2022-06-01 Nr. AB-14824-3-62-3-00779-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2752-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00779-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Y. H. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. Y. H. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja P. Y. H. Y. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 22S1841 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja nesutiko su Sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo jai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos teigimu, ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

2.2. Pareiškėja jos persekiojimo grėsmę grindžia skirtingų religinių atstovų santykių draudimu ir įsigalėjusia religine neapykanta kito tikėjimo atstovams. Ji nurodė svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos, todėl nesutiko su argumentais, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojama kilmės valstybėje. Pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia abejonių. Pareiškėjos pasakojimas neapsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kurie galimai būtų žinomi vien dėl gyvenimo tam tikroje valstybėje, jos pasakojimas yra detalus ir iš tiesų autentiškas. Objektyviai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta, pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendimu nesuteikė jai pabėgėlio statuso.

2.3. Sprendžiant klausimą dėl jos atitikties Įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės. Nebuvo tinkamai įvertinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjos individualiu santykiu. Pareiškėjos vertinimu, ji atitinka esmines nuostatas ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

2.4. Vertinant pareiškėjos individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, galimai buvo pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktas.

2.5. Atidžiai ir teisingai neišnagrinėtas pareiškėjos prašymas, teisingai neįvertinti pareiškėjos motyvai, nevertinti argumentai dėl pareiškėjos išsiuntimo, nesudaryta galimybė pareiškėjai savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertinta maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas ir būtinybė. Pareiškėjos prašymas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.2. Pareiškėjai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjos pasakojimo apie grasinimus ją nužudyti trūkumus (pasakojimas abstraktus, bendro pobūdžio, neišsamus) ir istorijos vidinį nesuderinamumą, o taip pat atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, labai tikėtina, kad pareiškėjos istorija yra pramanyta ir neatskleidžia tikrųjų išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jai tariamai kilusios grėsmės realumą. Asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Atsakovas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje jai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių savybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas grėsme, susijusia su jos (duomenys neskelbtini) grasinimu dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini). Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjos istorija apie jai neva paskelbtą garbės nužudymą savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Tariamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini), nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Šiuo atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudarė pagrindo tokiai prielaidai.

3.4. Remiantis (duomenys neskelbtini) ataskaita, tam tikri genčių ginčų mechanizmai gali apimti žmogaus teisių pažeidimus, prilygstančius persekiojimui (moterų giminaičių atidavimas kaip kompensacija, nužudymai dėl garbės, atsakomieji nužudymai). Tačiau ne visi šiame profilyje esantys asmenys patirs rizikos lygį, kurio reikia norint pagrįsti persekiojimo baimę. Individualiai vertinant, ar asmeniui yra pakankama tikimybė patirti persekiojimą, reikėtų atsižvelgti į individualias riziką darančias aplinkybes, tokias kaip: pareiškėjo kilmės sritis ir paplitę teisingumo mechanizmai, nusikalstamos veikos, už kurią jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdį, numatytą bausmę, lytis ir kt. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodoma, kad moterys yra ypač pažeidžiamos dėl genčių teisingumo ir gali susidurti su griežtu elgesiu dėl genčių papročių pažeidimo. Tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, o jos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius ją išvykti iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) grasinimai ją nužudyti dėl to, kad ji turėjo santykius su vyru krik(duomenys neskelbtini)) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Pareiškėja nenurodė nei vienos datos, kada jai grasino jos (duomenys neskelbtini), ką konkrečiai sakė, kuo bei kaip grasino, nepateikė Migracijos departamentui jokių įrodymų apie minėtus įvykius. Be to, pareiškėjos teigimu, ji (duomenys neskelbtini), taigi išnyko persekiojimo subjektas.

3.5. Pareiškėjos pasakojimas nebuvo pripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jai tariamai kilusios grėsmės realumą. Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja buvo pasišalinusi iš Lietuvos, nors pirminės apklausos metu teigė, jog norėtų pasilikti Lietuvoje. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjos tikslas yra kitoks, nei ji deklaruoja. Ši nustatyta faktinė aplinkybė, o taip pat tai, jog sulaikymo metu pareiškėja prisistatė kitu vardu, apibūdina ją kaip nesąžiningą asmenį, vilkinantį prieglobsčio suteikimo procedūras.

3.6. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko ir įvertino visą aktualią su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia jos baimės patirti persekiojimą, todėl jos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

3.7. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja skunde nepateikė. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, gali pateikti tokį prašymą. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėja nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Iš 2021 m. balandžio 14 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos specialistų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) sulaikyta 18 asmenų nelegalių migrantų grupė, tarp kurių buvo ir pareiškėja. Sulaikymo metu pareiškėja prisistatė M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietė, asmens dokumentų neturėjo. Teikdama prašymą suteikti prieglobstį nurodė, kad yra M. A., iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) ir apie tai sužinojus (duomenys neskelbtini) jie norėjo ją nužudyti. Sesuo padėjo pabėgti į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) atvyko čia, į kokią šalį atvyko nežino. Prašė suteikti prieglobstį.

5.2. 2021 m. balandžio 16 d. Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo pareiškėja nurodė savo anketinius duomenis vardas – M., pavardė T., gimimo metai (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini).

5.3. 2021 m. balandžio 15 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, ji (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojo jos (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti, dėl to, kad ji suteršė šeimos garbę. Tuomet jos sesuo ir brolio žmona pardavusios auksą, davė jai pinigų ir patarė išvykti iš šalies. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko automobiliu į (duomenys neskelbtini). Per kokias šalis vyko prieš atvykdama iš (duomenys neskelbtini) nežino. Ji teigė, kad (duomenys neskelbtini) su policija problemų neturėjo, bėgo tik nuo (duomenys neskelbtini), kurie grasino ją nužudyti. Ji nori likti Lietuvoje, neketina niekur išvykti. Pareiškėja teigė, kad už kelionę sumokėjo 15 000 Eur, su savimi nurodė turinti 200 Eur ir 1 113 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, kuriuos davė sesuo.

5.4. 2021 m. gegužės 17 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus specialistas Tarnybiniu pranešimu informavo, kad į Užsieniečių registracijos centrą negrįžo (duomenys neskelbtini) pilietė M. T., gim. (duomenys neskelbtini).

5.5. 2021 m. gegužės 20 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 14PR-33 nuspręsta nutraukti (duomenys neskelbtini) pilietės M. T., gim. (duomenys neskelbtini) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje narinėjimą, nes išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo ilgiau kaip 72 val.

5.6. 2021 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamento raštu Nr. 40PR-48 „Dėl perdavimo pagal Dublino III reglamentą“ nurodoma, kad grąžinama T. M., gim. (duomenys neskelbtini). VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialisto tarnybiniu pranešimu nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 30 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio veikimo esantį Vilniaus oro uosto PKP, reisu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus raštą grąžinta (duomenys neskelbtini) pilietė P. Y. H. (Migracijos departamento rašte nurodyta kaip M. T., gim. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. lapkričio 30 d. 15:45 minėta (duomenys neskelbtini) pilietė žodžiu anglų kalba pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 30 d. aktu asmuo perduotas Užsieniečių registracijos centro pareigūnams. 2021 m. gruodžio 1 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimu Nr. 4T-666 nuspręsta sulaikyti ne ilgiau 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietę M. T., gim. (duomenys neskelbtini).

5.7. 2021 m. gruodžio 9 d. atlikta pareiškėjos apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad atvykusi į Lietuvą jautė grėsmę, todėl prisistatė kitu vardu ir pavarde, nes ją pažįsta daug žmonių, kurie atvyko kartu su ja. Šios apklausos metu ji prisistatė kaip P. Y. H. Y.. Pareiškėja nurodė, kad iš savo kilmės šalies išvyko gelbėdamasi nuo (duomenys neskelbtini) keršto ir siekio ją nužudyti, nes ji (duomenys neskelbtini). Prieš tai ji buvo ištekėjusi, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai pavyko išsiskirti ir po metų (duomenys neskelbtini). Jos gentis įtaria, kad ji galėjo (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) ją nuvedė į tokią įstaigą, kuri kaip ir yra moterų teisų gynimo įstaiga, jog jai padėtų, ar nuvestų į policiją, ar panašiai, bet jie nieko dėl jos nepadarė.

5.8. 2022 m. vasario 3 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė rekomendavo pareiškėją įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Apie įtraukimą į pažeidžiamų asmenų sąrašą 2022 m. vasario 4 d. padaryta žyma pažymėta Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS).

5.9. Atsakovas Sprendimu nusprendė pareiškėjai nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jai buvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, remdamasis nustatytais faktais ir pareiškėjos pateikta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, remdamasis Tvarko aprašo 99 punkte nustatytais kriterijais.

8. Teismas nurodė, jog pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad kilmės valstybėje jai yra grasinama mirtimi dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu toks įvykis pagal genties papročius užtraukia gėdą šeimai ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gali nužudyti siekdami „nuplauti“ užtrauktą gėdą šeimai.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjos istorija apie jai gresiančią mirtį kilmės šalyje dėl neva paskelbto verdikto (garbės nužudymo) savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Tariami persekiotojai yra prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini), kurie nėra valstybinis subjektas. Teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytoja nepateikė. Informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, o jos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius ją išvykti iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) grasinimai ją nužudyti dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini)) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Ji nenurodė nei vienos datos, kada jai grasino jos (duomenys neskelbtini), ką konkrečiai sakė, kuo bei kaip grasino. Ji nepateikė Migracijos departamentui jokių įrodymų apie minėtus įvykius. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento pareigūnas apklausos metu nurodė, jog nurodo savo elektroninį paštą, kad atsiųstų dokumentus ar kitą informaciją. Taigi informacijos pateikimui buvo sudarytos visos galimybės pagrįsti prieglobsčio prašymą faktiniais duomenimis.

10. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos pasakojimo apie grasinimą ją nužudyti trūkumus (pasakojimas abstraktus, bendro pobūdžio, neišsamus) ir istorijos vidinį nesuderinamumą, o taip pat atsižvelgdamas į kilmės valstybės informaciją, kuria remiantis garbės nusikaltimai dėl šeimos garbės suteršimo vis tik paplitę (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog labai tikėtina, kad prieglobsčio prašytojos istorija yra pramanyta ir neatskleidžia tikrųjų išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Teismas pareiškėjos pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu ir dėl to, kad ji teikdama pirminius duomenis apie save ir pirminės apklausos metu iš vis nenurodė, jog buvo ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), taipogi nurodė klaidingą informaciją apie asmens tapatybę, teigė, kad jos tikslas yra saugus gyvenimas ir ji siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad asmens tapatybė abiem atvejais yra nustatyta iš pačios pareiškėjos žodžių, todėl įvertinus tai, kad pareiškėja tikslingai siekė klaidinti Migracijos departamento pareigūnus, jos pasakojimo pagrįstumas kelia pagrįstų abejonių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo pasišalinusi iš Lietuvos, nors pirminės apklausos metu teigė, jog norėtų pasilikti Lietuvoje. Teismas sprendė, jog tai dar kartą patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos tikslas kitoks, nei deklaruojamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojamos baimės nelaikė visiškai pagrįsta. Teismas nurodė, kad šiuo atveju teisinės apsaugos nuo smurto nebuvo kreiptasi kilmės valstybėje ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesuponuoja „konvencinės priežasties “ apsaugos suteikimui ir prieglobsčio suteikimui. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

11. Teismas, aptardamas atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, apie padidintos rizikos asmenų profilius, pažymėjo, kad nors prieglobsčio prašytoja yra išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) ji gyveno kartu su savo šeima, bendravo su seserimi ir broliene, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi. Ji gimė ir visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), taigi pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Teismas konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, jog jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas sprendė, jog prieglobsčio prašytojai nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl konstatavo, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

12. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus. Prieglobsčio prašytojos situacija įvertinta individualiai, Sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, kilmės valstybę. Apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

13. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti, todėl teismas konstatavo, jog Sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

14. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad įvertinus aplinkybes (pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką nelegaliai kirsdama sieną, tapatybę patvirtinantis dokumentas nepatvirtino jos tapatybės ir anketinių duomenų, turėdama galimybę pateikti duomenis apie tapatybę jų nepateikė, svarstant prašymą suteikti prieglobstį klaidino Migracijos departamentą nurodydama melagingą tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžinta iš kitos valstybės, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik sulaikyta pasienio užkardos pareigūnų) ir vadovaujantis Kriterijų tvarkos 5 ir 44.3.1; 44.3.2; 44.3.3 punktais, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpis yra pagrįstas ir proporcingas bei atitinka Kriterijų tvarkos kriterijus ir neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti termino. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai 5 metų terminas atvykti į Lietuvos Respubliką pripažintas pagrįstu ir teisėtu, teismo nuomone, nėra pagrindo keisti ir kitos Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Teismas atmetė išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas, įvertinęs aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

18.1. Prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

18.2. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Viena iš galimų kraujo keršto konflikto atsiradimo priežasčių (duomenys neskelbtini) – garbės nusižengimai. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, pateikiama informacija, kad pagal pranešimus, smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etninių skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Nepaisant (duomenys neskelbtini) valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę ir dažnai lieka nenubausti. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Nurodyta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas. Šiuo atveju pareiškėja priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės prasižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjos kilmės valstybės informaciją garbės nusižengimus įvykdę asmenys ne kartą buvo nužudyti, persekiojami, taip pat į tai, jog iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema – pareiškėjos išsakyta grėsmė yra reali.

18.3. Atsižvelgiant į pareiškėjos išdėstytą informaciją ir paties atsakovo surinktą informaciją, laikytina, kad dėl pareiškėjos priklausymo asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimą, socialinei grupei, kurios atžvilgiu buvo ir yra (duomenys neskelbtini) naudojama prievarta, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Pareiškėja yra vieniša moteris, ji priskiriama prie padidintos rizikos asmenų profilių. Atsakovas net neanalizuoja moterų padėties pareiškėjos kilmės šalyje, ar jos nėra persekiojamos, kankinamos, nepatiria kitokio žiauraus elgesio. Šiuo atveju atsakovas net nesigilino į tai, ar pareiškėjos kilmės šalyje vienišos moterys dažnai patiria socialinę atskirtį nesulaukiant pagalbos iš visuomenės ir valstybės.

18.4. Atsakovas pareiškėjai nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos. Pareiškėja nesutinka, kad jos gyvenamoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia aukšto lygio, nes kilmės šalies informacija patvirtina priešingai. Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjos saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėja išvyko iš šalies, nespėjusi patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija, tačiau ši informacija yra vienerių metų senumo ir kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti (duomenys neskelbtini) duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią bei aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus ir individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis. Pareiškėja, kaip moteris, priskirtina padidintos rizikos grupei, nes ji yra labiau pažeidžiama, jai tenka didesnė rizika patirti gyvybei, sveikatai ar laisvei pavojų keliančią grėsmę. Todėl jai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

18.5. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

18.6. Pareiškėjos vertinimu, jai nepagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

18.7. Sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą jai atvykti, jai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, turi būti panaikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1841 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat EŽTT aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, jog įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Byloje nustatyta, kad užsienietė, (duomenys neskelbtini) pilietė, baimę būti persekiojama grindžia tuo, kad kilmės šalyje jai yra grasinama mirtimi dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, toks įvykis pagal genties papročius užtraukia gėdą šeimai ir (duomenys neskelbtini) ją gali nužudyti siekdami „nuplauti“ užtrauktą gėdą šeimai.

27. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

28. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą Sprendimą ir padarė teisingas išvadas. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) informacija yra vienerių metų senumo, nesant jokių duomenų, kurie buvo renkami tyrimo metu, apie reikšmingus nagrinėjamos bylos kontekste pokyčius kilmės šalyje, negali būti pagrindu (duomenys neskelbtini) informaciją vertinti kritiškai ir ja nesivadovauti.

29. Pareiškėja kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė, jog kilmės valstybėje jai grasinama mirtimi dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, toks įvykis pagal genties papročius užtraukia gėdą šeimai ir (duomenys neskelbtini) ją gali nužudyti siekdami „nuplauti“ užtrauktą gėdą šeimai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė individualaus pobūdžio persekiojimo. Tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėja. Įvertinus pareiškėjos apklausų metu duotus paaiškinimus darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius pareiškėją išvykti iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) grasinimai ją nužudyti dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini)) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Ji nenurodė nei vienos datos, kada jai grasino jos (duomenys neskelbtini), ką konkrečiai sakė, kuo bei kaip grasino. Ji nepateikė Migracijos departamentui jokių įrodymų apie minėtus įvykius. Atsakovas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo individualiai, objektyviai ir nešališkai, o padarytų išvadų pareiškėja nepaneigė. Asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytoja buvo pasišalinusi iš Lietuvos, nors pirminės apklausos metu teigė, jog norėtų pasilikti Lietuvoje. Todėl sutiktina su Migracijos departamento padaryta išvada, jog tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos tikslas kitoks, nei deklaruojamas. Ši aplinkybė, taip pat tai, kad sulaikymo metu ji prisistatė kitu vardu, apibūdina pareiškėją iš neigiamos pusės, kaip nesąžiningą asmenį.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, pagrindžiančių, jog kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Be to, prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini).

32. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Nors prieglobsčio prašytoja yra išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) ji gyveno kartu su savo šeima, bendravo su seserimi ir broliene, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi. Ji gimė ir visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), taigi pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra.

33. Pareiškėja nesutinka, kad jos gyvenamoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia aukšto lygio, nes kilmės šalies informacija patvirtina priešingai. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės šalyje, atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga.

34. Taigi byloje nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jos individualių savybių. Pareiškėja taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas netinkamai atliko tyrimą. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija. Iš Sprendimo taip pat matyti, jog pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Migracijos departamentas atliko visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) tyrimą.

36. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos P. Y. H. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė