635c8a84-c9cf-48ed-8829-b1cd910c304d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-318/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10905-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.3.2;

1.2.7.7; 1.2.30.4.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

(N)

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Giedrei Cimbolienei,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. ir nukentėjusiosios A. Å . atstovo advokato V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151 straipsnio 2 dalį (dėl A. Å . privertimo lytiÅ¡kai santykiauti) iÅ¡teisintas, nenustačius Å¡io nusikaltimo požymių, o pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl R. S. išžaginimo 2015 m. lapkričio 22 d.) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl R. S. išžaginimo 2015 m. gruodžio 25 d.) – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl G. Š. tvirkinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. tvirkinimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. tvirkinimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdais, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. S. R. S. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant institucijoms ar asmenims, kuriems nustatyta pareiga globoti nepilnametę, šias lėšas iki jos pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.147 straipsnis).

Iš V. S. N. V. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant institucijoms ar asmenims, kuriems nustatyta pareiga globoti nepilnametę, šias lėšas iki jos pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (CK 4.147 straipsnis).

IÅ¡ V. S. už G. Å . atstovavimÄ valstybei priteista – 595,55 Eur, už A. Å . atstovavimÄ â€“ 401,21 Eur, už R. S. ir A. V. atstovavimÄ â€“ 535,25 Eur, iÅ¡ viso 1 532 Eur proceso iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

V. S. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniu – G. Å ., t. y. jis 2014 m. vasarÄ , ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, bei 2015 m. vasarÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus atliko tvirkinamuosius veiksmus su nukentėjusiÄ ja nepilnamete G. Å ., gimusia (duomenys neskelbtini), nuimdamas jai suknelių bei liemenėlių petnešėles, glostydamas ranka nuogÄ krÅ«tinę, Å¡launų vidinę pusę bei per apatines kelnaites lytinius organus.

V. S. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad jis atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniu – R. S., t. y. 2015 m. birželio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ filmavo nuogÄ mažametę R. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jos lytinius organus, lietė ranka lytines lÅ«pas, tarpukojį ir tempė tarpukojo odÄ , kad matytųsi lytinės lÅ«pos ir makÅ¡tis. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. rugpjūčio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gamtoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, bei jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu ne mažiau kaip penkis kartus fotografavo nuogÄ mažametę R. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jos lytinius organus. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. lapkričio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu ne mažiau kaip tris kartus fotografavo nuogÄ mažametę R. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jos lytinius organus bei ne mažiau kaip du kartus fotografavo savo lytinį organÄ â€“ varpÄ prie R. S. lytinių lÅ«pų ir įkišęs savo lytinį organÄ R. S. į makÅ¡tį. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. gruodžio 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), fotografavo ir filmavo nuogÄ mažametę R. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jos lytinius organus, lietė ranka jos lytines lÅ«pas, Å¡launis ir tarpkojį.

V. S. taip pat nuteistas ir pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis išžagino mažametį asmenį, t. y. 2015 m. lapkričio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, lytiÅ¡kai santykiavo, o bÅ«tent įvesdamas savo lytinį organÄ nukentėjusiajai mažametei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), į makÅ¡tį, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl jos amžiaus.

V. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį dar ir už tai, kad jis išžagino mažametį asmenį, t. y. 2015 m. gruodžio 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), lytiÅ¡kai santykiavo, o bÅ«tent įvesdamas savo lytinį organÄ nukentėjusiajai mažametei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), į makÅ¡tį, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl jos amžiaus.

V. S. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniu – A. V., t. y. 2018 m. sausio 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu ne mažiau kaip keturis kartus fotografavo nuogÄ mažametę A. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jos lytinius organus. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. vasario 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu ne mažiau kaip keturis kartus fotografavo nuogÄ mažametę A. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jos lytinius organus.

Taip pat V. S. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad jis 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 8 d., 2015 m. lapkričio 22 d., 2015 m. gruodžio 25 d., 2018 m. sausio 28 d. ir 2018 m. vasario 18 d. savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, fotografuodamas ir filmuodamas skaitmeniniu fotoaparatu „NICON DIGITAL Camera D3200“ bei kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu nuogas mažametes A. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), bei jos lytinius organus, pagamino 148 audiovizualinius pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas ir kuriuos iki 2018 m. kovo 16 d., 13.45 val., laikė savo name, planÅ¡etiniame kompiuteryje „Samsung GalaxyTab A“, serijos Nr. R52GB01MBNH, skaitmeninėse laikmenose – atminties kortelėse su užraÅ¡ais „SanDisk ULTRA“, „Samsung 32 EVO SD“, „SD HC 16 GB“ bei USB atmintinėje su užraÅ¡u „VERICO Wanderer 04“.

V. S. buvo kaltinimas ir tuo, kad jis nuo 2011 m. iki 2013 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichologinę prievartÄ prieÅ¡ nepilnametę A. Å ., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), t. y. grasindamas nutraukti teikiamÄ materialinę pagalbÄ jos motinai L. Å ., su kuria gyveno nukentėjusioji, ne mažiau kaip tris kartus prieÅ¡ A. Å . valiÄ , o bÅ«tent parversdamas nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, numaudamas jai kelnes ir praskėsdamas kojas, įkiÅ¡damas savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį, privertė su juo lytiÅ¡kai santykiauti.

Panevėžio apygardos teismas, nenustatęs, kad nagrinėjamu atveju V. S., panaudodamas psichinę prievartÄ , t. y. grasindamas nutraukti teikiamÄ materialinę pagalbÄ motinai L. Å ., su kuria gyveno nukentėjusioji A. Å ., ne mažiau kaip tris kartus privertė jÄ lytiÅ¡kai santykiauti, 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jį dėl kaltinimų pagal BK 151 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – jį dėl kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti, suÅ¡velninti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, atmesti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius bei praÅ¡ymus atlyginti proceso iÅ¡laidas arba sumažinti priteistinas neturtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų sumas.

Nuteistasis teigia, kad apskųstame teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltumo.

Apygardos teismas neatsižvelgė į teismo medicinos ekspertų nurodytas aplinkybes, kad R. S. mergystės plėvės anatomija nepažeista, neįvertino nuteistojo nuoÅ¡irdžių paaiÅ¡kinimų. Nuteistasis neneigia, kad jis fotografavo ir filmavo nukentėjusiÄ sias, tačiau kitų jam inkriminuotų veikų jis nepadarė. Apeliantas mergaites fotografavo tik norėdamas sukurti joms nuotraukų albumus. Jas nuogas filmavo ir fotografavo, nes tokių nuotraukų reikėjo pačiam, kad bÅ«tų galima naudojantis mobiliÄ ja programėle pasidaryti montažus, t. y. prie vienos mergaitės nuogo kÅ«no atvaizdo pridėti kitos galvÄ . Mergaitės tai daryti sutiko ir pozavo. Nuotraukų ant popieriaus nuteistasis nespausdino, niekam nedavė ir neplatino. Tačiau į Å¡iÄ svarbiÄ aplinkybę teismas neatsižvelgė ir jos neįvertino.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis A. Å . materialinės pagalbos neteikė ir ji nuo 2011 m. pas jį nesilankė. G. Å . nuogo kÅ«no nelietė, tik pakėlė sijonėlį, o ji nustÅ«mė jo rankÄ . R. S. ir pats save fotografavo du kartus: maÅ¡inoje ir namuose. Byloje yra R. fotonuotrauka, tuo metu jai buvo tik 10 metų, antai, fotonuotraukoje krÅ«tinė didelė kaip suaugusio žmogaus, nes jis prie kito žmogaus kÅ«no pridėjo R. galvÄ . A. V. nuteistasis taip pat tik fotografavo, o ji persirengdavo kituose kambariuose.

Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vada, kad V. S. tvirkino nepilnametes. Pasak nuteistojo, Å¡ios teismo iÅ¡vados nepatvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ekspertizių aktai, kiti teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Jis tik norėjo pasirÅ«pinti mergaitėmis, nes jos buvo iÅ¡ vargingų Å¡eimų. Vežiojo jas, pirko joms drabužius ir kitus daiktus, o fotografavo todėl, kad jos pačios to norėjo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog iÅ¡ N. V., byloje apklaustos kaip liudytojos, parodymų matyti, kad A. V. su nuteistuoju nepatyrė nieko traumuojančio, nes norėjo pas jį važiuoti, o jos motina nepastebėjo jokių dukters elgesio pokyčių.

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jis 2015 m. lapkričio 22 d. bei 2015 m. gruodžio 25 d. išžagino R. S., ir tvirtina, kad su ja jis lytiškai nesantykiavo, o tik, jai paprašius, paaiškino, kas yra seksas. Byloje esantys 2016 m. balandžio 1 d. apžiūros protokolas ir (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinės policijos (duomenys neskelbtini) regiono valdybos (duomenys neskelbtini) nuovados pareigūno 2018 m. kovo 14 d. nutarimas akivaizdžiai patvirtina, kad jokio varpos įvedimo į R. S. makštį nebuvo.

Nuteistasis skunde aiÅ¡kina, kad 2015 m. buvo su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie upės. Buvo dienos metas, po pietų. R. nusimaudė upėje ir atėjo persirengti į automobilį. Jie buvo likę dviese. TÄ dienÄ kiti asmenys – R. brolis, jos mama su sugyventiniu – taip pat buvo prie upės. R. prašė paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur atsiranda vaikai, ji buvo ant galinės automobilio sėdynės be kelnaičių. Pati nusirengė, nes po maudynių buvo Å¡lapia, kojytes buvo praskėtusi. Tada jis R. nuogÄ ir jos lytinius organus fotografavo telefonu „Nokia“. Jis pats pasimovė kelnes iki kelių ir savo lytinį organÄ - varpÄ prilietė prie R. lytinių organų – makÅ¡ties. Visa tai nufotografavo, buvo dvi nuotraukos, kur matosi jo varpa. Varpos į makÅ¡tį neįvedė, o užlenkė ir pasakė R., kad Å¡itaip Å¡itas daiktas įeis pas tave ir taip atsiras vaikai. Praėjus kiek laiko nuo Å¡io įvykio, jį užsipuolė R. motina B., įmetė į vandenį telefonÄ ir prašė pinigų. Nuteistasis sumokėjo B. 100 Eur, kad Å¡i neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo. R. tada buvo 8 metai.

IÅ¡ 2016 m. balandžio 1 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad R. S., atsakydama į klausimus, nurodė, jog per 2015 m. Kalėdas buvo pas G., ten buvo vyriÅ¡kis V. kuris gyvena Lietuvoje. Pas jį yra buvusi per Kalėdas ir dar kelis kartus. V. gyvena nuosavame name, kvietė jÄ važiuoti kartu į LietuvÄ . Ji nenorėjo važiuoti, bet mama liepė važiuoti. Kai R. nuvyko pas V., jis jÄ beveik iÅ¡prievartavo. Jis numovė kelnes, tada nuvilko marÅ¡kinėlius. Ji sakė, kad nenori. Mergaitė pieÅ¡dama parodė, kur V. jÄ lietė, kuo jÄ lietė. Paklausta, ar jÄ bučiavo, pritariamai lingavo galva ir atsakė, kad jis liepė atsigulti, nusimovė kelnes, apatines kelnaites, tvirtino, kad jis judėjo. Parodė pieÅ¡inyje, kur buvo V. „kranelis“. Nurodė, kad jai skaudėjo „putytę“ viduje. Paklausta, ar „kranelį“ įkiÅ¡o į „putytę“, pritariamai linksėjo, atsakė, kad „kranelį“ įkiÅ¡davo ir iÅ¡traukdavo. Nuteistasis liepė „kranelį“ paliesti rankomis, bet ji susidėjo rankas už nugaros. Grįžusi namo, R. apie tai pasakė mamai ir broliui. PirmÄ kartÄ tai įvyko prieÅ¡ Kalėdas. V. jÄ filmavo be drabužių. Viskas vyko miÅ¡ke netoli jos namų, jis jÄ pats nurengė. Ji spruko, V. jÄ pagavo, ji sakė „ne“, jis atsegė jos dirÅ¾Ä , norėjo nuvilkti marÅ¡kinėlius. Valstybinio teismo medicinos ekspertizės centro Ekspertizės ir tyrimo departamento (duomenys neskelbtini) regioninio skyriaus 2016 m. kovo 31 d.–2016 m. balandžio 4 d. ekspertizės iÅ¡vadoje Nr. 73 konstatuota, kad R. S. nenustatyti kÅ«no sužalojimai. Nėra pažeista R. S. mergystės plėvės anatomija, kuri neleidžia atlikti lytinį aktÄ , jos nepažeidus. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinės policijos (duomenys neskelbtini) regiono valdybos (duomenys neskelbtini) nuovados pareigÅ«no 2018 m. kovo 14 d. nutarimu baudžiamasis procesas dėl prieÅ¡ R. S. įvykdytos veikos nutrauktas dėl įrodymų trÅ«kumo. Å is faktas, nuteistojo manymu, laikytinas prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu faktu, tačiau pirmosios instancijos teismas jo neįvertino, todėl V. S. nepagrįstai nuteisė už nepilnametės išžaginimÄ .

Be to, nuteistasis nurodo, kad jis nesuvokė, jog negalima turėti tokios vaizdo medžiagos, kokiÄ turėjo, dėl tokių savo veiksmų jis gailisi. Atsižvelgiant į tai, kad jo asmenybė apibÅ«dinama labai gerai ir jis dėl savo veiksmų gailisi, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas už veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje, turėjo jam skirti mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatyta minimali bausmė. Be to, apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino byloje pareikÅ¡tus nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius ir priteisė atstovavimo iÅ¡laidas, nes mergaitėms savo veiksmais žalos nepadarė.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. Å . atstovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. iÅ¡teisintas pagal BK 151 straipsnio 2 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – V. S. pripažinti kaltu pagal BK 151 straipsnio 2 dalį arba pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį bei paskirti jam tam tikrÄ bausmę.

Nukentėjusiosios atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. veiksmuose nėra BK 151 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties. Kita vertus, atstovas pažymi, kad nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę saugo ne viena BK norma. Anot atstovo, tuo atveju, jeigu apygardos teismas sprendė, kad byloje nėra nepilnametės A. Š. privertimo lytiškai santykiauti požymių, tai tokiu atveju, buvo būtina spręsti, ar pastarojo veikoje nėra BK 1511 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. A. Š. pas V. S. namuose lankėsi tik tikėdamasi iš jo gauti materialinės ar kitokios naudos, o V. S. būtent tuo ir naudojosi.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. S. turi ypatingÄ lytinį potraukį nepilnametėms bei mažametėms mergaitėms, kuris pasireiÅ¡kia tiek jų tvirkinimu, tiek ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai (mergaitės), gaminimu ir netgi mažamečių mergaičių žaginimu. Pagal bylos duomenis A. Å . nuo V. S. tiesiogiai nebuvo visiÅ¡kai priklausoma. Ji gyveno su tėvais, kurie ja privalėjo rÅ«pintis. Tačiau, atstovo vertinimu, tam tikras jos priklausomumas nuo V. S. vis dėlto buvo. A. Å . gyveno nepasiturinčioje Å¡eimoje ir dažnai lankėsi pas kaimynystėje gyvenantį V. S., siekdama užsidirbti atlikdama namų ruoÅ¡os ar smulkius Å«kio darbus. Tai patvirtino ne tik pati A. Å ., V. S., bet ir byloje apklausti liudytojai. Pas V. S. lankėsi ir kitos nepilnametės ir netgi mažametės mergaitės, kurias jis, rodydamas didesnį dėmesį, gebėjo prisivilioti smulkiomis dovanėlėmis, iÅ¡kylomis, kad paskui vienaip ar kitaip galėtų tenkinti savo lytinę aistrÄ . Dėl tuometinio savo amžiaus (nepilnametystės), socialinės brandos trÅ«kumo, rodomo V. S. dėmesio bei teikiamos paramos tiek jai pačiai, tiek ir jos Å¡eimai, A. Å . akivaizdžiai jautėsi nuo V. S. priklausoma. V. S. intensyviai siekiant lytinio akto, prievarta nurengiant jÄ , pakluso V. S. siekiui prieÅ¡ savo valiÄ , negebėdama pasiprieÅ¡inti tiek dėl dalinio priklausomumo nuo jo, tiek ir dėl psichinės prievartos – grasinimo nebepadėti materialiai, tiek ir dėl baimės, kad daug už jÄ vyresnis ir stipresnis V. S. jos pasiprieÅ¡inimo atveju gali jÄ sumuÅ¡ti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad lytinę sueitį V. S. pasiekė pasinaudodamas, nors ir daliniu, tačiau akivaizdžiu A. Å . priklausomumu nuo jo ir psichine prievarta – baugindamas atsisakymo atveju neteikti jokios paramos jai ar jos Å¡eimai, o ne geranoriÅ¡ku nepilnametės sutikimu lytiÅ¡kai santykiauti.

Pirmosios instancijos teisme V. S. lytinių santykių su A. Å . nepaneigė. Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai ir nuosekliai tokių santykių buvimÄ patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Taigi, lytiniai santykiai tarp nuteistojo V. S. ir A. Å . buvo. Tai, kad A. Å . nereiÅ¡kė V. S. jokių turtinių pretenzijų, nepaneigia nustatytų santykių buvimo, tačiau paneigia bet kokį jos suinteresuotumÄ jį apkalbėti. Lytinių santykių metu A. Å . buvo tik 16–17 m. amžiaus nepilnametė. Å i aplinkybė, apelianto vertinimu, paneigia bet kokiÄ galimybę pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi lytinius santykius su vyresniu nei 50 m. amžiaus vyru ne dėl panaudotos prievartos, o savo valia.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog BK 151 straipsnio norma saugo asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę, t. y. laisvę savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir saugumÄ nuo bet kokios prievartos seksualiai bendraujant. Privertimui lytiÅ¡kai santykiauti kaip nusikalstamai veikai bÅ«dinga psichinė prievarta gali reikÅ¡tis įvairaus turinio grasinimais, taip pat ir grasinimu atskleisti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimo kitas asmuo bijo. Tokiu poveikiu siekiama palaužti kito asmens valiÄ , kad jis vienaip ar kitaip seksualiai patenkintų grasintojÄ . Nukentėjusiosios A. Å . atstovas tvirtina, kad Å¡ioje byloje nėra jokių abejonių, kad A. Å . negalėjo visiÅ¡kai laisva valia apsispręsti, ar turėti lytinius santykius su jai į senelius tinkančiu asmeniu, todėl yra pagrindas pripažinti, jog Å¡ie santykiai vyko tik pažeidus jos seksualinio apsisprendimo laisvę, o už tai kaltas asmuo privalo atsakyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios atstovo – atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios atstovo – patenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nukentėjusiosios A. Š. atstovo advokato V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal paduotus apeliacinius skundus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų. Juos vertindamas teismas nustatė V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Pripažindamas V. S. kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį, o iÅ¡teisindamas – pagal BK 151 straipsnio 2 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiosios R. S. išžaginimo)

Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. 2015 m. lapkričio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nenustatytoje vietoje, ir 2015 m. gruodžio 25 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvesdamas savo lytinį organÄ nukentėjusiajai mažametei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), į makÅ¡tį, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl jos amžiaus, lytiÅ¡kai su ja santykiavo. Tokiu bÅ«du V. S. išžagino mažametį asmenį.

Apeliantas V. S. skunde tvirtina, kad jis, nusimovęs kelnes iki kelių, savo lytinį organÄ - varpÄ tik prilietė prie mažametės R. lytinių organų – makÅ¡ties, nes siekė jai iÅ¡aiÅ¡kinti, iÅ¡ kur atsiranda vaikai. LytiÅ¡kai su mažamete R. S. santykiauti nesiekė ir varpos į jos makÅ¡tį nebuvo įvedęs. Tai, kad jis su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai nesantykiavo, patvirtina teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados, kurios patvirtina, jog nukentėjusiosios mergystės plėvės anatomija nepažeista. Å ie nuteistojo argumentai, nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl atmetami.

Nuteistasis teisingai nurodo, kad Valstybinio teismo medicinos ekspertizės centro Ekspertizės ir tyrimo departamento (duomenys neskelbtini) regioninio skyriaus 2016 m. kovo 31 d.–2016 m. balandžio 4 d. ekspertizės iÅ¡vadoje Nr. 73 konstatuota, jog R. S. mergystės plėvės anatomija nėra anksčiau pažeista ir jos mergystės plėvės anatomija neleidžia atlikti lytinį aktÄ , jos nepažeidus (t. 2, b. l. 151–152). Tačiau apeliantas yra neteisus manydamas, kad nustatyta aplinkybė pati savaime paneigia jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl mažamečio asmens išžaginimo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad išžaginimo nusikaltimas yra baigtas nuo lytinio akto pradžios. Fizinis ar psichinis smurtas ar kitoks atėmimas galimybės prieÅ¡intis, pavartotas siekiant lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ â€“ muÅ¡imas, sužalojimas, grasinimas tai padaryti, iÅ¡rengimas ir t.t. – yra pasikėsinimas išžaginti. Å iuo gi atveju nuteistasis nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto prieÅ¡ R. S., tačiau siekdamas santykiauti su mažamete, naudojosi tuo, kad ji dėl mažametystės buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir negalėjo suprasti su ja nuteistojo atliekamų veiksmų pavojingumo bei tinkamai pasiprieÅ¡inti. Naudodamasis mažametės pasitikėjimu, jis ne tik pasiekė, kad pastaroji nusirengtų, tačiau ir pats nusimovė kelnes ir savo lytinį organÄ kiÅ¡o į nukentėjusiosios makÅ¡tį. Taigi, nepaisant to, kaip V. S. pavyko tai padaryti, jis lytinį aktÄ pradėjo, realizuodamas BK 149 straipsnio 4 dalies sudėtį. Nors Valstybinio teismo medicinos ekspertizės centro Ekspertizės ir tyrimo departamento (duomenys neskelbtini) regioninio skyriaus 2016 m. kovo 31 d.–2016 m. balandžio 4 d. ekspertizės iÅ¡vadoje Nr. 73 konstatuota, kad R. S. mergystės plėvės anatomija nėra anksčiau pažeista (t. 2, b. l. 151–152), tačiau specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis, kurie Å¡ioje byloje patvirtina, jog inkriminuotu metu V. S., veikdamas prieÅ¡ mažametės valiÄ , su ja pradėjo lytinį aktÄ .

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios laikomas pradėtu nuo to momento, kai vyro varpa vedama į moters lytinius organus (kasacinės nutartys Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio akto pradžios, todėl pagrįstai sprendė, jog konkrečiu atveju abiem nuteistajam inkriminuotais atvejais – 2015 m. lapkričio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 25 d. – lytiniai aktai tarp V. S. ir R. S. buvo pradėti. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. S. išžagino R. S., prieÅ¡ingai, nei nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde, yra pagrįsta.

V. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis varpos į R. S. makÅ¡tį neįvedė, varpÄ užlenkė ir demonstratyviai nukentėjusiajai paaiÅ¡kino, jog, kai jo varpa įeis į jos makÅ¡tį, atsiras vaikai. Pirmosios instancijos teismas tyrė Å¡iÄ nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ ir jÄ motyvuotai atmetė, nes jÄ paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.

Seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai Å¡iose bylose – nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu, ir kuriems nepilnametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai.

Nagrinėjamu atveju tai, kad R. S. patyrė seksualinę prievartÄ , liudija pačios nukentėjusiosios, jos globėjos S. S., kuriai ji pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai, jų nurodytas aplinkybes papildo kratos metu pas V. S. rasti daiktiniai įrodymai, taip pat ir byloje pateiktos teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertų pateiktos iÅ¡vados. IÅ¡ nukentėjusiosios R. S. 2018 m. kovo 31 d. apklausos protokolo matyti, kad apklausiama mažametė parodė, jog svečiuojantis pas V. S., per 2015 m.

Kalėdas, jis lietė rankomis jos krÅ«tinę, bučiavo jai lÅ«pas. Po to jis jÄ užgulė ir įkiÅ¡o savo „kranelį“ jai į vidų. Jai labai skaudėjo, ji sakė, kad skauda ir su pagalve stÅ«mė V. Å¡alin. Mažametė Å¡ios apklausos metu taip pat patvirtino, kad toks atvejis buvo ir prieÅ¡ Kalėdas. Nukentėjusioji teigė, kad V. paguldė jÄ ant lovos, ant nugaros. JÄ bučiavo, lietė rankomis. Po to liepė jai liesti jo „kranelį“, bet ji nelietė, užsikiÅ¡o rankas už nugaros.

Tada jis įkiÅ¡o „kranelį“, jai į „putytę“ ir judėjo – įkiÅ¡davo ir iÅ¡traukdavo (t. 2, b. l. 133–135). Taigi, mergaitės nurodytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina lytinio santykiavimo požymius. Tai, kad V. S. savo varpÄ buvo įvedęs į R. S. makÅ¡tį taip pat patvirtina ir 2018 m. kovo 16 d. kratos pas nuteistÄ jį metu rastoje micro SD kortelėje San Disk ULTRA 8 GB esanti nuotrauka Nr. 1004, kurioje matyti nuteistojo varpa įvesta į nukentėjusiosios makÅ¡tį (t. 6, b. l.14, 21–22, t. 5, b. l. 86).

Kad Å¡ioje foto nuotraukoje atvaizduoti nuteistojo ir nukentėjusiosios R. S. lytiniai organai neneigia ir pats nuteistasis, pripažinęs, jog jis pats šį vaizdÄ fotografavo. Be to, nukentėjusios parodymai sutampa ir su liudytojos S. S. parodymais, kad jai nukentėjusioji pasakojo, jog V. S. ne kartÄ jÄ fotografavo nuogÄ , liepė gultis nuogai į lovÄ . Jo namuose jis jai bučiavo krÅ«tinę, lytinius organus, ne kartÄ jÄ iÅ¡prievartavo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės apie nukentėjusiosios R. S. patirtÄ seksualinę prievartÄ užfiksuotos ir 2016 m. balandžio 1 d. apžiÅ«ros protokole, kuris suraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) regiono valdybos (duomenys neskelbtini) nuovadoje peržiÅ«rėjus mažametės R.

S. apklausos vaizdo įraÅ¡Ä â€žMVI_8403“. Å iems duomenims neprieÅ¡tarauja ir parodymų patikrinimo metu nuteistojo nurodytos mažametės žaginimo aplinkybės.

Teisėjų kolegija, R. S. parodymus vertindama aptartų įrodymų kontekste, neturi pagrindo jais netikėti, nes jie yra realistiÅ¡ki, atitinkantys jos socialinę, psichologinę brandÄ , žodynÄ bei turimas žinias. Kita vertus, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų R. S. padidintÄ polinkį fantazuoti, meluoti ar norÄ nepagrįstai apkaltinti V. S. nusikaltimo padarymu. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės–teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 02.02-04/451/2017 nustatyta, kad R. S. pagal amžių ir psichikos iÅ¡sivystymo lygį geba suvokti bylai reikÅ¡mingų faktų iÅ¡orinius, daiktinius požymius, detales ir apie jas pateikti tinkamus parodymus. Jai nebÅ«dingas tyčinis melagingumas. Ä®vertinus tai, kad jos amžiaus vaikams plačiai nežinoma informacija apie seksualinių santykių detales, ekspertizės akte pateikta tikėtina iÅ¡vada, jog mergaitė kalba apie savo patirtÄ seksualinę prievartÄ (t. 2, b. l. 157–164). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad mažametės parodymams apie jos patirtÄ seksualinę prievartÄ ir jos nurodytoms įvykių aplinkybėms įtakos turėjo kiti asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad R. S., bÅ«dama 10 metų amžiaus, pagal tokiam amžiui bÅ«dingus individualius ypatumus, galėjo iÅ¡sigalvoti konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes: įvykių laikÄ , dalyvius ir jų veiksmus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti aptartų duomenų visetu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Jų pakako daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad V. S. 2015 m. lapkričio 22 d. automobilyje ir 2015 m. gruodžio 25 d. išžagino mažametę R. S..

Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinės policijos (duomenys neskelbtini) regiono valdybos (duomenys neskelbtini) nuovados pareigÅ«no 2018 m. kovo 14 d. nutarimu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl prieÅ¡ R. S. įvykdytos veikos dėl įrodymų trÅ«kumo (t. 2, b. l. 167–173). Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje V. S. buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl galimai jo 2015 m. lapkričio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 25 d. padarytų nusikaltimų, susijusių su asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, ar Å¡ioje valstybėje už tokio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ jis bÅ«tų pripažintas kaltu ir atlikęs jam paskirtÄ bausmę, ar atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo, kad bÅ«tų iÅ¡teisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais (BK 8 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinės policijos (duomenys neskelbtini) regiono valdybos (duomenys neskelbtini) nuovados pareigÅ«no 2018 m. kovo 14 d. nutarimÄ vertinti, kaip turinį prejudicinę galiÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Bylos duomenimis, V. S. 2015 m. lapkričio 22 d. R. S. išžagino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, o 2015 m. gruodžio 25 d. veikÄ jis įvykdė savo namuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje. Taigi, V. S. jam inkriminuotas veikas pradėjo ir baigė Lietuvoje. Todėl jo baudžiamajai atsakomybei taikytinos Lietuvos Respublikoje galiojančio baudžiamojo įstatymo nuostatos. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad netgi nustačius, jog V. S. nusikalto užsienio valstybėje, jam turėtų bÅ«ti taikytinos BK 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Be to, BK 5 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas koreliuoja su BK 8 straipsnio 3 dalimi, kuria remiantis Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo, užsienyje padarę vienÄ ar kelis nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso tam tikruose straipsniuose, įskaitant, bet neapsiribojant, ir 149 straipsnyje, baudžiami nepaisant to, ar už padarytÄ veikÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Todėl, apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, V. S. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nei bendrųjų, nei specialiųjų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas teisingai V. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir pagrįstai jį nuteisė už mažametės R. S. išžaginimÄ .

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 1 dalį

IÅ¡ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo jam paskirtomis bausmėmis pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ esmės nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad jis atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniu ir jog jis kaltas dėl disponavimo audiovizualiniais pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, patikrina apskųstÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį faktiniu bei teisiniu aspektais ir dėl V. S. nuteisimo pagal 153 straipsnio 1 dalį bei BK 309 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis V. S., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, mano, kad jo kaltės tvirkinus nepilnametes mergaites G. Š., R. S. ir A. V. nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, V. S. pripažinęs kaltu tvirkinus jaunesnes negu Å¡eÅ¡iolikos metų mergaites, padarė bylos faktiniais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia nukentėjusiųjų G. Å ., R. S. ir A. V. parodymai, kuriuose jos tvirtino, kad V. S. lietė jų intymias kÅ«no vietas, liepė nusirengti, persirengti jo akivaizdoje, jas nuogas fotografavo. Tokius nukentėjusiųjų parodymus neabejotinai patvirtina ir teismo iÅ¡tirti kratos metu pas V. S. gyvenamojoje vietoje CD, SD, Micro SD, USB laikmenose rastos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateiktos nuotraukos bei vaizdo įraÅ¡as.

Apeliantas neneigia fotografavęs ir filmavęs nuogas nukentėjusiÄ sias, tačiau teigia tai daręs savo poreikiams, nuotraukų montažams, o mergaitės tai daryti sutiko ir pačios pozavo. Tokie nuteistojo aiÅ¡kinimai nepaneigia jo kaltės tvirkinus jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenį. BK 153 straipsnio 1 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija XII–776) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali bÅ«ti kaltininko seksualiniai veiksmai, gaÅ¡lavimas prieÅ¡ vaikÄ , siekiant sukelti susijaudinimÄ , dirginant savo lytinius organus ar kitas kÅ«no dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali bÅ«ti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ , demonstruojant pornografijÄ , pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimÄ arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimÄ ir kitokiais bÅ«dais (kasacinė nutartis Nr. 2K-625/2013).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis, liesdamas mergaičių intymias kÅ«no vietas, jas fotografuodamas ir filmuodamas nuogas, fotografuodamas jų lytinius organus, rodydamas savo lytinį organÄ ir realiai demonstruodamas vyro ir moters sueitį, neabejotinai sukėlė jų lytinį susijaudinimÄ ir per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis. Tai, kad mergaitės, kaip nurodo apeliantas, pačios pozavo ir sutiko fotografuotis / filmuotis, patvirtina tik faktÄ , jog nuteistasis pasinaudojo jų bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jų mažametystės, o dėl tokios bÅ«senos jos negalėjo suvokti su jomis atliekamų nuteistojo nusikalstamų veiksmų pavojingumo.

BK 153 straipsnyje numatyta veika gina jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus. Byloje neabejotinai nustatyta, kad V. S. tvirkinamieji veiksmai sukėlė per ankstyvÄ mergaičių domėjimÄ si lytiniais santykiais. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis mergaites fotografavo ir filmavo savo asmeniniams poreikiams, nepaneigia jo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad V. S. buvo žinomas mergaičių amžius, taip pat įvertinusi jo atliktų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ , neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis nesuvokė daromos veikos pavojingo pobÅ«džio. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis, bÅ«damas suaugęs, normaliai protiÅ¡kai iÅ¡sivystęs, turintis pakankamai gyvenimo patirties, profesinį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , pateikdamas vulgaraus turinio siÅ«lymÄ mergaitėms apsinuoginti, fotografuodamas jas ir jų lytinius organus, glostydamas, liesdamas jų intymias kÅ«no vietas, rodydamas savo lytinį organÄ , suprato atliekantis tvirkinamuosius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Tam neprieštarauja liudytojos N. V. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ji nepastebėjo dukros A. V. elgesio pasikeitimų (t. 8, b. l. 75–77). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pasekmės nėra būtinasis aptariamo nusikaltimo objektyviosios pusės sudėties požymis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Tai reiškia, kad jis laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio šio nusikaltimo subjektui – jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui.

Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Todėl bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. S. veiksmus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 18 d. savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir savo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, fotografuodamas ir filmuodamas skaitmeniniu fotoaparatu „NICON DIGITAL Camera D3200“ bei kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu nuogas mažametes A. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), bei jos lytinius organus, pagamino 148 audiovizualinius pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Tokiu bÅ«du jis pagamino ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nurodytomis aplinkybėmis pagaminęs 148 audiovizualinius pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, tačiau tvirtina, kad jis nesuvokė, jog negalima turėti tokios medžiagos. Tokie nuteistojo aiškinimai prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-287-697/2017 ir kt.).

Atsižvelgusi į byloje nustatytų įvykių eigÄ , V. S. iÅ¡skirtinį domėjimÄ si vien tik mažametėmis, pilnametystės nesulaukusiomis mergaitėmis, jo panaudotų veiksmų sistemingumÄ (nuteistasis veikė nuo 2014 m. vasaros iki 2018 m. vasario 18 d.), kryptingumÄ (veiksmus, pažeidžiančius vaikų seksualinio apsisprendimo neliečiamumÄ , jis atliko prieÅ¡ tris mažametes mergaites, kurios gyveno socialiai pažeidžiamose Å¡eimose), intensyvumÄ (mergaites fotografavo, filmavo ir lietė ne vienÄ kartÄ ; pagamino iÅ¡ viso 148 audiovizualinius dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas), jų pobÅ«dį (pornografinio pobÅ«džio), priemones, kurių jis ėmėsi įgyvendindamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ (mergaites sudomindavo žaislais, vaišėmis, saldainiais, drabužių pirkimu, važiavimu prie jÅ«ros, kvietimu padėti Å«kyje ir pan.), taip pat turėjimÄ priemonių, leidžiančių pagaminti audiovizualinius dalykus ir juos saugoti (fotografavo skaitmeniniais įrenginiais, o nuotraukas ir video įraÅ¡us saugodavo CD, SD, Micro SD ir USB laikmenose), teisėjų kolegija atmeta nuteistojo versijÄ , kad jis, fotografuodamas ir filmuodamas nuogas mergaites bei jų lytinius organus, nesuvokė tokių veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. S., bÅ«damas normaliai protiÅ¡kai iÅ¡sivystęs ir turintis pakankamai gyvenimo patirties, neabejotinai suprato, jog gamina ir laiko pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, ir taip norėjo veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokia V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija Nr. XII–776).

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 151 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiosios A. Š.)

BK 151 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII–1963) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas grasindamas panaudoti smurtÄ , panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė nepilnametį asmenį lytiÅ¡kai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrÄ su kaltininku ar kitu asmeniu.

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011–2013 metų laikotarpiu savo namuose, prieÅ¡ tuo metu buvusiÄ nepilnametę A. Å . panaudodamas psichologinę prievartÄ : grasindamas nutraukti teikiamÄ finansinę pagalbÄ motinai L. Å ., su kuria gyveno nukentėjusioji, privertė jÄ su juo lytiÅ¡kai santykiauti, t. y. tokiais veiksmais jis padarė veikÄ , numatytÄ BK 151 straipsnio 2 dalyje.

Apskųstuoju teismo nuosprendžiu V. S. dėl kaltinimų privertus A. Š. su juo lytiškai santykiauti išteisintas, nenustačius jo veiksmuose BK 151 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios A. Š. atstovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir tvirtina, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji lytinių santykių su nuteistuoju A. S. nepasirinko laisva valia, o tai ji darė dėl dalinio priklausomumo nuo pastarojo ir jo grasinimų materialiai nepadėti jos šeimai. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti bylos faktiniais duomenimis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kuriÄ sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako. Teisėjų kolegijos manymu, konkrečiu atveju V. S. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 151 straipsnio 2 dalį nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų. V. S. veiksmuose, tenkinant lytinę aistrÄ su A. Å ., nepasitvirtino BK 151 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti objektyviosios pusės požymiai. Ikiteisminio tyrimo surinktų ir pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka patikrintų faktinių duomenų nepakanka pagrįsti, kad A. Å . sutiko lytiÅ¡kai santykiauti su V. S. dėl prieÅ¡ jÄ panaudotos psichinės prievartos arba jos materialinio priklausomumo.

BK 151 straipsnis saugo asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę, t. y. laisvę savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir saugumÄ nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime. Privertimui lytiÅ¡kai santykiauti, kaip nusikalstamai veikai, bÅ«dinga psichinė prievarta gali reikÅ¡tis įvairaus turinio grasinimais: grasinimais fiziniu smurtu, turtinės žalos padarymu, tam tikros informacijos paskelbimu, įvairiais kitais nemalonumais, kurių gali bijoti nukentėjusysis. Tokiu poveikiu siekiama palaužti kito asmens valiÄ , kad jis vienaip ar kitaip seksualiai patenkintų grasintojÄ .

Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nei patvirtino, nei paneigė turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiÄ ja A. Å ., tačiau nuosekliai neigė jų prievartinį pobÅ«dį. Tuo tarpu, nukentėjusioji A. Å . tvirtino, kad dėl grasinimų neteikti jos motinai L. Å . materialinės pagalbos, buvo paveiktas jos laisvas apsisprendimas lytiÅ¡kai santykiauti su V. S.. Tokių nukentėjusios parodymų apie prievartinius lytinius santykius su nuteistuoju nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Teismo posėdyje apklausima L.

Å . paneigė, kad kaimynas V. S. materialiai rėmė jos Å¡eimÄ . Ji parodė, kad nuteistasis jokios finansinės paramos jai neteikė, nes tiek ji, tiek jos vyras dirbo ir jie pragyveno iÅ¡ savo darbinių pajamų. A. ir G., t. y. dukros, turėdavo tiek pinigų, kiek ji joms duodavo, o taip pat, kiek joms V. sumokėdavo už darbÄ : po 1–2 Lt (t. 8, b. l. 48–51). Byloje nenustatytas ir pačios nukentėjusios materialinis priklausomumas nuo nuteistojo. Pirmosios instancijos teisme A. Å . patvirtino, kad jai nuteistasis nieko nėra nupirkęs, jis jai už tai, kad ji su juo mylėjosi, pinigų nemokėjo, o kai jis jÄ kur nors veždavo, ji pati mokėdavo už kurÄ (t. 8, b. l. 58–59).

Taigi, byloje nenustačius A. Å . Å¡eimos, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios materialinio priklausomumo nuo V. S., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytu poveikiu buvo palaužta A. Å . laisva valia pasirinkti seksualinį partnerį ir saugumÄ nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime. Be to, nors apklausiama teisme A. Å . teigė bijojusi V. S., tačiau teismo posėdyje negalėjo paaiÅ¡kinti, kokie konkrečiai V. S. veiksmai jÄ baugino, ir nenurodė, kad pas kaimynÄ V.

S. lankydavosi ne savo noru. Byloje nėra duomenų, kad V. S. bÅ«tų apibÅ«dinamas kaip agresyvus asmuo, kurio bÅ«tų gyvenvietėje bijomasi. PrieÅ¡ingai, byloje liudytojais apklausti nuteistojo kaimynai, taip pat ir pačios nukentėjusios motina L. Å ., V. S. apibÅ«dino kaip ramų ir neatsisakantį padėti žmogų. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, kad V. S. visada padėdavo ir paveždavo ten, kur jai reikėdavo. Tam neprieÅ¡tarauja ir V. S. parodymai, kad jis A., jai praÅ¡ant, parveždavo iÅ¡ visur ir ji, slėpdamasi nuo motinos, savo valia bÅ«davo pas jį.

Nors byloje nustatyti nuteistojo V. S. santykiai su nepilnamete A. Å . neatitinka visuomenėje priimtų geros moralės ir elgesio kriterijų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad jie pagrįsti prievarta ir baime, t. y. nusikalstami. Vien tik nukentėjusios atstovo subjektyvus manymas, kad A. Å . laisva valia negalėjo apsispręsti lytiniams santykiams su žymiai už jÄ vyresniu V. S., nepagrindžia fakto, jog seksualiniai santykiai tarp jų vyko pažeidus seksualinio apsisprendimo laisvę, ir tai įrodo V.

S. kaltę padarius BK 151 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ .

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali bÅ«ti preziumuojama. Ji nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2013). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. S. pagal BK 151 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino pagrįstai, nes jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį

BK 1511 straipsnio 2 dalyje (2010 m. liepos 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI–989) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas lytiÅ¡kai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu asmeniu pasiÅ«lęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių. Kaip konstatuota pirmiau, byloje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios materialinės priklausomybės nuo nuteistojo. Nukentėjusioji A. Å . pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad už lytinius santykius su nuteistuoju V. S. jai žadėjo suteikti, suteikė pinigų ar kitokios formos atlygį. Ji neabejotinai tvirtino, kad jokio piniginio atlygio už mylėjimÄ si su V. S. negavo. Nors nuteistasis tvirtino, kad jis, A. Å . papraÅ¡ius, jÄ parveždavo iÅ¡ Å¡okių, tačiau pastaroji tvirtino, jog pati susimokėdavo už kurÄ ir Å¡ių jo veiksmų su atsiskaitymu už lytinius santykius nesiejo. Todėl pirmosios instancijos teismas, V. S. veiksmuose nenustatęs nepilnametės nukentėjusiosios atlygintino lytinio santykiavimo požymių, neturėjo pagrindo spręsti, kad nuteistojo veikoje yra BK 1511 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.

Dėl V. S. paskirtų bausmių

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra per griežtos, todėl prašo jas sušvelninti. Toks prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

BK 153 straipsnio 1 dalies (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija Nr. XII–776) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Už BK 309 straipsnio 2 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija Nr. XII–776) įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas taip pat numatė alternatyvias bausmes: baudÄ ir laisvės atėmimÄ iki 4 metų. Teisėjų kolegijos manymu, apygardos teismas, įvertinęs visas V. S. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, už veikų, numatytų nurodytuose baudžiamojo įstatymuose, padarymÄ parinko tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmes.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. S. skirtinas bausmes už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, be pagrindo neįvertino, jog jis gailisi dėl padarytų veikų ir tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokie apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja bylos faktiniams duomenims. Tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė bÅ«tų pripažinta kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia, bÅ«tina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje paminėtų momentų nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu V. S. prisipažino tik fotografavęs ir filmavęs mergaites, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, neigė esmines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas teisinei padarytų veikų kvalifikacijai bei jų teisiniam įvertinimui: neigė tvirkinęs mergaites ir jas savo iniciatyva nuogas fotografavęs. Teigdamas, kad mažametes mergaites fotografavo jų praÅ¡ymu, jog turėjo negatyvus, o nebuvo padaręs nuotraukų, V. S. tokiu bÅ«du menkina savo atliktus veiksmus ir siekia suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Be to, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme V. S. žodžiu neiÅ¡reiÅ¡kė, kad jis pripažįsta kaltę padarius baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nenustatydamas BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai taikė šį baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pirmosios instancijos teismas įvertino V. S. padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Nuteistasis, be dviejų labai sunkių nusikaltimų, padarė ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus prieÅ¡ mažamečius. V. S. dirba ir gauna pajamas iÅ¡ asmeninio Å«kio, neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eisimo taisyklių pažeidimÄ (t. 6, b. l. 126). Jis psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas, psichiÅ¡kai sveikas (t. 6, b. l. 52, 121). V. S. kaimynų apibÅ«dinamas kaip ramus, paslaugus, visada padedantis, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis žmogus.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam bausmes: pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl G. Å . tvirkinimo) – laisvės atėmimÄ 2 metams (bausmę, mažesnę už sankcijoje nustatytÄ vidurkį, kurį sudaro 2,5 metų), pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. ir A. V. tvirkinimo) – po 3 metus laisvės atėmimo (bausmes, kiek didesnes už sankcijoje nustatytÄ vidurkį), o pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimÄ 1 metams (bausmę, mažesnę už sankcijoje nustatytÄ vidurkį, kurį sudaro 2 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės atitinka V. S. padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį (apysunkės veikos), mastÄ (nuteistasis tvirkinamuosius veiksmus atliko prieÅ¡ tris mažametes mergaites ir iÅ¡ viso pagamino 148 audiovizualinius pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas), nuteistojo asmenybę bei bausmei keliamÄ paskirtį (BK 41 straipsnis). Konkrečiu atveju V. S. nusikalstamai veikė prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės mažamečius asmenis. Tai rodo jo veiksmų didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Taigi, apibendrinus visas aptartas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad apygardos teismo nuteistajam pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtosios bausmės yra per griežtos. Todėl jas dar labiau suÅ¡velninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija dydžio bausmių, paskirtų už BK 149 straipsnyje 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija, vertindama V. S. apeliacinio skundo turinį, Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir jo nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes, V. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja tiek, kad už nurodytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, tikrai nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti, turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieÅ¡ patirtÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiÅ¡kiniai.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai R. S. priteistas 8 000 Eur, o nukentėjusiajai A. V. – 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jų patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo nuteistasis skunde, dėl jo nusikalstamų veiksmų žala nukentėjusioms mažametėms mergaitėms buvo padaryta. Nuteistojo padarytomis, BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis, nusikalstamomis veikomis buvo pasikėsinta į vienus svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių – normalų vaiko vystymÄ si, jo laisvę, neliečiamybę, o taip pat visuomenės dorovę, visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms R. S. ir A. V. iÅ¡ nuteistojo V. S. priteistinos neturtinės žalos dydžius, teisingai nurodė, kad jos patyrė seksualinę prievartÄ . Nors byloje nėra duomenų, kad dėl V. S. nusikalstamų veiksmų R. S. ir A. V. buvo padaryta esminė įtaka jų psichologinei bÅ«senai, jog jų patirtos psichologinės traumos pasekmės yra neatstatomos, tačiau apygardos teismas pagrįstai įvertino, kad dėl prieÅ¡ jas atliktų neteisėtų apelianto veiksmų, jos neabejotinai patyrė stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nesaugumo jausmÄ , o R. S. – ir fizinį skausmÄ . Nukentėjusiosios, bÅ«damos mažametės, negalėjo visiÅ¡kai suvokti nuteistojo prieÅ¡ jas atliekamų veiksmų pavojingumo, todėl pasekmės, joms bręstant, gali iÅ¡ryÅ¡kėti ateityje. Byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, nustatydamas atlygintinus neturtinės žalos dydžius, neužtikrino prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiųjų ir nuteistojo – pusiausvyros. Nuteistasis turi nekilnojamÄ jį turtÄ , iki suėmimo dirbo ir gavo pajamų iÅ¡ asmeninio Å«kio. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo turtinė padėtis sunki.

V. S. nusikalstami veiksmai prieÅ¡ mažametes tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ : nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d., t. y. nuteistasis veikė sistemingai. Nusikalstamų veiksmų atlikimo metu nukentėjusioji R. S. buvo sulaukusi 10 metų, o A. V. – 8 metų amžiaus. V. S. R. S. išžagino du kartus. Be to, 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 8 d., 2015 m. lapkričio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 25 d. prieÅ¡ jÄ atliko tvirkinamuosius veiksmus: ne mažiau kaip kartÄ filmavo, ne mažiau kaip tris kartus fotografo jÄ nuogÄ , jos lytinius organus, ne mažiau kaip du kartus fotografavo savo varpÄ prie jos makÅ¡ties ir įkišęs į jos lytinius organus, lietė ranka jos lytines lÅ«pas, Å¡launis, tarpkojį. V. S. 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. vasario 18 d. ne mažiau kaip keturis kartus fotografavo nuogÄ A. V., sulaukusiÄ vos 8 metų, ir jos lytinius organus. Pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiųjų bÅ«kle dėl jų amžiaus, iÅ¡ viso per nurodytÄ laikotarpį V. S. pagamino 148 audiovizualinius pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai R. S. priteisti 8 000 Eur, o A. V. – 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimai yra adekvatÅ«s nuteistojo prieÅ¡ mažametes padarytoms tyčinėms nusikalstamoms veikoms. Juos dar labiau sumažinti teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteisti neturtinės žalos dydžiai neprieÅ¡tarauja ir formuojamai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-576-699/2015, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-176-693/2017, Nr. 2K-176-693/2017 ir kt.). Todėl apelianto praÅ¡ymai atmesti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius arba sumažinti nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinę žalÄ netenkintini.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosioms antrinę teisinę pagalbÄ teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius. Valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiosioms, patyrė: dėl G. Å . atstovavimo – 595,55 Eur, dėl A. Å . – 401,21 Eur, dėl R. S. ir A. V. – 535,25 Eur (t. 8, b. l. 103–105).

Apeliaciniame skunde nuteistasis pareiÅ¡kė du alternatyvius praÅ¡ymus: atmesti valstybės praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo priteisti dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms patirtas iÅ¡laidas arba sumažinti jų dydį. Apelianto praÅ¡ymas nepriteisti valstybės patirtų proceso iÅ¡laidų yra siejamas su tuo, kad jis neatliko Å¡ioje byloje jam inkriminuotų veiksmų. Kaip konstatuota pirmiau Å¡ioje nutartyje, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. S. išžagino mažametį asmenį, tvirkino jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus asmenį ir disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, pagrįsta. Todėl teisėjų kolegija V. S. praÅ¡ymÄ nepriteisti iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiųjų G. Å ., R. S. ir A. V. atstovavimÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, V. S. pagrįstai iÅ¡teisinęs pagal BK 151 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiosios A. Å . privertimo lytiÅ¡kai santykiauti, be pagrindo iÅ¡ jo priteisė valstybės patirtas iÅ¡laidas – 401,25 Eur – dėl jos atstovavimo. Todėl nuteistojo praÅ¡ymas nepriteisti iÅ¡laidų, patirtų dėl A. Å . atstovavimo, tenkintinas ir Å¡i apskųstojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu.

BylÄ nagrinėjantis teismas gali nuspręsti neiÅ¡ieÅ¡koti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.). Tačiau konkrečiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį (valstybės paskirti nukentėjusiųjų G. Å ., R. S. ir A. V. atstovai rengė procesinius dokumentus ir jų interesams atstovavo teismo posėdžiuose), proceso trukmę (bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme truko apie 2 metus), neturi pagrindo konstatuoti, kad valstybės patirta ir pirmosios instancijos teismo priteista už kiekvienos nukentėjusiosios atstovavimÄ iÅ¡laidų suma yra neprotinga ir neadekvati nuteistojo turtinei padėčiai (iki suėmimo nuteistasis dirbo ir turi Å«kį). Pirmosios instancijos teismo priteistų proceso iÅ¡laidų sumos yra realios ir pagrįstos. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusiosioms pagalba bÅ«tų teikę jų pasirinkti advokatai pagal teisinių paslaugų sutartis, maksimali rekomenduotina priteistina patirtų iÅ¡laidų suma pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio bÅ«tų buvusi apie 10 kartų didesnė, nes rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (rekomendacijų 7 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ V. S. valstybei priteista 401,25 Eur (keturi Å¡imtai vienas euras ir 25 ct) proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiosios A. Å . atstovavimÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nukentėjusiosios A. Å . atstovo advokato V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Ernesta Montvidienė

Regina Pocienė

Linas Žukauskas