įstatymo redakcija XI-920, 2010 m. birželio 22 d.). Minėto įstatymo V skirsnio ,,Atsakomybės už laukinės gyvÅ«nijos įstatymo pažeidimus ir žalos atlyginimas“ 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams aktuali teisės norma, pagal kuriÄ valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvÅ«nų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir iÅ¡ieÅ¡koma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvÅ«no eismo įvykyje padarytÄ Å¾alÄ yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui bÅ«tinas bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas: turi bÅ«ti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryÅ¡ys ir valstybės kaltė. Ginčuose dėl laukinio gyvÅ«no eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Taigi pirmÄ sias tris civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų ir valstybės neteisėtus veiksmus, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiam asmeniui įrodinėti nereikia (CK 182 straipsnio 1 dalies 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).              Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad laukinių gyvÅ«nų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvÅ«nų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvÅ«nų, iÅ¡vengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-133/2012). Vienas iÅ¡ subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti reikalaujama to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Dėl laukinių gyvÅ«nų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migracijÄ , todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučiÄ apsaugÄ nuo jų sukeliamų eismo įvykių.

Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiama, pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetencijÄ , t.y. vykdė iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareigÄ . Nagrinėjamoje byloje valstybės veiksmų teisėtumas vertinamas valstybės pareigos užtikrinti eismo saugumÄ valstybinės reikÅ¡mės keliuose kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumÄ nuo laukinių gyvÅ«nų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad bÅ«tų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvÅ«nus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti, turi bÅ«ti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumÄ , priežastis, lyginamojo Å¡io kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-133/2012).  Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas su atsakovės civiline atsakomybe susijusias aplinkybes. Skundžiamame sprendime buvo aptartas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, avaringumas, jame esantys kelio ženklai bei įrengtos apsaugos priemonės. Teismas iÅ¡tyrė Lietuvos automobilių kelių direkcijos raÅ¡te „Dėl informacijos apie eismo įvykius magistralinės reikÅ¡mės kelyje pateikimo“ pateiktÄ informacijÄ (b.l. 57-66) ir pagrįstai nustatė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, neatitiko avaringo ruožo sÄ lygų.

Papildomai buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu A2 magistraliniame kelyje Vilnius– Panevėžys buvo įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų ir įspėjamieji kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ tiek dešinėje, tiek kairėje kelio pusėje (b.l. 67-69). Todėl skundžiamame teismo sprendime teisingai buvo konstatuota, kad eismo dalyvių interesai šiame kelyje buvo užtikrinti tinkamai ir pakankamai.             Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2012 m. lapkričio 27 d., metu prašė teismo prie bylos prijungti mokslininko L.

B. publikacijÄ â€žLaukinių gyvÅ«nų migracijos per valstybinės reikÅ¡mės magistralinius kelius tyrimas, probleminių ruožų identifikavimas, pasiÅ«lymų įrengti aptvėrimus ir kitas priemones parengimas“, skirti ekspertizę nustatyti, ar valstybės naudojamos apsauginės priemonės – kelio ženklai ir tvora – yra veiksmingos, jÄ atlikti pavedant zoologui E. B.. Tačiau teismas atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovo praÅ¡ymus (b.l. 89-93).               CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Taigi pagal šį straipsnį teismas gali, bet neprivalo Å¡alių praÅ¡ymu skirti ekspertizę. Be to, eksperto iÅ¡vada yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių civiliniame procese ir teismui yra suteikta teisė spręsti, ar jos skyrimas kitų byloje esančių įrodymų kontekste yra tikslingas, ar byloje svarbių aplinkybių negalima nustatyti iÅ¡ visų kitų pateiktų dokumentų.Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.           Atsakovė, kaip valstybė, atlikdama savo pareigas visų pirma privalo vadovautis įstatymais bei jų įgyvendinimo tvarkÄ nustatančiais teisės aktais, kurie yra rengiami teisininkų, atsižvelgiant į tam tikros reguliuojamos srities specialistų rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 11 straipsnyje ,,Saugių eismo sÄ lygų užtikrinimas keliuose” nustatyta, kad saugių eismo sÄ lygų valstybinės reikÅ¡mės keliuose užtikrinimÄ , įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčios valstybės įmonės. Ä®gyvendinant Å¡ias įstatymo nuostatas priimtas susisiekimo ministro įsakymas ,,Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikos patvirtinimo” (2011 m. birželio 7 d.

Nr. 3-342, įsigaliojo 2011 m. birželio 12 d.). Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikos tikslas – apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Å ia metodika bei pagal jÄ parengtais avaringumo Lietuvos keliuose statistiniais duomenimis ir privalo vadovautis valstybinės institucijos, atsakingos už eismo dalyvių saugumÄ . Skundžiamame sprendime teismas kaip tik ir vadovavosi dokumentų, parengtų pagal minėtÄ metodikÄ , duomenimis.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ekspertizės skyrimas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo teismo posėdyje suformuluotus klausimus, nėra tikslingas, nes galimi atsakymai tiesiogiai nei patvirtintų, nei paneigtų neteisėtus atsakovės veiksmus, o galėtų bÅ«ti vertinami tik kaip papildomos rekomendacijos teisės aktų tobulinimui.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

           Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                             Â