6373a9ad-4e89-4aca-9fa8-2fe5b0c3fa9d · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-879/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45366-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei, nuteistajam G.

G., nuteistojo gynėjai advokatei Žavintai Jurgelėnienei, nukentėjusiajam L. B. nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu iÅ¡ G. G. nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,33 promilės neblaivumas), panaudojo fizinį smurtÄ ir pagrobė nukentėjusiojo L. B. turtÄ , t. y. trenkė vienÄ smÅ«gį kumščiu į kaklÄ iÅ¡ nugaros pusės, nukentėjusiajam parkritus ant žemės vienÄ kartÄ spyrė į kairės pusės liemenį, atsisėdo ant nugaros ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡plėšė kiÅ¡enės vidinę dalį bei pagrobė kiÅ¡enėje buvusius 3,80 Eur ir cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kuriame buvo 18 vnt. cigarečių 3,50 Eur vertės, nuo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to nutraukė vestuvinį auksinį žiedÄ 150 Eur vertės, Å¡iais savo veiksmais nukentėjusiajam L.

B. dėl odos nubrozdinimo deÅ¡inėje alkÅ«nėje nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir padarė 157,30 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį;

2) priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį atmesti arba palikti nenagrinėtu civilinį ieÅ¡kinį;

3) atnaujinus įrodymų tyrimÄ :

a) papildomai teismo posėdyje apklausti nukentėjusįjį L. B., liudytojus N. B., S. S., V. B., R. B.;

b) apklausti liudytojus V. N. ir Utenos AVPK pareigÅ«nÄ G. S.. 2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir netinkamai vertino byloje objektyviai susiklosčiusias faktines aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju netinkamai ir netiksliai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o tai nulėmė neteisingo bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . 2.2. Nurodo, kad pagal liudytojo N. B. parodymus iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis L. B. buvo tokios bÅ«senos (akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėjo nieko papasakoti apie įvykio aplinkybes, tik murmėjo), kad galėjo pats nugriÅ«ti ir nusibrozdinti alkÅ«nę, iÅ¡sivolioti žolėje, o bandydamas stotis - nurauti žolę, pamesti žolėje smulkius pinigus monetomis ir cigaretes. 2.3.

Specialisto iÅ¡vadoje L. B. be odos nubrozdinimo deÅ¡inėje alkÅ«nėje jokių kitų sužalojimų ar kitų objektyvių pažeidimus galinčių patvirtinti požymių, kurie patvirtintų nuosprendžiu nustatytus L. B. atžvilgiu atliktus smurtinio pobÅ«džio veiksmus, nebuvo nustatyta. 2.4. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo aprangos detalių (nuplėštos kelnių kiÅ¡enės, kepurės, batų) užpuolimo vakarÄ ir iÅ¡ karto po įvykio prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims – policijos pareigÅ«no N. B. parodymams, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolui. 2.5.

Apeliantas atkreipia dėmesį į L. B. parodymų, susijusių su užpuolimo metu pagrobtų cigarečių pavadinimu ir pagrobtų pinigų suma, nenuoseklumÄ . Taip pat nurodo, kad jam atrodo neįtikinantys nukentėjusiojo parodymai, neva kitÄ dienÄ po užpuolimo jis radęs su magnetu savo žiedÄ Å¾olėje, kadangi magnetas aukso netraukia, todėl mano, kad L. B. pats žiedÄ nusiėmė ir pasidėjo. Nuteistasis pažymi, kad pas jį iÅ¡ karto po įvykio nebuvo rastas nei nukentėjusiojo žiedas, nei nurodytos rÅ«Å¡ies cigaretės, o rastus 5 Eur monetomis buvo pasiskolinęs iÅ¡ V.

L.. 2.6. Skunde pažymima, kad G. G. rÅ«bai ir rankos iÅ¡ karto po įvykio buvo Å¡varÅ«s, nors pagal nukentėjusiojo parodymuose įvardintus užpuoliko atliktus veiksmus jis turėjo iÅ¡sitepti (žemėmis, žolėmis ir pan.). 2.7. L. B. parodymai, susiję su G. G. atpažinimu užpuolimo metu, kelia abejonių, kadangi, pasak apelianto, nukentėjusysis nuteistÄ jį per menkai pažinojo, kad atpažintų iÅ¡ balso, o tamsiu paros metu telefonu Å¡viečiant į žemę, negalėjo matyti užpuoliko veido.

Apeliantas taip pat priduria, kad jis būdamas pas V. N. ir L. B. plėšimo metu mobiliojo ryšio telefono neturėjo, tad negalėjo ir juo pasišviesti. 2.8. Pasak G. G., būdamas kaltas, jis nebūtų skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešęs, kad buvo neteisingai apkaltintas užpuolimu. Pažymi, kad V. N. parodymai kelia abejonių, kadangi dėl girtumo ir atstumo iki užpuolimo vietos nebūtų galėjęs atskirti konkretaus asmens (nuteistojo G. G.) balso. Atsižvelgdamas į liudytojo V.

N. ir nukentėjusiojo L. B. bÅ«klę po užpuolimo (dėl girtumo abu sunkiai orientavosi aplinkoje) bei į Å¡ių dviejų asmenų prieÅ¡taringus parodymus dėl iÅ¡gertuvių detalių (vartoto alkoholio rÅ«Å¡ies bei sukonfliktavusių asmenų), apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad jie tiesiog neprisimena esminių užpuolimo aplinkybių. 2.9. Skunde pažymima, kad G. G. neturėjo motyvo ir tikslo apiplėšti L. B., nes gaudavo paÅ¡alpÄ , o pagrobti daiktai – 3,80 Eur ir nepilnas cigarečių pakelis yra labai mažos vertės, todėl užpulti žmogų dėl tokių daiktų bÅ«tų neprotinga. 2.11.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad apeliantas bÅ«tų įvykdęs plėšimÄ , bei pažymi, kad nuo pat pradžių nuosekliai neigė savo kaltę ir teigė, kad buvo apÅ¡meižtas ir net nebuvo plėšimo vietoje. Pirmosios instancijos teismas visus neaiÅ¡kumus ir prieÅ¡taravimus aiÅ¡kino kaip jo kaltės, o ne nekaltumo įrodymÄ . 2.12. Nuteistojo G. G. manymu, nagrinėjamu atveju jam bÅ«tų buvę tikslingiausia skirti areÅ¡to bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Teismas neatsižvelgė, kad G. G. dirba, turi sugyventinę, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , taisosi. 2.13. Patenkinus apeliacinį skundÄ dalyje dėl iÅ¡teisinimo nuteistasis praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba palikti nenagrinėtu. Apeliantas taip pat ginčija skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į L. B. nustatytÄ kÅ«no sužalojimÄ , 1000,00 Eur suma yra ženkliai per didelė ir laikytina nukentėjusiojo pasipinigavimu.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė - atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę dėl plėšimo įvykdymo patvirtinančių įrodymų ir prašo jį išteisinti, nesutinka su paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir per ilgos trukmės, išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju civilinį ieškinį prašo atmesti arba palikti nenagrinėtu ir ginčija nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį.

8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visetÄ , konstatavo, kad G. G. 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,33 promilės neblaivumas), panaudojo fizinį smurtÄ ir pagrobė nukentėjusiojo L. B. turtÄ , t. y. trenkė vienÄ smÅ«gį kumščiu į kaklÄ iÅ¡ nugaros pusės, nukentėjusiajam parkritus ant žemės vienÄ kartÄ spyrė į kairės pusės liemenį, atsisėdo ant nugaros ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡plėšė kelnių kiÅ¡enės vidinę dalį bei pagrobė kiÅ¡enėje buvusius 3,80 Eur ir cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kuriame buvo 18 vnt. cigarečių, 3,50 Eur vertės, nuo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to nutraukė vestuvinį auksinį žiedÄ 150 Eur vertės, Å¡iais savo veiksmais nukentėjusiajam L.

B. dėl odos nubrozdinimo deÅ¡inėje alkÅ«nėje nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir padarė 157,30 Eur turtinę žalÄ , todėl pripažino jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti G. G. paskiriant artimos vidutinei trukmės laisvės atėmimo bausmę. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu nukentėjusiojo L. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir jį visiÅ¡kai tenkino.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl G. G. teisinio veiksmų vertinimo bei jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę ir nustatė teisingÄ jos trukmę. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios pagrindus iÅ¡ kaltinamojo priteisti nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ .

Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo 10. G. G. kategoriÅ¡kai neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam nepriimtinos Utenos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡analizuotais ir įvertintais įrodymais.

Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Å ioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo nenustatyta. 10.1. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. 10.2.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. kaltė dėl įvykdyto plėšimo grindžiama nukentėjusiojo L. B., liudytojų V. N., V. B., R. B. ir N. B. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais. 10.3. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo L. B. parodymus kaip patikimus, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po išgertuvių išėjęs iš kaimyno V. N. namų pajuto smūgį iš nugaros į kaklo sritį, po kurio nukrito ant žemės, tada pajuto spyrį į liemens sritį.

Tada jį užpuolęs asmuo, atsisėdęs ant jo gulinčio, iÅ¡plėšė dėvimų kelnių vidinę kiÅ¡enę, kurioje buvo pinigų bei cigarečių pakelis, bei, užlaužęs deÅ¡inę rankÄ nuo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to nutraukė auksinį vestuvinį žiedÄ , kurį pametė žolėje. Nors užpuolimas įvyko 2018 m. rugsėjo 14 d. po 22 valandos, t. y. tamsiu paros metu, nukentėjusysis aiÅ¡kiai nurodė, kad užpuolikui nulipus nuo jo ir pasiÅ¡viečiant telefonu bei ieÅ¡kant pamesto žiedo žolėje ir vis klausiant „kur auksas“, iÅ¡ veido bruožų bei iÅ¡ balso atpažino G.

G.. L. B. taip pat parodė, kad G. G. ieÅ¡kodamas žiedo net rovė žolę. Anot nukentėjusiojo, jis parėjęs namo paskambino ir apie užpuolimÄ papasakojo žmonai V. B., o Å¡i apie įvykį informavo sÅ«nų R. B., kuris iÅ¡kvietė policijÄ . Tiek V. B., tiek R. B. antrino L. B. parodymams iÅ¡ jo žodžių. L. B. parodė kitÄ dienÄ Å¾olėje radęs žiedÄ , o ant serbentų krÅ«mo nuplėštÄ kelnių kiÅ¡enę. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 25-33) bei akistatos su G.

G. metu (1 t., b. l. 85-87). 10.4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusysis dėl girtumo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje galėjo pats nugriÅ«ti, nusibrozdinti alkÅ«nę, iÅ¡sivolioti žolėje, o bandydamas stotis - nurauti žolę bei pamesti žolėje jam priklausančius daiktus, todėl galimai net neprisimena esminių įvykio aplinkybių ir duoda tikrovės neatitinkančius parodymus. Atsižvelgdama į L. B. parodymų nuoseklumÄ ir iÅ¡ karto po užpuolimo jo atliktų veiksmų logiÅ¡kÄ sekÄ â€“ grįžęs namo užsirakino stengdamasis apsisaugoti nuo tolesnio pavojingo kėsinimosi ir, paskambinęs žmonai konkrečiai įvardino, kad jį užpuolė G.

G., netgi įvardino pastarojo sÄ sajÄ su kitu pažįstamu asmeniu – „Skaidrės sugyventinis“ (pagal bylos duomenis turėjo omenyje to paties kaimo gyventojÄ S. S.), o atvykusiam sÅ«nui R. B. iÅ¡ esmės papasakojo įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad L. B. nepaisant jo neblaivumo, buvo pakankamai sÄ moningas, kad galėtų objektyviai vertinti jį supančiÄ aplinkÄ ir atpažinti konkretų asmenį pagal jo iÅ¡orinius požymius bei balsÄ . Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad iÅ¡ karto po įvykio L.

B. buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 6), o pačiam kaltinamajam – 2,33 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 105), t. y. G. G. buvo gerokai girtesnis nei nukentėjusysis, tačiau, nepaisant Å¡ios faktinės aplinkybės, nuteistasis apeliuoja bÅ«tent į nukentėjusiojo girtumÄ kaip į aplinkybę, lemiančiÄ jo parodymų nepatikimumÄ . Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas dėl aprangos detalių (kepurės, apavo), plėšimo metu pagrobtų cigarečių pavadinimo ir tikslios pinigų sumos įvertinus jo amžių, sveikatos bÅ«klę, apsvaigimÄ nuo alkoholio ir bÅ«klę po jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo – buvo susijaudinęs, sutrikęs ir iÅ¡sigandęs (patvirtino liudytojai R.

B. ir N. B.) bei atsižvelgus į nuoseklius parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, negali būti laikoma nepasitikėjimo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad L. B. turėtų kokių nors motyvų apkalbėti G. G. ar norėtų jam pakenkti. Galimų apkalbėjimo priežasčių nenurodo ir nuteistasis, todėl apelianto argumentai dėl L. B. parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis plėšimo metu tiesiogiai dalyvavo tik du asmenys – kaltinamasis ir nukentėjusysis, todėl bandymas paneigti L.

B. parodymus vertintinas kaip G. G. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant užginčyti tiesioginius svarius įrodymus byloje bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 10.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje esančia specialisto iÅ¡vada, ekspertės paaiÅ¡kinimais, įvykio vietos apžiÅ«ros bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, liudytojų V. N., V. B., R. B. ir N. B. parodymais, kadangi Å¡ie duomenys esminėse detalėse atitinka L.

B. parodymus. 10.5.1. IÅ¡ ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 15 d., t. y. sekančiÄ dienÄ po plėšimo L. B. skundėsi kairio peties, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imu ir deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirto pirÅ¡to skausmu bei nurodė, kad vakarykščiai buvo sumuÅ¡tas. Jam diagnozuotas pirÅ¡to, alkÅ«nės, kairio peties ir žasto sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 48). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 3603/2018 (01) matyti, kad L. B. nustatytas odos nubrozdinimas deÅ¡inėje alkÅ«nėje kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 49).

Nors iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi ekspertė R. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog L. B. nebuvo nustatyta jokių objektyvių požymių (nubrozdinimo, kraujosruvos ar patinimo), kuriais bÅ«tų pagrįstas sumuÅ¡imas, tačiau, kolegijos vertinimu, senyvo amžiaus, apsvaigusiam nuo alkoholio nukentėjusiajam pargriauti nereikėjo didelės fizinės jėgos, kuriÄ panaudojus paprastai atsiranda vizualiai pastebimi pažeidimai, be to, nukentėjusysis krito ant žolės, t. y. ant sÄ lyginai minkÅ¡to pavirÅ¡iaus, kuris galėjo apriboti ženklesnių sužalojimo žymių atsiradimÄ bei vėlesnį jų nustatymÄ .

Svarbu paminėti, kad L. B. nusiskundimai nuvykus į medicinos įstaigÄ bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotas nubrozdinimas deÅ¡inėje alkÅ«nėje iÅ¡ dalies atitinka nukentėjusiojo parodymuose nurodytas fizinio kontakto su užpuoliku aplinkybes, kai kaltinamasis sėdėdamas ant nugaros užlaužė deÅ¡inę rankÄ ir per jėgÄ nuo jos bevardžio pirÅ¡to nutraukė žiedÄ . Liudytojai R. B. ir N. B. teigė matę po įvykio ant L. B. pirÅ¡to žiedo įspaudÄ . 10.5.2. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ ant žolės rasta Å¡viesios spalvos skrybėlė, viena guminė Å¡lepetė bei matomi grumtynių (žolės rovimo) požymiai (1 t., b. l. 12-15).

Ä®vykio vietos vaizdas patvirtina, kad L. B. buvo praradęs pusiausvyrÄ ir parkritęs, nes kitaip bÅ«tų sunku paaiÅ¡kinti, kaip jo skrybėlė atsidÅ«rė ant žemės. Žolės rovimo požymiai atitinka nukentėjusiojo liudijimÄ , kad G. G., ieÅ¡kodamas žolėje pamesto žiedo, rovė žolę. Pastebėtina, kad įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta iÅ¡ karto po įvykio nuo užpuolimo praėjus truputį daugiau nei vienai valandai. Kadangi plėšimas buvo įvykdytas vėlų vakarÄ ir tamsiu paros metu privačiame kieme, todėl mažai tikėtina, kad iki policijos pareigÅ«nų atvykimo įvykio vieta galėjo bÅ«ti pakitusi.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę atmestina apelianto versija, kad neblaivus L. B. galėjo pargriÅ«ti ir iÅ¡sivolioti žolėje pats bei pamesti su savimi turėtus smulkius daiktus. Jei tokie daiktai kaip žiedas ir monetos tamsoje, esant tik ribotam dirbtiniam apÅ¡vietimui ir galėjo likti nepastebėti, tai cigarečių pakelio neradimas įvykio vietoje bÅ«tų mažai tikėtinas, juolab, kad iÅ¡gulėtos ir su rovimo požymiais žolės plotas yra nedidelis. Net ir darant prielaidÄ , kad L. B. galėjo toje vietoje nugriÅ«ti pats, pamestas cigarečių pakelis turėjo bÅ«ti rastas tame nedideliame plote ar arti jo.

Nukentėjusysis teisme parodė, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugsėjo 15 d. žiedÄ rado maždaug dviejų metrų atstumu nuo grumtynių vietos, tačiau užpuolimo metu dingusių pinigų ir cigarečių pakelio neradęs. Å i nukentėjusiojo nurodyta žiedo radimo aplinkybė papildomai patvirtina teismo įsitikinimÄ L. B. sÄ Å¾iningumu, nes prieÅ¡ingu atveju jis Å¡iÄ aplinkybę galėjo nuslėpti ir siekti pasipelnyti iÅ¡ kaltinamojo, neteisėtai pretenduojant į žiedo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau viso proceso metu nukentėjusysis tvirtino neatgavęs tik nepilno cigarečių pakelio ir 3,80 Eur, kurių bendra vertė yra nepalyginamai mažesnė nei auksinio žiedo. 10.5.3. Arčiausiai plėšimo vietos įvykio metu buvęs V. N. po iÅ¡gertuvių vykusių jo gyvenamosiose patalpose pirmam išėjus G. G., vėliau – L. B., lauke girdėjo triukÅ¡mÄ â€“ atpažino minėtų abiejų asmenų balsus. Kadangi turi neįgalumÄ ir sunkiai vaikÅ¡to, į laukÄ nėjo. Nors į įvykio vietÄ maždaug po valandos atvykus iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams, neblaivus V.

N. buvo rastas miegantis, nėra pagrindo teigti, kad V. N. dėl neblaivumo ir atstumo iki plėšimo vietos neturėjo galimybės girdėti ir atpažinti užpuolime dalyvavusių asmenų balsų, kadangi L. B. buvo užpultas prie pat V. N. namo iš karto po išgertuvių, o nukentėjusiajam išeinant V. N. dar nemiegojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliama versija dėl to, kad L. B. galėjo pargriūti, susižaloti ir pamesti jam priklausančius daiktus pats, atmetama kaip prieštaraujanti byloje nustatytų aplinkybių visumai. 10.6.

Apeliaciniame skunde G. G. tikina jokių veiksmų L. B. atžvilgiu neatlikęs, net nebuvęs plėšimo vietoje, o nukentėjusiojo, R. B. ir V. B. esÄ s apÅ¡meižtas. Nors savo kaltę G. G. nuosekliai neigė viso proceso metu, tokius kaltinamojo parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas vertino kritiÅ¡kai kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ . Nuteistasis savo nekaltumÄ be aukščiau iÅ¡analizuotos kritikos nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams, įrodinėja ir sekančiomis faktinėmis aplinkybėmis:

1) pas jį nebuvo rasti iš L. B. plėšimo metu pagrobti daiktai, o rastus pinigus iki 5 Eur buvo pasiskolinęs iš V. L., 2) jo rūbai ir rankos po įvykio buvo švarūs, neištepti nei žemėmis, nei žolėmis, 3) viešėdamas pas V. N. neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo juo pasišviesti plėšimo metu ieškodamas žiedo žolėje, 4) būdamas kaltas, jis nebūtų skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešęs, kad buvo neteisingai apkaltintas užpuolimu. 10.6.1.

Pasak liudytojo N. B., po plėšimo nuvykus pas G. G. į namus, Å¡is savo dėvimų drabužių kiÅ¡enėse turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir monetomis iki 5 Eur. Remiantis L. B. parodymais užpuolikas, nutraukęs žiedÄ nuo jo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to, pametė jį žolėje, todėl akivaizdu, kad žiedas negalėjo bÅ«ti pas G. G.. Kadangi nuo plėšimo iki policijos pareigÅ«nų atvykimo į G. G. namus praėjo maždaug 1,5 valandos, jis turėjo pakankamai laiko, kad atsikratytų jam nenaudingų įkalčių, t.y. cigarečių.

Pas G. G. rastų pinigų savininko neįmanoma identifikuoti, tačiau abejonių kelia jo iÅ¡sakyta versija dėl pinigų atsiradimo Å¡altinio – neva bÅ«tent nusikaltimo dienÄ jam 10 Eur paskolino V. L.. Liudytojas V. L. proceso metu dėl pastarosios aplinkybės davė kardinaliai prieÅ¡ingus parodymus – apklausiamas 2018 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tikino, kad G. G. rugsėjo mėnesį tikrai neskolino 10 Eur, o teisme jau teigė 2018 m. rugsėjo 14 d. pavakary G. G. paskolinęs 10 Eur. Mažai tikėtina, kad V.

L. teisminio nagrinėjimo metu pinigų paskolinimo faktÄ , konkrečiÄ datÄ ir net paros metÄ prisiminė geriau nei praėjus mėnesiui po minėtos datos, kada buvo įsitikinęs, kad pinigų visai neskolino. Atsižvelgdama į V. L. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ , teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pas jį rastų pinigų kilmės. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų prieÅ¡taringumÄ . G. G. nurodyta aplinkybė, kad jis pasiskolino 10 Eur iÅ¡ V.

L. alkoholiniams gėrimams prieÅ¡taringa argumentui, kad apeliantas neturėjo tikslo apiplėšti L. B., nes tuo metu gaudavo paÅ¡alpÄ . Jei tikėti apelianto versija, kad jis iÅ¡ tikrųjų turėjo poreikį pasiskolinti nedidelę sumÄ pinigų iÅ¡ V. L., darytina iÅ¡vada, kad tuo metu, net ir gaudamas paÅ¡alpÄ , jis vis dėlto neturėjo pakankamai piniginių lėšų patenkinti savo individualiems materialiniams poreikiams, pvz. nusipirkti alkoholio ar cigarečių. Tai paneigia apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad jis neturėjo motyvo plėšimui.

Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad G. G. bÅ«damas kaltas, nebÅ«tų skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešęs, kad buvo neteisingai apkaltintas užpuolimu, kolegija sprendžia, kad tokiu bÅ«du nuteistasis siekė užsitikrinti savo nekaltumo įrodymÄ , jei nuketėjusysis vis dėlto bÅ«tų jį atpažinęs dėl užpuolimo, todėl šį apeliacinio skundo argumentÄ atmetÄ kaip paneigtÄ jau aptartų G. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų visumos analize. 10.6.2. Byloje nėra duomenų, kad G.

G. drabužiai ar rankos po L. B. apiplėšimo bÅ«tų buvę purvini (iÅ¡tepti žemėmis ar žolėmis), tačiau tai nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Remiantis nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrindo manyti, kad užpuolikas plėšimo metu turėjo iÅ¡sipurvinti drabužius, kadangi jis kraustė L. B. kiÅ¡enes atsisėdęs ant nukentėjusiojo nugaros. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, kadangi policijos pareigÅ«nai į G. G. namus atvyko po plėšimo praėjus maždaug 1,5 valandos, apeliantas turėjo pakankamai laiko, esant poreikiui, nusiprausti ar persirengti. 10.6.3.

Nuteistojo parodymus dėl to, kad plėšimo metu neturėjo mobiliojo ryÅ¡io telefono, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo N. B. parodymai bei G. G. ir jo sugyventinės S. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės, kÄ skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas. Atsižvelgdamas į nuteistojo ryÅ¡ius su S. S. ir A. K., bei į S. S. parodymų nenuoseklumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių asmenų parodymus vertino kritiÅ¡kai kaip siekį padėti G. G. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl bausmės 11.

Nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – areÅ¡tÄ ar laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Pirmosios instancijos teismas G. G. skyrė 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių, t. y. trumpesnės nei sankcijoje numatytos vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmę. Kolegija nesutinka su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam Å¡iuo atveju skyrė neteisingÄ â€“ aiÅ¡kiai per griežtÄ , per ilgos trukmės ir dėl to neteisingÄ bausmę.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sÄ lygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose. Teismas, skirdamas G. G. bausmę, atsižvelgė į jo nusikalstamos veikos stadijÄ , pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ â€“ kad jis, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , padarė vienÄ tyčinį, baigtÄ , apysunkį nusikaltimÄ . Teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡vardino bei įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. IÅ¡ jų matyti, kad G. G. anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, turi neiÅ¡nykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , baustas administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniÅ«nijos apibÅ«dinamas kaip agresyvaus elgesio, buvusio darbdavio charakterizuojamas neigiamai, dirba UAB „Strapa“ ir UAB „Renesansas“, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių teistumų metu G. G. taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net pačios griežčiausios bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas teigiamai neįtakojo G. G. elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, apelianto asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo charakteristikÄ , kolegija pritaria apylinkės teismo parinktai bausmei bei jos dydžiui. Kolegijos vertinimu, G. G. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, todėl Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 12. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma G. G. iÅ¡teisinimo atveju atmesti nukentėjusiojo L. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi aukščiau aptartais motyvais aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai G. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, atmesti civilinio ieÅ¡kinio nėra teisinio pagrindo.

13. Nuteistasis ginčija ir priteistos neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika kolegijai nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo nustatytas L. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis - 1000 Eur. Apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis nuteistasis G. G. prašo sumažinti iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, kolegija atmeta. 13.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, kuri atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Å ioje byloje nustatyta, jog G. G. įvykio dienÄ panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. tyčia trenkė L. B. vienÄ smÅ«gį kumščiu į kaklÄ iÅ¡ nugaros pusės, nukentėjusiajam parkritus ant žemės vienÄ kartÄ spyrė į kairės pusės liemenį, atsisėdo ant nugaros ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡plėšė kelnių kiÅ¡enės vidinę dalį bei pagrobė kiÅ¡enėje buvusius 3,80 Eur ir cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kuriame buvo 18 vnt. cigarečių 3,50 Eur vertės, nuo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to nutraukė vestuvinį auksinį žiedÄ 150 Eur vertės, Å¡iais savo veiksmais nukentėjusiajam dėl odos nubrozdinimo deÅ¡inėje alkÅ«nėje nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir padarė 157,30 Eur turtinę žalÄ .

Taigi neabejotina, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Todėl akivaizdu, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir nuteistasis turi tÄ Å¾alÄ atlyginti. To apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas, kuris nesutinka tik su iÅ¡ jo priteisto 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, aiÅ¡kindamas, kad Å¡is yra per didelis. Å iuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes Å¡ioje byloje iÅ¡ G. G. priteistos neturtinės žalos dydis teismų praktikai neprieÅ¡tarauja. 13.2.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje kiekvieno iÅ¡ Å¡ių kriterijų teismas atskirai neaptarė, o didžiausiÄ dėmesį skyrė L. B. padarytų sužalojimų pobÅ«džiui ir jam padarytos žalos pasekmėms.

Ä®vertinus Å¡ios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas pagrįstai atsižvelgė bÅ«tent į neturtinės žalos pasekmes. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis dėl L. B. smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizines kančias (įvykio metu ir kurį laikÄ po to juto skausmÄ , dėl to kreipėsi į medicinos įstaigÄ ), bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus (iÅ¡gÄ stį, po įvykio sutriko miegas, atsirado baimės jausmas).

Tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, liudytojo R. B., parodymai, kad iÅ¡ karto nuvykus pas tėvÄ matė jį labai susijaudinusį, purvinais drabužiais ir iÅ¡voliotÄ Å¾olėje, liudytojo N. B. parodymai, kad iÅ¡ karto po įvykio apklausiant nukentėjęs kalbėjo neriÅ¡liai, buvo sutrikęs ir iÅ¡gÄ sdintas, taip pat specialisto iÅ¡vada ir kiti bylos įrodymai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo atveju kilusios pasekmės buvo svarbiausiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, todėl teismas Å¡iam kriterijui pagrįstai ir skyrė didžiausiÄ dėmesį.

Teisėjų kolegija, vertindama kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintus kriterijus atsižvelgia į tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ G. G. nukentėjusiajam padarė tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir prieÅ¡ vyresnį, t.y. pensinio amžiaus asmenį, kuriam jau vien dėl amžiaus ir jo sveikatos ( pagal jo sÅ«naus R. B. parodymus nukentėjęs yra po dviejų insultų) patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai paprastai yra daug didesni nei darbingo amžiaus ar sveikam asmeniui. Tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus dirbantis žmogus, patvirtina jo realias galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas Å¡ios bylos aplinkybes ir įvertinant jas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, priteisdamas iÅ¡ G. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas užtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ , o nustatytas priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ , todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

14. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinio ieÅ¡kinio priteisimo bei bausmės paskyrimo klausimai iÅ¡spręsti teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė