63582b9a-e671-4ae9-aeb3-e64afb569f18 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-565-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės GasiÅ«nienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama sumažinti jos ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. birželio 15 d. sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. S-578 (toliau – ir sutartis) nustatytÄ delspinigių dydį, nes netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės), o prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, ir skaičiuoti jas ne nuo sutartyje nurodytos sumos, o nuo laiku neatliktų darbų vertės; sumažinus delspinigius iki 863,90 Eur, pripažinti dalinį prievolės įskaitymÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. atsakovė vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A11 Å iauliai–Palanga ruožo nuo 2,65 iki 5,49 km rekonstravimo projektavimo, projekto vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo, taip pat ruožų nuo 26,50 iki 27,50 km ir nuo 38,80 iki 45,50 km paprastojo remonto projektavimo, projekto vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo (toliau – ir pirkimas). IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, todėl 2016 m. birželio 15 d. su ja buvo sudaryta sutartis dėl valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A11 Å iauliai–Palanga ruožo nuo 2,65 iki 5,49 km rekonstravimo.

Pagal sutarties sÄ lygas, darbai turėjo bÅ«ti baigti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo datos. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad rangovei (ieÅ¡kovei) neužbaigus darbų sutartyje nustatytu laiku ir neįgijus teisės pratęsti terminÄ , neužbaigus darbų per pratęstÄ terminÄ ar nesilaikius grafike nurodytų darbų atlikimo terminų, jai kyla pareiga mokėti užsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , skaičiuojamus nuo visos sutarties sumos, ir atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos.

3. Vykdant sutartį, iškilo poreikis atlikti papildomus darbus, todėl 2017 m. spalio 13 d. dvišaliu susitarimu Nr. 1 (toliau – ir susitarimas) sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau ieškovė neužbaigė visų darbų iki nurodytos datos. Atsakovė 2018 m. sausio 10 d. raštu informavo ieškovę, kad už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (33 dienas) apskaičiavo 69 364,40 Eur delspinigių. Ieškovei nesutikus su atsakovės apskaičiuotais delspinigiais, atsakovė, įvertinusi jos pastangas įvykdyti sutartį iki žiemos technologinės pertraukos, sutrumpino netesybų skaičiavimo laikotarpį ir skaičiavo jas už laikotarpį, kai darbai faktiškai nebuvo įvykdyti (nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.). Už 15 dienų laikotarpį atsakovė apskaičiavo 31 529,27 Eur delspinigių.

4. IeÅ¡kovės vertinimu, netesybos yra neprotingai didelės. Nors ieÅ¡kovė tik 15 dienų pavėlavo atlikti darbus, kurių vertė sudaro 192 573,90 Eur, atsakovė skaičiavo 0,03 proc. netesybas nuo visos sutarties vertės (7 006 505 Eur), todėl kiekvienÄ dienÄ mokėtina delspinigių suma sudaro 2 101,95 Eur. Tokio dydžio netesybos virÅ¡ija atsakovės realiai patirtus nuostolius. Laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė pavėlavo atlikti darbus, prievolė jau buvo iÅ¡ dalies įvykdyta. IeÅ¡kovė laiku atliko net 97,26 proc. pagal sutartį numatytų atlikti darbų, o termino atlikti kitus darbus praleidimÄ sÄ lygojo objektyvios aplinkybės (poreikis atlikti papildomus darbus, blogos oro sÄ lygos ir pan.). Nors ir nežymiai vėluodama, ieÅ¡kovė įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ sutrumpintÄ 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovė skaičiavo nuo 2018 m. sausio 10 d., kai ji raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę apie apskaičiuotus 69 364,40 Eur delspinigius. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, gavusi minėtÄ atsakovės raÅ¡tÄ , bandė iÅ¡spręsti ginÄÄ neteismine tvarka ir prašė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti jÄ nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymÄ .

Atsakovė, atsižvelgusi į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , 2018 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu informavo jÄ , kad sumažino mokėtinų delspinigių sumÄ . Tik gavusi šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė suvokė, kad ji nebus atleista nuo visų delspinigių mokėjimo ir delspinigiai nebus sumažinti tiek, kiek ji prašė. Taigi, 2018 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovė sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Å¡ios dienos.

Ieškinys dėl delspinigių sumažinimo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

7. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nepasinaudojo teise pareikalauti delspinigių už tarpinio sutarties vykdymo termino (projektavimo darbų termino) pažeidimÄ , neturi įtakos delspinigių už pagrindinės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ skaičiavimui ar mažinimui. Teismas taip pat nelaikė pagrįstu atsakovės teiginį, esÄ ji turėjo teisę skaičiuoti delspinigius iki 2018 m. sausio 26 d., kai buvo pasiraÅ¡ytas darbų perdavimo aktas. Atsakovė neginčija, kad ieÅ¡kovė informavo jÄ apie rangos darbų pabaigÄ 2017 m. gruodžio 13 d., todėl pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, ji turėjo pareigÄ nedelsdama priimti atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, kodėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas tik 2018 m. sausio 26 d., todėl nėra pagrindo vertinti, kad šį aktÄ buvo delsiama pasiraÅ¡yti tik dėl ieÅ¡kovės kaltės.

8. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo pažeistas dėl nepalankių oro sÄ lygų ir kitų objektyvių aplinkybių, paaiÅ¡kėjusių sutarties vykdymo metu. Å alys, sudarydamos susitarimÄ , pripažino, kad sutartis dėl objektyvių aplinkybių negalės bÅ«ti įvykdyta laiku ir pratęsė jos įvykdymo terminÄ iki 2017 m. lapkričio 28 d. Byloje nėra duomenų, dėl kokių aplinkybių ieÅ¡kovė praleido papildomai nustatytÄ sutarties įvykdymo terminÄ . IeÅ¡kovės nurodytos termino praleisimo priežastys (poreikis atlikti papildomus darbus, projektavimo darbų terminų pavėlavimas ir pan.), atsiradusios prieÅ¡ tai, kai buvo nustatytas papildomas terminas, neturėjo įtakos Å¡io papildomo termino pažeidimui. IeÅ¡kovė yra savo srities profesionalė, todėl galėjo objektyviai įvertinti faktinę situacijÄ ir derėtis, kad jai bÅ«tų suteiktas ilgesnis terminas papildomiems darbams atlikti.

9. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas mažinti delspinigius iki 863,90 Eur vien dėl to, kad ieÅ¡kovei praleidus terminÄ , didelė dalis sutartinių įsipareigojimų jau buvo įvykdyta, paneigia sutartinės atsakomybės principÄ . Nors neįvykdytų darbų vertė sudarė tik 192 573,90 Eur, ieÅ¡kovei praleidus Å¡ių darbų atlikimo terminÄ , atsakovei nebuvo perduoti visi įvykdyti darbai, kurių vertė yra 7 006 505 Eur ir ji negalėjo pradėti eksploatuoti viso sutarties objekto.

10. Teismas nurodė, kad 31 529,27 Eur delspinigiai, kuriuos atsakovė apskaičiavo už 15 dienų, kai ieÅ¡kovė realiai pavėlavo perduoti atliktus darbus, sudaro 0,44 proc. visos sutarties sumos. Atsižvelgiant į sutarties pobÅ«dį (vieÅ¡ojo pirkimo sutartis) ir mastÄ , tokio dydžio delspinigiai nėra pernelyg dideli.

11. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , esÄ atsakovė nepatyrė jokių realių nuostolių. Atsakovė nurodė, kad per 15 dienų, kai ieÅ¡kovė vėlavo pabaigti rekonstrukcijos darbus, o kartu ir paÅ¡alinti eismo ribojimus, lengvaisiais automobiliais besinaudojantys asmenys patyrė 14 712,47 Eur nuostolių, autobusais besinaudojantys asmenys – 1 708,53 Eur nuostolių, sunkiasvoriu transportu besinaudojantys asmenys – 657,01 Eur nuostolių. VieÅ¡ai paskelbtais duomenimis pagrįstas atsakovės nuostolių apskaičiavimas yra pakankamas ieÅ¡kovės argumentui, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Atsakovės atlikti skaičiavimai nepagrindžia, kad jos tikėtini nuostoliai sudaro 17 078,01 Eur. Vidutiniai metiniai paros eismo intensyvumo duomenys neatspindi realaus transporto srauto konkrečiu laiku (2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 13 d.) ar realaus vidutinio transporto judėjimo greičio.

Tik nustačius tikslų eismo intensyvumÄ tiriamame kelio ruože ir eismo intensyvumo perskaičiavimo koeficientus bÅ«tų galima apskaičiuoti tikrÄ jį paros eismo intensyvumÄ Å¡ioje kelio atkarpoje. IÅ¡ atsakovės pateiktų paaiÅ¡kinimų nėra aiÅ¡ku, ar pateikti apskaičiavimai yra susiję tik su konkrečia kelio atkarpa, kaip paaiÅ¡kino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, ar su visu rekonstruoto kelio A11 Å iauliai–Palanga ruožu nuo 2,65 km iki 5,49 km, kaip nurodoma jos triplike.

Atsakovė deklaravo, kad nuostoliai susidarė dėl greičio ribojimo ir keliu besinaudojančių asmenų padidėjusių laiko sÄ naudų įveikiant tÄ patį atstumÄ , tačiau nėra pagrindo teigti, kad vien tik dėl greičio ribojimo visi atsakovės nurodyti eismo dalyviai (9 467 vnt.) rekonstruojamÄ kelio ruožo atkarpÄ Ä¯veikė lėčiau negu jie tai bÅ«tų padarę nesant ribojimo. Automobilio važiavimo faktinis greitis priklauso nuo daugelio faktorių (transporto priemonės techninės charakteristikos, oro sÄ lygų ir pan.). 12.2.

Nors byloje dėl nuostolių mažinimo svarbu ne tik nustatyti nuostolių faktÄ , bet ir įvertinti jų santykį su netesybomis, atsakovė neįrodė, o teismas neįvertino, ar apskaičiuoti 31 529,27 Eur delspinigiai yra protingi palyginus su ieÅ¡kovės deklaruotais 17 078,01 Eur nuostoliais. Atsakovės priskaičiuotos netesybos turėjo bÅ«ti sumažintos bent jau iki 17 078,01 Eur. 12.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prievolė buvo iÅ¡ dalies įvykdyta, taip pat nepagrįstai nurodė, kad dėl neatliktų darbų, kurių vertė yra tik 192 573,90 Eur, atsakovei nebuvo perduoti visi įvykdyti rangos darbai, kurių bendra vertė siekia 7 006 505 Eur.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, kad ginčo kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2017 m. gruodžio 13 d., tačiau visi pagrindiniai kelio rekonstravimo darbai buvo užbaigti ir perduoti užsakovei dar iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir darbų rezultatas faktiÅ¡kai jau buvo naudojamas (rekonstruota kelio atkarpa nuolat vyko transporto eismas). 12.4. Sutartyje buvo nurodyta, kad darbai turi bÅ«ti atlikti per 13 mėn. Susitarimu Å¡is terminas buvo pratęstas dar 1 mėn. IeÅ¡kovė praleido terminÄ tik 15 dienų, tai sudaro tik 3,5 proc. viso termino.

Laiku neįvykdytos prievolės dalies vertė sudaro mažiau nei 3 proc. sutarties kainos. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrįsta teigti, kad 0,03 proc. delspinigiai už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ arba 10,95 proc. per metus, yra ne per dideli palyginus su laiku neįvykdyta prievolės dalimi ar uždelstu prievolės vykdymo laiku. 12.5. Kilus poreikiui atlikti papildomus darbus sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas. Nors atsakovė, sudarydama susitarimÄ , pripažino, kad turi bÅ«ti atlikti papildomi darbai, ji neįsigijo Å¡ių darbų ir jų neapmokėjo, todėl dėl papildomų darbų atsiradusiÄ finansinę naÅ¡tÄ prisiėmė ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė atliko statybos objekte papildomus darbus, kurių vertė 180 226,37 Eur, negavo atlygio už juos, o paaiÅ¡kėjus, kad dėl Å¡ių darbų ieÅ¡kovė uždelsė įvykdyti sutartyje nustatytus darbus, ji yra priversta sumokėti dar ir netesybas. 12.6. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė galėjo derėtis dėl ilgesnio sutarties pratęsimo termino. Sutartyje nustatyta, kad rangovė turi teisę nukelti darbų atlikimo terminÄ 1 kartÄ 1 mėn., kai nustatoma, kad egzistuoja tam tikros sÄ lygos, be kita ko, kai iÅ¡kyla poreikis atlikti papildomus darbus.

Šiuo atveju sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas maksimaliam nustatytam laikui ir nors jis nebuvo pakankamas, ieškovė negalėjo derėtis, kad sutartis būtų pratęsta dar ilgesniam terminui.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 13.1. Atsakovė visÄ sutarties vykdymo laikotarpį bendradarbiavo su ieÅ¡kove. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovė vėlavo atlikti darbus, tačiau atsakovė netaikė jai sutartinės atsakomybės ir leido atnaujinti tinklinį darbų grafikÄ ; ieÅ¡kovei pavėlavus užbaigti darbus, atsakovė sumažino apskaičiuotų delspinigių sumÄ , grÄ Å¾indama jai delspinigius, priskaičiuotus už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir neskaičiavo delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 27 d.

Atsakovė siekė kompromiso su ieÅ¡kove ir apskaičiavo jai tik 31 529,27 Eur delspinigius, kurie sudaro tik 0,44 proc. sutarties kainos. 13.2. IeÅ¡kovė nuolat dalyvauja atsakovės organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose kaip profesionali statybų verslo dalyvė, todėl teikdama pasiÅ«lymÄ ji privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus įvykdyti sutartį per nustatytÄ terminÄ . Atliekant pirkimo procedÅ«ras visiems tiekėjams buvo sudaryta galimybė teikti klausimus ir pretenzijas dėl pirkimo sÄ lygų.

IeÅ¡kovė nepateikė atsakovei nei klausimų, nei pretenzijų dėl sutartyje nustatyto delspinigių dydžio ir pirkimo procedÅ«rų metu nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties nuostatų pakeitimo. Vadinasi, ieÅ¡kovė sutiko su nustatytais delspinigiais. 13.3. Dėl to, kad ieÅ¡kovė laiku neatliko darbų, atsakovė pažeidimo laikotarpiu neturėjo realios galimybės disponuoti sutarties objektu, nes šį objektÄ , kaip statybvietę, faktiÅ¡kai valdė ir už jo priežiÅ«rÄ buvo atsakinga ieÅ¡kovė.

Teisinės procedÅ«ros dėl objekto perdavimo buvo atliktos tik 2018 m. sausio 26 d., kai buvo suraÅ¡ytas rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui aktas, kuriame konstatuota, kad nuo jo pasiraÅ¡ymo momento objekto priežiÅ«rÄ pradeda vykdyti kelio savininkė. 13.4. Laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė vėlavo užbaigti darbus, atsakovė negalėjo užtikrinti saugių ir kokybiÅ¡kų susisiekimo sÄ lygų asmenims, besinaudojantiems rekonstruojamu valstybinės reikÅ¡mės magistraliniu keliu. Å iuo laikotarpiu buvo apsunkintas susisiekimas, padidėjo keliu besinaudojančių asmenų transporto priemonių eksploatacinės iÅ¡laidos ir kelionių laiko sÄ naudos, atsakovė buvo priversta mokėti už statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ .

Atsakovė pateikė byloje vieÅ¡ais duomenimis grindžiamus dalies nuostolių skaičiavimus – padidėjusias asmenų, besinaudojančių ginčo keliu, kelionių laiko sÄ naudas, kurios per 15 dienų sudarė mažiausiai 17 078,01 Eur. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 15. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinės instancijos teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais, jos teigimu, nori pasiekti 2 tikslus:

1) informuoti teismÄ apie naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla;

2) atkreipti teismo dėmesį, kad nuostoliais laikant transportu besinaudojančių asmenų praradimus, būtų formuojamas ydingas precedentas. Ieškovė nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus atsirado po apeliacinio skundo pateikimo ir prašo teismo juos priimti.

16. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos Å¡alys turi teisę duoti teismui paaiÅ¡kinimus žodžiu ir raÅ¡tu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Å iÄ teisę Å¡alys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pateikdami papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme asmenys nebegali juose reikÅ¡ti naujų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ar pildyti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, be absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo, sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Å ie apeliacinio skundo elementai turi bÅ«ti suformuluoti pačiame apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnis), kuris paduodamas per įstatyme nustatytÄ 30 dienų terminÄ nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

17. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė, inter alia (be kita ko), kelia klausimÄ dėl atsakovės galimai patirtos žalos pagrindimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė savo patirtÄ Å¾alÄ grindžia padidėjusiomis kelionės laiko sÄ naudomis ir transporto priemonių eksploatacinėmis sÄ naudomis, tačiau, ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovė turėjo įrodinėti konkrečius savo tiesiogiai ar netiesiogiai patirtus nuostolius, o ne kitų asmenų, kurie niekada nesikreipė nei į ieÅ¡kovę, nei į atsakovę dėl žalos atlyginimo, galimai patirtÄ Å¾alÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, anot ieÅ¡kovės, bÅ«tų sudarytos prielaidos automobiliais besinaudojantiems asmenims kreiptis į pačiÄ atsakovę dėl žalos atlyginimo tuo atveju, jei bet kokie kelio darbai užsitęstų per ilgai. Taigi, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė kaip savo galimai patirtÄ Å¾alÄ nurodo hipotetinę kitų asmenų patirtÄ Å¾alÄ .

18. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė neginčijo atsakovės patirtos žalos pagrindimo Å¡iuo aspektu ir nekvestionavo jos teisės remtis automobiliais besinaudojančių asmenų galimai patirtos žalos skaičiavimais. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutiko su padidėjusių eismo dalyvių kelionių sÄ naudų skaičiavimo tvarka, be kita ko, nurodydama, kad atsakovė nepagrįstai taiko vidutinius metinius paros eismo intensyvumo rodiklius, nedetalizuoja, kokiai ginčo kelio atkarpai yra atliktas skaičiavimas ir pan. (žr. plačiau Å¡ios nutarties 12.1 papunktį). Vadinasi, pateikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodomi nauji argumentai dėl atsakovės pateikto žalos skaičiavimo nepagrįstumo, ieÅ¡kovė siekia iÅ¡plėsti savo pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribas, papildyti jame iÅ¡dėstytus argumentus naujais, tačiau, kaip minėta, CPK yra nustatytas aiÅ¡kus draudimas atlikti tokio pobÅ«džio veiksmus.

19. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus tik 2019 m. spalio 28 d., likus vos 1 dienai iki byloje numatyto teismo posėdžio, vykusio raÅ¡ytinio proceso tvarka. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų, nutartis iÅ¡kelti jai restruktÅ«rizavimo bylÄ buvo priimta 2019 m. spalio 4 d., įsiteisėjo – 2019 m. spalio 15 d., taigi, ieÅ¡kovė turėjo galimybę pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir informuoti teismÄ apie Å¡iÄ aplinkybę anksčiau. Teismui priėmus naujai pateiktÄ procesinį dokumentÄ , byla negalėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta numatytame teismo posėdyje ir procesas bÅ«tų be pagrindo užvilkintas.

20. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Dėl ginčo esmės 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl netesybų sumažinimo. 2016 m. birželio 15 d., ieÅ¡kovei laimėjus atsakovės vykdytÄ pirkimÄ , Å¡alys sudarė sutartį dėl valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A11 Å iauliai–Palanga ruožo nuo 2,65 iki 5,49 km rekonstravimo projektavimo, projekto vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo.

Sutartyje Å¡alys susitarė, kad darbai bus atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos (į šį terminÄ neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, skaičiuojamas nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d.) (sutarties 8 punktas), taip pat jos nustatė, kad rangovei (ieÅ¡kovei) neužbaigus darbų sutartyje nustatytu laiku ir neįgijus teisės į termino pratęsimÄ , neužbaigus darbų per pratęsimo laikotarpį ar nesilaikius darbų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, ji įsipareigoja sumokėti netesybas – 0,03 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo visos sutarties sumos (7 006 505 Eur) už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (sutarties 32 punktas). 2017 m. spalio 13 d. susitarimu Å¡alims pratęsus darbų atlikimo terminÄ 1 mėn., darbai turėjo bÅ«ti užbaigti 2017 m. lapkričio 28 d.

22. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovė per nustatytÄ terminÄ neįvykdė visų sutartyje numatytų atlikti darbų – apie užbaigtus darbus ieÅ¡kovė informavo atsakovę 2018 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu, o įvykdyti statybos darbai buvo perduoti atsakovei 2018 m. sausio 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktu – todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovė sumokėtų sutartyje nustatytas netesybas, kurias ji pagal sutarties 32 punktÄ galėjo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovei pagal sutartį mokėtinų sumų.

Ä®gyvendindama Å¡iÄ teisę, atsakovė 2018 m. sausio 10 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę iÅ¡skaičiavusi iÅ¡ jai mokėtinų sumų 69 364,40 Eur delspinigius už 33 dienų laikotarpį, skaičiuojamÄ nuo 2017 m. lapkričio 29 d., kai darbai turėjo bÅ«ti užbaigti, iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dar nebuvo pasiraÅ¡ytas atliktų darbų perdavimo aktas (pagal sutarties 31 punktÄ , darbai laikomi užbaigtais pasiraÅ¡ius statybos užbaigimo aktÄ arba deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ ).

Vėliau, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės pretenzijÄ , atsakovė, siekdama sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, įvertinusi sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės pastangas įvykdyti sutartį laiku, sutiko sutrumpinti netesybų skaičiavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas tik už 15 dienų (2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 13 d.), kai darbai faktiÅ¡kai nebuvo užbaigti. Tokiu bÅ«du apskaičiuota delspinigių suma sudaro 31 529,27 Eur. IeÅ¡kovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti netesybas ir skaičiuoti jas ne nuo visos sutartyje nurodytos darbų vertės, bet tik nuo neatliktų darbų kainos, nes apskaičiuotos netesybos yra nepagrįstai didelės, be to, atsakovei apskaičiavus netesybas, prievolė buvo iÅ¡ dalies įvykdyta.

23. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).

24. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai nustato, kad jos yra neprotingai didelės arba kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas). Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2008).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos (0,44 proc. nuo visos sutarties sumos), atsižvelgiant į sutarties pobÅ«dį (Å¡alys buvo sudariusios vieÅ¡ojo pirkimo sutartį) ir mastÄ , nėra neprotingai didelės, taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu vien dėl to, kad didelė dalis sutartyje nurodytų darbų buvo įvykdyta, netesybos bÅ«tų skaičiuojamos ne nuo visos sutarties sumos, bet tik nuo neatliktų darbų vertės, bÅ«tų paneigtas sutartinės atsakomybės principas.

Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra protinga skaičiuoti netesybas nuo visos darbų kainos, kai likusių neįvykdytų darbų vertė sudarė mažiau nei 3 proc. visos sutarties vertės, kad laikotarpiu, kai buvo vėluojama užbaigti darbus, atliktų darbų rezultatais faktiškai buvo naudojamasi, kad atsakovė tinkamai nepagrindė savo patirtų nuostolių dydžio, o teismas nevertino jos nurodytų nuostolių ir netesybų santykio, taip pat neatsižvelgė į kitas teismų praktikoje nurodytas reikšmingas aplinkybes (pvz., šalių tarpusavio santykius, elgesį vykdant sutartį ir pan.).

28. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu netesybų ir nuostolių santykio vertinimu. Dėl Å¡ios priežasties teismas, siekdamas įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumÄ , turi nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, Å¡alių sudarytos sutarties pobÅ«dį, jos įvykdymo mastÄ ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laikÄ , neatliktų darbų įtakÄ ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi bÅ«ti nustatyta, kokia netesybų suma Å¡iuo atveju bÅ«tų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

29. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiÅ¡kia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

30. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimÄ ), neretai bÅ«tų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiÅ¡kia argumentuotus prieÅ¡taravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimÄ , perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų iÅ¡laidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobÅ«džio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį.

Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

31. Atsakovė, grįsdama tikėtinus nuostolius, patirtus dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, nurodė, kad Å¡iuo laikotarpiu buvo apsunkintas susisiekimas pirkimo objektu esančiu kelio ruožu. Atsakovė nurodė, kad rekonstruojamame kelyje, kuriame yra fiksuojamas intensyvus eismas, buvo nustatyti greičio ribojimai, todėl pailgėjo eismo dalyvių kelionių laikas ir atitinkamai padidėjo kelionių laiko sÄ naudos. Dėl Å¡ios priežasties, jos teigimu, laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė pavėlavo įvykdyti sutartyje numatytus darbus, eismo dalyviai patyrė 17 078,01 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė apskaičiavo kaip pagrindÄ imdama duomenis apie vidutinį paros eismo intensyvumÄ ginčo kelio ruože 2017 m.

Å iuos nuostolius atsakovė įvardina kaip savo patirtus nuostolius. Be nurodytų aplinkybių, atsakovė papildomai nurodė, kad dėl užsitęsusių darbų atlikimo terminų ji neturėjo galimybės disponuoti sutarties objektu (objektÄ , kaip statybvietę, faktiÅ¡kai valdė ieÅ¡kovė, jis buvo nustatyta tvarka perduotas atsakovei tik 2018 m. sausio 26 d.), negalėjo užtikrinti saugių ir kokybiÅ¡kų susisiekimo sÄ lygų eismo dalyviams. Atsakovė taip pat nurodė buvusi priversta mokėti už statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ laikotarpiu, kai sutartis jau turėjo bÅ«ti įvykdyta.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atsakovės argumentai nepagrindžia, kad apskaičiuotos 31 529,27 Eur netesybos yra protingos ir tinkamai kompensuoja dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus praradimus.

33. Visų pirma, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nenurodė, kokiu bÅ«du dėl pavėluoto sutarties įvykdymo buvo suvaržytos jos teisės, nenurodė jokių reikÅ¡mingesnių nepatogumų, ekonominių ar kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovė byloje rėmėsi iÅ¡ esmės tik hipotetiniais, netiksliai apskaičiuotais eismo dalyvių, pravažiuojančių rekonstruojamu kelio ruožu, nuostoliais, kurie yra ženkliai mažesni nei apskaičiuoti delspinigiai, ir teiginiais, kad ji negalėjo valdyti kelio ar užtikrinti saugių eismo sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu. Pastarieji atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s, kadangi atsakovė nedetalizavo, kokios įtakos laiku neatlikti darbai, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, turėjo eismo saugumui, kodėl Å¡iuo atveju buvo svarbu skubiai perduoti sutarties objektÄ valdyti atsakovei.

34. Kaip minėta, atsakovė nurodė buvusi priversta mokėti už statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ laikotarpiu, kai sutartis jau turėjo bÅ«ti įvykdyta. Nors atsakovė Å¡ios aplinkybės nedetalizavo ir nepagrindė (atsakovė nenurodė, kokių nuostolių dėl to patyrė), iÅ¡ byloje esančio atliktų darbų priėmimo akto Nr. 16 matyti, kad projekto vykdymo priežiÅ«ros kaina 2017 m. gruodžio mėn. sudarė 693 Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

35. Teisėjų kolegija iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei pritaikytos netesybos yra neprotingo dydžio, daro ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčo sutarties vykdymu, neatliktų darbų pobÅ«džiu, pažeidimo mastais ir padariniais.

36. Å ioje nutartyje jau minėta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sudariusios sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal atsakovės patvirtintÄ techninę specifikacijÄ parengti pirkimo objektu esančio valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio ruožo rekonstravimo techninį darbo projektÄ ir suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove; gavusį statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal suderintÄ ir atsakovės patvirtintÄ techninį darbų projektÄ atlikti numatytus statybos darbus; vykdyti techninio darbų projekto vykdymo priežiÅ«rÄ darbų vykdymo metu (sutarties 1 punktas).

Sutarties 2 punkte nustatyta, kad jos kaina sudaro 7 006 505 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį): projektavimo darbų kaina siekia 524 000 Eur, statybos darbų kaina – 5 244 000 Eur, projekto vykdymo priežiÅ«ros kaina – 22 500 Eur, mokėtinas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis – 1 216 005 Eur. Pagal sutarties 8 punktÄ , darbai turėjo bÅ«ti atlikti per 13 mėn. laikotarpį, skaičiuojamÄ nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad dėl jos vykdymo metu esančių nepalankių gamtinių sÄ lygų, trečiųjų Å¡alių neveikimo ar netinkamo veikimo, atsiradusių papildomų darbų, bÅ«tinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus darbų atlikimo termino pabaiga 1 kartÄ gali bÅ«ti atidėta ne ilgesniam nei 1 mėn. laikotarpiui.

Atsižvelgdamos į Å¡iÄ nuostatÄ ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. spalio 13 d. susitarimu pratęsė sutarties įvykdymo terminÄ maksimaliam 1 mėn. laikotarpiui. Tokiu bÅ«du bendras sutarties vykdymo terminas sudarė 14 mėn., savo ruožtu ieÅ¡kovė pavėlavo atlikti darbus tik 15 dienų.

37. IÅ¡ byloje pateikto techninio projekto matyti, kad vykdydama sutartį ieÅ¡kovė, be kita ko, turėjo įrengti kelio, pėsčiųjų ir dviračių takų sankasas, kelio griovius ir nuovažas, kelkraščius, autobuso stovėjimo aikÅ¡telių peronus ir paviljonus, saugumo saleles, taip pat asfalto dangÄ kelyje, autobusų stovėjimo aikÅ¡telėse, nuovažose ir sankryžose, pėsčiųjų ir dviračių take, sutvirtinti kelkraščius, įrengti akustinę sienutę, pastatyti kelio ženklus, įrengti apsauginius barjerus, signalinius stulpelius ir pan.

Byloje esantys duomenys (statybos darbų žurnalas, atliktų darbų priėmimo aktai už 2017 m. gruodžio mėn.) patvirtina, kad beveik visi pagal sutartį numatyti atlikti darbai buvo atlikti laikotarpiu iki 2017 m. lapkričio 28 d. nepraleidus sutartimi ir susitarimu nustatyto darbų atlikimo termino. Jau minėtuose statybos darbų žurnale ir atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., kai darbai buvo baigti, iš esmės buvo atliekami tik darbai, susiję su kelio ženklinimu, šlaitų sutvirtinimu, trinkelių ir šaligatvio bortelių, suoliukų, šiukšlinių įrengimu ir pan.

Laiku neatliktų darbų vertė (įskaitant sumas, mokėtinas už projekto vykdymo priežiÅ«rÄ ) sudaro 159 151,89 Eur (192 573,89 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu).

38. Taigi, nors ieÅ¡kovė laiku neįvykdė pagal sutartį numatytų atlikti darbų, iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad darbai, kuriuos ieÅ¡kovė atliko praleidusi nustatytÄ terminÄ , sudarė itin maÅ¾Ä (apie 3 proc.) visų numatytų atlikti darbų vertės dalį. Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovės laiku neatlikti darbai buvo pagalbiniai (minėta, ieÅ¡kovė laiku neatliko darbų, susijusių su kelių ženklinimu, Å¡laitų sutvirtinimu ir pan.), o visi esminiai kelio rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laiku ir jų rezultatais bent iÅ¡ dalies buvo naudojamasi – Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pati atsakovė, byloje akcentuodama, kad ginčui aktualiame kelio ruože buvo nustatyti tam tikri didžiausio leistino važiavimo greičio ribojimai, o tai savo ruožtu suponuoja iÅ¡vadÄ , kad eismas nebuvo draudžiamas.

Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, nors ir nežymiai pavėlavusi, atliko sutartyje nurodytus darbus, aptariami pagalbiniai, mažos apimties darbai buvo atlikti per pakankamai trumpÄ terminÄ (minėta, sutartį buvo vėluojama atlikti tik 15 dienų), ir, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė negalėjo derėtis, kad darbų atlikimo terminas bÅ«tų pratęstas ilgesniam laikui, nes sutartyje buvo numatyta galimybė pratęsti terminÄ tik 1 kartÄ ne ilgiau kaip 1 mėn. ir Å¡alys, sudariusios 2017 m. spalio 13 d. susitarimÄ , jau buvo realizavusios Å¡iÄ teisę.

IÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, praleidusi sutarties įvykdymo terminÄ , nesukėlė esminės žalos ar nepateisinamų sunkumų.

39. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino netesybų ir nuostolių santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, 31 529,27 Eur delspinigiai, kuriuos atsakovė apskaičiavo dėl to, kad ieÅ¡kovė 15 dienų pavėlavo atlikti neesminius, pagalbinius darbus, neužkirtusius kelio eksploatuoti darbų rezultato ir kurių vertė sudaro vos apie 3 proc. visų numatytų atlikti darbų vertės, atsakovei neįrodinėjant, kad ji patyrė kokių nors reikÅ¡mingesnių turtinių arba kitokių praradimų, nekompensuoja kreditorės galimų praradimų, atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau sudaro galimybę kreditorei praturtėti skolininkės sÄ skaita.

Tokia situacija neatitinka netesybų tikslų ir iÅ¡kreipia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , juo labiau kad, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, ieÅ¡kovė, kuriai teko naÅ¡ta mokėti neproporcingai dideles netesybas, turi finansinių sunkumų ir Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi jai buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuotų netesybų mažinimo.

40. Kita vertus, teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu ieÅ¡kovės argumento, kad mažinant jai apskaičiuotas 31 529,27 Eur netesybas, jos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos ne nuo visos sutarties sumos (7 006 505 Eur), bet tik nuo laiku neatliktų darbų vertės (192 573,90 Eur) ir turėtų sudaryti 863,90 Eur. Å alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje (jos 32 punkte) buvo nurodyta, kad rangovė, laiku neatlikusi darbų, įsipareigoja mokėti 0,03 proc. delspinigius, kurie skaičiuojami „<...> už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo visos priimtos Sutarties sumos <...>“.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl konkrečios delspinigių skaičiavimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu netesybos bÅ«tų sumažintos ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du (bÅ«tų skaičiuojamos tik nuo laiku neatliktų darbų vertės), bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistas sutarties laisvės principas ir paneigta sutartyje iÅ¡dėstyta Å¡alių valia dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Kartu tokiu atveju bÅ«tų pažeista sutartyje nustatyta rangovės ir užsakovės interesų pusiausvyra – netesybos bÅ«tų sumažintos itin reikÅ¡mingai (nuo 31 529,27 Eur iki 863,90 Eur) ir iÅ¡ esmės neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos (Å¡alims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo visos darbų kainos, o ne nuo neatliktų darbų vertės, rangovė dėl numatomos pareigos mokėti netesybas yra labiau skatinama laiku ir tinkamai vykdyti prievolę, kai tuo tarpu 863,90 Eur netesybos, lyginant jas su bendra 7 006 505 Eur sutarties suma, yra nereikÅ¡mingos ir neskatinančios įvykdyti sutartinių įsipareigojimų).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, kiek Å¡iuo konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti sumažinti ieÅ¡kovei priskaičiuoti delspinigiai, viena vertus, turi bÅ«ti atsižvelgta į pirmiau nurodytas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, ieÅ¡kovės turtine padėtimi ir atsakovės nurodomais nuostoliais. Kita vertus, nustatant delspinigių mažinimo mastÄ , turi bÅ«ti įvertinta aplinkybė, kad sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovei kilo pareiga sumokėti netesybas, sudaryta ieÅ¡kovei laimėjus atsakovės vykdytÄ pirkimÄ .

Viešųjų pirkimų objektai paprastai yra susiję su visuomenės ar didelės jos dalies poreikių tenkinimu ir vieÅ¡uoju interesu. Å iuo atveju pirkimo objektu buvo valstybinės reikÅ¡mės kelio ruožo rekonstravimo darbai, o Å¡ių darbų kaina ir sutarties vertė sudarė virÅ¡ 7 mln. Eur sumÄ . Nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka ieÅ¡kovei, kaip privačiam, pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, negalėjo bÅ«ti netikėta ar nesuprantama.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad, atsakovei vykdant pirkimo procedÅ«ras, sutarties sÄ lygos, susijusios su netesybų skaičiavimo tvarka, nebuvo iÅ¡vieÅ¡intos, kad Å¡ios sÄ lygos nebuvo aiÅ¡kios. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų nesutikusi su sutarties sÄ lygomis, bÅ«tų jas ginčijusi, praÅ¡iusi iÅ¡aiÅ¡kinti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pirkimo metu neturėjo pagrindo abejoti netesybų pagrįstumu. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dar iki sutarties sudarymo žinojo, kad jai laiku neįvykdžius net ir dalies numatytų atlikti darbų, netesybos bus skaičiuojamos nuo visos sutarties kainos ir pateikdama pasiÅ«lymÄ pirkime, o vėliau sudarydama sutartį, Å¡iÄ sÄ lygÄ akceptavo.

42. Taigi, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , inter alia į sutarties vertę ir reikÅ¡mę, laiku neatliktų darbų pobÅ«dį ir mastÄ , sutarties įvykdymo termino praleidimo laikÄ , atsakovės įrodinėjamus nuostolius, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovei pagal sutartį priskaičiuotus delspinigius 1/3 dalimi arba 10 509,76 Eur suma (31 529,27 Eur / 3), nustatant, kad ieÅ¡kovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 21 019,51 Eur (31 529,27 Eur – 10 509,76 Eur).

Nurodyto dydžio netesybos, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai atliks kompensacinę funkcijÄ , nepažeis sutarčių laisvės principo ir sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 43. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimus dėl delspinigių sumažinimo patenkinti iÅ¡ dalies – sutarties pagrindu ieÅ¡kovei apskaičiuotus delspinigius mažinti iki 21 019,51 Eur.

Kadangi atsakovė, apskaičiavusi delspinigius, įvykdė įskaitymÄ â€“ iÅ¡skaičiavo 31 529,27 Eur delspinigių sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės 2017 m. gruodžio 14 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0009769 nurodytos sumos, teismui sumažinus netesybas 10 509,76 Eur, Å¡ios sumos įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu.

44. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas perskirsto Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir paskirsto Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

45. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti 698 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už ieÅ¡kinio pateikimÄ , ir tokio pat dydžio žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinio skundo pateikimÄ . IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje prašė sumažinti jai priskaičiuotus 31 529,27 Eur delspinigius iki 863,90 Eur, taigi, ji ginčijo 30 665,37 Eur delspinigių sumÄ , o teismas sumažino delspinigius 1/3 dalimi arba 10 509,76 Eur, todėl laikytina, kad buvo patenkinti 34 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 237,32 Eur (698 Eur x 34 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį, ir 237,32 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Sumažinti 2016 m. birželio 15 d. pirkimo sutarties Nr. S-578 pagrindu ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ apskaičiuotus delspinigius iki 21 019,51 Eur (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio devyniolikos eurų 51 cento) ir pripažinti negaliojančiu 10 509,76 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devynių eurų 76 centų) įskaitymÄ , kurį atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atliko pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ 2017 m. gruodžio 14 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0009769.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 237,32 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus 32 centus) žyminio mokesčio.“ Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 237,32 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus 32 centus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Marius Bajoras Danutė Gasiūnienė Aldona Tilindienė