2013-11-27 Nr. AB-9064-3-63-3-00524-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-732/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00524-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant viešajai įstaigai „Mano daugiabutis“, J. N., A. V., T. Š. ir kitiems, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Debreceno valda“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktorės 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. AD1-1049 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo“. Skundu pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą atkurti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD1-607 „Dėl UAB „Debreceno valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“ priede išdėstyto administruojamų namų sąrašo 50 eilutės galiojimą. Skundo reikalavimą grindė tuo, jog skundžiamas sprendimas priimtas nesant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčių sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties sudarymo bei nesant bendraturčių sprendimo paskirti administratorių VšĮ „Mano daugiabutis“ taip pat kitais argumentais. Skunde dėstomi argumentai dėl 2013 m. kovo 8 d. bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties neteisėtumo ir gyvenamojo namo savininkų (bendraturčių) teisių pažeidimo.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta ištaisyti skundo trūkumus, nes skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pareiškėjui taip pat teismas pasiūlė apsvarstyti klausimą dėl 2013 m. kovo 8 d. sudarytos bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties ginčijimo bendrosios kompetencijos teisme bei apsvarstyti galimybę toje pačioje byloje ginčyti ir administracinius aktus, priimtus jos pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 2 dalies nuostatas toks civilinių bylų rūšinis teismingumas yra galimas. Nurodyta, kad skundžiamas sprendimas tiesiogiai sukelia teisines pasekmes gyvenamojo namo bendraturčiams, skunde dėstomi argumentai apie jų teisių pažeidimą ir kad bylos išsprendimas gali lemti bendraturčių teisėms ir pareigoms, todėl jie turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 48 str. 2 d.).

Pareiškėjas 2013 m. birželio 28 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo reiškė tuos pačius reikalavimus dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. AD1-1049 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti iki ginčijamo akto priėmimo galiojusį aktą. Skundu į bylą įtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis gyvenamojo namo bendraturčius ir išdėstė argumentus dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui.

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartimi (b. l. 42-43) atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Debreceno valda“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ „Mano daugiabutis“, J. N., A. V., T. Š. ir kitiems dėl 2013 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. AD1-1049 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad bylų priskyrimo bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui klausimus sprendžia Specialioji teisėjų kolegija, kurios sprendimai yra privalomi teismams. Iš teisminė praktikos matyti, jog Specialiosios teisėjų kolegijos sprendimai dėl bylų rūšinio teismingumo, esant tiems patiems teisiniams santykiams, yra kintantys. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013, priimtoje pagal pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2013 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (4.15)-D3-836, kuriuo atsisakyta nustatyti teisę vykdyti Palangos mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo veiklą, ir įpareigojimo pakeisti 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A1-4.1-549, konstatuota, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Teismingumo kolegija šioje nutartyje nurodė, jog turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl ieškinio reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą bei įpareigoti atlikti veiksmus, kylančius iš tų pačių teisinių santykių, yra civilinio pobūdžio, ir toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Teisinius santykius dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, reglamentuoja CK 4.84 straipsnis, šio straipsnio 3 dalies pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Būtent šių teisės aktų pagrindu priimtas pareiškėjo skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. AD1-1049.

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes byla nepriskirtina administraciniam teismui. Pareiškėjui dėl ginčo išsprendimo pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pareiškėjui nurodyta, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies nuostatas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo sprendžiamas teismui priėmus skundą. Skundą atsisakius priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesprendžiamas.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 46-50), kuriuo prašo iki procesinio sprendimo priėmimo dėl atskirojo skundo sustabdyti 2013 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. AD1-1049 galiojimą bei panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį dėl atsisakymo priimti UAB „Debreceno valda“ patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-914-243/2013 ir patikslinto skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti.

Nurodo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo bylas. Administraciniam teismui pateiktu pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu buvo skundžiamas savivaldybės administravimo subjekto priimtas aktas, t. y.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės priimtas įsakymas, kuriuo buvo pakeistas bendro naudojimo objektų administratorius (pareiškėjas) kitu administratoriumi (VšĮ „Mano daugiabutis“). Įsakymas buvo skundžiamas todėl, kad viena vertus, savivaldybės administravimo subjektas šį įsakymą priėmė nesilaikydamas tokiam įsakymui priimti būtinų sąlygų, numatytų CK 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių nuostatose, CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų pavyzdinių nuostatų „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nuostatose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo nuostatose, kita vertus, atsakovas nevykdė jam, kaip viešojo administravimo subjektui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) taikomų bendro pobūdžio nuostatų, ypač įstatymo viršenybės principo, reiškiančio, kad savivaldybės administravimo subjektas atitinkamą aktą gali priimti tik griežtai laikydamasis įstatymų reikalavimų (VAĮ 3 str.). Kitaip tariant, skundu pareiškėjas informavo administracinį teismą, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas nesant tinkamai sudarytos ir įformintos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties, kurios sudarymą ir įforminimą reglamentuoja aukščiau paminėtos nuostatos ir kuri tinkamai sudaryta ir įforminta yra pagrindas skundžiamam įsakymui priimti.

Tuo tarpu, remiantis minėtų įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatomis, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkų jungtinės veiklos sutartis yra sudaryta ir įforminta tinkamai, kai bendrasavininkai dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo susirinkime arba balsuojant raštu dėl šio klausimo priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu, kuris tampa neatskiriama jungtinės veiklos sutarties dalis ir be kurio jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti. Taigi skundu nors ir kalbama apie neteisėtą pareiškėjo turto administravimo santykių nutraukimą arba teisės administruoti neteisėtą atėmimą, t. y. neteisėtą civilinių teisinių santykių nutraukimą, tačiau skundu neprašoma pripažinti, kad iš pareiškėjo buvo neteisėtai atimta teisė administruoti turtą, o prašoma nustatyti, ar priimtas skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies prasme.

Kitaip tariant, skundu prašoma nustatyti, ar atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkciją, t. y. priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė konkrečius skunde ir patikslintame skunde minimus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Vien tas faktas, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė civilinius teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, savaime nesukuria administraciniam teismui pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti skundą, kadangi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra vartojama bendra įstatymo ir teisės akto sąvoka ir neišskiriama, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje tik tuo atveju, jei buvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris nereglamentuoja civilinių teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013. Pažymėtina, kad sutinkant su teismo nuomone, kad Specialioji teisėjų kolegija formuoja teisminę praktiką dėl bylų rūšinio teismingumo, teismas negalėjo šiuo konkrečiu atveju remtis 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013, kadangi minėtoje byloje yra visiškai kitokios faktinės aplinkybės – joje yra sprendžiamas savivaldybės administracijos direktorės atsisakymas pakeisti įsakymą, kuriuo buvo paskirtas atitinkamas turto administratorius, ir nustatyti atitinkamą turto administratoriaus veiklos terminą. Tačiau šioje byloje ginčas yra kilęs dėl įsakymo neteisėtumo, kuriuo vienas turto administratorius buvo pakeistas kitu.

Pažymi ir tai, kad pats skundžiamą nutartį priėmęs teismas dėl skundo priimtinumo nebuvo nuoseklus. Gavęs pirminį skundą, teismas nematė pagrindų jo nepriimti ir tik nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui pašalinus trūkumus, tačiau nepakeitus skundo turinio esmės, teismas jau nustatė, kad skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Iš teismo nenuoseklumo spręstina, kad administracinis teismas, gavęs patikslintą skundą, turėjo abejonių, ar teisingai pasielgė, pradžioje neatsisakęs priimti skundo. Situaciją, kai teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, reglamentuoja ABTĮ 21 straipsnio 3 dalis. Pagal šias nuostatas, jei administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, jis kreipiasi į Specialią teisėjų kolegiją, kuri ir turi nuspręsti, kokios kompetencijos teismas turi nagrinėti konkrečią bylą. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas, turėdamas abejonių dėl to, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, negalėjo pats nuspręsti dėl bylos priskirtinumo ir turėjo kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl šios konkrečios bylos priskirtinumo. Todėl pats nusprendęs, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė ABTĮ 21 straipsnio 3 dalį ir priėmė neteisėtą nutartį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo siūlymas ir manymas šį ginčą perduoti bendrosios kompetencijos teismui ginčijant 2013 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį ir kaip išvestinį reikalavimą reiškiant dėl 2013 m. gegužės 3 d. įsakymo panaikinimo, yra teisiškai nelogiškas pagal faktinius bylos duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad didesnė dalis jungtinės veiklos sutarties dalyvių yra oficialiai pareiškę, kad 2013 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį pasirašė apgauti. Be to, daugiabučio namo bendrasavininkų dauguma 2013 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą bendro naudojimo objektų administratoriumi skirti pareiškėją. Tačiau, vadovaujantis administracinio teismo pateiktu siūlymu, pareiškėjui ginčijant 2013 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, atsakovais byloje tektų traukti tuos pačius asmenis, kurie patys yra apgauti dėl 2013 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir dėl to ginčo nagrinėjimo procesas būtų apsunkintas įvairiais nesklandumais, o į bylą įtraukti žmonės dar labiau painiojami ir keliamas jų nepasitenkinimas dėl susidariusios situacijos – viena vertus, bendrasavininkai patys įrodinėja, kad buvo apgauti, kita vertus, įtraukiami į teisminį procesą atsakovais su visomis iš to išplaukiančiomis procesinėmis pareigomis, kaip atlikę civiline prasme neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tuo pagrindu, kad jie nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. AD1-1049 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo“, kuriuo pareiškėjas pakeistas kitu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Nesutikimą su šiuo administraciniu aktu pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde iš esmės grindžia tuo, jog įsakymas priimtas nesilaikius teisės aktų nuostatų reikalavimų, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, jog daugiabučio namo butų savininkai apgaulės būdu buvo priversti sudaryti jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu ir buvo priimtas minėtas įsakymas.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o jei tai nustatoma skundo (prašymo) priėmimo stadijoje, skundą (prašymą) atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Šiuo atveju yra svarbus bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Iš pareiškėjo skundo, patikslinto skundo, atskirojo skundo argumentų bei bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. AD1-1049 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.250 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 14 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ 1 punktu, atsižvelgus į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų savininkų (bendraturčių) 2013 m. kovo 8 d. sudarytą ir įregistruotą jungtinės veiklos sutartį ir į VšĮ „Mano daugiabutis“ 2013 m. kovo 21 d. prašymą Nr. 130321-01. Pareiškėjas nurodo, kad minėta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų savininkų (bendraturčių) 2013 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartis yra neteisėta, kadangi sudaryta ne laisva šio namo butų savininkų valia, tačiau apgaule, ką patvirtina jų pačių 2013 m. kovo 20 d. pranešimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei 2013 m. balandžio 26 d. sprendimas dėl pareiškėjo skyrimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą įsakymą ir tokiu būdu pažeidė CK 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių, CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų pavyzdinių nuostatų „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad teisinis santykis, iš kurio kilo šis ginčas, yra civilinio teisinio pobūdžio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Be to, pagrindas priimti skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. AD1-1049 iš esmės buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų savininkų (bendraturčių) 2013 m. kovo 8 d. sudaryta ir įregistruota jungtinės veiklos sutartis, su kuria pareiškėjas nesutinka ir pateikia dėl to savo argumentus. Todėl, siekiant panaikinti galimai neteisėtą ir nepagrįstą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. AD1-1049, būtina pripažinti, kad minėta jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti, t. y. iš esmės spręsti civilinio sandorio galiojimo ar negaliojimo klausimą, kurio, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia. Tik nuginčijus jungtinės veiklos sutartį (arba pripažinus ją teisėta ir galiojančia), galima spręsti klausimą ir dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. AD1-1049 teisėtumo bei pagrįstumo.

Pastebėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė nutartį teismingumo byloje Nr. T-106/2013, kurioje spręstas ginčo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius, teismingumo klausimas, ir pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Taigi, kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė