2019-01-15 Nr. AB-1319-3-62-3-02748-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-56-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02748-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grūstė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Grūstė“ 500 Eur kompensaciją moralinei žalei atlyginti.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių, todėl toks skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pareiškėjas neginčijo jokių viešojo administravimo institucijų priimtų administracinių aktų, o tik prašė priteisti neturtinę žalą iš UAB „Grūstė“. Teismas sprendė, jog pareiškėjas reikalavimą reiškė atsakovui, kuris nėra viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas. Pareiškėjo reikalavimas kilo ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių, todėl toks skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Teismas išaiškino, jog pareiškėjas dėl žalos priteisimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jo keliamas ginčas yra mišrus, todėl teismas turi perduoti jo skundą pagal kompetenciją. UAB „Grūstė“ maitinimo finansavimą gauna iš Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos, t. y. iš valstybės biudžeto. Taigi pareiškėjui priklausantis maisto davinys finansuojamas iš viešojo administravimo subjekto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas - Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su UAB „Grūstė“ veiksmais. Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisių santykių viešojo administravimo srityje, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjo G. K. skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjo keliamą ginčą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė