635dce7d-5c99-4aa2-9bc4-3e3f1a4e3d42 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys LemežisPranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Vitalija Vaivadienė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-246-209-2012 Teisminio proceso numeris: 1-57-1-00950-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.6.1.; (S). VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2012 m. balandžio 11 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Daivos Kazlauskienės,sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorui Audronei Pupeikienei, gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, nukentėjusiajai A.

B.,nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminei atstovei V. B., vertėjai Jelenai Terechovai, teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. (G. K.) iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (teisėjo 2012 01 11 nutartimi patikslinta, kad iÅ¡teisintas pagal BK 146 str. 2 d.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

G. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui kaltinant tuo, kad panaudojęs smurtÄ neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o bÅ«tent, 2009 m. birželio 4 d. apie 16.00 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pakviesdamas užeiti į butÄ nepilnametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), o jai atsisakius tai padaryti, panaudodamas fizinį smurtÄ nepilnametės A. B. atžvilgiu, t. y. sugriebdamas A. B. už kairės rankos alkÅ«nės ir prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯vesdamas A.

B. į savo butÄ , uždarydamas buto duris iÅ¡ vidaus dviem sklendėmis, trenkdamas kumščiu per stalÄ , liepdamas A. B. iÅ¡gerti taurelę degtinės, A. B. mėginant pabėgti iÅ¡ buto, sugriebdamas A. B. už pečių, jėga pasodindamas A. B. ant kėdės, iÅ¡ vidaus užrakindamas įėjimo į butÄ duris ir paslėpdamas raktus, tokiu bÅ«du įbaugintai A. B. pradėjus verkti, tampydamas A. B. už striukės, mėgindamas atsegti A. B. striukę, įstumdamas A. B. į kambarį, sugriebdamas rankomis A.

B. rankas ir jas užlauždamas, 6 trauminių poveikių pasėkoje padarė nepilnametei A. B. odos nubrozdinimus plaÅ¡takose, kas sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du neteisėtai atėmė nepilnametei nukentėjusiajai A. B. laisvę, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. Apeliaciniu skundu Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti G.

K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 146 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 metams, taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, nukentėjusiosios A. B. pareikÅ¡tÄ 3000 Lt civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ G. K. nukentėjusiosios A. B. naudai neturtinės žalos atlyginimui ir nurodo, kad liudytojo A. U. parodymai, kur jis nurodo, jog matė atvykusį automobiliu kaltinamÄ jį, jis pirmas nuėjo į namus, o nukentėjusioji dar stovėjo už vartelių ir nuėjo tik po to ir paskui kaltinamÄ jį, bei patvirtino, jog kaltinamasis nebuvo paėmęs nukentėjusiosios už rankos, turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, nes jie yra prieÅ¡taringi, nesutampa nei su nukentėjusiosios A.

B., nei su G. K. parodymais. A. U., kaip liudytojas, atsirado tik bylÄ pradėjus nagrinėti teisme, kaltinamajam susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ä®vykio metu bute nebuvo kitų paÅ¡alinių žmonių, bute buvo tik G. K. ir A. B.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojai V. K., I. G., V. B., V. B., nurodė, jog, kai iÅ¡girdo A. B. pagalbos Å¡auksmÄ ir suprato, kad A. B. yra G. K. bute ir iÅ¡ ten Å¡aukia pagalbos, pribėgusios prie kaimyno buto durų pro langelį pamatė A. B., kuri verkė, Å¡aukė pagalbos ir prašė, kad G.

K. jÄ paleistų, jie negalėjo užeiti į buto vidų, nes durys buvo iÅ¡ vidaus užrakintos raktu ir sklendėmis, iÅ¡ karto sužinojo iÅ¡ A. B., kas iÅ¡ tikrųjų atsitiko, todėl kaltinimas nebuvo grindžiamas tik ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. B. parodymais. A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu 2009-07-09, tiek teisme parodė, jog 2009-06-04, G. K. pakvietė jÄ užeiti pas jį, o jai atsisakius, paėmė jÄ už rankos prie alkÅ«nės ir dar kartÄ pakvietė užeiti, sakydamas, kad po to, kai trumpam užeis, jis jÄ paleis, ji sakė, kad nenori eiti į vidų, tačiau G.

K. rankos nepaleido ir, kai ji užėjo į buto vidų, jis į butÄ Ä¯Ä—jo paskui jÄ , bute, jai atsisakius iÅ¡gerti degtinės, trenkė kumščiu į stalÄ , nusikeikė ir liepė jai iÅ¡gerti degtinės. Yra svarbu ne kada buvo uždarytos durys, o tai, kad A. B. norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ G. K. buto ir ji to negalėjo padaryti, nes durys buvo užrakintos sklendėmis ir raktu iÅ¡ vidaus, rakto durų spynoje nebuvo, o tai rodo, kad A. B. judėjimo laisvė, teisė pasirinkti savo buvimo vietÄ buvo akivaizdžiai suvaržyta.

Ä® A. B. pagalbos Å¡auksmÄ atbėgusiems jos mamai, kaimynams, G. K. raktÄ atnešė iÅ¡ kito kambario ir jį perdavė pro iÅ¡daužtÄ langelį, duris iÅ¡ lauko pusės atrakino asmenys, atbėgę gelbėti nukentėjusiosios A. B.. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo med. specialistas A. B. konstatavo galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-04) padarytus 6 trauminiais poveikiais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis per prievartÄ norėjo atsegti jos striukę, kai ji ėjo link buto durų, norėdama iÅ¡eiti, tačiau jai neleidus to padaryti, ji buvo sužalota.

Tai rodo, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tyčinius aktyvius veiksmus. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nekreipė dėmesio į tai, kad G. K. 2006-09-26 buvo teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. ir pritaikius LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra baustas administracine tvarka, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Pagrįstai manytina, jog G. K., užrakindamas buto durys ir iÅ¡imdamas raktÄ iÅ¡ durų spynos, suvokė ir suprato, kad tokiu bÅ«du suvaržo nukentėjusiosios judėjimo laisvę, nes nukentėjusioji, negalėdama iÅ¡eiti iÅ¡ buto, neturės galimybės laisvai, niekieno nevaržomai pasirinkti savo buvimo vietos ir laisvai judėti.

Nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas ir psichinis smurtas – G. K. jÄ apÅ¡aukė, jos atžvilgiu elgėsi bauginančiai, neleido jai iÅ¡eiti, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ mėgino nurengti nukentėjusiosios striukę, liepė gerti alkoholinius gėrimus, daužė kumščiu į stalÄ , kas įbaugino nukentėjusiÄ jÄ , taigi, veiksmai atitinka smurto sÄ vokÄ ir sampratÄ . A. B. įvykio metu buvo nepilnametė, nukentėjo nuo kaimyno, įvykęs incidentas sukėlė jai labai didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jai buvo netikėtas toks kaimyno elgesys.

Pažymima, kad praėjus tam tikram laiko tarpui patirti iÅ¡gyvenimai slopsta ir tuo gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami atsiradę neesminiai nesutapimai nukentėjusiosios parodymuose. Todėl tai negali G. K. teisinti sprendžiant fakto ir jo kaltės klausimÄ . Teismo argumentai, kuriais grindžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, yra neobjektyvÅ«s ir prieÅ¡taraujantys faktiniams bylos duomenims. Teismas kilusias abejones kaltinamojo naudai turi vertinti tik tuomet, kai iÅ¡naudotos visos galimybės jas paÅ¡alinti, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti jam kilusias abejones.

Teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas iÅ¡teisindamas G. K. pagal BK 146 str. 2 d. (nuosprendyje nurodyta BK 146 str. 1 d.), kadangi jos neatitinka bylos aplinkybių.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymÄ prašė prokurorės skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), o nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neturi bÅ«ti suprantamos tiesiogiai, jog nuosprendyje turi bÅ«ti remiamasi tik tais kaltinamojo, liudytojų ar kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti.Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji parodė (t.1, b.l. 183- 184), kad ji grįžo iÅ¡ mokyklos. Pasisveikino su kaimynu, kaimynas paklausė ar ji gali prieiti ir ji priėjo iÅ¡ mandagumo, sakė, kad klauso. Kaimynas pagrasė prieiti arčiau, ji priėjo ir kaimynas paėmė jai už Å¾Ä sto, paėmimas buvo nestiprus, ir palydėdamas nuvedė jÄ namo.

Jokių blogų minčių neturėjo. Ji užėjo į kambarį, lauko duris kaimynas uždarė, o ar užrakino, ji nežino. Kaimynas sakė jai atsisėsti, ji pasakiusi, kad pastovės, o jis paėmė jau už pečių ir pasodino. Pradėjo ruožti užkandžių, pastatė degtinės butelį, ji pasakė, kad negeria ir negers, o kaltinamasis trenkė kumščiu į stalÄ ir su keiksmažodžiais liepė gerti. Ji iÅ¡sigando ir pasakė, kad nori į tualetÄ , jis sakė, kad eitų į kibirÄ , o ji pasakė, kad nori kaip normalus žmogus.

Ji nuėjo į koridorių ir jis mėgino nuimti jai striukę, užtrauktukÄ traukti žemyn, o ji traukė užtrauktukÄ Ä¯ viršų, betraukiant žemyn galėjo sužaloti jai plaÅ¡takÄ . Nepamena kaip vėl atsidÅ«rė kambaryje. Jai pasirodė, kad jis nori su savo galva trenkti jai į jos galvÄ , bet ji patraukė savo galvÄ ir pastÅ«mė jį ir nubėgo į koridorių. Duryse rakto nebuvo ir ji pradėjo              šaukti. G. K. nubėgo į savo kambarį kai ji pradėjo Å¡aukti.

Ji Å¡aukė neilgai. Kaimynas atnešė rakus ir pamatė jos mamÄ , bandė atrakinti duris, bet negalėjo pataikyti. Kaimynas negalėjo atidaryti durų, nes jis buvo neblaivus ir buvo nusiminęs, kad taip išėjo. Tada jis raktus padavė. MinėtÄ dienÄ ji nerÅ«kė. IÅ¡ kaimyno ji tokio nesitikėjo. Kai nurenginėjo striukę, ji nebandė atidaryti durų. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino (t.1, b.l. 33-34), bet parodė, kad nepamena, kad iÅ¡ karto bÅ«tų užrakintos durys. GalbÅ«t užrakino, kai pradėjo neÅ¡ioti užkandÄ .

Ikiteisminio tyrimo, 2009-07-09 nepilnamečio liudytojo papildomos apklausos metu, ji davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, tame tarpe parodė, kad G. K. praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ bÅ«na girtas, girtuokliauja dažniausiai vienas, savo bute. Anksčiau, kai ji buvo maža, bÅ«davo pas jį bute su tėvu S. B.. Jis visada kviečia jÄ užeiti pas jį pasikalbėti arba tik pirÅ¡tu, nieko nesakydamas užeiti pas jį. Jis pakvietė užeiti pas jį, bet ji atsisakė. Tada paėmė už rankos, prie alkÅ«nės ir dar kartÄ pakvietė užeiti, ji sakė, kad nenori eiti į vidų, tačiau jis jos rankos nepaleido, ir ji užėjo į vidų iÅ¡ paskos.

IÅ¡ pradžių jis elgėsi normaliai, be pykčio. Po kiek laiko ji pradėjo jam sakyti, kad nori namo. G. K. priėjo prie lango, nurodė į sėdinčius netoliese ant suoliuko kaimynus ir pasakė, kad reikia palaukti, kol jie iÅ¡eis, nes prieÅ¡ingu atveju pasklis kalbos. Tie žmones greitai išėjo, tačiau jis jos neiÅ¡leido. Ji pasakė, kad negers. Norėdama iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto sakė, kad nori į tualetÄ , atsistojo. Jis irgi atsistojo, sugriebė jÄ už pečių ir su jėga pasodino atgal.

Tada jis koridoriuje pradėjo traukti už striukės užtrauktuko žemyn. Taip pat parodė, kad jį pastÅ«mus jis labai supykęs ir puolęs laužti jai rankas. Nubėgus prie išėjimo durų langelyje pamatė savo motinÄ V. B., pradėjo rėkti, praÅ¡yti, kad jÄ iÅ¡gelbėtų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji parodė, kad pas iÅ¡teisintÄ jį retai užeidavo namo, kai maža buvo su tėčiu dažniau užeidavo. Jis visÄ laikÄ jos atžvilgiu buvo labai geras, sveikino su gimtadieniais.

IÅ¡sigando, nes jis buvo neblaivus. Jis įėjo pirmas į namus, ji iÅ¡ paskos savo noru neėjo, jis jÄ už rankos nutempė į vidų, jis jai sakė, kad turi kažkÄ svarbaus pasakyti, ji pasakė, kad nenori eiti. Jis vertė jÄ gerti alkoholinius gėrimus, prašė, kad iÅ¡leistų, sakydavo, kad dar pabÅ«tų. Nežino ko jis nuo jos norėjo. IÅ¡sigando, kad jis buvo girtas ir galėjo jÄ nuskriausti. Pradėjo Å¡aukti, kai jis bandė jai nuimti striukę, kad ji neiÅ¡eitų. Net neįsivaizduoja, kÄ jis jai galėjo padaryti, bet iÅ¡sigando ir pradėjo rėkti, pamačius pro langÄ mamÄ .

Ji prašė ne kartÄ , kad jis atrakintų duris, bute buvo apie puse valandos. Sakė, kad nori į tualetÄ , nematė, kur jis paslėpė raktus.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad grįžo namo, nuėjo į virtuvę, ir girdi kažkas rėkia, praÅ¡o pagalbos ir suprato, kad tai A.. Ji pati iÅ¡girdo jos balsÄ . IÅ¡ iÅ¡dėstytų parodymų – tai, kad rėkimas buvo iÅ¡girstas virtuvėje, matyti, kad teisingi bÅ«tent pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios nurodyta įvykių seka, - kad ji pradėjo rėkti iki pamatant savo motinÄ .

Pagal minėtus parodymus G. K. nubėgo į savo kambarį kai ji pradėjo Å¡aukti, ji Å¡aukė neilgai, Kaimynas atnešė rakus ir pamatė jos mamÄ , kas parodo, kad aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus nukentėjusiajai valiÄ nesisvečiuoti pas jį riksmu, G. K. nesant iÅ¡orinių aplinkybių ėmėsi veiksmų iÅ¡leisti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ savo buto.IÅ¡ liudytojos V. B. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad G. K. visÄ gyvenimÄ bÅ«nant namuose užsirakina duris, jis bijo, kad jo kas nenuskriaustų, kas parodo, kad G.

K. buvo įprasta užsirakinti namuose ir minėtas veiksmas nerodo jo siekio neteisėtai atimti nepilnametei nukentėjusiajai A. B. laisvę.              Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. K. parodė, kad iki (t.2, b.l.

5) įvykio jo santykiai su nugenėjusiÄ ja buvo labai geri, bÅ«davo, kad užsuka pas jį nukentėjusioji, papraÅ¡o cigarečių, jis jai duodavo, ji nenorėdavo kad tėvai žinotų. Jis tada buvo iÅ¡ parduotuvės, galvojo, kad nukentėjusioji nori rÅ«kyti. Duris uždarė raktu, kai produktus padėjo virtuvėje, duris užrakino, nes anksčiau nukentėjusioji prašė užrakinti, kad tėvas nežinotų. Jau sėdėdama kambaryje nukentėjusioji paprašė rÅ«kyti, jis davė, įpylė jai ir sau, ji iÅ¡gėrė pati, stalo jis nedaužė.

Gal po kokių 20 minučių nukentėjusioji pradėjo rėkti ir jis nesuprato dėl ko. Jokios prievartos jis nenaudojo nukentėjusios atžvilgiu. Vyksta konfliktas ir tai suorganizavo nukentėjusiosios motina. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus G. K. davė ir ikiteisminio tyrimo, 2009-12-08 įtariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 68-69).              Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė nukentėjusiosios A. B. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A.

B. parodė, kad kaimynas paėmė jai už Å¾Ä sto, paėmimas buvo nestiprus, ir palydėdamas nuvedė jÄ namo, iÅ¡ ko matyti, kad ji neteigė, kad buvo nutempta, o tai, kad ji parodė, kad ji ėjo namo, kas rodo, kad ji konkliudentiniais veiksmais sutiko užeiti į svečius, nes nenorint galėjo neiti. Atsižvelgus į Å¡iuos nukentėjusiosios parodymus, pačio G. K. parodymus ir tai, kad nėra kitų įrodymų, patvirtinančių prievartos naudojimÄ , kolegija mano, nėra neginčijamai nustatyta, kad iÅ¡teisintasis sugriebdamas A.

B. už kairės rankos alkÅ«nės prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯vedė A. B. į savo butÄ .             Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje net pati nukentėjusioji nepatvirtino, kad iÅ¡teisintasis mėginant nukentėjusiajai pabėgti iÅ¡ buto, sugriebdamas A. B. už pečių, jėga pasodino jÄ ant kėdės, kad jÄ Ä¯stumdamas į kambarį, sugriebdamas rankomis A. B. rankas ir jas užlauždamas, 6 trauminių poveikių pasėkoje padarė nepilnametei A.

B. odos nubrozdinimus plaÅ¡takose, todėl net ir vertinant jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vertinant pačio G. K. parodymus ir tai, kad nėra kitų įrodymų, patvirtinančių iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo daryti neginčijamai iÅ¡vadai, kad G. K. mėginant nukentėjusiajai pabėgti iÅ¡ buto, sugriebdamas A. B. už pečių, jėga pasodino jÄ ant kėdės, jÄ Ä¯stumdamas į kambarį, sugriebdamas rankomis A. B. rankas ir jas užlauždamas, 6 trauminių poveikių pasėkoje padarė nepilnametei A.

B. odos nubrozdinimus plaÅ¡takose. Å iuo atveju, vertintini pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti nukentėjusiosios A. B. parodymai apie tai, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti bandant atsegti jos striukę. Kolegija, atsižvelgusi ir į liudytojos V. B. parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iÅ¡ kurių matyti, kad G. K. visÄ gyvenimÄ bÅ«nant namuose užsirakina duris, nes bijo, kad jo kas nenuskriaustų, užsirakinimÄ bute vertina kaip įprastus G. K. veiksmus, kurie nerodo jo tyčios neteisėtai atimti nepilnametei nukentėjusiajai A.

B. laisvę, įvertindama ir tai, kad pastarajai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ nesisvečiuoti pas jį – surikus, net ir nežinant ar riksmÄ iÅ¡girs aplinkiniai, jis objektyviais veiksmais rodė siekį atrakinti buto duris. Tampymas A. B. už striukės, mėginant jÄ atsegti, atsižvelgus į aplinkybių visumÄ , tai, kad yra buvę atvejų, kad nukentėjusioji pas iÅ¡teisintÄ jį, kad ir su tėvu, anksčiau svečiuodavosi, kad jie buvo kaimynai ir jų santykiai geri, kad buvo paruoÅ¡ti užkandžiai, vertintinas kaip kvietimas pasisvečiuoti konkliudentiniais veiksmais iÅ¡teisintajam nesuvokiant, kad nukentėjusioji to tikrai nenori, o ne kaip neabejotina tyčia neteisėtai atimti nepilnametei nukentėjusiajai A.

B. laisvę. Kolegija vertindama aplinkybes atsižvelgia ir į iÅ¡teisintojo amžių. Apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjant bylÄ nepaÅ¡alintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iÅ¡kylančias aiÅ¡kinantis nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.             Šiuo atveju, įvertinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad neginčijamai patvirtinančių iÅ¡teisintojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodymų byloje nėra.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Teismas kilusias abejones kaltinamojo naudai turi vertinti tik tuomet, kai iÅ¡naudotos visos galimybės jas paÅ¡alinti, tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju visos galimybės paÅ¡alinti abejones buvo iÅ¡naudotos, bet jų paÅ¡alinti nepavyko.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                              (paraÅ¡as)                          Stasys Lemežis              Teisėjos                                         (paraÅ¡ai)                          Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Daiva Kazlauskienė NuoraÅ¡as tikras:                                                                        Stasys LemežisTeisėjas