2015-10-16 Nr. AB-20089-3-62-3-02833-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1932-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02833-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Dirvono ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Odore“ (toliau – ir UAB „Odore“, pareiškėjas) elektorinių ryšių priemonėmis padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje, esančioje V. Krėvės pr. 104A.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijama Sprendimo Nr. T-607 dalimi buvo apribotas UAB „Odore“ vykdomos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune. Pareiškėjas prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune vykdo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą pagal galiojančią licenciją, išduotą 2013 m. balandžio 10 d. Atsakovas priimdamas Sprendimą Nr. T-607 vadovavosi policijos raštais, kuriuose UAB „Odore“ nėra minima. Atsakovas be jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų apribojo pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiu veiklos laiką. Skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja pareiškėją kitų subjektų atžvilgiu. Norminiai teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką prekybos vietai. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nustatant ribojimus konkrečioms įmonėms, bet ne turtui. Pareiškėjo nuomone, prekybos alkoholiu veiklos netinkamas vykdymas gali būti pagrindu riboti prekybos alkoholiu laiką tik dėl atitinkamų įmonių, kurios tą veikią vykdo, veiksmų. Savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti. Ribojimai galimi tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką ir tokio ribojimo apimtis. Skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime Nr. T-607 nėra jokių argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą ir tokio ribojimo būtinumą (teisėtumą). Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą Nr. T-607 viršijo savo įgaliojimus. Dėl šių priežasčių Sprendimas Nr. T-607 turi būti panaikintas kaip nepagrįstas (nemotyvuotas) ir neteisėtas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23–31) atsakovas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Nr. T-607 pagrįstai buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytoje prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune. Atsakovo nuomone, Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, nes prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, tai nevienkartis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Sprendime Nr. T-607 numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir AKĮ 18 straipsnio 9 dalies normoje. Sprendimas Nr. T-607 priimtas siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, taip pat siekiant užtikrinti viešąją tvarką, gyventojų saugumą. Priimant Sprendimą Nr. T-607 prioritetas buvo teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesams. Prekybos vieta – V. Krėvės pr. 104A, Kaune, kurioje apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, pagal policijos duomenis buvo nurodyta kaip nesaugi, pasižyminti dažnais šioje vietoje daromais teisėtvarkos pažeidimais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Odore“ skundą tenkino – panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A (b. l. 60). Ginčas kilo dėl atsakovo teisės, atsižvelgus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) raštuose nurodytą informaciją ir vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune. Pareiškėjas prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais visą parą (0–24 val.) pagal Kauno miesto savivaldybės 2013 m. balandžio 10 d. išduotą licenciją Nr. 2242. Skundžiamu Sprendimu Nr. T-607 buvo ribojama pareiškėjo teisė vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A.

Nagrinėdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis bei ginčui taikytina aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, formuojama analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo taikomos ir aiškinamos tos pačios AKĮ 18 straipsnio nuostatos, kurios taikytinos ir aiškintinos nagrinėjamojoje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą vietos savivaldos tarybų diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra nurodęs, kad ši teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai). Alkoholio kontrolės įstatymo numatytų sąlygų visetas reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, jei išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais liko neįvertintos tam tikros aplinkybės, kurios vėliau lėmė visuomenės viešųjų interesų pažeidimą. Savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas (LVAT nutartys administracinėse bylose: 2014 m. gruodžio 4 d. Nr. A662-2144/2014, 2012 m. kovo 12 d. Nr. A261-382/2012, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2798/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2814/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pažymėjęs, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti (LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008).

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas galimas egzistuojant objektyviam, proporcingam ir motyvuotam pagrindui, pagrindžiančiam būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Pareiškėjas tvirtino, kad tokių pagrindų ir tai patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo vykdomos veiklos ribojimą, realiai nebuvo.

Ištyręs administracinės bylos įrodymus, teismas nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. T-607 buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno AVPK raštuose 2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 20-23-S-5900, 2013 m. lapkričio 7 d. Nr. 20-S-2894, taip pat Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr. 20-26-S-16765 nurodytą informaciją, susijusią su teisėtvarkos pažeidimais įmonių, vykdančių naktinę prekybą alkoholiu, prekybos vietose (b. l. 60–74).

Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju turėjo būti vertinama informacija, susijusi su mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta V. Krėvės pr. 104A, Kaune. Kauno AVPK raštuose, kuriais grindžiamas skundžiamas Sprendimas Nr. T-607, nėra jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo UAB „Odore“ naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais įtaką viešajai tvarkai, t. y. tai, kad būtent pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune tiesiogiai nulėmė policijos raštuose nurodytus teisėtvarkos pažeidimus.

Teismas pastebėjo, kad informacija nurodytuose Kauno AVPK raštuose, kuria buvo vadovautasi atsakovui priimant Sprendimą Nr. T-607, nebuvo susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla adresu V. Krėvės pr. 104A, Kaune. Jokių kitų duomenų apie teisėtvarkos pažeidimus pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune nebuvo pateikta ir nustatyta. Tokia informacija nebuvo nurodyta ir aiškinamajame rašte dėl Sprendimo Nr. T-607 priėmimo (b. l. 62–64). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 priimtas nenustačius pagrįstų faktinių aplinkybių, susijusių su teisėtvarkos pažeidimais, daromais pareiškėjo vykdomos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V.

Krėvės pr. 104A, Kaune. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. vasario 14 d. raštu Nr. 20-26-S-2893 ir Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 20-26-S-19473 nebuvo vadovautasi priimant Sprendimą Nr. T-607, todėl teismas šių raštų nevertino kaip faktinių pagrindų, patvirtinančių skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 59–60). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. vasario 14 d. rašte Nr. 20-26-S-2893 nurodyta informacija apie teisėtvarkos pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m. vasario 13 d. prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V.

Krėvės pr. 104A, Kaune, susijusi su kita įmone, t. y. UAB „Onrama“ (b. l. 58, 59). Pareiškėjas mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais visą parą (0–24 val.) prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune pradėjo vykdyti vėliau, pagal Kauno miesto savivaldybės 2013 m. balandžio 10 d. išduotą licenciją Nr. 2242, taigi, minėtame policijos rašte nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2012 m. iki 2013 m. vasario 13 d., pareiškėjas šios veiklos V. Krėvės pr. 104A, Kaune nevykdė. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 20-26-S-19473 nurodyta informacija pateikta po skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 priėmimo, todėl teismas vertino, jog šiame rašte pateikta informacija grįsti Sprendimo Nr. T-607 teisėtumą ir pagrįstumą nėra teisėto pagrindo (b. l. 59).

Nesant jokių pagrįstų duomenų apie pareiškėjo UAB „Odore“ naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais įtaką visuomenės reikšmingoms vertybėms – viešajai rimčiai, tvarkai, saugiai ir padoriai aplinkai, teismas konstatavo, kad taip pat nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, susijusį su pareiškėjo vykdoma veikla prekybos vietoje, V. Krėvės pr. 104A, Kaune. Ginčo atveju teismas priėjo prie išvados, kad realai neegzistavo jokių pagrįstų prielaidų riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu vietoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog Kauno miesto savivaldybė, gindama viešąjį interesą, neturėjo faktinių pagrindų, taip pat ir teisės imtis Sprendime Nr. T-607 nurodyto pareiškėjo veiklos laiko ribojimo. Teismas pabrėžė, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, jog dėl pareiškėjo vykdomos veiklos – prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune buvo pažeistas viešasis interesas, susijęs su visuomenės saugumu, teise į saugią, ramią ir darnią aplinką. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami pakankamai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai; viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Tokių duomenų ginčo atveju teismas nenustatė.

Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad informacijos apie teisėtvarkos pažeidimus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietose rinkimas buvo inicijuojamas Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva. Kauno miesto savivaldybės meras raštais 2013 m. spalio 25 d. Nr. (33.195)R-5063 ir Nr. (33.202)R-5064 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijas, bendruomenių asociacijas, centrus, prašydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmę viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą (b. l. 51–52). Iniciatyva riboti prekybos alkoholiu laiką kilo ne iš AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje apibrėžtų subjektų, išreiškiančių atitinkamos visuomenės dalies interesą, tačiau iš savivaldybės mero. Teismo vertinimu, atsakovo taikytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas akivaizdžiai nepagrįstas viešuoju interesu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimant administracinius aktus, kuriais apribojamos asmens teisės, pagrįsti ne tik įstatymais, bet ir visuotinai svarbiais tikslais (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė taikomos priemonės pareiškėjo vykdomos veiklos atžvilgiu būtinybės ir jos proporcingumo ūkio subjekto vykdomos veiklos ir visuomenės interesų atžvilgiu.

Teismas konstatavo ir tai, kad skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra išdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai, susiję su būtinybe riboti pareiškėjo vykdomą veiklą prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Priimant Sprendimą Nr. T-607 nebuvo atsižvelgta būtent į pareiškėjo vykdomą prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą. Teismo vertinimu, padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nurodyti minėtuose policijos raštuose, kuriais rėmėsi atsakovas, negali būti tapatinami su pareiškėjo vykdomos veiklos įtaka nustatytiems teisėtvarkos pažeidimams kitose prekybos vietose. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas kitų įmonių vykdomos veiklos vietos atžvilgiu negali riboti pareiškėjo vykdomos veiklos, kurios atžvilgiu nebuvo teisėto faktinio pagrindo taikyti prekybos alkoholiu laiko ribojimo pareiškėjo vykdomos veiklos vietoje. Nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie neigiamus padarinius, atsirandančius dėl pareiškėjo vykdomos veiklos prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, teismas negalėjo vertinti Sprendimą Nr. T-607 kaip pagrįstą faktiniais duomenimis.

Teismas atsižvelgė į tai, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, administracinio sprendimo įgyvendinimo priemonės ir mastas turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Savo ruožtu atsakovas, nuspręsdamas taikyti atitinkamą apribojimą pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, neproporcingai ir nepagrįstai ribodamas pareiškėjo ūkinę veiklą, nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių būtent dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, jo veiklos vykdymo vietoje. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas Nr. T-607 neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja pareiškėja, lyginant su kitais ūkio subjektais, vykdančiais naktinę prekybą alkoholiu, dėl kurių nustatytų teisėtvarkos pažeidimų taikyti naktinės prekybos laiko ribojimai.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, įgyvendindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkrečiam ūkio subjektui (įmonei), bet Kauno prekybos vietai V. Krėvės pr. 104A. Pagal AKĮ 18 straipsnio nuostatas, savivaldybės tarybai suteikta teisė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ne prekybos vietai, tačiau konkrečiam subjektui – įmonei. Administracinių teismų praktikoje šios kategorijos bylose aiškinant AKĮ 18 straipsnio nuostatas vienareikšmiai pasisakyta, kad prekybos alkoholiu ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, bet ne prekybos vietoms (nekilnojamajam turtui) (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-972/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2557/2012). Taigi ginčijamo sprendimo objektas – prekybos vieta (adresas), kuriai buvo taikyti ribojimai, pažeidžia AKĮ 18 straipsnio nuostatas ir nesuteikia atsakovui teisės taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ribojimus.

Teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio administracinėse bylose, ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 pagal savo pobūdį nėra norminis teisės aktas, todėl gali būti skundžiamas administraciniam teismui suinteresuotų asmenų, ginčo atveju – pareiškėjo (LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos ir atsakovo argumentus, kad skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, atmetė kaip nepagrįstus.

Konstatavęs, kad atsakovas priimdamas skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, tai yra priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį, teismas nusprendė skundžiamą Sprendimo Nr. T-607 dalį panaikinti.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą (b. l. 138–147), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Odore“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, apeliantas teigia, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas – jame yra įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visiems juridiniams asmenims, prekiaujantiems ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose; jis yra skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu; orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų, sietinas išimtinai su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu. Be to, vienu adresu gali būti išduodamas neribotas skaičius mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų skirtingoms ten veiklą vykdančioms įmonėms. Sprendimas Nr. T-607 nėra siejamas nei su turto savininku, nei su valdytoju, o su bet kuriuo esamu / būsimu ūkinės veiklos subjektu, vykdančiu / vykdysiančiu prekybą alkoholiniais gėrimais, tai yra nustatoma teisės norma.

2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nei vienas teisės aktas nenurodo, kas turi būti iniciatoriumi rengiant teisės aktą, ginčo atveju – Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. T-607 projektą; yra tik nurodoma, kokia informacija turi būti pagrindas priimant sprendimą – t. y. tam tikrų AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Be to, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009, pagal gramatinę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją, sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo savivaldybių tarybos gali priimti atsižvelgdamos vien į prekybos vietą, todėl savivaldybių tarybos pagal šį išaiškinimą ne tik gali, bet ir privalo būti iniciatoriais rengiant teisės aktą.

3. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, ignoravo tai, kad savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-382/2012). Apeliantas pažymi, kad pagrindas priimti Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. T-607 buvo prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, policijos pateikta informacija, bendruomenių ir Kauno jaunimo išdėstyta raštu pozicija, todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės.

4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad neva atsakovas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos laisvės principus, kadangi nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo apribojo pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Apelianto teigimu, toks aiškinimas reikštų, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymas būtų neįmanomas, jeigu jis neapimtų visų prekybos vietų apskritai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie proporcingumo principą neminėjo priemonės taikymo viso miesto mastu, tačiau pažymėjo tai, kad sprendžiant, ar savivaldybės sprendimas atitinka proporcingumo reikalavimus, aplinkybė, jog iš esmės toje pačioje gyvenamojoje vietovėje panašiomis sąlygomis ta pačia ūkine-komercine veikla užsiimančiam subjektui sudaromos palankesnės verslo sąlygos ir tai nėra siejama su viešojo intereso pažeidimu, laikytina, jog pareiškėjo ginčijamas savivaldybės sprendimas neatitinka proporcingumo principų reikalavimų. Apeliantas tvirtina, kad priimant Sprendimą Nr. T-607 buvo išsamiai išnagrinėta situacija tam, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Kauno AVPK 2013 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 20-S-2894 buvo pateikta informacija apie Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje veikiančias įmones, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais (nakties metu dirbantys barai). Siekiant užtikrinti viešą interesą, o tuo pačiu ir laikytis proporcingumo reikalavimo, visos rašte nurodytos prekybos vietos, esančios toje pačioje vietovėje, buvo įtrauktos į prekybos vietų, kurioms yra apribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, sąrašą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta išimtis, kad skirtingos konkurencijos sąlygos yra galimos, kai to neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (ginčo atveju – AKĮ 18 str. 9 d.). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į Konkurencijos Tarybą ir buvo priimtas koks nors nutarimas šiuo klausimu.

5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, bei pažymi, kad šios normos formuluotėje iš viso nėra minima „įmonė“. Skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, todėl jame nustatytas ribojimas nurodytose vietose galioja ir vėliau bet kuriam subjektui, ketinančiam prekiauti alkoholiu, ir tai visiškai nesietina su konkretaus subjekto daiktinėmis teisėmis. Tai patvirtina ir kitos AKĮ nuostatos – pvz., 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kuri nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis). Be to, aiškinimas, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalis gali būti taikoma tik įmonei, o ne prekybos vietai, ne tik neatitiktų įstatymo ir minėtos normos paskirties, bet ir nepasiektų siekiamų tikslų – apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką įmonei ir toje vietoje pradėjus prekiauti alkoholiniais gėrimais kitai įmonei, viešas interesas ir toliau būtų pažeidinėjamas, nes gyventojai ir toliau neturėtų sveikos ir saugios aplinkos.

Pareiškėjas UAB „Odore“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Elektroninių ryšių priemonėmis paduotame atsiliepime atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus pareiškėjas nurodo, kad:

1. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais atsakovas grindė savo poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikiamas nė vienas pagrįstas argumentas, kuris galėtų patvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės ir (ar) proceso teisės normas.

6. Atsakovo Sprendimas Nr. T-607 buvo priimtas ne tik UAB „Odore“, bet ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs tokią pačią bylą apeliacine tvarka dėl to paties atsakovo Sprendimo Nr. T-607 teisėtumo ir galutiniu teismo sprendimu pripažinęs, kad atsakovo Sprendimas Nr. T-607 yra neteisėtas (LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014).

7. Teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas Nr. T-607 nėra norminis teisės aktas, nes jis skirtas konkrečiai asmenų grupei, apibrėžtai individualiais požymiais – adresais. Pagal Sprendime Nr. T-607 nurodytus adresus galima itin aiškiai identifikuoti visus ūkio subjektus, kuriems taikomas nustatytas ribojimas. Pareiškėjas pabrėžia ir tai, kad veiklos vykdymo adresas nėra ir negali būti laikomas rūšiniu požymiu. Be to, Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama eilė analogiškų bylų dėl to paties Sprendimo Nr. T-607 panaikinimo. Visose bylose, priimant pareiškėjų skundus, buvo patvirtinta, kad Sprendimas Nr. T-607 yra individualus aktas.

8. Nors AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad atitinkami ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, tačiau tai patvirtina Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 9.5, 27, 35, 48 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra nė vienos bylos, kurioje, remiantis AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, ribojimai būtų nustatyti nekilnojamajam turtui, bet ne įmonei. Išvadą, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai taikomi tik įmonėms, patvirtina ir protingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių pricipai. Be to, perkybos alkoholiu ribojimų taikymas vietai (nekilnojamajam turtui) yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsniais.

9. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad atsakovo teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovui realizuojant AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Pateikiamą poziciją neginčijamai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (pvz., 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008). Pareiškėjo įsitikinimu, pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai savo iniciatyva kreipiasi į savivaldybę.

10. Informacija, kuria buvo remiamasi priimant ginčijamą Sprendimą Nr. T-607, yra visiškai nemotyvuota ir susijusi vien su statistika, kuri niekaip nesusieta su pareiškėjo veikla ir veiksmais (neveikimu). Todėl tokia informacija negalėjo būti pagrindas apriboti pareiškėjo veiklą. Sprendimas Nr. T-607 nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, ir yra neteisėtas.

11. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad Sprendimas Nr. T-607 neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės bei diskriminuoja pareiškėją, ir nesutinka su atsakovo pozicija šiuo klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „Odore“ inicijavo šią administracinę bylą ginčydamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje, esančioje V. Krėvės pr. 104A, teisėtumą ir pagrįstumą bei prašydamas panaikinti šią Sprendimo Nr. T-607 dalį.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad šiuo metu baras (prekybos alkoholiniais gėrimais vieta), esantis V. Krėvės pr. 104A, Kaune, priklauso UAB „Odore“. Ši bendrovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2013 m. sausio 31 d. (žr. pareiškėjo skundo priedą Nr. 18), Licencija Nr. 2242 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą bare, esančiame V. Krėvės pr. 104A, Kaune, buvo išduota UAB „Odore“ 2013 m. balandžio 10 d. (žr. pareiškėjo skundo priedą Nr. 14). Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. tam tikrose Kauno prekybos vietose, įskaitant V. Krėvės pr. 104A.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 įžanginės dalies, atsakovas priimdamas sprendimą taikyti poveikio priemones – prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val., vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 20-S-2894, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. raštą Nr. 20-26-S-16765.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A, tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, jog informacija, kuria yra grindžiamas skundžiamas Sprendimas Nr. T-607, nesusijusi su pareiškėjo UAB „Odore“ vykdoma veikla prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje V. Krėvės pr. 104A, Kaune, todėl Sprendimas Nr. T-607 yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, dėl to naikintinas, kadangi: ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, priimtas įvertinus faktines aplinkybes ir siekiant užtikrinti viešą interesą, be to, apelianto (atsakovo) nuomone, pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį ribojimai gali būti taikomi ne tik įmonei, bet ir nekilnojamojo turto objektui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (1 dalis), o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (2 dalis) bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai).

Asmens, siekiančio įgyvendinti ūkinės veiklos laisvę, ir visuomenės interesai negali būti priešinami, turi būti siekiama šių interesų pusiausvyros (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, tokių kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimas), ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ūkinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).

Be to, turi būti atsižvelgiama į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

Minėta, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priimtas remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Šioje įstatymo normoje (bylai aktuali 2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija, galiojusi Sprendimo Nr. T-607 priėmimo metu) įtvirtinta savivaldybių tarybos teisė, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Iš tokios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies formuluotės matyti, kad šioje normoje įtvirtinta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, įgyvendinama esant sąlygų visetui – tai prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014).

Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atveju šią savo teisę realizuodamos savivaldybių tarybos nėra atleistos nuo pareigos motyvuoti savo sprendimą ir pagrįsti jį atitinkamais faktiniais duomenimis. Ūkio subjektas, kuriam adresuojamas toks savivaldybės tarybos sprendimas ir kurio ūkinės veiklos laisvei nustatomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas apribojimas, turi aiškiai suprasti tokio sprendimo priėmimo pagrindą ir motyvus. Savivaldybės tarybos sprendime privalo būti aptarta faktinė situacija, susijusi su tuo ūkio subjektu, kuriam nustatomi prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai, bei pateikti argumentai, kodėl yra (nėra) pagrindas riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais (žr. LVAT 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1989-502/2015, 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2062-502/2015).

Nagrinėjamu atveju policijos raštuose (Kauno AVPK raštai 2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 20-23-S-5900, 2013 m. lapkričio 7 d. Nr. 20-S-2894, Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. raštas Nr. 20-26-S-16765; b. l. 65–74), kuriais rėmėsi Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama Sprendimą Nr. T-607 ir kuriuose pateikiama informacija apie tam tikrose Kauno miesto teritorijose veikiančiose prekybos alkoholiniais gėrimais vietose ir jų prieigose padarytus teisės pažeidimus, nėra nurodytas pareiškėjui UAB „Odore“ priklausantis baras (prekybos alkoholiniais gėrimais vieta), esantis V. Krėvės pr. 104A, Kaune.

Duomenų apie minėtame pareiškėjui UAB „Odore“ priklausančiame bare ir jo prieigose padarytus teisės pažeidimus taip pat nėra ir Sprendimo Nr. T-607 aiškinamajame rašte (b. l. 62–64) bei kituose Sprendimą Nr. T-607 lydinčiuose dokumentuose (policijos, seniūnijų raštuose). Duomenys apie tokius įvairaus pobūdžio teisėtvarkos pažeidimus, susijusius su prekybos vieta V. Krėvės pr. 104A, Kaune, yra pateikti tik dviejuose raštuose: Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. vasario 14 d. rašte Nr. 20-26-S-2893 (b. l.

58) ir Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 20-26-S-19473 (b. l. 59). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmame iš nurodytų raštų (2013 m. vasario 14 d. Nr. 20-26-S-2893) pateikiami duomenys už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 13 d., tai yra iki UAB „Odore“ įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (2013 m. sausio 31 d.) ir Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą bare, esančiame V.

Krėvės pr. 104A, Kaune, išdavimo šiai bendrovei (2013 m. balandžio 10 d.), o antrame rašte (2013 m. gruodžio 10 d. Nr. 20-26-S-19473) pateiktais duomenimis už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 20 d. (t. y. po to, kai UAB „Odore“ pradėjo prekybos veiklą V. Krėvės pr. 104A, Kaune) iki 2013 m. lapkričio 13 d., kuriuose minimi Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gauti 32 įvairaus pobūdžio pranešimai dėl teisėtvarkos pažeidimų adresu V. Krėvės pr. 104A, Kaunas, nebuvo remtasi priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607.

Pažymėtina ir tai, kad paminėtas vienintelis su UAB „Odore“ prekybos veikla V. Krėvės pr. 104A, Kaune, susijęs rašytinis įrodymas – Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. 20-26-S-19473 – buvo parengtas (surašytas) vėliau nei ginčijama 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalimi nuspręsta taikyti poveikio priemonę pareiškėjui priklausančiai prekybos vietai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. vasario 14 d. rašto Nr. 20-26-S-2893 ir Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 20-26-S-19473 kaip faktinio skundžiamos Sprendimo Nr. T-607 dalies priėmimo pagrindo.

Be to, administracinėje byloje yra pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos raštai 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. 07-12-361 ir 2013 m. lapkričio 7 d. Nr. 07-12-368 (b. l. 84, 85), kuriuose nurodoma, jog dėl Dainavos seniūnijoje veikiančio naktinio baro V. Krėvės pr. 104A dar 2010 metais, tai yra vėlgi iki tol, kol pareiškėjas UAB „Odore“ pradėjo prekybos veiklą nurodytu adresu, buvo gauti gyventojų skundai dėl keliamo triukšmo ir šiukšlinimo, tačiau nuo to laiko nusiskundimų iš gyventojų seniūnija nėra gavusi. Skundžiamos Sprendimo Nr. T-607 dalies taip pat negali pagrįsti ir byloje pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. raštas Nr. (10.2.3.2.-194)10-9042 (b. l. 48–50), kuriame pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie valstybės alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą savivaldybėse, bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti duomenys (b. l. 44–47), kurie taip pat nėra susiję būtent su UAB „Odore“ veikla adresu V. Krėvės pr. 104A, Kaune.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėjo prie visiškai pagrįstos išvados, jog skundžiama Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. T-607 dalis priimta atsižvelgus į raštus, kuriuose nėra jokių pagrįstų duomenų apie pareiškėjo UAB „Odore“ naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais V. Krėvės pr. 104A, Kaune, įtaką visuomenės reikšmingoms vertybėms – viešajai rimčiai, tvarkai, saugiai ir padoriai aplinkai. Šios išvados pagrindu galima pagrįstai teigti, kad nagrinėjamo individualaus ginčo atveju faktinės aplinkybės, galinčios sąlygoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymą, nebuvo nustatytos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiama Sprendimo Nr. T-607 dalis yra nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (LVAT 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1 (11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Kitaip tariant, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalis dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje, esančioje V. Krėvės pr. 104A, nėra tinkamai motyvuota, joje neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai, susiję su pareiškėjo UAB „Odore“ veikla V. Krėvės pr. 104A, Kaune, todėl priimant skundžiamą Sprendimo Nr. T-607 dalį buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 yra norminio pobūdžio teisės aktas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tokio pobūdžio savivaldybių tarybų sprendimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo laikytini individualiais teisės aktais, kurie suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, kt.). Todėl ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos nuosekliai formuojamos teismų praktikos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad skundžiama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalis dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje V. Krėvės pr. 104A yra nepagrįsta objektyviais duomenimis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, jau vien tai sudarė savarankišką pagrindą teismui tenkinti pareiškėjo UAB „Odore“ skundą ir panaikinti skundžiamą Sprendimo Nr. T-607 dalį. Todėl šiuo atveju kitų aplinkybių aiškinimasis negalėtų paneigti teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas priimtas tinkamai vertinant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai taikant teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, iš esmės atitinka nagrinėjamam ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys