636d062a-973d-4da3-8c5d-b79d73b352bb · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-43-813/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42862-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; (S) 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamiesiems Č. N., J. S., jų gynėjams advokatams Raimundui Gargasui, Julijai Asovskajai, nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms Z.

M., J. M., I. M., jų įgaliotai atstovei advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Č. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, darbo biržoje darbo paieÅ¡ka 2017 m. liepos 25 d. nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, teistas: 1) 2005 m. gegužės 7 d.

Jonavos raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2) 2014 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bauda 8 MGL, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2006 m. sausio 31 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 2) 2009 m. vasario 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams, 3) 2009 m. rugpjūčio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, 4) 2014 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 5) 2015 m. kovo 26 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2016 m. gruodžio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi J.

S. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Č. N. ir J. S. 2017 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 20.15 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, name adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, kartu veikdami bendrininkų grupėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R.

M. metu, Č. N. tyčia rankomis suduodamas du, o J. S. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas septynis smÅ«gius į galvÄ , padarė R. M. galvos sužalojimus: deÅ¡inės akies-smilkinio srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos plyÅ¡imu akies vokų iÅ¡orinio kampo srityje apie 0,3 cm ilgio, kraujosruvÄ akies apatiniame voke, pereinančiÄ Ä¯ skruosto sritį 6x3,5 cm, kaktos sritį, į smilkinį apie 6x6 cm bei į minkÅ¡tuosius audinius 12x12 cm plote; poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žando vidinėje dalyje apie 5x3 cm; deÅ¡inės ausies srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kauÅ¡elio kraujosruva, bei kraujosruvÄ už deÅ¡inės ausies, pereinančiÄ Ä¯ kaklÄ 13x7 cm plote; nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva, odos nubrozdinimais 4x1,5 cm plote; poodinę kraujosruvÄ kaktos kairėje, pereinančiÄ Ä¯ smilkinį, apie 6x6 cm į kairės akies vokus bei į minkÅ¡tuosius audinius 10x10 cm plote; poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elio iÅ¡orės vidurinėje dalyje, 2x1,2 cm; burnos srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį susiliejančiomis kraujosruvomis lÅ«pose abipus ir žaizdomis iki 0,7 cm ilgio; odos nubrozdinimÄ pasmakrės vidurio linijoje apie 1,2x0,7 cm, taip pat dėl panaudoto smurto padarė kraujosruvÄ pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose 8x8 cm, kuri padaryta R.

M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Dėl Å¡ių smÅ«gių įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, kas buvo jo mirties priežastimi. Taip pat J. S. sudavė rankomis ir kojomis rankomis ne mažiau kaip penkiolika smÅ«gių į kitas nukentėjusiojo R. M. kÅ«no sritis, tuo padarė jam Å¡iuos sužalojimus: poodinę kraujosruvÄ kaklo priekiniame viduriniame pavirÅ¡iuje 7x4 cm; krÅ«tinkaulio lūžį tarp II ir II Å¡onkaulių su kraujosruva minkÅ¡tuosiuose audiniuose; poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairės pusės-vidurinėje dalyje, susiliejančias, apie 17x9 cm plote; poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės kairėje, Å¡onkaulių lanko projekcijoje 3,5x1,5 cm; poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje, apie 5 cm nuo vidurio linijos IV Å¡onkaulio projekcijoje, apie 3,5x3,5 cm; poodinę kraujosruvÄ pilvo kairėje apie 1 cm skersmens; tris poodines kraujosruvas kairio peties virÅ¡utinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm plote; poodinę kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje 6x3 cm; poodinę kraujosruvÄ kairės alkÅ«nės srityje 6x6 cm; dvi poodines kraujosruvas kairio dilbio vidinio pavirÅ¡iaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, virÅ¡utinė apie 1 cm skersmens, apatinė - skersa, apie 2,5x1,2 cm; poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡iaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, skersa, apie 1x0,6 cm; poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡iaus III pirÅ¡to artimesnėje dalyje apie 2 cm skersmens; poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje-užpakalinėje dalyje, apie 5x5 cm; tris poodines kraujosruvas deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote; poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės Å¡launies vidinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje, skersa, apie 2x 1,5 cm.

Tuo bÅ«du dėl krÅ«tinkaulio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kitų kÅ«no sričių – kaklo, krÅ«tinės, pilvo galÅ«nių – kraujosruvų padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; dėl galvos sužalojimų padarė R. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl minėtų bendrų Č. N. ir J. S. veiksmų R. M. dėl patirtų galvos sužalojimų 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį-anksti ryte mirė, t. y. Č. N. ir J. S. nužudė R. M.. Be to, J. S. pagrobė svetimÄ bendros 1130 eurų vertės turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10.48 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 10 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su Č.

N. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. M. metu, tyčia sumušę jį, suduodami smÅ«gius į galvÄ , o J. S. dar ir į kaklÄ , krÅ«tinę, liemenį, kojas, ko pasekoje R. M. dėl patirtų sužalojimų mirė, J. S. pavogė nukentėjusiajam R. M. priklausantį turtÄ : neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Toshiba“, 500 eurų vertės, laikrodį „Rongqi“, su balto metalo apyranke, bendros 50 eurų vertės, balto metalo spalvos metalinį masažuoklį, 20 eurų vertės, elektrinį plastmasinį juodos spalvos laikrodį „Westclox“, 10 eurų vertės, juodos spalvos telefono pakrovėjÄ , 2 eurų vertės, raudonos spalvos plastmasinį aparatÄ krauti įrankių akumuliatoriams, 20 eurų vertės, automobilyje naudojamÄ juodos spalvos pakrovėjÄ , 5 eurų vertės, juodos spalvos plastmasines ausines „Nokia“, 3 eurų vertės, juodos spalvos ausines su plastmasiniu juodos spalvos pakrovėju - dėklu „Philips“, bendros 15 eurų vertės, balto metalo spalvos įrankį plaukelių Å¡alinimui „Tchibo“, 20 eurų vertės, rausvos - baltos spalvos polietileninį krepšį, 5 eurų vertės, į kurį buvo sudėti virtuviniai stalo įrankiai: balto metalo spalvos Å¡aukÅ¡tai, Å¡akutės, peiliai, Å¡aukÅ¡tukai, medinis stovas peiliams sudėti su 5-6 juodomis kriaunomis peiliais, 20 eurų bendros vertės, juodos spalvos keptuvė su juodos spalvos rankena, nepridegančiu dugnu, 20 eurų vertės, rinkinys, kurį sudarė 7 vnt. balto metalo puodų su juodos spalvos rankenomis, bendros 100 eurų vertės, balto metalo spalvos troÅ¡kintuvas su juodos spalvos viena ilga rankena ir kita - trumpa, 100 eurų vertės, balto metalo su juodos spalvos dangteliu kavamalė „Coffe Concept“, 20 eurų vertės, aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu „Galeria home“, 5 eurų vertės, prailgintuvas, 5 eurų vertės, balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „Scarlett“, 20 eurų vertės, įvairÅ«s balto metalo samčiai, bendros 60 eurų vertės, metaliniai balto metalo spalvos įrankiai dujinei, 10 eurų vertės, balto metalo spalvos cukrinė, 5 eurų vertės, balto metalo spalvos aliuminis nedidelis puodas su dangteliu, 5 eurų vertės, balto metalo spalvos trintuvas, 30 eurų vertės, apie 20 vnt. nerÅ«dijančio plieno, balto metalo spalvos, apie 60 cm ilgio ieÅ¡mai produktų kepimui, bendros 80 eurų vertės. Kaltinamasis Č.

N. teisme prisipažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslios datos nepamena, pas jį atėjo J. S. ir jie nuėjo pas R. M.. Jo namuose surinko tarÄ , pasikvietė sugyventinę G. S. ir visi kartu nuėjo į Norfos parduotuvę tarÄ priduoti. Pridavę nusipirko naminės degtinės bei cigarečių ir nuėjo gerti pas R. M.. Begeriant J. S. ir R. M. susipyko dėl radijo imtuvo. J. S. norėjo jį paimti, o R. M. nedavė. Jie susistumdė, bet gėrė toliau. Po kiek laiko vėl susiginčijo dėl to radijo imtuvo, džipo ir nekilnojamojo turto.

J. S. prašė jam Å¡iuos daiktus padovanoti, o R. M. tam prieÅ¡inosi. Tada J. S. pastÅ«mė R. M.. Č. N. atsistojo per vidurį ir ėmė juos skirti. J. S. apėjo Č. N. ir sudavė R. M.. Å is atsisėdo į fotelį. Atsistojęs, gal supainiojęs, stvėrė Č. N.. Tada Č. N. kaire ranka sudavė R. M. vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę galvos pusę, Å¡is veidu nukrito ant grindų. Tuo metu J. S. vienÄ kartÄ spyrė R. M.. Po Å¡io vieno smÅ«gio Č. N. pasiėmė gėrimo likutį bei cigaretes ir su G.

S. išėjo namo, nes nenorėjo ten bÅ«ti ir muÅ¡tis, daugiau jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė. Kai iÅ¡eidinėjo, R. M. sėdėjo ant grindų ir keikėsi. J. S. dar liko. Paskui jis atėjo pas Č. N. su daiktais krepÅ¡yje, paminėjo, jog R. M. „davė porÄ bankių“ ir tas užmigo. Č. N. suprato, kad J. S. tuos daiktus paėmė iÅ¡ R. M. namų. Kitos dienos ryte Č. N. susitiko su J. S., iÅ¡ policijos sirenų suprato, kad R. M. negyvas. Dėl to J. S. kaltino Č. N.. 2017 m. lapkričio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis Č.

N. patvirtino įtariamojo apklausos metu duotus parodymus. Parodė vietÄ kambaryje, kur jis sudavė smÅ«gį R. M. į veidÄ , kur jam spyrė J. S. (4 t., b. l. 50-54). Kaltinamasis J. S. teisme kaltu neprisipažino, atsisakė duoti paaiÅ¡kinimus. Kadangi kaltinamasis J. S. atsisakė duoti parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti parodymai, J. S. duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 183-186, 197-198).

IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. J. S. įtariamojo apklausos metu prisipažino pavogęs įtarime iÅ¡vardintus daiktus iÅ¡ nužudytojo R. M., tačiau neprisipažino jį nužudęs. PaaiÅ¡kino, kad keturiese, t. y. J. S., Č. N., jo draugė G. S. ir R. M. nuėjo pas pastarÄ jį į butÄ , kur gėrė alų ir naminę degtinę. Begeriant tarp Č. N. ir R. M. kilo konfliktas dėl Č. N. draugės, kadangi R. M. prašė G. S. palikti Č. N. ir gyventi kartu su juo. Č.

N. draugė G. S. buvo girta, į siÅ«lymÄ nereagavo. Dar sėdėdamas ant kėdės, Č. N. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė R. M. į galvÄ , nuo ko tas nuo kėdės nukrito ant grindų. R. M. nukritus, Č. N. atsistojo nuo kėdės ir pradėjo spardyti jį kojomis, spardydamas į virÅ¡utinę R. M. kÅ«no dalį iki juosmens. Nežino, kiek kartų Č. N. ir į kurias tiksliai vietas įspyrė R. M., bet spyrė ne mažiau deÅ¡imties kartų. Kol Č. N. spardė R. M., J. S. atsistojo nuo kėdės ir nuėjo į vidurinį kambarį paimti jame buvusių daiktų, kuriuos norėjo pavogti.

Jis pradėjo apžiÅ«rinėti kambaryje buvusiÄ spintÄ ir iÅ¡ jos paėmė neÅ¡iojamÄ kompiuterį su laidais. Jį įdėjo į rastÄ kambaryje plastikinį maiÅ¡iukÄ . Taip pat į jį įsidėjo akumuliatorių pakrovėjÄ , ketindamas juos pavogti. Daugiau iÅ¡ kambario nieko nevogė. Apie tai, kad vogs iÅ¡ R. M. daiktus, niekam nesakė. Kai ėjo link išėjimo iÅ¡ buto, praeidamas pro pirmÄ jį kambarį J. S. matė, kad Č. N. vis dar spardo gulintį ant grindų R. M.. Jis spardė jį į kÅ«no vietas, esančias virÅ¡ juosmens.

MaiÅ¡iukÄ su pavogtais daiktais J. S. pasidėjo name prie lauko durų, tada grįžo į pirmÄ jį kambarį ir pamatęs, kad Č. N. vis dar spardo R. M., išėjo iÅ¡ namo ir su tuo maiÅ¡iuku ėjo link savo namų. MaiÅ¡iukÄ paslėpė netoli namų lauko tualeto ir grįžo atgal į R. M. namÄ . Jam įėjus į kambarį, pamatė, kad Č. N. su G. S. sėdėjo tose pačiose vietose, kaip ir iÅ¡ pradžių, ir gėrė alų, o R. M. gulėjo ant grindų ant nugaros. Girdėjo, kaip Å¡is garsiai knarkė.

Jis nedejavo, nieko nekalbėjo. Tada J. S. nuėjo į virtuvę ir iÅ¡ virtuvės priekyje buvusio sandėliuko, kurio durys buvo praviros, paėmė iÅ¡ lentynų dvi keptuves, vienÄ su dangčiu, kitÄ - be dangčio, troÅ¡kintuvÄ be dangčio, kavamalę, arbatinukÄ , 3 puodus su dangčiais, lyg tai du samčius, medinį stovÄ su peiliais, ieÅ¡mus mėsai kepti. Kokius dar daiktus pavogė, Å¡iuo metu neprisimena. Pavogtus daiktus susikrovė į didelį Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , apie 200 l talpos, ir tÄ maiÅ¡Ä padėjo prie lauko durų namo viduje.

Tada grįžo į kambarį, kuriame jie iÅ¡ pradžių gėrė. Tuo metu, kai J. S. įėjo į kambarį, pamatė, kad Č. N., stovėdamas Å¡alia R. M., deÅ¡ine koja daužė jo veidÄ , t. y. kilnojo deÅ¡inę kojÄ Ä¯ viršų ir jÄ nuleisdamas žemyn, padu ant R. M. veido, tokiu bÅ«du jį daužė ne mažiau keturių kartų. Priėjęs prie Č. N., J. S. bandė jį atitraukti nuo R. M., sakė, kad gana, bet Č. N. jį nustÅ«mė nuo savęs. Tada J. S. nuėjo prie lauko durų, pasiėmė tÄ maiÅ¡Ä ir ėjo link savo namų.

Nuėjęs prie savo namų lauko tualeto, paslėpė pavogtus daiktus. Prie muÅ¡amo R. M. nebuvo prisilietęs, pats jam smÅ«gių jokių nesudavė, nespyrė. Taip pat nematė, kad R. M. kokius nors smÅ«gius suduotų ar įspirtų G. S.. Kai J. S. paskutinį kartÄ išėjo iÅ¡ įvykio vietos su pavogtais daiktais, Č. N. ir jo draugė ten liko. Pavogtus daiktus J. S. už 40 eurų pardavė sekančiÄ dienÄ nepažįstamam žmogui. Tokia kaina buvo dėl to, kad kompiuteris buvo netgi be visų klaviatÅ«ros mygtukų, jų nebuvo gal pusės. Sau pasiliko ir laikė namuose kažkokius kitus pavogtus daiktus: pakrovėjus, dar kažkokius daiktus, kurie buvo sudėti į maiÅ¡iukÄ , juos įdėjo į spintÄ .

Kokius tiksliai parsinešė pavogtus iš R. M. daiktus, neprisimena, maišiuko neapžiūrinėjo. Su Č. N. dėl daiktų vagystės nesitarė, gautais pinigais už pavogtus parduotus daiktus su niekuo nesidalino, pinigus išleido savo reikmėms. Gailisi dėl to, kad įvykdė vagystę, tačiau R. M. jis nežudė. Dėl J. S. konstatuotų sužalojimų paaiškino, kad jo dešinės rankos delne buvo nudeginimo, kelios dienos iki įvykio, su cigarete žymė, taip pat buvo toks kaip įdrėskimas dešinėje rankoje tarp mažojo piršto ir bevardžio, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado šis įdrėskimas - nežino, todėl paaiškinti negali.

Ä®vykio metu jam nei pirÅ¡tas, nei ranka nebuvo apibintuoti. Ä®vykio metu jam kraujas iÅ¡ niekur nebėgo, įvykio metu daugiau nebuvo susižalojęs, iÅ¡skyrus minėtus sužalojimus. Dėl minėtų sužalojimų nesikreipė į gydymo įstaigas. Daugiau pas jį nebuvo jokių sužalojimų iki įvykio ar įvykio metu. Pas Č. N. sužalojimÄ lyg tai deÅ¡inėje rankoje prie krumplių matė tada, kai juos vežė kartu su juo pas teismo medicinos ekspertus, kai jie jau buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

Ar Å¡is sužalojimas pas Č. N. atsirado įvykio metu, ar prieÅ¡ jį, ar po jo, nežino, todėl atsakyti negali. Pripažįsta nukentėjusios ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo dėl vagystės, jį žada atlyginti. 2017 m. lapkričio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis J. S. patvirtino įtariamojo apklausos metu duotus parodymus. Parodė vietÄ kambaryje, kur Č. N. deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gį R. M. į galvÄ , kur Å¡is nukrito ir jį Č. N. virÅ¡ 10 kartų gulintį spardė.

Taip pat J. S. parodė, iÅ¡ kurių vietų paėmė nukentėjusio daiktus ir kur juos nunešė (4 t., b. l. 190-193). 2018 m. vasario 13 d. akistatos tarp įtariamųjų Č. N. ir J. S. protokole užfiksuota, kad įtariamieji liko prie savo parodymų, skirtingai aiÅ¡kino konflikto tarp J. S. ir R. M. kilimo priežastį ir įvykių eigÄ . O bÅ«tent Č. N. parodė, kad tikros konflikto priežasties kilimo nežino. J. S. teigė, kad konfliktas su R. M. prasidėjo tarp jo ir Č. N. dėl Č.

N. panelės G. S., nes R. M. jÄ mergino – siÅ«lė gyventi kartu. Č. N. aiÅ¡kino, kad R. M. mušė jie abu. PirmÄ ir vienintelį kaire ranka smÅ«gį į veidÄ R. M. sudavė Č. N.. Nukentėjusiajam gulint ant grindų, J. S. jam vienÄ kartÄ spyrė. Po to Č. N. su drauge iÅ¡ nukentėjusio buto išėjo ir nematė, kokius veiksmus atliko J. S.. Tuo tarpu įariamasis J. S. parodė, kad R. M. deÅ¡ine ranka smÅ«gį į galvÄ sudavė Č. N.. Nukentėjusiajam nukritus, Č. N. jam apie 10 kartų spyrė į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, o pats J.

S. jokių smÅ«gių R. M. nesudavė. Č. N. akistatos metu teigė, kad J. S. buvo grįžęs į nukentėjusiojo butÄ ir gyrėsi jam sudavęs dar du smÅ«gius į galvÄ , nuo kurių R. M. užmigo. J. S. akistatos metu tai neigė (5 t., b. l. 2-6). Nukentėjusioji Z. M. teisme parodė, kad yra nužudytojo R. M. motina. DukrÄ jį buvo palaidojusi prieÅ¡ pusę metų. Daugiau vaikų neturėjo. SÅ«nus R. M. gyveno vienas, vertėsi atsitiktiniais darbais, dažnai gėrė, ypač du mėnesius iki mirties, tačiau motina su juo intensyviai bendravo – ateidavo pas sÅ«nų ir jam gamindavo maistÄ , tvarkydavo kambarius, kartu dirbdavo prie Å«kio.

Be to, ir R. M. lankydavosi pas nukentėjusiÄ jÄ â€“ atneÅ¡davo jai maisto, nusiprausdavo, teiraudavosi ko trÅ«ksta. Paskutinį kartÄ su R. M. nukentėjusioji kalbėjo telefonu 2017 m. rugpjūčio 20 d. Kadangi sÅ«nus dvi dienas iÅ¡ eilės į skambučius neatsiliepė, Z. M. nuvyko į jo butÄ ir rado jį mirusį, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ä®vykio vietoje Å¡alia sÅ«naus lavono buvo Å¡lapios kelnės, jo buto durys buvo atidarytos, langas iÅ¡daužtas, daiktai iÅ¡mėtyti, mikrobangų krosnelė numesta ant grindų.

Kadangi Z. M. žinojo sÅ«naus naudojamus daiktus, jo bute pasigedo kompiuterio, laikrodžio, mobiliųjų telefonų, jų pakrovėjų, ieÅ¡mų, samčių, puodų, kitų įrankių. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį 1033 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad yra nužudytojo R. M. dukra. Kai jos tėvai iÅ¡situokė, nukentėjusi su tėvu bendraudavo rečiau. Gimus sÅ«nui, R. M. pas dukrÄ Ä¯ Vilnių atvykdavo vienÄ du kartus per mėnesį.

Kol tėvas R. M. dirbo Anglijoje, J. M. buvo pas jį nuvykusi 2015-2016 m. žiemÄ . Nukentėjusi su tėvu bendraudavo telefonu, internetu, kartÄ per mėnesį atvykdavo pas jį į svečius. Tačiau kai R. M. gerdavo, dukra bendravimo vengė. J. M. su tėvu bendravo likus porai savaičių iki mirties. Tas pokalbis buvo trumpas, nes tėvas buvo girtas. Apie tėvo mirtį sužinojo iÅ¡ senelės Z. M.. Nukentėjusi palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 855 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Å iÄ sumÄ sudaro dingęs apie 2 metus naudotas tėvo kompiuteris bei daiktai, kurių policija jai negrÄ Å¾ino. Tėvo mirtis jÄ sukrėtė, iÅ¡ Vilniaus grįžo gyventi į JonavÄ . Nukentėjusioji I. M. teisme parodė, kad yra nužudytojo R. M. dukra ir gyveno su savo senele Z. M. Jonavoje. Kadangi tėvas gyveno tame pačiame mieste, baigęs darbÄ Kaune, dažnai atvykdavo pas Z. M. ir I. M.. Å ios taip pat dažnai lankydavosi ir tėvo bute (duomenys neskelbtini). I. M. tėvo bute paskutinį kartÄ lankėsi likus dviem savaitėms iki mirties.

Nukentėjusiajai žinoma, kad prieÅ¡ dvi dienas iki mirties tėvas turėjo ateiti maudytis, bet neatėjo, į skambučius neatsakė. Todėl senelė Z. M. nuėjo į tėvo butÄ jo ieÅ¡koti ir rado mirusį. Tėvas turėjo kompiuterį, telefonus, laikrodį, kurie po jo mirties dingo. Nukentėjusi palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jai dar iki įvykio buvo diagnozuota epilepsija, kuri po tėvo mirties paÅ«mėjo. Liudytoja A. R. teisme parodė, kad buvo nužudytojo R.

M. kaimynė. Apie įvykį žino tik iÅ¡ policijos žinių. Liudytoja matė, kaip 2017 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡ R. M. buto išėjo jai nepažįstamas žmogus su pilnu Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡u. Didelio tam dėmesio nekreipė, nes pas kaimynÄ ir anksčiau lankėsi visokie asmenys, ypač savaitgaliais jie kartu gerdavo. Liudytojas R. G. teisme parodė, kad yra Jonavos rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas ir atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , rašė apžiÅ«ros protokolÄ . Protokole fiksavo apžiÅ«ros pradžiÄ 11.50 val. ir pabaigÄ 15.20 val.

Laikas fiksuotas nuo atvykimo, su 5-10 minučių paklaida. Ant lavono kÅ«no matėsi smurto žymės, buvo Jonavos rajono policijos komisariato ekspertas ir per VPK budėtojÄ kviestas teismo medicinos ekspertas, kuris į įvykio vietÄ iÅ¡ Kauno atvyko maždaug po valandos. Ä®vykio vietoje ekspertas užtruko apie vienÄ valandÄ , jis apžiÅ«rėdamas kÅ«nÄ diktavo, o liudytojas rašė apžiÅ«ros protokolÄ . Kai ekspertas iÅ¡vyko, įvykio vietos apžiÅ«ra tęsėsi, nes buvo renkami daiktiniai įrodymai, kopijuojami pirÅ¡tų pėdsakai.

Ekspertas įvykio vietÄ fotografavo, nuotraukoje turėjo matytis ir kelnės. Liudytoja I. S. (buvusi D.), sutikusi liudyti, teisme parodė, kad yra kaltinamojo J. S. žmona, santuoka sudaryta 2018 m. vasario 22 d. Apie įvykį sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Liudytoja matė savo vyrÄ su draugais Č. N., R. M. ir G. S. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 val. einant priduoti butelių. Liudytoja matė, kaip nešėsi maiÅ¡Ä . J. S. liudytojai tuomet minėjo, kad eina atsigerti kavos pas Č. N.. Vėliau vyras neblaivus grįžo namo apie 14.30 val., bet nieko nepasakojo.

Per tÄ laikotarpį nuo 11 val. iki 14.30 val. liudytoja ne kartÄ skambino J. S., girdėjo vyriÅ¡kus ir moteriÅ¡kÄ balsus. Liudytoja V. N. sutikusi liudyti, teisme parodė, kad yra kaltinamojo Č. N. motina. Liudytoja žino, kad paskutiniu metu jis gyveno su G. S., vaikų bendrų neturi. 2017 m. rugpjūčio gale liudytoja paskambino Č. N.. Jis atsiliepė iÅ¡gėrusiu balsu ir verkdamas pasakė, kad prieÅ¡ kelias dienas užmušė žmogų ir padavė ragelį G. S.. Å i liudytojai paaiÅ¡kino, kad ji, Č.

N. ir J. S. buvo pas R. M., kad visi jie iÅ¡gėrinėjo, susipešė, kad Č. N. sudavė R. M. vienÄ kartÄ ir G. S. iÅ¡tempė jį namo, o liko J. S.. KitÄ dienÄ liudytoja atvyko pas juos ir G. S. tÄ patį vėl pasakojo ir dar minėjo, jog kai ji su Č. N. grįžo namo iÅ¡ R. M., pas juos buvo atėjęs J. S., kuris gyrėsi, kad taip davė R. M., jog jo galva keturkampė, juokėsi iÅ¡ to, kaip jis R. M. sudaužė. Liudytoja nežino, kas sudavė ar kas nukrito, nežino dėl kokios priežasties įvyko konfliktas.

G. S. pasakojo liudytojai ir apie iÅ¡ R. M. pavogtus daiktus, o bÅ«tent minėjo, jog J. S. tÄ vakarÄ pas juos buvo atėjęs dar kelis kartus su krepÅ¡iais, tačiau G. S. jo neįleido. Dar ji liudytojai pasakojo, kad kai buvo atėjęs J. S., jis su savimi turėjo kažkokį tai kompiuterį krepÅ¡yje. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad buvo Č. N. draugė, iki jo sulaikymo kartu gyveno apie 10 mėnesių. Velionis R. M. buvo jų draugas, gyveno netoliese, dažnai bendraudavo. 2017 m. rugpjūčio 20 d. ryte atėjo J.

S., teiravosi alkoholio pagirioms. SumÄ stė nueiti pas R. M.. Tada Č. N. ir J. S. nuėjo pas R. M., o G. S. liko namuose. Nuėjo ir ten sutarė, kad reikia priduoti butelius. Ä® namus grįžo Č. N. ir prašė G. S. nuneÅ¡ti butelius į supirktuvę. Å i sutiko ir visi nuėjo pas R. M.. J. S. jau ten laukė. Kadangi butelių buvo daug, į taros supirktuvę nuėjo visi. Gavo apie 8 eurus, už kuriuos įsigijo „pilstuko“ bei rÅ«kalų ir visi nuėjo pas R. M. į namus, gėrė, kalbėjosi.

J. S. pradėjo kibti prie R. M. dėl senoviÅ¡ko radijo imtuvo. J. S. norėjo jį pasiimti, o R. M. neleido, jie susistumdė, pirmas pastÅ«mė J. S.. Paskui kalba buvo apie džipÄ . J. S. sakė paims džipÄ ir R. M. liepė atneÅ¡ti lapÄ bei sudaryti dovanojimo sutartį. Jokių skolų tarp jų nebuvo. Č. N. pirmÄ kartÄ nesikiÅ¡o. R. M. nesutiko raÅ¡yti jokios sutarties. J. S. supyko ir grasino, kad draugai jį įkiÅ¡ į bagažinę. Jie vėl susistumdė, t. y. J. S. stÅ«mė R. M.. Å is atsisėdo ant užpakalio ant grindų.

Č. N. prašė liautis, aiÅ¡kino, kad susirinko iÅ¡gerti, o ne aiÅ¡kintis santykių. Begeriant vėl kilo ginčai. R. M. supyko. Tada visi trise atsistojo, J. S. su Č. N. priėjo prie R. M.. Kažkuris jį pastÅ«mė ir R. M. nukrito ant žemės, vėl atsistojo. Tada Č. N. pirmas sudavė R. M. į veidÄ ir Å¡is vėl nugriuvo. Kai Å¡is bandė keltis, J. S. jam sudavė iÅ¡ alkÅ«nės, nes deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas buvo subintuotas. R. M. vėl bandė keltis, o J. S. pasilenkė ir alkÅ«ne vėl apie 10 kartų sudavė į krÅ«tinės, pilvo sritis, spyrė su oranžinės spalvos sportiniais bateliais.

R. M. rėkė, labai keikėsi, bet keltis jau nebandė, nesiprieÅ¡ino. Liudytoja G. S. ant nukentėjusio kÅ«no matė kraujÄ , prakirstÄ lÅ«pÄ , nosį. Kai R. M. gulėjo, jam smÅ«gius sudavė ne tik J. S., bet ir Č. N.. Liudytoja matė, kaip Č. N. iÅ¡ viso du kartus nukentėjusiajam sudavė kumščiu į veidÄ . G. S. pakilo nuo kėdės, ėmė rėkti, prašė baigti smurtÄ , paėmė Č. N. už rankos ir iÅ¡sivedė. Girdėjo, kai J. S. teiravosi kodėl jie iÅ¡eina, aiÅ¡kino, kad R.

M. turi gerų daiktų. Kai liudytoja su Č. N. iÅ¡ R. M. buto išėjo, J. S. dar liko. IÅ¡eidama girdėjo rėkiant ir keikiantis R. M., aiÅ¡kinant, jog bus blogai. Kai vyrai mušėsi, kažkas koja užkabino nugertÄ alaus litrinį butelį. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 val. G. S. su Č. N. jau buvo savo namuose ir po 15 minučių atėjo J. S. su dviem maiÅ¡iukais, juos pastatė koridoriuje ir pasakė, jog pasiėmė iÅ¡ R. M. namų, o R. M. sudavė dar porÄ kartų, po ko Å¡is tik sukriokė ir turbÅ«t užmigo.

Viename krepÅ¡yje liudytoja matė tarkavimo maÅ¡inÄ , kitame neÅ¡iojamÄ kompiuterį ir laidus. Nebuvo nei indų, nei įrankių jokių. J. S. pasakė, kad Å¡iuos daiktus parduos ir išėjo. Po pietų J. S. vėl atėjo ir pranešė, kad už tÄ kompiuterį pasiÅ«lė tik 10 Eur. Ragino vėl eiti į R. M. butÄ , paieÅ¡koti kitų daiktų, bet G. S. su Č. N. pasiÅ«lymo atsisakė. Liudytoja po 15 minučių išėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ir eidama gatve pamatė prie R.

M. namų ir stovintį didelį pilnÄ krepšį, bet žmogaus nematė. Kai grįžo iÅ¡ parduotuvės to krepÅ¡io jau nebuvo. TÄ patį jau tuščiÄ krepšį matė kitÄ dienÄ numestÄ Å¡alia J. S. namų. 2017 m. gruodžio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. S. patvirtino savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 154-160). Parodė kambaryje vietÄ , kur ji matė R. M. sėdint su kaltinamaisiais prie stalo, kur nukentėjęs gulėjo, kaip du kartus kumščiu į veidÄ jį sumušė Č.

N. ir kaip alkÅ«ne į veidÄ sumušė ir gulintį spardė J. S.. Taip pat liudytoja parodė vietÄ , kur matė J. S. krepšį su R. M. daiktais. 2018 m. sausio 16 d. akistatos tarp įtariamojo J. S. ir liudytojos G. S. protokole užfiksuota, kad jie liko prie savo parodymų, skirtingai aiÅ¡kino konflikto tarp J. S. ir R. M. kilimo priežastį ir įvykių eigÄ . Liudytoja G. S. parodė, kad konfliktas kilo dėl seno radijo imtuvo, kurį J. S. norėjo paimti iÅ¡ R. M.. Tuo tarpu įtariamasis J. S. teigė, kad konfliktas kilo tarp Č.

N. ir nukentėjusio, kuris nuo Č. N. norėjo nuvilioti G. S.. Liudytoja teigė, kad pirmÄ smÅ«gį R. M. į veidÄ sudavė Č. N.. Nukentėjusiajam nugriuvus, J. S. alkÅ«ne jam sudavė daugiau nei du smÅ«gius, o Č. N. sudavė vienÄ smÅ«gį. Po to liudytoja su Č. N. išėjo, o J. S. liko nukentėjusiojo bute. Tuo metu R. M. buvo gyvas, keikėsi. Po kiek laiko J. S. atėjo pas Č. N. su pilnu krepÅ¡iu daiktų ir gyrėsi, kad likęs R. M. „dar sudavė porÄ bankių ir tas ėmė kriokti ir daugiau nieko nebesakė, turbÅ«t užmigo“.

Ä®tariamasis J. S. akistatos metu teigė, kad nukentėjusiojo visai nemušė ir kad jis pirmas išėjo iÅ¡ R. M. buto, o Č. N. su G. S. ten liko gerti. Tuo tarpu įtariamasis J. S. akistatos metu teigė, kad į nukentėjusiojo butÄ nuėjo tik vienÄ kartÄ apie 18 val., jokių maiÅ¡iukų su iÅ¡ R. M. pavogtais daiktais su savimi neturėjo, turėjo tik du litrus plastikiniuose buteliuose alaus (1 t., b. l. 166-170). Liudytojas J. N. teisme parodė, kad yra kaltinamojo Č. N. brolis ir sutinka liudyti.

Apie R. M. nužudymÄ sužinojo iÅ¡ internetinės spaudos. Po įvykio praėjus dviem dienoms liudytojas, jo brolis Č. N. ir J. S. buvo susitikę, kartu vartojo alkoholį. IÅ¡ brolio sužinojo, jog J. S. ir R. M. susimušė, tačiau liudytojui nėra žinoma nei kodėl susimušė, nei kas kÄ mušė, nei kaip mušė. Liudytojas savo brolį charakterizuoja teigiamai kaip nekonfliktiÅ¡kÄ ir saikingai iÅ¡geriantį. Teismo medicinos specialistas Gregoire Abi Chaker teisme parodė, kad nustatė R.

M. mirties priežastį, 2017 m. rugpjūčio 21 d. darbo metu, tai buvo tarp 8 ir 16 val., buvo įvykio vietoje, kai buvo rastas jo lavonas. Ä®vykio vietoje buvo konstatuotas R. M. vidinis sužalojimas - kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu. Taip pat vizualiai matėsi kraujosruvos kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, odos plyÅ¡imas deÅ¡inės akies iÅ¡oriniame voko kampe, kas pereina į skruosto sritį, nosies srityje irgi nubrozdinimai, deÅ¡iniame žande ir deÅ¡inėje ausyje, kairės akies vokuose, kairėje ausyje, apie burnÄ , lÅ«pose.

Pasmakrės nubrozdinimas, kaklo priekyje kraujosruva, liemens srityje ir krÅ«tinėje, buvo kraujosruvos peties virÅ¡utinėje ir priekinėje dalyje, alkÅ«nėje, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, užpakalinėje dalyje, deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje ir užpakalinėje dalyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, tai, kas yra apraÅ¡yta specialisto iÅ¡vadoje. Å ių kraujosruvų visame kÅ«ne spalva buvo viena į kitÄ panaÅ¡i. Jos bei Å¡aÅ¡ais nepasidengę nubrozdinimai rodė, kad sužalojimai padaryti neseniai, o bÅ«tent viena į kitÄ panaÅ¡ios kraujosruvos rodė, kad jos buvo padarytos prieÅ¡ pat mirtį.

Įvykio metu ir vietoje specialistas matė, kad lavonas guli ant grindų ant nugaros, kai rankos sulenktos ir prispaustos prie krūtinės ir kumščiai sugniaužti. Būtent tokia poza atsiranda prieš pat mirtį ar mirties metu, nes kūne vyksta traukuliai dėl galvos traumos. Vidinio tyrimo metu specialistas rado kraujo ir krešulių galvos skilveliuose. Jie atsiranda dėl labai stiprių į galvos sritį smūgių ir tada mirtis būna momentinė. Kitas rastas sužalojimas galvoje – kraujo išsiliejimas.

Galvos smegenų traumos metu dėl judesio plyÅ¡o kai kurios kraujagyslės tarp galvos dangalo ir smegenų. Å ios kraujagyslės pasitempė dėl judesių, plyÅ¡o, iÅ¡siliejo kraujas. Kai nebÅ«na kraujo iÅ¡siliejimo galvos smegenų skilveliuose – tai mirtis vyksta neiÅ¡karto, nes kraujuoja pamažu, brinksta ir tik vėliau atsiranda pakitimai smegenų kamiene ir vyksta mirtis. Kas vartoja dažnai alkoholį – bÅ«na atrofija, ir tam, kad suspausti smegenis reikia daugiau laiko ir tada asmuo mirÅ¡ta ne iÅ¡ karto, o pavyzdžiui kitÄ dienÄ .

Specialistas pagal rasto kūno padėtį negalėjo tiksliai nustatyti sužalojimo laiko, nes po kraujo išsiliejimo skilveliuose mirtis būna momentinė, ji įvyksta traumos metu. Po mirties kraujas nesilieja. Galvos trauma su krauju skilveliuose – tai paskutinė gauta trauma. Galvos trauma įvyko ir nuo jos į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu vienu metu galėjo išsilieti kraujas. Kraujuojant po kietuoju smegenų dangalu, mirtis įvyksta vėliau, žmogus spėja eliminuoti iš kūno alkoholį.

Kai yra kraujavimas po ar virÅ¡ kietojo smegenų dangalo ir skilveliuose, tada tyrimams imamas kraujas alkoholiui nustatyti. Po mirties kraujas necirkuliuoja kÅ«ne ir alkoholis nesiskaido. Dažnai galima rasti, kad kÅ«ne alkoholio nėra, o paimtame kraujyje rasta. Å iuo atveju vidinio tyrimo metu specialistas paėmė kraujo iÅ¡ po galvos smegenų dangalo ir kojų venų, skirtumas labai mažas. Tai reiÅ¡kia, kad ir po kietuoju dangalu tuo pačiu metu vyko procesas, kai buvo galvos trauma, kas sukėlė kraujavimÄ Ä¯ galvos smegenų skilvelius.

Yra Å«mus kraujavimas – 3 paros, nuo 3 parų ir 3 savaičių – poÅ«mis, ir nuo 3 savaičių – lėtinis. Poėmis mėgintuvėlyje rodo, kad galvos trauma padaryta prieÅ¡ pat mirtį. Specialistas akcentavo, kad pagal kÅ«no padėtį, vidinius radinius R. M. mirties buvo momentinė, t. y. jis mirė po kelių minučių nuo traumos. Specialistas patikslino, kad į įvykio vietÄ atvyko apie 12 val. kartu su budėjusiu policijos pareigÅ«nu Remigijumi. Ä®vykio vietoje rado dar du pareigÅ«nus iÅ¡ Jonavos rajono PK.

Vėliau jie pakvietė ir Sunkių nusikaltimų valdybos Antrojo skyriaus tyrėjÄ S.. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ rašė policijos pareigÅ«nas, o specialistas diktavo. Protokole buvo fiksuota lavono padėtis, apranga ir lavoniniai reiÅ¡kiniai. Tačiau Å¡iuo atveju nebuvo fiksuotas lavoninių reiÅ¡kinių pasireiÅ¡kimo laikas. Specialistas įvykio vietoje nustatė stiprų lavono sustingimÄ visuose raumenyse, 1 stadijos lavondėmes, kÅ«no Å¡altumÄ , 22 laipsnių aplinkos temperatÅ«rÄ .

Pagal šiuos požymius sprendė, kad mirtis įvyko daugiau nei prieš tris valandas iki apžiūros. Įvykio vietoje specialistas šalia lavono buvusių kelnių neapžiūrėjo, nes tai nėra jo kompetencija. Be to, ar tos kelnės prišlapintos ar ne, tai neturi reikšmės eksperto išvadai. Įvyksta šlapinimasis, tuštinimasis įvairiais atvejais, bet tai nenurodo tikslios mirties priežastis. Kai lavondėmės raudonis, tai galima visada sakyti, kad mirtis įvyko dėl apsinuodijimo smalkėmis, o tuštinimas vyksta įvairiose mirtyse, nes gali būti prie infarkto, asfikcijos, galvos traumos.

R. M. kÅ«ne buvo rasta 600 ml Å¡lapimo. Å is didelis kiekis Å¡lapimo rodo, kad žmogus buvo be sÄ monės prieÅ¡ mirtį ar vartojo alkoholį. Alkoholis slopina ir inkstai varo Å¡lapimÄ . Specialistas negali nustatyti kada įvyko Å¡lapinimasis - iki mirties, mirties metu ar po jos. Tai neturi jokios reikÅ¡mės. 2017 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Prie durų rastas perverstas fotelis, o nuo jo nukritusi minkÅ¡ta dalis yra po lavono galva.

Šalia lavono yra juodos spalvos kelnės. Lavonas guli kambaryje ant grindų. Lavono dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje vidinėje dalyje kraujosruva 1,5 cm skersmens, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje trečio krumplio projekcijoje kraujosruva 2 cm. x 2 cm. Kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje dvi kraujosruvos apie 3 cm viena nuo kitos, viršutinė 1 cm x1 cm apatinė 1,5 cm x 1,5 cm. Kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje trečio krumplio projekcijoje kraujosruva išilga apie 3,5 cm x 3,5 cm pločio.

Krūtinės kairėje, spenelių linijoje, šonkaulių lanko projekcijoje kraujosruva skersa apie 3 cm x 1,5 cm. Pilvo kairėje taip pat spenelių linijoje kraujosruva apie 1 cm x 1 cm. Dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje vidinėje dalyje kraujosruva apie 2 cm x2 cm. Dešinės ausies srityje kraujosruva. Kairio žasto išoriniame paviršiuje apatinėje dalyje kraujosruva skersa apie 2,5 cm x 2 cm. Fiksuoti lavoniniai reiškiniai bei rasti sužalojimai. Specialisto įvykio vietos apžiūros metu duota išvada: sužalojimai galvoje (veidas – galvos dalis), galūnėse, liemens srityje, čiuopiant – lūžių nejaučiama.

Mirties priežastis neaiški. Mirties priežasčiai nustatyti reikalingas teismo medicinos tyrimas. Paimti daktiloskopiniai rankų pėdsakai nuorūkos su degtukais, stikliukas, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kiti daiktai (1 t., b. l. 15-53). 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomos įvykio vietos apžiūros adresu: (duomenys neskelbtini), metu paimti biologiniai pėdsakai nuo išdaužto lango, raudono skysčio dėmių pavyzdžiai nuo kambario grindų, mobiliojo ryšio telefonas „HTC“, medžiagos gniužulas (audinys) su raudono skysčio dėme (1 t., b. l. 54-71). 2017 m. rugpjūčio 22 d.

VTMT Kauno skyriaus pažymoje Nr. M861/2017(02) nurodyta, kad atlikus R. M. teismo medicininį tyrimÄ , nustatyta, kad mirtis įvyko nuo galvos traumos, galvos sužalojimai, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujas skilveliuose, galvos smegenų pabrinkimas, strigimas, kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo kraujotakos nepakankamumas. Pastaba. Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui (3 t., b. l. 110). 2017 m. rugpjūčio 22 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M861/2017(02) konstatuota, kad:

R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priežastis galvos trauma: nubrozdinimai, kraujosruvos, odos plyšimas, žaizdos galvoje (veidas – galvos dalis), kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos galvos smegenyse, kraujas (su krešuliais) galvos smegenų skilveliuose. Dėl aukščiau išvardintų pakitimų įvyko galvos smegenų pabrinkimas, strigimas, atsirado kraujosruvos (antrinės) kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas.

R. M. lavone nustatyta galvos (veidas – galvos dalis) sužalojimai: nubrozdinimai, kraujosruvos galvoje, kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos galvos smegenyse, kraujas (su kreÅ¡uliais) galvos smegenų skilveliuose. R. M. lavone taip pat nustatyta kitų kÅ«no sričių sužalojimai: kraujosruvos kakle, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos krÅ«tinės kairės pusės virÅ¡utinėje dalyje, II-III Å¡onkaulių projekcijoje, pereinančios į vidurį – krÅ«tinkaulio projekcijÄ , krÅ«tinkaulio lūžis, kraujosruva krÅ«tinės kairėje, Å¡onkaulių lanko projekcijoje, tarp spenelio ir priekinės pažasties linijų, kraujosruva pilvo kairėje, tarp spenelio ir priekinės pažasties linijų, kraujosruvos kairio peties virÅ¡utinėje bei priekinėje dalyse, kraujosruva kairio žasto užpakalinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinėje dalyje, kraujosruva kairės alkÅ«nės srityje, kraujosruvos kairio dilbio vidinio pavirÅ¡iaus apatinėje dalyje, kraujosruva kairės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡iaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, kraujosruva kairės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡iaus III pirÅ¡to artimesnėje dalyje, kraujosruva deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje-užpakalinėje dalyje, kraujosruvos deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje bei priekinėje dalyse, kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡inėje, kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies vidinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje.

Galvos bei kitų kÅ«no sričių sužalojimų atsiradimo mechanizmas: sužalojimų vaizdas, pobÅ«dis lokalizacija rodo, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir/arba kÅ«nui judant bei atsitrenkiant į daiktÄ (-us). Galvos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti deÅ¡imties (ar daugiau) trauminių poveikių. Kitų kÅ«no sričių - kaklo, liemens, galÅ«nių - sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienuolikos (ar daugiau) trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir savigynos metu.

Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 punktais bei Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių atskirų punktų komentarų 25.1 punktu, galvos sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, krūtinkaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kitų kūno sričių - kaklo, liemens, galūnių - kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Galvos sužalojimų padarymo laikas: galvos sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, lavono padėtis jo radimo vietoje, alkoholio kiekis kraujo mėginiuose rodo, kad galvos sužalojimai galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties. Kitų kūno sričių – kaklo, liemens, galūnių sužalojimų padarymo laikas: sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties. (3 t., b. l. 112-116). 2019 m. liepos 1 d.

VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 23/2019 (01) pateikta išvada, kad:

1. R. M. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

2. R. M. galvoje nustatytos kraujosruvos bei odos nubrozdinimai (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 1-10). Kraujosruva pakaušio srityje (sužalojimas tiriamojoje dalyje pažymėtas Nr.

1) galėjo bÅ«ti padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Kitus galvos sužalojimus (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 2-10) nukentėjusysis galėjo patirti nuo suduodamų devynių smÅ«gių kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, pvz. kumščiu ar koja. Taip bet kurio iÅ¡ nurodytų galvos sužalojimų (Nr. 1-10) ir mirtį sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. Todėl Å¡ie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , t. y. bet kuris iÅ¡ trauminių poveikių į galvÄ galėjo bÅ«ti lemiamas, tačiau jį iÅ¡skirti nėra galimybės.

3. Sprendžiant iš lavoninių reiškinių, užfiksuotų 2017 m. rugpjūčio 21 d. 12 val., atsižvelgiant į bylos medžiagos duomenis bei subdurinių hematomų vystymosi dėsningumus, labiausiai tikėtina, jog R. M. mirtis galėjo įvykti 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį - anksti ryte.

4. Požymių, rodančių, kad R. M. mirtis įvyko iÅ¡ karto po paskutinio poveikio į nukentėjusiojo galvÄ arba netrukus po jo, nėra.

5. Po R. M. mirtį sukėlusio/sukėlusių sužalojimų galvoje padarymo nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sÄ moningas, kalbėti, judėti.

6. R. M. konstatuotas kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu ir kraujo iÅ¡siliejimas į smegenų skilvelius yra trauminės kilmės ir galėjo įvykti tiek nuo vieno trauminio poveikio, tiek nuo skirtingų trauminių poveikių į galvos sritį. Nustatyti Å¡ių radinių padarymo eiliÅ¡kumÄ , patvirtinti arba paneigti tarpusavio ryšį, nėra galimybės.

7. R. M. galvos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jam esant įvairiose kÅ«no padėtyse. Sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija neleidžia nustatyti tikslios kÅ«no padėties padarant kiekvienÄ atskirÄ sužalojimÄ . Galima tik teigti, jog kraujosruva pakauÅ¡io srityje (sužalojimas tiriamojoje dalyje pažymėtas Nr.

1) galėjo bÅ«ti padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių.

8. KrÅ«tinkaulio lūžis tarp II ir III Å¡onkaulių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kiti iÅ¡oriniai sužalojimai, lokalizuoti kakle, krÅ«tinėje, pilve ir galÅ«nėse tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . IÅ¡ medicininių duomenų nustatyti visų sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumÄ (pvz. atsakyti į klausimÄ ar lengvesni sužalojimai buvo padaryti anksčiau/vėliau už sunkesnius) nėra galimybės (7 t., b. l. 24-30). Teismo medicinos ekspertas J.

R. teisme parodė, kad ekspertizės akto Nr. EKM 23/2019 (01) konstatuojamojoje dalyje įsivėlė raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nes vietoje 2 punkte nurodytų R. M. galvoje nustatytų 10 sužalojimų turi bÅ«ti 9 sužalojimai. BÅ«tent apie 9 galvos sužalojimus buvo apraÅ¡yta akto tiriamojoje dalyje, kuri negali skirtis nuo konstatuojamosios. Vienas iÅ¡ Å¡ių 9 sužalojimų – kraujosruva pakauÅ¡io srityje – galėjo bÅ«ti padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, krentant su pakankamai dideliu pagreičiu.

Kiti 8 galvos sužalojimai buvo padaryti nuo 8 smÅ«gių kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, pvz., kumščiu ar koja. Ekspertas pažymėjo, jog R. M. mirtis įvyko ne nuo nustatytų smÅ«gių į galvÄ visumos, o nuo vieno trauminio poveikio. Lemiamas galėjo bÅ«ti bet kuris smÅ«gis ir Å¡io mirtį sukėlusio smÅ«gio nėra galimybių nustatyti. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad kiti R. M. nustatyti sužalojimai kitose kÅ«no srityse – kakle, pilve ir galÅ«nėse – buvo sugrupuoti pagal trauminių poveikių (smÅ«gių) skaičių.

Todėl ekspertizės akto tiriamosios dalies 16, 19, 23 punktuose atitinkamai nustatytos trys poodinės kraujosruvos kairio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm; dvi poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, viršutinė apie 1 cm skersmens, apatinė - skersa, apie 2,5x1,2 cm; trys poodinės kraujosruvos dešinio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote – buvo padarytos atskirais pavieniais trauminiais poveikiais. 2017 m. rugsėjo 14 d.

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1164 konstatuota, kad 1. Vienas delno pėdsakas ir keturi pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš pirmojo voko (nuo prieškambario durų ir staktos), penki pirštų pėdsakai ir du delnų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš antrojo voko (nuo durų ir staktos taip virtuvės ir I-ojo kambario), vienas delno pėdsakas ir vienas piršto pėdsakais, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš trečiojo voko (nuo spintos durų I-jame kambaryje), šeši pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš ketvirtojo voko (nuo durų ir staktos tarp II-ojo ir III-ojo kambarių), įvykio vietos apžiūros metu dėl nužudymo (duomenys neskelbtini), yra tinkami asmeniui identifikuoti.

Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis, yra netinkami asmeniui identifikuoti.

2. Vienas delno ir du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš pirmojo voko (nuo prieškambario durų ir staktos), yra palikti įtariamojo Č. N. dešinės rankos delnu ir dešinės rankos nykščio. Du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš pirmojo voko (nuo prieškambario durų ir staktos), yra palikti nužudytojo R. M. kairės rankos bevardžiu ir didžiuoju pirštais. Vienas delno ir du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš antrojo voko (nuo durų ir staktos tarp virtuvės ir I-ojo kambario), yra palikti įtariamojo J.

S. kairės rankos delnu ir kairės rankos bevardžiu ir didžiuoju pirÅ¡tais. Vienas delno ir du pirÅ¡tų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokÅ¡telėmis iÅ¡ antrojo voko (nuo durų ir staktos tarp virtuvės ir l-ojo kambario), yra palikti nužudytojo R. M. kairės rankos delnu, kairės rankos mažyliu ir bevardžiu pirÅ¡tu. Vienas pirÅ¡to pėdsakas, nukopijuotas dvyliktÄ ja daktiloskopine plokÅ¡tele iÅ¡ antrojo voko, yra paliktas ne nužudytojo R. M., įtariamųjų Č. N. ir J.

S., liudytojų G. S. ir J. N., o kito asmens. Vienas delno pėdsakas ir vienas piršto pėdsakas, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš trečiojo voko (nuo spintos durų), yra palikti nužudytojo R. M. kairės rankos delnu ir kairės rankos bevardžiu pirštu. Du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš ketvirtojo voko (nuo durų ir staktos tarp II-ojo ir III-ojo kambarių), yra palikti nužudytojo R. M. kairės rankos smiliumi ir dešinės rankos didžiuoju pirštu.

Keturi pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis iš ketvirtojo voko (nuo durų ir staktos tarp II-ojo ir III-ojo kambarių), yra palikti liudytojos G. S. dešinės rankos smiliumi, dešinės rankos didžiuoju, bevardžiu pirštais ir dešinės rankos nykščiu (3 t., b. l. 130-140). 2017 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2448/2017(02) konstatuota, kad Č. N. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, žaizda dešinės rankos pirmame piršte.

Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. laikotarpiu tarp 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 21 d. Odos nubrozdinimas (įdrėskimas) nosies nugarėlėje padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti ir piršto nagas, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Praėjus ilgesniam laiko tarpui, nurodyti žaizdos pobūdžio (pjautinė ar muštinė) nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad žaizda dešinės rankos pirmame piršte galėjo susidaryti smūgio metu, pataikant į dantį.

Abu sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 123). 2017 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2458/2017(02) konstatuota, kad du odos įdrėskimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje J. S. padaryti kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi, dviejų trauminių kontaktų pasėkoje. Negalima atmesti tokios galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 127). 2017 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5708)-IS1-7948 konstatuota, kad:

1. Ant pateiktų tirti aÅ¡tuonių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini): - ant tamponų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų R. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000001 proc.; - ant tamponų Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R.

M. genotipu; - ant tampono Nr. 2 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų J. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 proc.; - ant tampono Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti stikliuko, paimto 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg.

Nr. 17), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. S. genotipu; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 16), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti skardinės, paimtos 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18, Nr. 19), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti trylikos cigarečių nuorÅ«kų, paimtų 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini): - ant cigarečių nuorÅ«kų Nr. 1-9 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R.

M. genotipu; - ant cigaretės nuorūkos Nr. 11 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. S. genotipu; - ant cigarečių nuorūkų Nr. 12, Nr. 13 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Č. N. genotipu. tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Č. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000002 proc.; - ant cigaretės nuorūkos Nr. 10 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių vieno asmens genotipas sutampa su Č.

N. genotipu, kito - su R. M. genotipu. Ant pateiktų deÅ¡imt cigarečių nuorÅ«kų, paimtų 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini): - ant cigaretės nuorÅ«kos Nr. 14 rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; - ant cigarečių nuorÅ«kų Nr. 15, Nr. 20, Nr. 22 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J.

S. genotipu; - ant cigaretės nuorūkos Nr. 17 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su J. S. genotipu; - ant cigaretės nuorūkos Nr. 18 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. M. genotipu; - ant cigarečių nuorūkų Nr. 16, Nr. 19 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Č.

N. genotipu; - ant cigaretės nuorūkos Nr. 21 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. M. genotipu; - ant cigaretės nuorūkos Nr. 23 rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant cigaretės nuorūkos Nr. 23 gautas mišrus DNR profilis sutampa su J. S. ir Č. N. genotipus sudarančių sudėtinių alelių rinkiniu.

Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, sutampantį su ant cigaretės nuorÅ«kos Nr. 23 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000000000006 proc. Ant pateiktų tirti devynių degtukų, paimtų 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini): - ant degtukų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 8, Nr. 9 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; - ant degtukų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; - ant degtukų Nr. 5, Nr. 6 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R.

M. genotipu. Ant pateiktos tirti audinio skiautės, paimtos 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 33), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. M. genotipu; rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, iÅ¡ jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 34), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), - ant tamponų Nr. 9, Nr. 11 žmogaus kraujo nerasta, nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; - ant tamponų Nr. 10, Nr. 12 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R.

M. genotipu.

2. Ant pateiktų tirti J. S. dviejų Å¡lepečių, paimtų 2017 m. rugpjūčio 25 d. atliekant kratÄ (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti J. S. dviejų džemperių, paimtų 2017 m. rugpjūčio 25 d. atliekant kratÄ (duomenys neskelbtini)., žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 35, Nr. 36), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.

3. Ant pateiktų tirti R. M. marškinėlių, paimtų 2017 m. rugsėjo 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 58), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa sus R. M. genotipu; rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 56, Nr. 57), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti R. M. trumpikių, paimtų 2017 m. rugsėjo 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus, kraujo nerasta (3 t., b. l. 157-165). 2017 m. lapkričio 9 d.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-985/2017 teigiama, kad J. S. psichikos bÅ«klė: atvežtas policijos darbuotojų. Tvarkingos iÅ¡vaizdos. Orientuotas teisingai. Kontaktas geras. Ä® klausimus atsako prasmingai. Suteikia anamnestinius duomenis. MÄ stymas nuoseklus. Žodynas skurdus. Pasakoja, kad buvo 5 kartus teistas už vagystes. Abstrahuoja, apibendrina gerai. Priežasties ir pasekmės ryÅ¡ius suvokia. Apie nusikalstamÄ veikÄ pasakoja, kad „girtavo kelias dienas, susimušė Č. su draugu, kurio vardo nežino, bandė juos skirti, teigia, - kad nukentėjusiojo nemušęs“.

Neneigia, kad „paėmęs daiktų iÅ¡ nukentėjusiojo“. Buvęs neblaivus. GynybiÅ¡kas. Ä®vykio aplinkybes atsimena. Buvo suimtas po kelių dienų, kai nuvyko į probacijos tarnybÄ atsižymėti. Nusiskundimų dėl sveikatos neturi. J. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b.l. 165). 2017-11-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-984/2017 teigiama, kad Č. N. psichikos bÅ«klė: atvežtas policijos darbuotojų.

Tvarkingos iÅ¡vaizdos. Orientuotas teisingai. Kontaktas geras. Ä® klausimus atsako prasmingai. Suteikia anamnestinius duomenis. MÄ stymas nuoseklus. Žodynas skurdus. Pasakoja, kad buvo 2 kartus teistas už vagystes ir „narkotikus“. Abstrahuoja, apibendrina gerai. Priežasties ir pasekmės ryÅ¡ius suvokia. Apie nusikalstamÄ veikÄ pasakoja, kad „girtavo keturiese“, „kilo konfliktas tarp J. ir R.“, „jis norėjęs juos iÅ¡skirti, susistumdęs su R. ir Å¡iam su kumščiu uždavęs, nukritus jam vienÄ - du kartus spyręs iÅ¡ kojos“.

Buvęs neblaivus. Ä®vykio aplinkybes atsimena. Nusiskundimų dėl sveikatos neturi. Č. N. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b.l. 27). 2017 m. rugpjūčio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä (2 t., b. l. 28-30). Jo 2018 m. vasario 5 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad matosi vaizdas, fiksuojantis parduotuvės vidų. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matosi, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. 09:21:38 val.

į parduotuvės vidų pro duris užeina vyriškis, pagal išorės požymius panašus į J. S.. Svirdinėdamas prieina prie prekystalio. Apsirengęs pilkos spalvos sportiniu bliuzonu ir tokios pat spalvos sportinėmis kelnėmis, sportinio bliuzono priekyje matomas baltos spalvos užtrauktukas, kairėje bliuzono pusėje, širdies plote matosi baltos spalvos logotipas (dėl vaizdo įrašo kokybės logotipo įžiūrėti neišeina. Ant bliuzono apykaklės matosi baltos spalvos juosta. 2017 m. rugpjūčio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoja V.

F. pateikė vaizdo kamerų įrašus - 8 vnt. (2 t., b. l. 34-36). Juos apžiūrėjus, 2017 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10:32:07 val. link taromato eina du asmenys: moteris, nešina maišeliu, ji apsirengusi trumpais mėlynos spalvos šortais, margais raudonos spalvos marškinėliais, ant galvos užsidėjusi raudonos spalvos kepurę, ilgais tamsios spalvos plaukais, kuri pagal išorės požymius panaši į G. S.. Kitas asmuo vyras, stamboko kūno sudėjimo, apsirengęs žalsvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsiomis kelnėmis, kuris pagal išorės požymius panašus į R.

M., vyriÅ¡kis neÅ¡a didelį juodos spalvos maiÅ¡Ä . Priėję prie taromato, vyras ir moteris į taromatÄ deda tarÄ ir užtrunka iki 10:39:50 val., eina nuo taromato link įėjimo į prekybos centrÄ . Ä®raÅ¡as baigiasi 11:00:00 val. 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10:40:08 val. matosi link išėjimo einanti mergina, kuri pagal iÅ¡orės požymius panaÅ¡i į G. S., mergina prieina prie durų ir susitinka du vyriÅ¡kius. Pirmasis vyriÅ¡kis, pagal iÅ¡orės požymius panaÅ¡us į Č. N., yra aukÅ¡tesnio Å«gio apsirengęs margos spalvos bridžais, baltos spalvos marÅ¡kinėliais, kurių rankovės yra iki alkÅ«nių ir rankovės margos, antrasis vyriÅ¡kis yra žemesnio Å«gio, smulkesnio kÅ«no sudėjimo, apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir tamsiu sportiniu bliuzonu užsegamu priekyje, kuris pagal iÅ¡orės požymius panaÅ¡us į J.

S., 10:40:23 val. prie minėtų asmenų prieina vyriÅ¡kis, kuris pagal iÅ¡orės požymius panaÅ¡us į R. M.. Visi trys vyrai iÅ¡eina iÅ¡ prekybos centro 10:40:31 val., o mergina nueina į prekybos centro vidų. 10:44:05 val. į prekybos centrÄ užeina tie patys trys vyriÅ¡kiai, kurie pagal iÅ¡orės požymius panaÅ¡Å«s į R. M., Č. N. ir J. S.. 10:44:38 val. visi trys minėti vyriÅ¡kiai prieina prie prekybos centro durų, pavaikÅ¡to, 10:45:29 val. vyriÅ¡kis, panaÅ¡us į J. S., iÅ¡eina iÅ¡ prekybos centro, o vyriÅ¡kiai, panaÅ¡Å«s į Č.

N. ir R. M., nueina į prekybos centro gilumÄ , 10:45:44 val. vyriÅ¡kis, panaÅ¡us į J. S., grįžta į prekybos centrÄ , 10:45:58 val. jis iÅ¡eina. 10:47:01 val. iÅ¡ prekybos centro iÅ¡eina vyriÅ¡kis, panaÅ¡us į Č. N., 10:48:45 val. iÅ¡ prekybos centro iÅ¡eina vyriÅ¡kis, panaÅ¡us į R. M., kuris neÅ¡asi baltos spalvos maiÅ¡elį, ir moteris, panaÅ¡i į G. S., išėję minėti asmenys pasuka į kairę pusę. 2017 m. rugpjūčio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu AB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierius V.

S. pateikė vaizdo kamerų įraÅ¡us (2 t., b. l. 40-45). Juos apžiÅ«rėjus, 2018 m. vasario 5 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. matosi vaizdas adresu: (duomenys neskelbtini), apimantis pervaÅ¾Ä , esančiÄ (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , deÅ¡inėje kameros pusėje matosi pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais pervaÅ¾Ä pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje fiksuojami krÅ«mai ir medžiai, kurie užstoja pastatÄ adresu: (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraÅ¡as prasideda 2017 m. rugpjūčio 20 d. 13:11:09 val. pastebėtas vyriÅ¡kis Nr. 1, einantis pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pereina (duomenys neskelbtini) gatvę vyriÅ¡kis Nr. 1, kažkÄ neÅ¡a rankose. PrieÅ¡ pereidamas (duomenys neskelbtini) g., pasideda neÅ¡ulį, po to vėl paima neÅ¡ulį, perneÅ¡a per gatvę, Å¡alikelėje vėl padeda neÅ¡ulį, po to vėl paima neÅ¡ulį ir nueina tarp medžių link pastato (duomenys neskelbtini), dingsta tarp medžių 13:11:54 val. Po kelių minučių, t. y. 13:15:43 val. matosi, kaip nuo medžių, kurie užstoja pastatÄ Nr. 14, per gatvę pro adresÄ (duomenys neskelbtini) eina vyriÅ¡kis Nr. 1, tačiau rankose jau krepÅ¡io neneÅ¡a. 13:30:17 val. jis pastebėtas einantis pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pro namÄ (duomenys neskelbtini), pereina (duomenys neskelbtini) g., su neÅ¡uliu rankose.

Asmuo pereina gatvę, nueina tarp medžių link pastato (duomenys neskelbtini). Kiek vėliau, t. y. 13:33:12 val. jis eina per gatvę adresÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)be neÅ¡ulio. Po minutės, t. y. 14:34:16 val. asmuo eina pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pro namÄ (duomenys neskelbtini) g., pereina (duomenys neskelbtini) g., ir rankose kažkÄ neÅ¡a. Po kelių valandų, t. y. 19:50:11 val. Å¡is asmuo užfiksuotas einantis per gatvę adresu (duomenys neskelbtini) be neÅ¡ulio rankose. Stebimas asmuo 20:14:55 val. eina pro (duomenys neskelbtini) namÄ , 20:14:14 val. padeda tamsios spalvos krepšį, prie nurodyto namo, Å¡alia automobilio, apsisuka ir eina link (duomenys neskelbtini) namo.

Po to 20:16:10 val. asmuo pereina (duomenys neskelbtini) gatvę, padeda ant šalikelės šviesios spalvos krepšį, apsisuka ir grįžta iki Stoties g. 3 namo. 20:16:39 val. jis paima tamsios spalvos krepšį ir pasuka link (duomenys neskelbtini) namo. Įtariamojo J. S. gyvenamojoje vietoje 2017 m. rugpjūčio 25 d. atliktos kratos metu rasti ir paimti daiktai (kiti objektai): juodos spalvos stalinis laikrodis – žadintuvas“ Westclox Starter 990995“ su laidu ir elektros šakute pritaikyta Didžiosios Britanijos rinkai, įrankis balto metalo spalvos plaukelių šalinimui „Tchibo“ be dangtelio ir mechanizmo plaukeliams šalinti, laikrodis „Rongqi“, su balto metalo apyranke (laikrodis be užvedimo ratuko), balto metalo spalvos metalinis masažuoklis su dantukais „ACU-POINTS VIBRATING MASSAGER“, juodos spalvos plastmasinis juodos spalvos pakrovėjas – dėklas „Philips“ su pakrovimo laidu, raudonos spalvos plastmasinis aparatas „Milwaukee“ krauti baterijoms (kodas 400040464260040A2011) su laidu ir elektros šakute pritaikyta didžiosios Britanijos rinkai, automobilyje naudojamas juodos spalvos pakrovėjas, juodos spalvos mažos plastmasinės ausinės „Nokia“, balto metalo puodas su juodos spalvos rankenom su išgraviruotais įrašais „COMFORT TESCOMA STAINLESS STEEL 18/10“, balto metalo su juodos spalvos apvadais kavamalė "Coffe Concept", aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu, ant kurio yra užrašas „Galeria home“, prailgintuvas - juodos spalvos (160 cm ilgio laidas su elektros šakute ir su dviem rozetėmis), balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „Scarlett SC -022“ su juodos spalvos 56 cm ilgio laidu ir elektros šakute, balto metalo du samčiai, balto metalo puodas su rudos spalvos rankenom su puodo dugne išgraviruotais įrašais „LETS COOK ACCESSORIES“ ir su stikliniu dangčiu, juodos spalvos audio laidas su dviem AUX kištukais (100 cm ilgio), balto metalo cukrinė, balto metalo aliumininis puodo dangtis, stiklinis puodo dangtis su metaliniu apvadu ir laikikliu, balto metalo indelis su metalinėmis rankenomis, balto metalo du kiaurasamčiai, du metaliniai strypai, pritaikyti griliui, virtuvinis įrankis, žalios spalvos 1,7 litro talpos arbatinukas su juodos spalvos rankena, su plastmasiniu padu su juodos spalvos laidu ir elektros šakute su užrašu „COLOUR Nr.1571992“, automobilinė garso kolonėlė „FIRST Austria“, elektrinis pjūklas su užrašu „SKILSAW 5740 Nr.685002170“, muzikinio centro garso kolonėlė „Sony“ (2 t., b. l. 142-145) 2017 m. rugpjūčio 30 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole fiksuota, kad nukentėjusioji Z.

M., jai parodžius įtariamojo J. S. gyvenamojoje vietoje 2017 m. rugpjūčio 25 d. atliktos kratos metu rastus ir paimtus daiktus (kitus objektus), juos atpažino kaip daiktus, kurie priklausė jos sÅ«nui R. M.: laikrodį „Rongqi“ su balto metalo apyranke, balto metalo spalvos metalinį masažuoklį su dantukais, elektrinį pastatomÄ plastmasinį juodos spalvos laikrodį „Westclox“, didelių ausinių juodos spalvos plastmasinį juodos spalvos pakrovėjÄ - dėklÄ â€žPhilips“ su pakrovimo laidu, raudonos spalvos plastmasinį aparatÄ krauti baterijoms, automobilyje naudojamÄ juodos spalvos pakrovėjÄ , juodos spalvos mažas plastmasines ausines „Nokia“, įrankį balto metalo spalvos plaukelių Å¡alinimui „Tchibo“, 2 balto metalo puodus, iÅ¡ kurių vienas be dangčio, o kito dangčio duženas rado atėjusi prie R. namų tÄ dienÄ , kai jį rado nužudytÄ , jie yra iÅ¡ puodų rinkinio, apie kurį davė parodymus, balto metalo su juodos spalvos apvadais kavamalę „Coffe Concept“, kurios dangtelį rado R. namuose, aliuminį puodelį su stikliniu dangteliu „Galeria home“, prailgintuvÄ , kurį padarė iÅ¡ detalių pats R., balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukÄ â€žScarlett“ ir dangteliu, 2 balto metalo samčius, metalinius balto metalo spalvos įrankius dujinei, balto metalo spalvos cukrinę, balto metalo spalvos aliuminio nedidelio puodo, kuriame virdavo kiauÅ¡inius, dangtelį.

Šiuos daiktus atpažįsta kaip R. turėtus, atpažįsta juos iš jų modelių, spalvų, firmų, kuriose jie pagaminti, jų bendro vaizdo, taip pat turi išlikusias kai kurių čia esančių daiktų dalis, kurias pateiks vėliau. Ar kiti pateikti atpažinimui daiktai priklausė R., tiksliai nurodyti negali, nes nurodo tik tuos daiktus, kuriuos tiksliai atpažįsta ir žino, kad tai tikrai jo daiktai (1 t., b. l. 77-79, 82-84). 2017 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad buvo išanalizuotos gautos R.

M. mobilaus ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės. Nustatyta, su kuo jis bendravo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 09:08:38 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. 08:36:29 val. Paskutiniai keturi iÅ¡einantys skambučiai buvo Č. N.. Pagal prisijungimÄ prie mobilaus ryÅ¡io operatoriaus celių R. M. naudojamas mobilaus ryÅ¡io telefonas visÄ laikÄ buvo prisijungęs prie celių: (duomenys neskelbtini) (galimai bÅ«nant savo gyvenamojoje vietoje) (3 t., b. l. 11-12). 2017 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl telefoninių iÅ¡klotinių analizės nurodyta, kad buvo iÅ¡analizuotos įtariamojo J.

S. mobilaus ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės. Nustatyta, su kuo jis bendravo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 09:11:40 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 14:54:11 val. Ä®vykio dienÄ J. S. intensyviai bendravo su sugyventine I. D., nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 09:36:59 val. iki 19:43:45 val. fiksuoti 5 įeinantys skambučiai bei 4 SMS įeinančios žinutės iÅ¡ skirtingų vietų – nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 08:51:38 val. (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 18:22:48 val. (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 19:43:45 val. vėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 38-45). 2017 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl telefoninių iÅ¡klotinių analizės nurodyta, kad buvo iÅ¡analizuotos liudytojos I.

D. mobilaus ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės. Nustatyta, su kuo ji bendravo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 15.00 val. ir prie kokių buvo prisijungusi mobilaus ryÅ¡io operatoriaus celių (3 t., b. l. 54-63). 2018 m. balandžio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl telefoninių iÅ¡klotinių analizės nurodyta, kad buvo iÅ¡analizuotos įtariamojo Č. N. mobilaus ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės. Nustatyta, kad įvykio dienÄ 2017 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 20.00 val.

Č. N. bendravo su R. M. iš skirtingų vietų 09.37 val. iš (duomenys neskelbtini) (galimai būnant savo bute arba netoli jo), 10.30 val. iš (duomenys neskelbtini) (Č. N. būnant ne savo gyvenamojoje vietoje), 11.17 val. iš (duomenys neskelbtini) (galimai būnant savo bute arba netoli jo); 11.59 val., 14.19 val. iš (duomenys neskelbtini) (Č. N. būnant ne savo bute arba netoli jo), 15.41 val. Č. N. naudojamos abonentas jungėsi (duomenys neskelbtini) (galimai būnant Č. N. savo bute arba netoli jo) (3 t. b. l., 31). 2017 m. rugsėjo 19 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolais Kauno tardymo izoliatoriaus KŽ inspektorė D.

I. pateikė įtariamųjų J. S. ir Č. N. susirašinėjimo laiškų kopijas (3 t., b. l. 80-91). Juos apžiūrėjus, 2018 m. vasario 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įtariamasis Č. N. iš Kauno TI motinai V. N. adresuotuose laiškuose rašė „Dėl G. nespausk tu jos ir nerašyk ant jos ji juk nekalta kad ten buvo kartu su mumis, jinai kaip tik mane ištempė iš ten. Neaišku kaip pas ta R. bute ta diena baigėsi, bet kadangi mes išėjom ir nieko toliau nematėm ka J. darė toliau todėl aš dėlto ramus...“;

„Advokatas sakė, kad dauk smugių R. buvo suduota, bet mes juk jau nematėm, kiek tas j. ji daužė...“; „Turėjo apsilankyti pas tave tavo gynėjas! Jei buvo tai parašyk, tik rašyk protingai...“. Kitame laiške, adresuotame sūnui J. N. įtariamasis Č. N. rašė „Pameni sekmadieni paskutinta kart kaip gerem pas j., ir jis sakė, kad tipo aš iš vieno smūgio ji užmušiau, o prieš tai sakė, kad buvo dar karta grižes pas r., sakė, kad da r. purškšojo ar panašei kažkaip, kad dar gyvas buvo ir jisai da pora smūgiu davė.

Kada ta r. negyva rado, sekmadieni ar pirmadieni? Atrašyk į tuos klausimus gerai:)“; „Tai dauk daiktų matyt išnešė jis aigu tiek dauk įvertino“. Be to, laiškų apžiūros protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. S. iš Kauno TI tame pačiame tardymo izoliatoriuje esančiam kitam įtariamajam Č. N. rašė „Zdarova Kaip einasi. Nahui tu stumi kad aš ji mušiau. Pats žinai kad aš jo nemušiau. O tu tik ji daužai, Pats vienas tik tu ji mušai tai ir prisipažink nemelaves ir nestumk kad aš ji mušiau pats žinai kad aš prie jo net piršto nepriliečiau.

Prisidirbai tai pats ir prisipažink nemelaves“. Taip pat fiksuotas įtariamojo J. S. susiraÅ¡inėjimas su sugyventine I. D., motina Z. S., kuriuose jis iÅ¡reiÅ¡kė savo gailėjimÄ si dėl nužudymo arba aiÅ¡kino įvykio aplinkybes („Ir kaltinu pastoviai save kad iėjau ten“; „Pats kaltinu pastovai save kad ten bet nieko jau nepadarisi man irgi viskas jau atsibodo“; „O čia tokia nesamone gavosi. O aÅ¡ iÅ¡tikrujiu net nelindau prie jo. O tas kalba nesamones kad aÅ¡ tipom lindau. Bijo jis prisiminti ka pats padaria ir bijo prisipažinti kad jis vienas tik ji muÅ¡e. Tai bando ir mane ikiÅ¡ti.

Bet tu nesinervok belia aš žinau kad priejo nelindau. Ir tai turiutu iroditi ekspertizė. Man pačiam nervai ima“, „O č. stume ant manes viska nori pats isissukt. Nors jis vienas mušė ta seni bet sako kad aš tipom irgi mušiau ji bet svarbiausai kad aš žinau kad jo nemušau“). 2017 m. rugpjūčio 21 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 10.07 val. gautas pranešimas dėl R. M. adresu: (duomenys neskelbtini). Kvietėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Atvykus 10.15 val., konstatuota R. M. akivaizdi mirtis. Kvietimo rezultatas: rastas gulintis ant žemės, su ryÅ¡kiomis smurto žymėm, mirtis nepatikslinta. Kortelę pildė SMPS specialistė L. K. (3 t., b. l. 108-109). Ä®rodymų vertinimas, veikų kvalifikacija Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies. BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Å i baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iÅ¡ anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).

IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji veikė tyčia, suvokė savo veiksmų esmę, siekė nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė. Nustatyta, kad kaltinamieji J. S. ir Č. N. tyčia bendrais veiksmais sudavė daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis R. M. į galvÄ , kaklÄ , krÅ«tinę, pilvÄ ir galÅ«nes (viso nustatyti 24 smÅ«giai). Tačiau nukentėjusiojo mirtis kilo ne nuo visų jų, o tik nuo smÅ«gio į galvos sritį, nuo kurio įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (Å«minė subdurinė hematoma) virÅ¡ kairio smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

Konkrečiu atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo tarpinės venos, jungiančios kietÄ jį galvos smegenų dangalÄ su smegenų žieve, nutrÅ«kimas. Kitokio galimo kraujavimo Å¡altinio nustatyta nebuvo. Nors 2017 m. rugpjūčio 22 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M861/2017(02) ir 2019 m. liepos 1 d. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 23/2019 (01) nukentėjusiajam R. M. nustatytas skirtingas smÅ«gių (trauminių poveikių) skaičius, teismas vadovaujasi ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis (7 t., b. l. 24-30).

Tokį savo sprendimÄ teismas grindžia tuo, kad ekspertizės aktÄ atliko net du aukščiausiÄ kvalifikacinę kategorijÄ ir ekspertinio darbo staÅ¾Ä turintys teismo medicinos ekspertai, ekspertizės akte buvo vertinami visi byloje esantys duomenys, tame tarpe ir jau teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu, ekspertizę atlikusio eksperto J. R. teisme duotu paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad R.

M. į galvos sritį viso buvo suduoti devyni smūgiai, nuo kurių kilo šie požymiai:

1. kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose 8x8 cm;

2. dešinės akies-smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs odos plyšimu akies vokų išorinio kampo srityje apie 0,3 cm ilgio, kraujosruva akies apatiniame voke, pereinančia į skruosto sritį 6x3,5 cm, kaktos sritį, į smilkinį apie 6x6 cm bei į minkštuosius audinius 12x12 cm plote;

3. poodinė kraujosruva dešinio žando vidinėje dalyje apie 5x3 cm;

4. deÅ¡inės ausies srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kauÅ¡elio kraujosruva bei kraujosruva už deÅ¡inės ausies, pereinančia į kaklÄ 13x7 cm plote;

5. nosies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva, odos nubrozdinimais 4x1,5 cm plote;

6. poodinė kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į smilkinį, apie 6x6 cm, į kairės akies vokus bei į minkštuosius audinius 10x10 cm plote;

7. poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelio išorės vidurinėje dalyje, 2x1,2 cm;

8. burnos srities sumušimas, pasireiškęs susiliejančiomis kraujosruvomis lūpose abipus ir žaizdomis iki 0,7 cm ilgio ir 9. odos nubrozdinimas pasmakrės vidurio linijoje apie 1,2x0,7 cm. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad tik vienas iš sužalojimų – kraujosruva pakaušio srityje (Nr.

1) galėjo bÅ«ti padarytas R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, galimai po suduoto smÅ«gio į galvos priekinį/Å¡oninį pavirÅ¡ių. Visi kiti galvos sužalojimai (Nr. 2-9) padaryti kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktas ir bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui rankomis ar kojomis. BÅ«tent Å¡ie devyni smÅ«giai į galvos priekinį/Å¡oninį pavirÅ¡ių yra bÅ«dingi sužalojimo pobÅ«džiui – kraujo iÅ¡siliejimui po kietuoju smegenų dangalu, nutrÅ«kus kietojo dangalo venai.

Visgi ekspertai neturėjo galimybės nustatyti, konkrečiai, nuo kurio iÅ¡ nurodytų devynių trauminių poveikių į galvÄ (galvos sužalojimų) iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, todėl pateikė iÅ¡vadÄ , kad tarp bet kurio iÅ¡ Å¡ių sužalojimų ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. Dar daugiau, ekspertizės akte konstatuota, jog kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (R. M. mirties priežastis) galėjo įvykti tiek nuo vieno trauminio poveikio, tiek nuo skirtingų trauminių poveikių į galvos sritį.

Tai reiÅ¡kia, kad lemtingas galėjo bÅ«ti ir vienas smÅ«gis į galvÄ , ir keli smÅ«giai į jÄ . Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. R. Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtinto, akcentuodamas, jog nukentėjusiojo mirtis negalėjo įvykti nuo nustatytų devynių smÅ«gių į galvÄ visumos. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte buvo paneigta VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada dėl R. M. mirties laiko ir nustatyta, kad mirtis įvyko ne staiga, o praėjus keliolikai valandų po minėtų devynių smÅ«gių į galvos sritį.

Å iÄ iÅ¡vadÄ ekspertai grindė medicininiais požymiais, o bÅ«tent tuo, kad po tarpinės venos, jungiančios kietÄ jį galvos smegenų dangalÄ su smegenų žieve, nutrÅ«kimo yra bÅ«dingas Å¡viesusis periodas, kai nukentėjęs bÅ«na sÄ moningas ir kurį laikÄ (vertinamÄ valandomis), kol dėl galvos smegenų suspaudimo nesutrinka gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, gali atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus, judėti ir pan. Be jau minėtų devynių trauminių poveikių į R.

M. galvos sritį teismo ekspertizės akte nustatyta dar penkiolika sužalojimų kitose jo kūno srityse – kakle, krūtinėje, pilve ir galūnėse, o būtent:

1. poodinė kraujosruva kaklo priekiniame viduriniame paviršiuje 7x4 cm;

2. krūtinkaulio lūžis tarp II ir III šonkaulių su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose;

3. poodinės kraujosruvos krūtinės kairės pusės-vidurinėje dalyje, susiliejančios, apie 17x9 cm plote;

4. poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, šonkaulių lanko projekcijoje 3,5x1,5 cm;

5. poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, apie 5 cm nuo vidurio linijos, IV šonkaulio projekcijoje, apie 3,5x3,5 cm;

6. poodinė kraujosruva pilvo kairėje apie 1 cm skersmens;

7. trys poodinės kraujosruvos kairio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm plote;

8. poodinė kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje 6x3 cm;

9. poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje 6x6 cm;

10. dvi poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, viršutinė apie 1 cm skersmens, apatinė - skersa, apie 2,5x1,2 cm;

11. poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, skersa, apie 1x0,6 cm;

12. poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus III piršto artimesnėje dalyje - kraujosruva, apie 2 cm skersmens;

13. poodinė kraujosruva dešinio peties viršutinėje-užpakalinėje dalyje, apie 5x5 cm;

14. trys poodinės kraujosruvos dešinio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote; ir 15. poodinė kraujosruva dešinės šlaunies vidinio paviršiaus vidurinėje dalyje, skersa, apie 2x1,5 cm. Visi šios grupės sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Krūtinkaulio lūžis (sužalojimas Nr.

2) tarp II ir III Å¡onkaulių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kiti sužalojimai, lokalizuoti kakle, krÅ«tinėje, pilve ir galÅ«nėse tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . IÅ¡ medicininių duomenų nustatyti visų sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumÄ nėra galimybės. Teismo medicinos ekspertas J. R. teisme paaiÅ¡kino, kad atskiruose punktuose paminėti sužalojimai konstatuoti pagal atskirus smÅ«gius. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ kaltinamųjų, tiesioginės liudytojos G.

S., netiesioginės liudytojos V. N. parodymų, vaizdo įrašų iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 34-36) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytoja G. S., bÅ«dami pagiringi, kartu į taromatÄ pridavė tarÄ , kartu įsigijo alkoholio, kurį nusinešė į R. M. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir visi keturiese jį vartojo. Kaltinamieji skirtingai aiÅ¡kino konflikto su R. M. kilimo priežastį, jo eigÄ , kaltinamasis J. S. iÅ¡vis neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, o Č.

N. teigė jam trenkęs tik vienÄ kartÄ . Teismas Å¡iais kaltinamųjų parodymais netiki, juos vertina kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už R. M. nužudymÄ . Teismas pažymi, kad J. S. procese nebuvo nuoÅ¡irdus, po jo sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik 2017 m. spalio 18 d., t. y. po beveik dviejų mėnesių nuo sulaikymo, kuomet iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kų (3 t., b. l. 80-96) jam jau buvo žinoma kito kaltinamojo Č. N. gynybos taktika. Ä®vykio vietoje buvo rasti ir paimti kraujo pėdsakai.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5708)-IS1-7948 nustatyta, kad jie priklausė ne tik nukentėjusiajam, bet ir J. S. (3 t., b. l. 157-165). Teismo medicinos specialistams apžiūrėjus abu kaltinamuosius, ant jų kūnų buvo surasti sužalojimai, kilę įvykio metu. J. S. buvo nustatyti du odos įdrėskimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje (3 t., b. l. 127), o Č. N. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir žaizda dešinės rankos pirmame piršte, kuri galėjo atsirasti smūgio metu, pataikant į dantį (3 t., b. l. 123).

Taigi Å¡ie objektyvÅ«s duomenys paneigia kaltinamojo J. S. versijÄ , kad jis R. M. nemušė. Taip pat teismas netiki ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam buvo tik vienas įdrėskimas deÅ¡inėje rankoje tarp mažojo pirÅ¡to ir bevardžio. J. S. negalėjo paaiÅ¡kinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado Å¡is įdrėskimas. Teismo vertinimu, įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog Å¡ie du nustatyti įdrėskimai atsirado bÅ«tent dėl smÅ«gių sudavimo R. M.. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuoti jokie aÅ¡trÅ«s baldų kampai, medinių jų pavirÅ¡ių atplaiÅ¡os, nuo jų pavirÅ¡ių nepaimti kraujo pėdsakai, taigi J.

S. įdrėskimai ant dešinės rankos negalėjo kilti nuo nusibrozdinimo į baldus ar kitus aštrius paviršius R. M. bute. Dar daugiau, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog du odos įdrėskimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje J. S. padaryti kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi, dviejų trauminių kontaktų pasekoje, kurie galėjo būti padaryti įvykio metu (3 t., b. l. 127). Taigi, įdrėskimų atsiradimo laikas neprieštarauja įvykio laikui. Įvertinus kaltinamojo Č.

N. ir liudytojos G. S. parodymus apie J. S. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, atsižvelgus į tai, kad jis yra deÅ¡iniarankis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. S. jam nustatytus du odos įdrėskimus deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje patyrė dėl smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam. Be to, iÅ¡ tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos G. S. parodymų seka, kad Č. N. nukentėjusiajam sudavė du smÅ«gius (po vieno iÅ¡ Å¡ių smÅ«gių R. M. griuvo), o J. S. kelis kartus jam sudavė alkÅ«ne, gulintį spardė, muÅ¡imo metu aiÅ¡kindamas Č.

N., kad reikia „duoti iš priklado“, tai yra duoti iš alkūnės. Nors 10 mėnesių iki įvykio liudytoja buvo Č. N. draugė ir santykius nutraukė po kaltinamojo sulaikymo, tačiau nedelsiant po įvykio savo pirminiuose parodymuose G. S. buvusio draugo veiksmų nenuslėpė, buvo nuoširdi, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su J. S. metu, vėliau teisme, atsispyrė kaltinamojo Č. N. motinos V. N. įtakai keisti savo parodymus melagingai paaiškinant, jog Č.

N. smÅ«gių nesudavė. Taigi teismas tiki liudytojos G. S. parodymais ir iÅ¡ jų sprendžia apie konflikto kilimo priežastį bei eigÄ . Jos parodymais nustatyta, kad konflikto iniciatoriumi buvo J. S., kuris griežtai iÅ¡ R. M. ėmė reikalauti atiduoti radijÄ , padovanoti automobilį (džipÄ ), žemės sklypÄ . Nukentėjusiajam prieÅ¡taraujant, tarp jo ir J. S. įvyko susistumdymas, kÄ patvirtino ir kaltinamasis Č. N.. Dėl to J. S. supyko, grasino pakviesti savo draugus su kastuvais, kurie R. M. užkastų.

Tai liudija, jog kilęs žodinis konfliktas peraugo į susistumdymÄ , o po to ir į fizinį smurtÄ . Liudytoja G. S. ir Č. N. parodė, kad dėl tokio J. S. elgesio R. M. priekaiÅ¡tavo Č. N., kodėl Å¡is į nukentėjusiojo butÄ atsivedė įžūliai besielgiantį J. S.. Č. N. pripažino, kad dėl Å¡ių pretenzijų jis kumščiu sudavė R. M. į veido sritį, o Å¡iam parkritus, J. S. nukentėjusiajam smÅ«giavo alkÅ«ne. IÅ¡ liudytojos G. S. parodymų matyti, kad po Å¡io J.

S. smÅ«gio alkÅ«ne gulinčiam R. M. į galvÄ dar kartÄ sudavė ir Č. N. (antras jo smÅ«gis), o J. S. daug kartų jam spyrė. Tada G. S. kaltinamÄ jį Č. N. iÅ¡sivedė namo, o J. S. liko prie R. M.. Po kelių valandų su krepÅ¡iu daiktų į Č. N. namus atėjęs J. S. liudytojai G. S. prisipažino, kad po to kai jie išėjo, R. M. dar sudavė „pora bankių“. Taigi iÅ¡ Å¡ios įvykių eigos teismas konstatuoja, kad Č. N. nukentėjusiajam viso sudavė du smÅ«gius, tuo tarpu J.

S. sudavė likusius smÅ«gius. Ä®vertinus tai, kad pagal 2019 m. liepos 1 d. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės aktÄ R. M. buvo suduoti devyni smÅ«giai į galvÄ ir penkiolika smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas (iÅ¡ viso 24 smÅ«giai), daroma iÅ¡vada, kad J. S. sudavė septynis smÅ«gius į galvÄ ir penkiolika smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas ir tai teismas atitinkamai patikslina kaltinime apraÅ¡ydamas kiekvieno kaltinamojo veiksmus bendro nusikaltimo padaryme. Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iÅ¡ susitarusių nužudyti kitÄ Å¾mogų asmenų yra nužudymo vykdytojai.

Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Jeigu smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir Å¡is mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys. Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje (tiek kilęs iÅ¡ anksto, tiek veikos darymo metu), iki bus pasiektas norimas rezultatas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-696/2017).

Å ioje byloje nėra duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo iÅ¡ankstinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau akivaizdu, jog susitarimas kilo staiga ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu muÅ¡ant nukentėjusįjį: abu kaltinamieji smurtavo prieÅ¡ R. M. ir turėjo tÄ patį motyvÄ smurtauti, abu smÅ«giavo į galvÄ , o J. S. dar ir į kitas kÅ«no vietas. Abu kaltinamieji, tiek patys suduodami smÅ«gius, tiek matydami ir žinodami, kad kitas bendrininkas taip pat muÅ¡a ir spardo nukentėjusįjį, suvokė, kad Å¡iais bendrais veiksmais kėsinasi į R.

M. gyvybę, ir pritarė tokiems veiksmams. Tarp jų veiksmų – smÅ«gių sudavimo į galvÄ bei padarinių, tai yra R. M. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl abu bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia, nukentėjusysis mirė nuo nenustatyto padaryto sužalojimo į galvÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, jÄ atlikusio eksperto parodymai teisme, o taip pat ir teisme paskirtos ekspertizės aktas bei Å¡iÄ ekspertizę atlikusio eksperto paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å¡ie padariniai yra dėsningi – tarp suduotų smÅ«gių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos R.

M. mirčiai, mirtis nukentėjusįjį iÅ¡tiko dėl patirtos galvos traumos. Nors Č. N. netiki, kad nuo jo smÅ«gių R. M. galėjo mirti, tai neÅ¡alina jo atsakomybės už tyčinį nužudymÄ . Nustatyta, kad Č. N. nukentėjusiajam sudavė du smÅ«gius, nuo pirmojo jo smÅ«gio R. M. griuvo, o J. S. sudavė net septynis smÅ«gius į galvÄ . Teismo ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad R. M. mirtis galėjo įvykti tiek nuo bet kurio iÅ¡ devynių smÅ«gių, tiek nuo Å¡ių smÅ«gių sudėties.

Taigi, byloje nustatyta, kad smÅ«gius nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas sudavė abu kaltinamieji. Teismas konstatuoja, kad, iÅ¡tyrus visas aplinkybes, nepavyko nustatyti, kuris iÅ¡ bendrininkų sudavė nukentėjusiajam R. M. jo mirtį sÄ lygojusį smÅ«gį. Tačiau pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais).

Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-313/2011).

Nagrinėjamu atveju teismo medicinos ekspertai negalėjo identifikuoti smÅ«gių į galvÄ sudavimo eigos, stiprumo, negalėjo pateikti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl lemtingo nukentėjusiojo mirtį sukėlusio smÅ«gio ir paneigė R. M. mirties priežastį nuo jam į galvÄ suduotų smÅ«gių visumos. Teismas vertina, kad Č. N. ir J. S. susitarimas bendriems veiksmas kilo spontaniÅ¡kai, tai yra kartu su nukentėjusiuoju R. M. vartojant alkoholį ir kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų. Nukentėjusiajam R.

M. ir kaltinamajam J. S. susistumdžius, Č. N. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ , jam pargriuvus J. S. nukentėjusįjį spardė, o Č. N. dar kartÄ sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Todėl pripažįstama, kad abu kaltinamieji bendrininkavo padarant nužudymÄ ir abu yra nužudymo vykdytojai. Å is bendrininkų susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Abu kaltinamieji suvokė, kad bendrai su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamÄ veikÄ , suprato, jog savo veika kėsinasi į R.

M. gyvybę, numatė, kad gyvybę gali atimti, ir nors nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimÄ padarė veikdami netiesiogine tyčia. BÅ«tent nuo vieno trauminio poveikio ar jų sudėties iÅ¡siliejo kraujas po nukentėjusiojo kietuoju galvos smegenų dangalu (Å«minė subdurinė hematoma) virÅ¡ kairio smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko R. M. mirė. Abu kaltinamieji yra pakaltinami, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivÅ«s ir tai turėjo įtakos jų tokiems veiksmams.

Abu kaltinamieji yra kalti dėl R. M. nužudymo ir už tai privalo atsakyti baudžiamÄ ja tvarka, jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies. Teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pakankama ir J. S. kaltei dėl R. M. daiktų vagystės pagrįsti. Dėl Å¡io jam inkriminuoto kaltinimo J. S. prisipažino, paaiÅ¡kino, kad po R. M. sumuÅ¡imo jam kilo sumanymas pasiimti nukentėjusiojo daiktus, kuriuos ketino parduoti. Pagrobti nukentėjusiojo turtÄ J.

S. su Č. N. nesitarė, tai sumanė ir įgyvendino vienas. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis negalėjo įvardinti visų pagrobtų daiktų, prisiminė vogęs samčius, kavamalę, neÅ¡iojamÄ kompiuterį, įkroviklius, laidus, tačiau prisipažino, kad galėjo pagrobti ir kitus kaltinime iÅ¡vardintus daiktus. Nukentėjusioji Z. M. (velionio motina) teisme parodė, kad pasigedo sÅ«naus R. M. kompiuterio, laikrodžio, mobiliųjų telefonų, jų pakrovėjų, ieÅ¡mų, samčių, puodų, kitų įrankių.

Nukentėjusioji I. M. (velionio dukra) teisme parodė, kad tėvas turėjo kompiuterį, telefonus, laikrodį, kurie po jo mirties dingo. Kratos metu pas kaltinamÄ jį J. S. rasta įvairių daiktų, kurių dalį nukentėjusioji Z. M. atpažino kaip sÅ«naus daiktus, t. y. ji atpažino laikrodžius „Rongqi“, „Westclox“, masažuoklį, ausinių įkroviklį „Philips“, aparatÄ krauti baterijoms, automobilio įkroviklį, ausines „Nokia“, plaukelių Å¡alinimo įrankį „Tchibo“, du puodus, kavamalę „Coffe Concept“, aliuminį puodelį „Galeria home“, prailgintuvÄ , arbatinukÄ â€žScarlett“, du samčius, įrankius dujinei, cukrainę, puodo dangtį (1 t., b. l. 77-79, 82-84).

Be nukentėjusios Z. M. parodymų bei jos atlikto pagrobtų daiktų atpažinimo, J. S. kaltę pagrindžia ir liudytojos A. R. (velionio kaimynės) parodymai apie tai, kad ji matė, kaip 2017 m. rugpjūčio 20 d. iš R. M. buto išėjo jai nepažįstamas žmogus su pilnu šiukšlių maišu, tačiau didelio tam dėmesio nekreipė. Byloje pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matosi vaizdas, apimantis (duomenys neskelbtini) namo prieigas ir (duomenys neskelbtini) namo prieigas.

Ä®raÅ¡uose fiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. 13:11 val. pastebėtas vyriÅ¡kis (J. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)) einantis pro (duomenys neskelbtini) namÄ , kažkÄ neÅ¡a rankose, perneÅ¡a per gatvę ir nueina tarp medžių link (duomenys neskelbtini). Kitame vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip jis 13:15 val. eina atgaline kryptimi jau be jokio krepÅ¡io. AntrÄ kartÄ J. S. su krepÅ¡iu rankose pastebėtas 13:30:17 val. vėl einantis pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pereinantis (duomenys neskelbtini) gatvę, o 13:33 val. einantis atgaline kryptimi jau be neÅ¡ulio.

TrečiÄ kartÄ J. S. pastebėtas 14:34 val., kaip ir pirmus du kartus, einantis pro (duomenys neskelbtini) namÄ , pro namÄ (duomenys neskelbtini), pereina (duomenys neskelbtini) g., ir rankose kažkÄ neÅ¡a. Paskutinį kartÄ jis užfiksuotas 20:14 val. einantis pro (duomenys neskelbtini) namÄ , padeda tamsios spalvos krepšį Å¡alia automobilio, apsisuka ir eina link (duomenys neskelbtini) namo. Po to 20:16 val. jis pereina (duomenys neskelbtini) gatvę, padeda ant Å¡alikelės krepšį, apsisuka ir grįžta iki (duomenys neskelbtini) namo, paima krepšį ir pasuka link (duomenys neskelbtini) namo (2 t., b. l. 40-45).

Å iuose vaizdo įraÅ¡uose AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomomis vaizdo kameromis buvo užfiksuotas J. S. judėjimas ir tai, kad jis neÅ¡a įvairius neÅ¡ulius, fiksuoti neÅ¡uliai 4 kartus. BÅ«tent tai atitinka R. M. nužudymo bei iÅ¡kart po jo iÅ¡ R. M. buto įvykdytos vagystės laikÄ . Taigi, aptartų įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, kad J. S. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Jis suprato savo veiksmus ir norėjo pagrobti bei vėliau realizuoti nukentėjusiojo R.

M. bute buvusius jo daiktus. Taigi J. S. veikė tiesiogine tyčia ir yra kaltas dėl vagystės įvykdymo. Dėl bausmės Kaltinamųjų Č. N. ir J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl R. M. nužudymo nenustatyta. Tuo tarpu dėl įvykdytos R. M. daiktų vagystės teismas J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta jo visiÅ¡kÄ kaltės prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad abu nusikaltimus padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos abiejų nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad R.

M. kaltinamieji nužudė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra pagrindo Č. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nes nukentėjusysis dalyvavo kartu iÅ¡gertuvėse, pats pirmas stvėrė Č. N. už atlapų, jį kaltindamas netinkamo draugo (J. S.) atsivedimu į jo butÄ . Pažymėtina, kad R. M. negalėjo net numanyti, jog pažįstami kaltinamieji ims prieÅ¡ jį smurtauti ir pagaliau nužudys.

IÅ¡ kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie su R. M. buvo pažįstami, kartu sumanė iÅ¡gertuves, kartu pridavė tarÄ ir už gautus pinigus įsigijo alkoholio. Praeityje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktų nebuvo. Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies padarymÄ Ä¯statymas kaltininkui numato griežtas bausmes: terminuotÄ laisvės atėmimÄ nuo 7 iki 15 metų. Č. N. ir J. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Å is labai sunkus nusikaltimas sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

Be to, J. S., pagrobdamas R. M. daiktus, tiesiogine tyčia padarė dar ir nesunkų nusikaltimÄ . Nei vienas kaltinamasis turtinės žalos nukentėjusioms neatlygino. Č. N. asmenybė: iki suėmimo niekur nedirbo, oficialaus darbo neturėjo, nesaistomas tvirtais Å¡eiminiais ryÅ¡iais, nes nevedęs, tik kurį laikÄ faktiÅ¡kai gyveno su G. S., darbo biržoje darbo paieÅ¡ka 2017 m. liepos 25 d. nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Nusikaltimo padarymo metu laikomas neteistu, nes 2014 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuris pagal BK 97 straipsnio nuostatas teistumo neužtraukia.

LITEKO duomenimis, minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ 8 MGL (1040 Lt) sumokėjo dar 2014 m. birželio 4 d. Č. N. iki sulaikymo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu baustumas neiÅ¡nykęs (4 t., b. l. 9-15). VÅ¡Ä® RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2006 m. sausio 17 d. konsultuotas konsultacijų kabinete, diagnozė: ribinis intelektas (4 t., b. l. 22.). Č. N. 2015 m. gegužės 22 d. įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 t., b. l. 25).

Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad Č. N. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (4 t., b. l. 27). Teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į tai, kad Č. N. padarė vienÄ labai sunkiÄ tyčinę veikÄ veikdamas bendrininkų grupėje. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Č. N. vaidmuo nužudant R. M. buvo mažiau aktyvus nei J. S.. Tačiau jis taip pat sudavė smÅ«gius R. M., veikė dėl žemų paskatų, netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, jam skirtina artima vidurkiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). Č. N. laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. (8 t., b. l. 61-62), Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. birželio 20 d. nutartimis suėmimo terminas jam buvo tęsiamas. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog Č. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, padaryti naujų labai sunkių ar sunkių nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys). J. S. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Jis padarė du tyčinius nusikaltimus. Viena jų – tyčinis nužudymas sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes.

R. M. nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o jo turto vagystė – tiesiogine tyčia. Turtinė žala nukentėjusioms neatlyginta. J. S. asmenybė: (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 5 kartus už tyčines nusikalstamas veikas. Inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus (4 t., 155-160). Veikų padarymo metu turėjo neiÅ¡nykusį ir nepanaikinÄ teistumÄ , kilusį pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį, kuriuo jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas subendrinta su dar ankstesniu nuosprendžiu paskirta realia 4 metų laisvės atėmimo bausme.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas sprendimas jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ duomenų bazės patvirtina, kad veikų padarymo (2017 m. rugpjūčio 20 d.) metu J. S. dar nebuvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir buvo probuojamas (7 t., b. l. 124). Psichiatrijos klinikose jis nesigydė ir nesilankė (4 t., b. l. 20), tačiau nuo 2013 m. balandžio 22 d. įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 t., b. l. 162).

Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad J. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (4 t., b. l. 165). IÅ¡ suimtojo charakteristikos, pateiktos Kauno tardymo izoliatoriaus, matyti, kad jis lengvai adaptavosi, sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sÄ lygų, konfliktinių situacijų neiÅ¡kėlė, elgėsi ramiai ir drausmingai, Å¡iais metais baigė 9 klases, todėl jo elgesys tardymo izoliatoriuje vertinamas teigiamai (7 t., b. l. 58). Ä®vertinama ir tai, kad J. S. R. M. nužudymÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kad nusikalto praėjus vos 7 mėnesiams po lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kad skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. J. S. vaidmuo nužudant R. M. buvo labiau pavojingas ir aktyvus nei bendravykdytojo Č. N.. Nustatyta, kad nukentėjusiajam jis sudavė daugiau smÅ«gių į galvÄ (7 smÅ«gius) ir net 15 smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas, veikė dėl žemų paskatų, netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, už nužudymÄ jam skirtina bausmė kiek didesnė nei sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ä®vertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobtų daiktų vertę, už vagystę parinktina artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtų bausmių subendrinimui taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nes vagystė ir nužudymas labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir Å¡ie nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai). Kadangi J. S. nusikaltimus padarė neatlikęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikta bausmės dalis ir naujuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintinos pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Galutinė subendrinta bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). J. S. laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 25 d. (5 t., b. l. 8-9). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. birželio 20 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Laikas, kaltinamojo iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra iÅ¡nykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog J. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys). Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Nukentėjusioji Z. M., žuvusiojo motina, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1033,90 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 100-101).

Nukentėjusioji J. M., žuvusiojo dukra, teisme pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos ir 855 Eur turtinės žalos priteisimo (5 t., b. l. 174-175). Nukentėjusioji I. M., žuvusiojo dukra, teisme pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (5 t., b. l. 176-177). Dėl turtinės žalos priteisimo. Nukentėjusioji Z. M. savo ieÅ¡kinį dalyje dėl 1033,90 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis sÅ«naus laidojimo iÅ¡laidomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Å iuo atveju dėl R. M. mirties yra kalti Č. N. ir J. S.. Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės Z. M. ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir solidariai iÅ¡ kaltinamųjų Č.

N. ir J. S. priteistina Z. M. 1033,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatant turtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad kaltinamieji neginčijo turtinės žalos dydžio su juo sutiko, be to yra logiška manyti, kad nukentėjusioji patyrė laidojimo išlaidas. Kad Z. M. laidojo sūnų R., rūpinosi visais laidojimo reikalais patvirtino nukentėjusi J. M.. Civilinė ieškovė Z. M. pateikė rašytinius įrodymus, apie sūnaus patirtas laidojimo išlaidas (1 t., b. l. 102-104). Šių išlaidų suma nėra per didelė, todėl tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos.

Nukentėjusioji J. M. savo ieÅ¡kinį dalyje dėl 855 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė tėvo kompiuterio, laikrodžio, mobiliųjų telefonų, jų pakrovėjų, ieÅ¡mų, samčių, puodų, kitų įrankių vagyste, kurių iki Å¡iol policija nesurado. Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad ieÅ¡kinyje bei kaltinime minimus R. M. daiktus iÅ¡ jo buto tyčia pagrobė J. S.. Pats kaltinamasis kaltinimÄ Å¡ioje dalyje pilnai pripažino, taigi neneigė nei pagrobtų daiktų (nusikaltimo dalyko) fakto, nei jų vertės. Teismas pripažįsta, kad turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas aukščiau aptartais, J.

S. kaltę dėl R. M. turto vagystės patvirtinančiais įrodymais. Nukentėjusios J. M. Å¡ių pagrobtų daiktų įkainojimas nepaneigtas, Å¡ių daiktų vertė atitinka protingumo kriterijus. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsako kaltas asmuo CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis), todėl reikalaujama turtinės žalos suma nukentėjusiajai J. M. priteisiama iÅ¡ kaltinamojo J. S. (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Dėl R. M. nužudymo jo motina Z. M. praÅ¡o priteisti 20 000 Eur, o dukros J. M. ir I. M. – kiekvienai po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, visos nukentėjusios gyveno atskirai nuo R.

M.. Tačiau nukentėjusios Z. M. ir jos anÅ«kė I. M. gyveno tame pačiame Jonavos mieste. R. M. dažnai į jų butÄ ateidavo, atneÅ¡davo maisto produktų, nusiprausdavo, kartu vakarieniaudavo, nukentėjusios dažnai lankydavosi ir paties R. M. bute, jį tvarkydavo. Z. M. nepavykus telefonu susisiekti su sÅ«numi ir kilus nerimui, ji nuvyko į R. M. butÄ ir jį rado mirusį. Kita R. M. dukra civilinė ieÅ¡kovė J. M. parodė, kad su tėvu intensyviau bendravo iki tėvų skyrybų. Paskutinį kartÄ trumpai su tėvu kalbėjo likus 2 savaitėms iki jo mirties.

J. M. gyveno atskirai, Vilniuje, yra sukÅ«rusi savo atskirÄ Å¡eimÄ . Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jos ir tėvo ryÅ¡ys nebuvo nutrÅ«kęs, tačiau buvo žymiai silpnesnis nei Jonavoje gyvenančios sesers I. M.. Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobÅ«džio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lÅ«kesčių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji jokio turto neturi, jie iki Å¡ių veikų padarymo oficialiai niekur nedirbo. Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusiosios, nėra.

Dirbdami įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, kaltinamieji per ilgÄ laikÄ galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį praÅ¡omos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus praÅ¡omas pinigų sumas bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas Z. M. 17 000 Eur, I. M. 12 000 Eur, o J. M. 10 000 Eur. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal aukÅ¡tesnių teismų formuojamÄ praktikÄ nukentėjusiesiems iÅ¡ kaltininko, kuris padarė nužudymÄ , priteisiama vidutiniÅ¡kai tėvams 16 300 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015, 2K-267-942/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018), o vaikams priteisiama vidutiniÅ¡kai 11 900 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-368-942/2016, 2K-437-696/2016, 2K-44-648/2016, 2K-279-895/2017, 2K-207-1073/2018).

Baudžiamajame procese nukentėjusiajai Z. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2675-21064 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paskirta advokatė Angelė Fominienė teikti antrinę teisinę pagalbÄ , parengti procesinius dokumentus, atstovauti nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 95-96).

IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai Z. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė viso 156 Eur iÅ¡laidų (6 t., b. l. 62). Tai reiÅ¡kia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo iÅ¡laidų, todėl pagal įstatymo cesijÄ ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo lygiomis dalimis po 78 Eur iÅ¡ kaltinamųjų J. S. ir Č. N.. Byloje nukentėjusiajai J. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-5378-21340 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paskirta advokatė Angelė Fominienė teikti antrinę teisinę pagalbÄ , parengti procesinius dokumentus, atstovauti nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 117-118).

IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai J. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė viso 94,25 Eur iÅ¡laidų. Tai reiÅ¡kia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo iÅ¡laidų, todėl pagal įstatymo cesijÄ ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo lygiomis dalimis po 47,12 Eur iÅ¡ kaltinamųjų J. S. ir Č. N.. Nustatyta, kad nukentėjusiajai I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2695-22227 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paskirta advokatė Angelė Fominienė teikti antrinę teisinę pagalbÄ , parengti procesinius dokumentus, atstovauti nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 137-138).

IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai I. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė viso 113,75 Eur iÅ¡laidų. Tai reiÅ¡kia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo iÅ¡laidų, todėl pagal įstatymo cesijÄ ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo lygiomis dalimis po 56,87 Eur iÅ¡ kaltinamųjų J. S. ir Č. N.. Susumavus bendrai valstybės patirtas iÅ¡laidas dėl visoms trims nukentėjusioms teiktos antrinės teisinės pagalbos, matyti, kad valstybė patyrė iÅ¡ viso 364 Eur iÅ¡laidų, kurias priteisti prašė nukentėjusiųjų atstovė baigiamųjų kalbų metu.

Remiantis BPK 106 straipnsiu, Å¡ios nukentėjusioms teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos lygiomis dalimis po 182 Eur priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų. Pagal BPK 94 straipsnio nuostatas priimtinas sprendimas dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 -308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Č. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Č. N. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti Č. N. pratęsti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki nuosprendžio priėmimo) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kaltinamajam Č. N. įskaityti į bausmės laikÄ . J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes: pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 12 metų subendrintÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų ir 10 (deÅ¡imt) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. J. S. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. S. pratęsti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kaltinamajam J. S. įskaityti į bausmės laikÄ . Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės Z.

M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N. solidariai Z. M. priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1033,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N. solidariai J. M. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir tik iš vieno kaltinamojo J. S. priteisti 855 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės I. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamųjų J. S. ir Č. N. solidariai I. M. priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ kaltinamųjų J. S. ir Č. N. valstybei priteisti po 182 Eur iÅ¡ kiekvieno nukentėjusioms teiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – saugomus UAB „Aleksoto prekyba“ adresu Kaunas, Veiverių g. 51, Dėžėje Nr. 1 esančius:

1) R. M. kraujo pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 2) Č. N. seilių pavyzdžius – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 3) J. S. seilių pavyzdžius – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 4) 2017 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus dvylika tamponų, stikliukÄ , skardinę, dvideÅ¡imt tris cigarečių nuorÅ«kas, devynis degtukus, audinio skiautę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 5) I. D. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateiktus J. S. daiktus: dvejas Å¡lepetes, du džemperius - nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nuteistajam J. S., 6) iÅ¡ VTMT Kauno skyriaus reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus nužudytojo R. M. trumpikes ir marÅ¡kinėlius - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, Dėžėje Nr. 2 esančius:

1) vokÄ Nr. 1, kuriame 3 daktiloskopinės kortelės su R. M. rankų atspaudais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 2) vokÄ Nr. 2, kuriame mobilaus ryÅ¡io aparatas „LG“, paimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d. asmens kratos metu iÅ¡ įtariamojo J. S. – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti I. S., 3) vokÄ Nr. 3, kuriame mobilaus ryÅ¡io aparatas, paimta asmens kratos metu iÅ¡ įtariamojo Č. N. – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti V. N., 4) vokÄ Nr. 4, kuriame 2017 m. rugpjūčio 21 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastas ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung“ su vizitinėmis ir kitomis kortelėmis – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Z. M., 5) vokÄ Nr. 5, kuriame 2017 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu adresu: (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „HTC“ – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Z. M., 6) vokÄ Nr. 6, kuriame prie laiÅ¡kų apžiÅ«ros protokolo 2018 m. vasario 9 d., laiÅ¡kai reikÅ¡mingi ikiteisminiam tyrimui, viso 13 vnt.

– nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos, 7) vokÄ Nr. 7, kuriame prie laiÅ¡kų apžiÅ«ros protokolo 2018 m. vasario 9 d., J. S. laiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ikiteisminiam tyrimui, viso 80 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nuteistajam J. S., 8) vokÄ Nr. 8, kuriame prie laiÅ¡kų apžiÅ«ros protokolo 2018 m. vasario 9 d., Č. N. laiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ikiteisminiam tyrimui, viso 30 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nuteistajam Č. N., 9) vokÄ Nr. 9, kuriame daiktai, pateikti 2017 m. spalio 16 d. savanoriÅ¡kų daiktų pateikimo protokolu iÅ¡ Z.

M. – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Z. M., 10) vokÄ Nr. 10, kuriame daktiloskopinės kortelės, 5 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 11) maiÅ¡Ä , kuriame yra 2017 m. rugpjūčio 25 d. įtariamojo J. S. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir paimti daiktai: juodos spalvos stalinis laikrodis – žadintuvas „Westclox Starter 990995“ su laidu ir elektros Å¡akute pritaikyta Didžiosios Britanijos rinkai, įrankis balto metalo spalvos plaukelių Å¡alinimui „Tchibo“ be dangtelio ir mechanizmo plaukeliams Å¡alinti, laikrodis „Rongqi“ su balto metalo apyranke (laikrodis be užvedimo ratuko), balto metalo spalvos metalinis masažuoklis su dantukais „ACU-POINTS VIBRATING MASSAGER“, juodos spalvos plastmasinis juodos spalvos pakrovėjas-dėklas „Philips“ su pakrovimo laidu, raudonos spalvos plastmasinis aparatas „Milwaukee“ krauti baterijoms (kodas 400040464260040A2011) su laidu ir elektros Å¡akute pritaikyta didžiosios Britanijos rinkai, automobilyje naudojamas juodos spalvos pakrovėjas, juodos spalvos mažos plastmasinės ausinės „Nokia“, balto metalo puodas su juodos spalvos rankenom su iÅ¡graviruotais įraÅ¡ais „COMFORT TESCOMA STAINLESS STEEL 18/10“, balto metalo su juodos spalvos apvadais kavamalė „Coffe Concept“, aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu, ant kurio yra užraÅ¡as „Galeria home“, prailgintuvas - juodos spalvos (160 cm ilgio laidas su elektros Å¡akute ir su dviem rozetėmis), balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „Scarlett“ SC-022 su juodos spalvos 56 cm ilgio laidu ir elektros Å¡akute, balto metalo du samčiai, balto metalo puodas su rudos spalvos rankenom su puodo dugne iÅ¡graviruotais įraÅ¡ais „LETS COOK ACCESSORIES“ ir su stikliniu dangčiu, juodos spalvos audio laidas su dviem AUX kiÅ¡tukais (100 cm ilgio), balto metalo cukrinė, balto metalo aliumininis puodo dangtis, stiklinis puodo dangtis su metaliniu apvadu ir laikikliu, balto metalo indelis su metalinėmis rankenomis, balto metalo du kiaurasamčiai, du metaliniai strypai, pritaikyti griliui, virtuvinis įrankis – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Z.

M., Duomenų laikmenas – 21 vnt. CD ir DVD su įrašais: 2017 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos, 1 CD; 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomos įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos, 1 CD; 20-7/1-520 I. D. MRT nuskaitymo duomenys, 1 CD; Č. N. MRT nuskaitymo duomenys, 1 CD; J. S. MRT nuskaitymo duomenys, 1 CD; R. M. MRT nuskaitymo duomenys, 3 CD; 8 CD su vaizdo įrašais iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“; liudytojos G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašai, 2 CD;

įtariamojo Č. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įraÅ¡ai, 2 CD; įtariamojo J. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įraÅ¡as, 1 DVD – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos. Duomenų laikmenÄ kietÄ jį diskÄ , saugomÄ Kauno apskrities VPK, 414 kabinete, su įraÅ¡ais, gautais iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK. Duomenų laikmenÄ kietÄ jį diskÄ , saugomÄ Kauno apskrities VPK, 414 kabinete su įraÅ¡ais, gautais iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK.

Dėl nuosprendžio per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Darius Kantaravičius