637265f6-4b0d-440c-bbad-9aceb7dbd41e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-633-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00005-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. sausio 13 d. nutarčių, bei atsakovų A. A. ir G.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-1960-619/2017, pagal BUAB „SRTP“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal BUAB „SRTP“ ieÅ¡kinį atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. dėl nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „SRTP“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, prašė iÅ¡ atsakovų A.

A., G. B., E. G. ir R. R. solidariai priteisti 126 245,37 Eur dydžio kompensacines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos bei procesines palÅ«kanas nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių ginčas dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-41-196/2016, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas dėl 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) nuostolių priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovai privalo sumokėti ieÅ¡kovei kompensuojamÄ sias 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo žalos padarymo fakto (2009 m. sausio 16 d.) iki Å¡io ieÅ¡kinio padavimo dienos, iÅ¡ viso 126 245,37 Eur dydžio palÅ«kanas.IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 126 245,37 Eur sumai areÅ¡tuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę ieÅ¡kovė įrodinėjo didele ieÅ¡kinio suma, taip pat aplinkybe, kad atsakovai ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kove (CPK 144 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieÅ¡kovės BUAB „SRTP“ reikalavimams užtikrinti areÅ¡tavo atsakovams R. R., E. G., A. A., G. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos (126 245,37 Eur), uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant turto ar jo esant nepakankamai – trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams, uždraudžiant jomis disponuoti.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus, o vadovaujantis didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija, taip pat tikimybe, kad atsakovai turimÄ turtÄ gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi iÅ¡taisytas 2017 m. sausio 6 d. nutarties apsirikimas (patikslintas atsakovo A. A. asmens kodas). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiAtsakovas E. G. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. sausio 13 d. nutartis ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pagal laikinųjų apsaugos priemonių (turto areÅ¡to) taikymo praktikÄ teismas turi įvertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat atsižvelgti į ieÅ¡kinio sumÄ , Å¡alių turtinę padėtį, finansines galimybes.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, neįvertino ieškinio sumos ir atsakovų turtinės padėties santykio. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas, o tenkinimo atveju – nevykdomas.Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, nes jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis veiksmas, nes visas apelianto turtas jau yra areÅ¡tuotas antstolio, kuris vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės naudai pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1309-262/2013.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.), nukrypo nuo teismų praktikos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieÅ¡kovės ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros.Atsakovai A. A. ir G.

B. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimo:IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o kompensuojamųjų palÅ«kanų už 2 906 dienas (7 metus ir 351 dienas) bei 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų nuo iÅ¡ atsakovų solidariai Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi priteistos ir nesumokėtos 317 133,92 Eur sumos už laikotarpį nuo Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tačiau palÅ«kanoms taikomas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už 8 metų laikotarpį, negali bÅ«ti laikomas prima facie pagrįstu;Ankstesnėje byloje, iÅ¡ kurios kildinami Å¡ios bylos reikalavimai dėl palÅ«kanų priteisimo, žala nustatyta teismo sprendimo priėmimo dienÄ (2016-11-04), todėl reikalavimas dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas;Kompensuojamųjų palÅ«kanų, kaip minimalių nuostolių, priteisimas nuo priteistų nuostolių (žalos) apskritai negalimas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant antrÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ (grėsmė galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui):Didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiÅ¡kai taikyti atsakovo (-ų) turto areÅ¡tÄ .

PrieÅ¡ingu atveju Å¡io klausimo teisingas iÅ¡sprendimas, vien tik esant didelei ieÅ¡kinio sumai, kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovas, neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų teisingumo vykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Be to, didelė ieÅ¡kinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymÄ , todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013).Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , argumentai dėl atsakovo galimo vengimo vykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ turi bÅ«ti atmetami kaip neįrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-296/2014).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė, kokie konkretÅ«s atsakovų veiksmai rodo jų nesÄ Å¾iningumÄ , tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.IeÅ¡kovė nutylėjo aplinkybę, kad areÅ¡tas atsakovų turtui 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) sumai ieÅ¡kovės naudai yra taikomas nuo 2009 metų, o Å¡iuo metu yra pradėtas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas pagal teismo iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus ieÅ¡kovei iÅ¡ viso atsakovams priklausančio turto.

Atsižvelgiant į tai, negalima daryti iÅ¡vados, jog Å¡ioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė dėl areÅ¡tuoto turto perleidimo. Atsakovas E. G. atsiliepime į atsakovų A. A. ir G. B. atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad palaiko jame iÅ¡dėstytus argumentus. IeÅ¡kovė BUAB „SRTP“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime į atskiruosius skundus teismo praÅ¡o juos atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuris pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, negali bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas.PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas senaties terminams palÅ«kanoms skaičiuoti nepaneigia ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, nes spręsti, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį palÅ«kanos bus priteistos – teismo prerogatyva.Teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra preziumuojama tuomet, kai ieÅ¡kinio suma yra didelė, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-981-302/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-299-407/2015). Taikant Å¡iÄ prezumpcijÄ reikia įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju atsakovai – fiziniai asmenys, todėl ieÅ¡kinio suma (126 245,37 Eur) jiems laikytina didele. Be to, antstolio areÅ¡tuotas turtas dar nėra įvertintas ir byloje nėra įrodymų, kad 126 245,37 Eur ieÅ¡kinio suma atsakovams yra nedidelė.Pažymėtina, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje, kuriuose pripažinta, kad atsakovų veiksmai, priimant sprendimÄ investuoti 317 133,92 Eur ir įsigyti kitos įmonės akcijų, o ne atsiskaityti su ieÅ¡kovės kreditoriais, yra neteisėti ir dėl jų ieÅ¡kovė patyrė 317 133,92 Eur dydžio žalÄ .Tai, kad atsakovų turtui kitoje byloje taikytas areÅ¡tas, nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje, kurioje pareikÅ¡ti nauji reikalavimai, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip tapatų. Ieškovė patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 neprašė priteisti palūkanų. Tačiau tai kartu nereiškia, kad palūkanų buvo atsisakyta.Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neapsaugotos bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės ir interesai.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (kartu jÄ patikslinusios nutarties, iÅ¡taisant raÅ¡ymo apsirikimÄ ), kuria ieÅ¡kovės UAB „SRTP“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, reikalavimams užtikrinti atsakovams (E. G., A.

A., G. B.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl naujo įrodymo pridėjimoLietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 5 d. gautas BUAB „SRTP“ bankroto administratorės praÅ¡ymas dėl papildomo įrodymo – 2017-02-24 R. R. ir V. R. vedybų (povedybinės) sutarties kopijos – pridėjimo prie bylos. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i aplinkybė svarbi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės pateiktas naujas įrodymas susijęs iÅ¡imtinai su vieno iÅ¡ atsakovų – R.

R. veiksmais, o jis nėra pateikęs atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, laikytina, kad ieÅ¡kovės pateikta povedybinė sutartis nėra susijusi su Å¡ios civilinės bylos, nagrinėjamos pagal E. G., G. B., A. A. atskiruosius skundus, nagrinėjimu, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pridėti naujÄ Ä¯rodymÄ netenkintinas, o įrodymas grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui (CPK 314 str., CPK 180 str., 302 str.).Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumoPagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, įvertinus kartu su juo pridėtus įrodymus, yra preliminariai pagrįstas, o didelė ieÅ¡kinio suma suponuoja grėsmę galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems jų taikymo sÄ lygoms, o atskiruosiuose skunduose, be kita ko, kvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pažymima, kad teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog tuo atveju, kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , o vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų, juolab nepagrįstų konkrečiais įrodymais, pareiÅ¡kimas automatiÅ¡kai nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-224-516/2017).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį nuo žalos atsiradimo momento (2009 m. sausio 16 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos. Šį reikalavimÄ grindė tarp Å¡alių anksčiau kilusiu ginču, iÅ¡spręstu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-41-196/2016, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas dėl 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) nuostolių atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų (ieÅ¡kovės valdybos narių, kurie 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje priėmė sprendimÄ Ä¯sigyti 365 paprastÄ sias vardines 1 000 Lt nominalios vertės UAB „Liturimex“ vieÅ¡bučių akcijas už 1 095 000 Lt, taip sukeliant UAB „SRTP“ nemokumÄ ), pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams dėl 1 095 000 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovai pažeidė fiduciarines pareigas UAB „SRTP“, įsigyjant UAB „Liturimex“ vieÅ¡bučių akcijų už 1 095 000 Lt, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai ir įmonei turint kreditorių, o dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų BUAB „SRTP“ ir jos kreditoriai patyrė 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) žalÄ . Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė minėtus teismų sprendimus, kurie, jos teigimu, patvirtina reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos).

Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kompensuojamųjų palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio motyvų, taip pat kartu su ieÅ¡kiniu pridėtų įrodymų (teismų procesinių sprendimų sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės valdybos narių), iÅ¡ kurių kildinamas pagrindinis reikalavimas priteisti kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu praÅ¡omas kompensacinio pobÅ«džio palÅ«kanų priteisimas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 16 d. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties galėtų bÅ«ti priteisiamas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi jau priteistas 1 095 000 Lt nuostolių atlyginimas.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovė kompensacinių palÅ«kanų skaičiavimo termino atskaitos taÅ¡ku pasirinko 2009 m. sausio 16 d., kuriÄ ieÅ¡kovė pati sieja su žalos atsiradimo momentu, nuo kurio apskaičiuotas ir ieÅ¡kinio reikalavimo dydis, nors pagal įstatymÄ kompensacinio pobÅ«džio palÅ«kanos siejamos su piniginės prievolės neįvykdymu (termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimu (CK 6.210 str., 6.261 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteisto 1 095 000 Lt dydžio žalos atlyginimo, nuo kurio ieÅ¡kovė skaičiuoja priteistinų kompensacinių palÅ«kanų dydį, paduoti trys kasaciniai skundai, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties vykdymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi sustabdytas, iki byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka (CPK 179 str. 3 d.).

Kasacinius skundus, be kita ko, grindžiant netinkamu normų taikymu ir aiÅ¡kinimu nustatant priteistinos žalos dydį ir faktÄ , nuo kurios ieÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje skaičiuoja kompensacines palÅ«kanas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti labiau, nei konkrečiu atveju bÅ«tina, spręstina, kad Å¡iuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka interesų pusiausvyros ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 145 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Å¡ie motyvai yra pakankamas pagrindas spręsti dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis (ieÅ¡kinio motyvus, pridėtus įrodymus) netinkamai taikė ir aiÅ¡kino pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ â€“ ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumÄ reglamentuojančiÄ teisės normÄ , todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis ir 207 m. sausio 13 d. nutartis dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo, naikintinos ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės, atstovaujamos bankroto administratorės, praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams E. G., A.

A., G. B. atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Minėta, kad nesant vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, jų taikymas negalimas. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina kitų argumentų, susijusių su galbÅ«t palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nes jie nedaro įtakos Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiniam rezultatui (CPK 144 str., 185 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,n u t a r i a : atsisakyti priimti ieÅ¡kovės BUAB „SRTP“ 2017-04-05 pateiktÄ 2017-02-24 atsakovo R.

R. ir V. R. sudarytÄ povedybinės sutarties kopijÄ ir šį įrodymÄ grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1960-619/2017, dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį (raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymas) panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB „SRTP“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones E. G., A.

A., G. B. atmesti.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Å¡alims ir į Turto areÅ¡to aktų registrÄ . Teisėja                                                                                Danguolė Martinavičienė