63562519-eef2-40bb-8cbf-b322b7c2cec0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-865-244/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas K. G. skunde (b. l. 1–8) praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos priimtÄ sprendimÄ dėl iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ jam mokamos pareigÅ«nų valstybinės pensijos ir jos negrÄ Å¾inimo ir priteisti iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.             Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija įpareigoja valstybę paisyti pensijų bei kitų socialinio (materialinio) pobÅ«džio garantijų, kurios kyla ne tik iÅ¡ Konstitucijos 52 str., bet ir iÅ¡ kai kurių kitų Konstitucijos nuostatų (30 str. 2 d., 38 str.. 39 str., 48 str., 51 str. 1 d., 146 str.).

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl pensijų mažinimo, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo sumažintos pensijos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigÅ«nų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas mokamÄ valstybinės pareigÅ«no pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir dar kartÄ Ä¯tvirtino jos sumažinimÄ . Å iuo atveju ir taip sumažinus pensijos dydį dėl socialinės padėties yra diskriminuojamas dirbantis asmuo, kuriam mokama pareigÅ«no pensija. Mažinant pensijas yra pažeidžiami ne tik Konstitucijos 23 str., 52 str., bet ir kiti Konstitucijos straipsniai.

Paminėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Ä®statymais nustačius pensijų rÅ«Å¡is, asmenis, turinčius teisę į pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sÄ lygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

Valstybei nustačius minėtÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Tai reiÅ¡kia, jog valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolių, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neiÅ¡mokėtai valstybinės pareigÅ«nų pensijos daliai.              Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 19–21) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Pagal minėtÄ formulę perskaičiavus pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientÄ ir jį pritaikius, vadovaujantis anksčiau minėtomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta atitinkamai sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.

Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl buvo vykdytinas. Valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ .

Neteisėtumas gali pasireikÅ¡ti įstatyme nustatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Visi valstybinio valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi bÅ«ti pagrįsti įstatymu. PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas iÅ¡ Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimo, neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

Kadangi pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Skundas netenkintinas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu Nr. 11SP-2837 pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ 1 194,01 Lt per mėnesį ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (360 Lt), iÅ¡ viso: 1554,01 Lt (b. l. 11).

Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pritaikius perskaičiavimo koeficientÄ 0,8123 pareiÅ¡kėjos pensijos dydis perskaičiuotas 1 554,01 Lt x 0,8123 = 1262.32 Lt.2011 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį ir paaiÅ¡kinti, kodėl jis gavo sumažintÄ pensijÄ nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. Vidaus reikalų ministerija 2011 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 1D-2852-(2) paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui aplinkybes, lėmusias pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimÄ ir Å¡ios pensijos perskaičiavimo metodikÄ , bei nurodė, kad įstatymas sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, todėl mokėti pareiÅ¡kėjui 1 554,01 Lt dydžio pensijÄ ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ Â Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo (b. l. 12–13).PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad, valstybei nustačius anksčiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos.Atsakovė Vidaus reikalų ministerija teigia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 teisėtumo. 1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.             Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.             Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 29 d.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytÄ turtinę žalÄ ir praÅ¡o taikyti Civilinio kodekso normas.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl Å¡iam ginčui spręsti turi bÅ«ti taikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį esant pagristoms sÄ lygoms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas dažnai taiko proporcingumo kriterijų, spręsdamas apie Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos protokoluose numatytų teisių ribojimÄ . Proporcingumo principas galėtų bÅ«ti interpretuojamas kaip galimybė taikyti apribojimus tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje ir yra svarbiau už asmens teisę. Toks apribojimas turi bÅ«ti proporcingas ir apribojimo turinio atžvilgiu: net ir esant pagrįstoms sÄ lygoms teisę riboti, tokio ribojimo turinys turi bÅ«ti adekvatus.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 29 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiÅ¡kai vystytis jo asmenybė. „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų, kaip įstatymo numatyti, vien tik tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramÄ pripažinimÄ ir gerbimÄ siekiant patenkinti teisingus moralės, vieÅ¡osios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje“.

Vadovaudamasis tokiu teisiniu reglamentavimu ir remdamasis byloje esančia medžiaga, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė teisėtai sumažino pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Â Nr. ID-2852 (2). Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Vidaus reikalų ministerija, kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl sumažintos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos.

Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Taigi Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės normomis veikė pagal kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų motyvų darytina iÅ¡vada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,nusprendė:Atmesti pareiÅ¡kėjo K.

G. skundÄ Â kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Liuda Arlauskienė                                                                  Raimondas Blauzdžius                                                                  Liudmila Zaborovska