636d131c-b026-4086-a94f-2d2ee7bf7fd9 · Regionų administracinis teismas

?Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-6924-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01222-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. M. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b. l. 1-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog 2019 – 2021 metais atskirais laikotarpiais jis buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad laikino sulaikymo kamerose jis buvo laikomas ilgiau nei 5 valandas. Å iose kamerose suoliukų buvo įrengta mažiau, nei buvo laikoma nuteistųjų, todėl nuteistieji turėjo stovėti, patalpose trÅ«ko oro. Kamerose nebuvo tualeto ir vandens, o pareigÅ«nai neturėjo laiko nuvesti nuteistuosius iÅ¡ laikino sulaikymo kamerų į tualetÄ ar sudaryti galimybes atsigerti vandens. Kratos buvo atliekamos pilnai iÅ¡rengiant, kratų kambario durys bÅ«davo atidarytos, o kratų metu patalpoje likdavo nuteistasis iÅ¡ Ūkio skyriaus.

PareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, t. y. muilas, dantų pasta, tualetinis popierius. Kamerose (palatose) nebuvo užtikrintas minimus 5 kv. m plotas, kadangi ankÅ¡tose kamerose (palatose) buvo laikoma iki 3 nuteistųjų. Be to, Å¡iose patalpose nebuvo stalų ir užuolaidų. Neturėdamas stalo pareiÅ¡kėjas negalėjo raÅ¡yti, o valgė lovoje. Dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , dvasines kančias, neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 7-15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. PareiÅ¡kėjas į Ligoninę atvyko 2019 m. spalio 14 d. 15 val. 10 min.; 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14 val. 15 min.; 2021 m. balandžio 12 d. 13 val. 40 min. Statistika, kada konkrečiai suimtieji (nuteistieji) iÅ¡ laikino sulaikymo kamerų perkeliami į gyvenamÄ sias patalpas Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

PareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninę, jis buvo patalpintas į Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus laikino sulaikymo kamerÄ , iki kol bus įforminti visi reikalingi dokumentai, atlikta krata ir gydytojo apžiÅ«ra. Suimtajam (nuteistajam) papraÅ¡ius pareigÅ«nai jį nuveda į tualetÄ , sudaro galimybę atsigerti vandens. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis buvo per ilgai laikomas laikino sulaikymo kameroje, negalėjo pasinaudoti tualetu ar atsigerti vandens yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, kadangi pareiÅ¡kėjas tiksliai nenurodo, kada buvo per ilgai laikomas laikino sulaikymo kameroje, taip pat neįvardina pareigÅ«nų, kurie atsisakė nuvesti į tualetÄ ar atsigerti vandens.

Pareiškėjas dėl kratų atlikimo pretenzijų neturėjo ir tai patvirtino savo parašu ant kratos protokolų. Ligoninės pareigūnai atlikdami kratas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o pareiškėjo teiginys, kad Ligoninėje kratos buvo atliekamos netinkamai yra niekuo nepagrįsta pareiškėjo asmeninė nuomonė. Pareiškėjo teiginys dėl gyvenamojo ploto trūkumo yra deklaratyvus, kadangi pareiškėjo buvimo laikas Ligoninėje buvo labai trumpas, be to pareiškėjas nenurodo, kokius nepatogumus tai jam sukėlė.

PareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės susidėti daiktus jam skirtoje spintelėje. Ligoninėje spintelės įrengtos su tvirtu ir plačiu stalvirÅ¡iu, ant kurio patogu valgyti, raÅ¡yti. Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, todėl siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higienÄ , sterilumÄ ir tvarkÄ bei prieinamumÄ prie paciento teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , patalpose kietasis inventorius apribotas laikantis minimalių reikalavimų. Užuolaidos Ligoninėje buvo pakabintos 2020 m. sausio mėnesį.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d., o 2020 m. rugpjūčio 27 d. (po 2 dviejų dienų) etapu iÅ¡vyko į pataisos namus. Apklausus Ligoninės darbuotojus nenustatyta, kad bÅ«tiniausi asmens higienoje naudojami reikmenys (tualetinis popierius ir muilas) pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duoti. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis atskirais laikotarpiais 2019-2021 metais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad laikinojo sulaikymo kamerose jis buvo laikomas ilgiau nei 5 valandas. Å iose kamerose trÅ«ko oro, nebuvo tualeto, o sėdimų vietų įrengta mažiau, nei laikoma nuteistųjų. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 4 punktu, nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigÄ , patikrinama jo asmens tapatybė, bausmei (suėmimui) vykdyti bÅ«tini dokumentai, atliekama medicininė apžiÅ«ra, asmens krata, patikrinami turimi asmeniniai daiktai.

Pagal Taisyklių 11 punktÄ , atliekant minėtus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali bÅ«ti uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek laiko pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas laikino sulaikymo kameros ir atsiliepime nurodė, kad tokia statistika Ligoninėje nevedama. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepateikė ne tik duomenų apie tai, kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, bet ir kiek Å¡iose kamerose buvo įrengta vietų ir kiek buvo laikoma nuteistųjų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo laikinojo sulaikymo kamerose trukmę ir Å¡ių kamerų įrengimÄ , teismas remiasi pareiÅ¡kėjo argumentais ir konstatuoja, kad atvykimo į ligoninę dienomis, t. y. 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. balandžio 12 d., pareiÅ¡kėjas Ligoninės laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei 5 valandas, o vietų Å¡iose kamerose buvo įrengta mažiau, nei buvo laikoma nuteistųjų, t. y. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į orias laikymo sÄ lygas laikino sulaikymo kamerose.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja laikino sulaikymo kamerų įrengimo reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl laikino sulaikymo kamerose neįrengtų tualetų atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, jog kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 20 d.) 111.4 punktas, kuris nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.4 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali bÅ«ti mažesnis kaip 7,00 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros (palatos) plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros (palatos) plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie Ligoninės kamerose (palatose) buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (3 paros) buvo paskirtas į kamerÄ (palatÄ ) Nr. 108, kurios plotas 21,46 kv. m, kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui kameroje teko 7,15 kv. m ploto; laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (3 paros) – kamerÄ (palatÄ ) Nr. 306, kurios plotas 18,51 kv. m, kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui kameroje teko 6,17 kv. m ploto; laikotarpiu 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. (3 paros) – kamerÄ (palatÄ ) Nr. 226, kurios plotas 14,75 kv. m, kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui kameroje teko 7,37 kv. m ploto (b. l. 7, 26).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 306 nebuvo užtikrinta minimali 7,00 kv. m ploto norma, kadangi iÅ¡ viso 3 paras pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,83 kv. m ploto. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punktÄ , įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi bÅ«ti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Teismas pažymi, kad nei minėta Lietuvos higienos norma HN 47:2011, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos), nenumato, kad ligoninės kamerų tipo patalpose (palatose) ant langų turi būti įrengtos užuolaidos, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad užuolaidos kamerose (palatose) buvo pakabintos 2020 m. sausio mėn. (b. l. 26, 27). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nebuvo stalų, todėl neturėjo ant ko raÅ¡yti, o valgė lovoje. Atsakovės atstovas nurodė, kad Ligoninėje esančios spintelės yra pritaikytos nuteistųjų poreikiams. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, Laisvės atėmimo vietų ligoninė pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai taip pat taikytini ir Ligoninei.

AprÅ«pinimo normoje nustatyta, kad pataisos įstaigos bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengtas stalas. Byloje nustačius, kad kamerose stalų nebuvo, Å¡iuo aspektu konstatuotini Ligoninės neteisėti veiksmai. Kita vertus, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovės atsiliepimo matyti, kad nuteistieji rašė ir valgė prie tam pritaikytų spintelių, be to, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas itin trumpais laikotarpiais, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, t. y. muilas, dantų pasta, tualetinis popierius. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, 4-5 punktuose nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant jų praÅ¡ymui. Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , drabužių, avalynės ir higienos reikmenų iÅ¡davimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei raÅ¡ytinio praÅ¡ymo pateikimu. Remiantis Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinto Asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3 punktu, apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys iÅ¡duodami tik nemokiam pacientui ir esant jo praÅ¡ymui.

Pagal ApraÅ¡o 4 punktÄ , pacientui iÅ¡duoto apatinio trikotažo, batų ir higienos reikmenų apskaita vedama nuteistojo materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelėje. Remiantis ApraÅ¡o 14 punktu, pacientui praÅ¡ant, neatsižvelgiant į tai, ar jis mokus, ar ne, ne vėliau kaip tÄ pačiÄ dienÄ jam iÅ¡duodami bÅ«tiniausi asmens higienoje naudojami reikmenys – tualetinis popierius (1 ritinėlis) ir muilas (100 g.) (b. l. 35-36). Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , pacientui pateikus praÅ¡ymÄ , muilas ir tualetinis popierius iÅ¡duodamas ne vėliau kaip tÄ pačiÄ dienÄ , o kitos higienos priemonės - jei nuteistasis yra nemokus.

Apie higienos priemonių iÅ¡davimÄ pažymima nuteistojo materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelėje. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl higienos priemonių iÅ¡davimo buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 25 d., o iÅ¡ Ligoninės pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko 2020 m. rugpjūčio 27 d. Ligoninė neturi duomenų, kad higienos priemonės pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos. Taigi, atsakovės atstovas iÅ¡ esmės tvirtina, kad higienos priemonėmis pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas, kadangi duomenų, jog higienos priemonės pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos, nėra.

Kaip buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas, atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus, į bylÄ nepateikė duomenų apie higienos priemonių iÅ¡davimÄ pareiÅ¡kėjui pagal pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo (b. l. 25), teismas remiasi pareiÅ¡kėjo argumentais ir konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. iÅ¡ viso 2 paras, pareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas higienos priemonėmis. Kadangi byloje nėra duomenų apie kitus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis kitais laikotarpiais, atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kratų metu jis turėjo nusirengti drabužius, kratų patalpų durys buvo praviros, o kratų metu patalpoje pasilikdavo Ūkio skyriuje dirbantis nuteistasis. Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija). Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡ka, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡uose (Instrukcijos 142 p.).

Suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo (Instrukcijos 143 p.). Suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (Instrukcijos 141.1 p.). Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje (Instrukcijos 145 p.). IÅ¡ Nuteistojo asmens kratos protokolų matyti, kad kratų metu pareiÅ¡kėjas pretenzijų nereiÅ¡kė (b. l. 19-23).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kratų atlikimÄ Ligoninėje, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kada tiksliai ir kokie pareigÅ«nai jam atliko kratÄ , kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį nuogÄ stebėjo. PareiÅ¡kėjas Å¡iuos skundo argumentus dėstė deklaratyviai ir abstrakčiai, nenurodė, kokia žala jam dėl to kilo.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto, todėl jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (buvo užsiėmę, nenuvedė nuteistųjų iÅ¡ laikino sulaikymo kamerų į tualetÄ ir atsigerti vandens), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė iÅ¡ viso tris paras kameroje (palatoje) Nr. 306 neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, dvi paras neaprÅ«pino pareiÅ¡kėjo higienos priemonėmis, tris kartus buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sÄ lygas, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimÄ , dvasines kančias, neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Tačiau teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å iuo atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastÄ (tris paras pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,83 kv. m. ploto, dvi paras nebuvo iÅ¡duotos bÅ«tiniausios higienos priemonės, tris kartus buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sÄ lygas), darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgus į aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ) ar, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla teisme buvo iÅ¡kelta 2021 m. birželio 14 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. (penki proc.) dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2021 m. birželio 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Grauželis