Legislator Case Law & Legislation
63515bdf-3cf8-453e-88cb-c930b00809bd AI generated

63515bdf-3cf8-453e-88cb-c930b00809bd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 63515bdf-3cf8-453e-88cb-c930b00809bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

     Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-177/2017      Teisminio proceso Nr. nepriskirtas      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)      1.1.4.4.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.2.3;      1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.1; 2.1.7.3;     2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.5;     2.1.16.2.13; 2.4.6.3.1; 2.4.6.4.1;      2.4.6.4.2                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2017 m. birželio 26 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,                          dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,                           gynėjams:

Legislator headnote

AI generated

63515bdf-3cf8-453e-88cb-c930b00809bd · Lietuvos apeliacinis teismas: į 2004 m. birželio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. liepos 15 d. Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2004 m. rugpjūčio 16 d. į 2004 m. liepos mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. rugpjūčio 16 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

     Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-177/2017      Teisminio proceso Nr. nepriskirtas      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)      1.1.4.4.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.2.3;      1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.1; 2.1.7.3;     2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.5;     2.1.16.2.13; 2.4.6.3.1; 2.4.6.4.1;      2.4.6.4.2                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2017 m. birželio 26 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,                          dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,                           gynėjams:

ArÅ«nui Petrauskui, Arvydui Milučiui, nuteistajai Z.,                                        teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo Z. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta:pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 180 MGL (22 500 Lt, arba      6 778,8 Eur) dydžio bauda;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimo) – laisvės atėmimu 3 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) iÅ¡teisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.IÅ¡ Z. ir P. (P.) priteista solidariai valstybei padarytai žalai atlyginti 3 009 043 Lt (871 479,09 Eur) (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių ir įmokų valstybei 2004–2006 metais, iÅ¡ tos sumos solidariai su N. ir K. 2005–2006 metais (duomenys neskelbtini) nesumokėtų: 2 751 140 Lt (796 785,22 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 11 559 Lt (3 347,72 Eur) gyventojų pajamų mokesčio nuo autorinių atlyginimų, 5 032 Lt (1 457,37 Eur) įmokų į Garantinį fondÄ .

Iš Z., P. ir K. priteista solidariai valstybei padarytai žalai atlyginti 855 347 Lt (247 725,61 Eur) (duomenys neskelbtini) 2005–2006 metais nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, iš tos sumos solidariai su N. 2006 metais (duomenys neskelbtini) nesumokėtų 580 056 Lt (167 995,83 Eur) socialinio draudimo įmokų. Tuo pačiu nuosprendžiu P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo), bei išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo); K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo), bei išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; baudžiamoji byla dėl juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) pateiktų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nutraukta, juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo.

Dėl šių asmenų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 1 d. jau priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario    1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas:  dalis nuosprendžio panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo P., N. bei K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;P., N. ir K. baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui;civiliniai ieškiniai valstybei padarytai žalai atlyginti, priteisti solidariai iš P., asmens, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išskirta (Z.), N. ir K., palikti nenagrinėti; padaryti kiti skundžiamo nuosprendžio pakeitimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo miÅ¡rios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas:panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P., N. ir K. baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui;panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžių dalys dėl bylos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nutraukimo juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto analogijÄ ; vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams;padaryti kiti pakeitimai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                       n u s t a t ė : Z. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., o su K. laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., apgaulingai tvarkė juridinio asmens (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. P., eidamas vadovaujančias pareigas vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) (nuo 2003 m. spalio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d.), siekdamas neteisėto „X“ (duomenys neskelbtini) finansavimo ir norėdamas iÅ¡vengti veiksmingos (duomenys neskelbtini) bei su ja susijusių (duomenys neskelbtini) finansavimo kontrolės, bÅ«damas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimÄ , veikdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , turėdamas tikslÄ dalies Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme bei Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatyme (toliau – (duomenys neskelbtini) finansavimo įstatymas) numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, 2004 m. pavasarį, tiksliai tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2004 m. kovo mėn., pavedė Z., kuri faktiÅ¡kai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. buvo įgaliota pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), Statistikos departamentui ir kt.), darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, organizuoti apgaulingÄ (dvigubÄ ) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, nurodydamas privalomas įtraukti į apskaitÄ Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, neoficialiai gaunamas ir iÅ¡leidžiamas pinigines lėšas, turtÄ , naudojamus (duomenys neskelbtini) veikloje, apskaityti neoficialioje (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, siekiant sudaryti (duomenys neskelbtini) veikloje panaudotų, bet oficialios apskaitos registruose neapskaitytų piniginių lėšų suvestines ataskaitas, taip pat davė atskirus nurodymus atlikti konkrečias Å«kines finansines operacijas, jų neapskaitant (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose.

Z., vykdydama P. pavedimÄ dėl apgaulingos (dvigubos) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimo, veikdama bendrininkų grupe, 2004 m. pavasarį, bet ne anksčiau kaip kovo mėn., pavedė N. S. (toliau – ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) vesti apgaulingÄ (dvigubÄ ) (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Å¡io asmens veiklÄ kontroliavo, duodavo konkrečius nurodymus vykdyti Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nefiksuotų piniginių lėšų pajamavimÄ ir iÅ¡laidavimÄ bei priimti ir saugoti savo darbo vietoje, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini),          Z. tiesiogiai ar per kitus asmenis perduotas, (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamas neoficialias pinigines lėšas, kurias pagal atskirus pavedimus iÅ¡duoti arba pervesti Z. ar kitiems asmenims arba tiesiogiai apmokėti (duomenys neskelbtini) vykdomas Å«kines operacijas, iÅ¡mokėti neoficialų darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) darbuotojams ar kitiems su (duomenys neskelbtini) veikla susijusiems asmenims.

Nuo 2005 m. kovo 15 d. ji nurodė derinti savo veiksmus su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. bei teikti ataskaitas Z. apie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas gaunamas ir iÅ¡leidžiamas lėšas, jų likutį, o metams pasibaigus apie jos tvarkytoje neoficialioje (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitytas lėšas atsiskaityti Z. bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. ir taip organizavo apgaulingÄ juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .                 Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bÅ«damas nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, veikdamas bendrininkų grupe, vykdydamas Z. bei atskirais atvejais           N. nurodymus, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedė neoficialiÄ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , kurioje pajamavo ir iÅ¡laidavo Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nefiksuotas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, pagal Z. nurodymus iÅ¡ jos tiesiogiai ar iÅ¡ kitų asmenų priimdavo ir saugodavo (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamas pinigines lėšas, kurias pagal Z. ar N. nurodymus iÅ¡duodavo ar pervesdavo Z. ar kitiems asmenims, pagal atskirus nurodymus tiesiogiai apmokėdavo atskiras (duomenys neskelbtini) vykdomas Å«kines operacijas ir iÅ¡mokėdavo neoficialų darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kitiems su (duomenys neskelbtini) veikla susijusiems asmenims, savo veiksmus nuo 2005 m. kovo 15 d. derino su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K., taip pat nuolat teikė ataskaitas Z. apie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas gaunamas ir iÅ¡leidžiamas lėšas, o metams pasibaigus parengdavo bei pateikdavo Z. ir (duomenys neskelbtini) P. metinę ataskaitÄ apie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas gaunamas ir iÅ¡leidžiamas lėšas.N., (duomenys neskelbtini) P. padėjėjas, (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) P. įgaliotas atstovauti (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ant (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms, darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, pagal (duomenys neskelbtini) statuto 15 straipsnį bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimÄ , veikdamas (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, siekdamas neteisėto „X“ (duomenys neskelbtini) finansavimo bei norėdamas iÅ¡vengti veiksmingos (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusių (duomenys neskelbtini) finansavimo kontrolės, veikdamas bendrininkų grupe, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ â€“ apie ne visų (duomenys neskelbtini) lėšų apskaitymÄ oficialioje buhalterinėje apskaitoje – pats duodavo pavedimus asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dėl dalies (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų panaudojimo: kuro iÅ¡laidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, kompensavimo bei jo (N.), kaip fizinio asmens, vardu teikiamų (duomenys neskelbtini) skyriams akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) telekomunikacinių paslaugų apmokėjimo iÅ¡ neoficialių (duomenys neskelbtini) lėšų, laikomų pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei neapskaitomų Å¡ių Å«kinių operacijų teisės aktų reikalaujama tvarka (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose, arba pats iÅ¡ neoficialių (duomenys neskelbtini) lėšų jas apmokėdavo ir taip padėjo apgaulingai tvarkyti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ .K., nuo 2005 m. kovo 15 d. bÅ«dama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , vykdydama Z. nurodymus bei žinodama, kad (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamos Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose nefiksuotos (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, kurios naudojamos (duomenys neskelbtini) darbuotojų neoficialiam bei atskirais atvejais oficialiam darbo užmokesčiui mokėti, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų kasoje vykdomos grynųjų pinigų operacijos neteisingai atvaizduojamos (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose, veikdama bendrininkų grupe, 2005–2006 m. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , nesilaikydama teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkos. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė jai ir kitiems asmenims mokamo neoficialaus darbo užmokesčio, kitų pajamų bei iÅ¡laidų, neskaičiavo nuo vykdomų mokėjimų privalomų mokėti mokesčių (gyventojų pajamų, pajamų mokesčio nuo autorinių atlyginimų, socialinio draudimo įmokų, įmokų į Garantinį fondÄ ), derino savo veiksmus su neoficialių (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų apskaitÄ vedusiu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perduodama atskirų asmenų oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimÄ bei (duomenys neskelbtini) kasos grynųjų pinigų perteklių, nevedė turto (iÅ¡skyrus pinigus) ir jo judėjimo apskaitos, nefiksavo (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų finansiniams metams pasibaigus bei nedeklaravo (duomenys neskelbtini) skolų.P., Z. vykdant jo duotÄ pavedimÄ dėl apgaulingos (dvigubos) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimo, gavo asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parengtas (duomenys neskelbtini) neoficialių 2004–2006 metais gautų ir (duomenys neskelbtini) veikloje panaudotų, tačiau (duomenys neskelbtini) veikoje apskaitos registruose neapskaitytų piniginių lėšų ataskaitas, per Z. kontroliavo 2004–2006 metais vykdytÄ neoficialių piniginių lėšų apskaitÄ bei Å¡ių lėšų panaudojimÄ (duomenys neskelbtini) veikloje ir taip organizavo apgaulingÄ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .Dėl tokių bendrininkų grupės Z., P., N., K. bei asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , pažeidžiant:2004 m. rugpjūčio 23 d.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 straipsnio reikalavimÄ užtikrinti (duomenys neskelbtini) finansavimo teisėtumÄ bei vieÅ¡umÄ ; to paties įstatymo 19 straipsnyje keliamÄ reikalavimÄ â€žX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkyti Å¡io ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nustatyta tvarka,2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus apskaitos informacijai – buhalterinę apskaitÄ tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

            1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams; to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ Ä¯ apskaitÄ privalomai įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, bei 12 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,1999 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) finansavimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 17 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimÄ registruoti visas gaunamas lėšas ir dovanas, nurodyti jų sumas, aukotojų, kurie paaukojo daugiau kaip 100 Lt, pavardes bei adresus arba pavadinimÄ , (duomenys neskelbtini) adresÄ ir registracijos kodÄ , kai aukotojas yra juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, nevykdant Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų gautas anonimines aukas (dovanas), (kai apskaitos dokumentuose nenurodomi duomenys apie finansavimo Å¡altinį dėl to, kad jis yra nežinomas, arba jei aukotojas nesutinka, kad jo pavardė bei paaukota suma bÅ«tų nurodyta apskaitos dokumentuose), per 10 dienų perduoti jas į valstybės biudžetÄ ; to paties įstatymo 16 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , draudžiantį finansuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per trečiuosius asmenis,2004 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 straipsnio 6, 7 dalių reikalavimÄ privalomai aukas registruoti aukų lapuose ir finansavimo apskaitos žiniaraÅ¡tyje, nurodyti jų sumas, aukotojus, jų kodÄ ar registracijos kodÄ , adresÄ ar buveinės adresÄ , kai aukotojas yra juridinis asmuo, taip pat nevykdant Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo, draudžiančio naudoti politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka Å¡io įstatymo reikalavimų, o tokias aukas gavus, jei aukotojas žinomas, per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos jam raÅ¡tu pasiÅ«lyti atsiimti aukÄ , nurodant atsisakymo priimti aukÄ priežastis; jeigu aukotojas yra nežinomas arba žinomas aukotojas per 3 darbo dienas nuo raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie pasiÅ«lymÄ atsiimti aukÄ grÄ Å¾inamos aukos nepriima, per 5 darbo dienas privalomai tokiÄ aukÄ perduoti turinčiam teisę teikti labdarÄ juridiniam asmeniui; to paties įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ politinės kampanijos finansavimo sutartis, patvirtinančias politinės kampanijos dalyvio (aukos gavėjo) ir aukotojo turtinius ir neturtinius (politinius) įsipareigojimus, sudaryti raÅ¡tu, jas pasiraÅ¡ant politinės kampanijos dalyviui (aukos gavėjui), politinės kampanijos (duomenys neskelbtini) ir aukotojui, Å¡ias sutartis skelbiant vieÅ¡ai, tuo pačiu draudžiant sudaryti slaptus įsipareigojimus,laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

į juridinio asmens (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtrauktos visos Å«kinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, t. y.:2004–2006 metais neįraÅ¡yta į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ 25 116 846,88 Lt   (7 274 341,66 Eur) pajamų ir 23 724 317,88 Lt (6 871 037,38 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, iÅ¡ jų: 2004 metais – 13 086 328,43 Lt (3 790 062,68 Eur) pajamų ir 13 068 385,24 Lt (3 784 865,98 Eur) iÅ¡laidų; 2005 metais –               7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur) pajamų ir 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur) iÅ¡laidų;

       2006 metais – 4 413 868,17 Lt (1 278 344,58 Eur) pajamų ir 3 745 797,44 Lt (1 084 857,92 Eur) iÅ¡laidų, iÅ¡ jų:2004 metais – 160 978,18 Lt (46 622,50 Eur) pajamų, susijusių su turto pasikeitimu, gautų per trečiuosius asmenis, ir 160 978,18 Lt (46 622,50 Eur) iÅ¡laidų už prekes bei paslaugas, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, padengtų per trečiuosius asmenis,2004–2006 metais – 423 682,09 Lt (122 706,81 Eur) nuosavų lėšų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu,2004 metais – 140 000 Lt (40 546,80 Eur) pajamų natÅ«ra, todėl Å«kinės operacijos, susijusios su turto pasikeitimu, nebuvo įraÅ¡ytos į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ ,2006 metais – 53 275,35 Lt (15 429,61 Eur) (duomenys neskelbtini) filialų gautų pajamų ir             53 275,35 Lt (15 429,61 Eur) (duomenys neskelbtini) filialų turėtų iÅ¡laidų,2004–2005 metais – 64 702,21 Lt (18 739,06 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, pervestų iÅ¡ asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A.

Ž., A. S. asmeninių sÄ skaitų į (duomenys neskelbtini) darbuotojų ar kitų su jos veikla susijusių asmenų asmenines sÄ skaitas ir skirtų (duomenys neskelbtini) skyrių veiklai finansuoti,2004–2006 metais – 40 671,67 Lt (11 779,33 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų AB ,,(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini) veiklai teiktoms telekomunikacijų paslaugoms, suteiktoms N. vardu, apmokėti,2004–2006 metais – 2 881 847,75 Lt (834 640,80 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, gautų ir panaudotų per trečiÄ jį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“,2005–2006 metais – 927 837 Lt (268 720,17 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ prenumeratai,2005–2006 metais – 331 633,63 Lt (96 047,74 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų (duomenys neskelbtini) turui per LietuvÄ finansuoti, 2005 metais – 43 164 Lt (12 501,16 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų 2005 m. rugpjūčio 6–7 d. vykusiam (duomenys neskelbtini) sÄ skrydžiui finansuoti,2004 metais – 1 436 870 Lt (416 146,32 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų (duomenys neskelbtini) rinkimų į (duomenys neskelbtini) finansuoti,2004–2006 metais – 43 810 Lt (12 688,25 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų (duomenys neskelbtini) veiklai finansuoti,2004–2005 metais – 355 627,57 Lt (102 996,86 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų reklaminiams suvenyrams, baldams, kompiuterinei ir biuro technikai įsigyti,2004 metais – 59 124 Lt (17 123,49 Eur) pajamų ir iÅ¡laidų, skirtų politikos konsultanto       J.

N. (J. N.) paslaugoms apmokėti,2004–2006 metais – 101 313,36 Lt (29 342,38 Eur) įsipareigojimų, 21 220,42 Lt    (6 145,86 Eur) turėtų gautų ir 80 362,73 Lt (23 274,66 Eur) turėtų iÅ¡laidų, apskaitytų kitų Å«kio subjektų buhalterinėje apskaitoje pagal jų pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus,2004–2006 metais (duomenys neskelbtini) pirko ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 131 034,87 Lt (37 950,32 Eur), iÅ¡ jų: 2004 metais – už 22 274,72 Lt (6 451,20 Eur), 2005 metais – už                 62 124,88 Lt (17 992,61 Eur), 2006 metais – už 46 635,27 Lt (13 506,51 Eur), tačiau nevedė turto (iÅ¡skyrus pinigus) ir jo judėjimo apskaitos, be to, dalies ilgalaikio ir trumpalaikio turto pirkimas ar kitoks įsigijimas buvo apskaitytas neoficialioje (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, todėl negalima nustatyti, kiek ir kokio turto 2004–2006 metais buvo nupirkta ar kitaip įsigyta ir kokia buvo turto likutinė vertė 2004, 2005 bei 2006 m. pabaigai,debitorių ir kreditorių registre nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 2006 m. gruodžio 31 dienÄ (duomenys neskelbtini) fiksavo bendrÄ 479 804,93 Lt (138 961,11 Eur) skolÄ Ä¯vairiems Å«kio subjektams, bet skolų ir jų padengimo ataskaitiniu laikotarpiu nedeklaravo, be to, nesant (duomenys neskelbtini) skolų apskaitos registrų 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d. ir tarpusavio skolų suderinimo aktų už 2004, 2005 ir 2006 metus su Å«kio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes bei paslaugas, nesudarė galimybės nustatyti tikslios (duomenys neskelbtini) skolų bÅ«klės 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d. ir patikrinti, kad (duomenys neskelbtini) bendra skola Å«kio subjektams 2006 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ tikrųjų sudarė 479 804,93 Lt (138 961,11 Eur).

Tokiais bendrininkų grupės nusikalstamais veiksmais buvo apgaulingai tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita – vedama dviguba buhalterija, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita, t. y. (duomenys neskelbtini) ne visas Å«kines finansines veiklos operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, 2004–2006 metais įrašė į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ . (duomenys neskelbtini) oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos ne visos 2004, 2005 ir 2006 metų ataskaitinių laikotarpių Å«kinės finansinės operacijos: 2004 metais – 13 086 328,43 Lt (3 790 062,68 Eur), 2005 metais – 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur), 2006 metais – 4 413 868,17 Lt (1 278 344,58 Eur) pajamų; 2004 metais – 13 068 385,24 Lt (3 784 865,98 Eur), 2005 metais – 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur), 2006 metais – 3 745 797,44 Lt (1 084 857,92 Eur) iÅ¡laidų. (duomenys neskelbtini) neapskaitė oficialioje buhalterinėje apskaitoje, t. y. gavo ir naudojo pinigines lėšas be apskaitos, netvarkė ilgalaikio turto apskaitos, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Be to, Z. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N. bei K., juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas. P., eidamas vadovaujančias pareigas vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) (nuo 2003 m. spalio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d.), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, įskaitant teisę atstovauti (duomenys neskelbtini) sudarant ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijas, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , bei Z. nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip nuo 2004 m. kovo mėn. faktiÅ¡kai vykdžiusi (duomenys neskelbtini) pareigas, 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) P. įgaliota pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (VSDFV, VMI, Statistikos departamentui ir kt.), darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo bei atleidimo ir taip turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, veikdami bendrininkų grupe juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai bei interesais, siekdami apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija bei (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų ir iÅ¡laidų dėl bendrininkų grupės (Z., P., N. bei asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pažeisdami (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 7 dalies reikalavimÄ metinėje politinės finansinės veiklos deklaracijoje deklaruoti visas per finansinius metus gautas pajamas, aukas ir jų aukotojus, skolintas bei kitas lėšas, turėtas iÅ¡laidas, grÄ Å¾intas skolas, 2005 m. vasario 25 d.

įrašė į nustatyta tvarka patvirtintÄ 2004 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ , nes deklaravo 6 085 147,20 Lt (1 762 380,44 Eur) pajamų ir 6 081 722,93 Lt (1 761 388,71 Eur) iÅ¡laidų, vėliau (tiksliai nenustatytÄ dienÄ ) įrašė į patikslintÄ 2004 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ , nes deklaravo 6 009 769,94 Lt (1 740 549,68 Eur) pajamų ir 5 853 475,67 Lt (1 695 283,73 Eur) iÅ¡laidų, 211 870 Lt (61 361,79 Eur) (duomenys neskelbtini) skolÄ (skolos likutį) politinės kampanijos laikotarpiu (iÅ¡ viso), iÅ¡ kurių 152 870 Lt (44 274,21 Eur) buvo padengta ataskaitinių metų laikotarpiu, bei 59 000 Lt (17 087,58 Eur) skolos likutį ataskaitinių metų pabaigoje, tačiau nedeklaravo į (duomenys neskelbtini) apskaitÄ neįtrauktų 13 086 328,43 Lt (3 790 062,68 Eur) pajamų ir 13 068 385,24 Lt (3 784 865,98 Eur) iÅ¡laidų, nedeklaravo 2004 m. gruodžio 31 d. bendrÄ ja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 22 274,72 Lt (6 451,20 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galiÄ turinčiais apskaitos dokumentais ir neįraÅ¡ytas į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , o deklaruotų 2004 m. gruodžio 31 d. turimų skolų nepagrindė debitorių ir kreditorių registro duomenimis bei tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais Å«kio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, Å¡ias deklaracijas pasirašė. 2005 m. kovo 1 d. 2004 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracija (pirminė) su žinomai neteisingais duomenimis pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, o 2005 m. gegužės 5 d.

Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateikta patikslinta 2004 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracija.      P. ir Z. organizavus, vykdant vieningÄ bendrininkų grupės sumanymÄ , siekiant apgaule (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius, pažeidus 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį, buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ Ä¯ nustatyta tvarka patvirtintas deklaracijas – mėnesines ir metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), kurios pateiktos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:2004 m. liepos 14 d.

į 2004 m. birželio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. liepos 15 d. Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2004 m. rugpjūčio 16 d. į 2004 m. liepos mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. rugpjūčio 16 d.

Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2004 m. rugsėjo 15 d. į 2004 m. rugpjūčio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2004 m. spalio 13 d. į 2004 m. rugsėjo mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. spalio 15 d.

Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2004 m. lapkričio 15 d. į 2004 m. spalio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. lapkričio 16 d. Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. sausio 15 d. į 2004 m. gruodžio 15 d. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. sausio 17 d.

Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. vasario 12 d. į 2004 m. metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0573) įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. vasario 15 d. Å¡i deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.P. ir K., paskirta 2005 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) bei remiantis (duomenys neskelbtini) statuto 16 straipsniu įgaliota tvarkyti (duomenys neskelbtini) lėšas ir turtÄ bei atstovauti (duomenys neskelbtini) sudarant ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijas, vykdydami bendrininkų grupės vieningÄ sumanymÄ bei veikdami bendrai, siekdami apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija ir (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei iÅ¡laidų dėl bendrininkų grupės (P., Z., N., K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos, pažeisdami (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 7 dalies reikalavimÄ metinės politinės finansinės veiklos deklaracijoje deklaruoti visas per finansinius metus gautas pajamas, aukas ir jų aukotojus, skolintas bei kitas lėšas, turėtas iÅ¡laidas, grÄ Å¾intas skolas, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ dienÄ Ä¯rašė į nustatyta tvarka patvirtintÄ 2005 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ , nes deklaravo 1 972 057,23 Lt (571 147,25 Eur) pajamų ir 1 672 821,77 Lt (484 482,67 Eur) iÅ¡laidų, tačiau nedeklaravo į (duomenys neskelbtini) apskaitÄ neįtrauktų 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur) pajamų ir 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur) iÅ¡laidų, nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. bendrÄ ja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 62 124,88 Lt (17 992,61 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galiÄ turinčiais apskaitos dokumentais ir neįraÅ¡ytas į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. turimų skolų, jų nepagrindė debitorių ir kreditorių registro duomenimis bei tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais Å«kio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, deklaracijÄ pasirašė bei 2006 m. kovo 1 d.

Vilniuje pateikė 2005 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijÄ su žinomai neteisingais duomenimis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui;             K., vykdydama bendrininkų grupės vieningÄ sumanymÄ apgaule (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius, 2006 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje įrašė į nustatyta tvarka patvirtintÄ patikslintÄ 2005 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ , nes deklaravo 1 957 031,38 Lt (566 795,46 Eur) pajamų ir 1 628 310,57 Lt (471 591,34 Eur) iÅ¡laidų, tačiau nedeklaravo 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur) pajamų ir 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur) iÅ¡laidų, nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. bendrÄ ja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 62 124,88 Lt (17 992,61 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galiÄ turinčiais apskaitos dokumentais ir neįraÅ¡ytas į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. turimų skolų, jų nepagrindė debitorių ir kreditorių registro duomenimis bei tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais Å«kio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, deklaracijÄ pasirašė bei 2006 m. rugpjūčio 18 d.

Vilniuje pateikė patikslintÄ 2005 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijÄ su žinomai neteisingais duomenimis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui;P. ir Z. organizavus, vykdant vieningÄ bendrininkų grupės sumanymÄ ir veikiant bendrininkų grupe su K., tiksliai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ dienÄ K. įrašė į nustatyta tvarka patvirtintÄ 2006 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ , nes deklaravo 1 911 661 Lt (553 655,29 Eur) pajamų ir 2 058 228 Lt (596 104,03 Eur) iÅ¡laidų, tačiau nedeklaravo 4 413 868,17 Lt (1 278 344,58 Eur) pajamų ir 3 745 797,44 Lt (1 084 857,92 Eur) iÅ¡laidų, nedeklaravo 2006 m. gruodžio 31 d. bendrÄ ja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 46 635,27 Lt (13 506,51 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galiÄ turinčiais apskaitos dokumentais ir neįraÅ¡ytas į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , nedeklaravo 2006 m. gruodžio 31 d. debitorių ir kreditorių registre fiksuotos 479 804,93 Lt (138 961,11 Eur) skolos įvairiems Å«kio subjektams bei jos nepagrindė tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais Å«kio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, deklaracijÄ pasirašė bei 2007 m. vasario 28 d.

Vilniuje K. pateikė 2006 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijÄ su žinomai neteisingais duomenimis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.P. organizavus, vykdant bendrininkų grupės vieningÄ sumanymÄ , Z. ir K., veikdamos bendrai (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, siekdamos apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti privalomus mokesčius ir įmokas, pažeisdamos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį, įrašė į mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas, pasirašė ir teikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:2005 m. balandžio 15 d.

įrašė į 2005 m. kovo mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. gegužės 16 d. įrašė į 2005 m. balandžio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. gegužės 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. birželio 15 d.

įrašė į 2005 m. gegužės mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. birželio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. liepos 15 d. įrašė į 2005 m. birželio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. liepos 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. rugpjūčio 15 d.

įrašė į 2005 m. liepos mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. rugsėjo 15 d. įrašė į 2005 m. rugpjūčio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. spalio 17 d.

įrašė į 2005 m. rugsėjo mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. lapkričio 15 d. įrašė į 2005 m. spalio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. lapkričio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2005 m. gruodžio 15 d.

įrašė į 2005 m. lapkričio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2005 m. gruodžio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2006 m. sausio 16 d. įrašė į 2005 m. gruodžio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2006 m. sausio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.P. ir Z. organizavus, vykdant bendrininkų grupės vieningÄ sumanymÄ , veikiant bendrininkų grupe su K. ir N., kuris, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) statuto 15 straipsniu bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimÄ , turėdamas teisę atstovauti (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija ir (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei iÅ¡laidų dėl bendrininkų grupės (P., Z., N., K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pažeisdami 2002 m. liepos 2 d.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį, K. ir N. įrašė į mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, pasirašė bei teikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:2006 m. rugpjūčio 4 d.

įrašė į 2005 metų metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0573) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2006 m. rugpjūčio 7 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,2007 m. rugpjūčio 3 d. įrašė į 2006 m. sausio–gegužės mėn. mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurias 2007 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

Vykdant bendrininkų grupės vieningÄ sumanymÄ apgaule iÅ¡vengti didelės vertės mokestinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas,                        K., P. ir Z. organizavus, 2007 m. rugpjūčio 3 d. įrašė į   2006 metų metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (FR0573) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kuriÄ 2007 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.Vykdant bendrininkų grupės vieningÄ sumanymÄ , P. organizavus, Z. ir K., veikdamos bendrai 2005–2006 metais, bei K., veikdama bendrai 2006 metais su N., siekdami apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija ir (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei iÅ¡laidų dėl bendrininkų grupės (P., Z., N., K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pažeisdami 2004 m. lapkričio 4 d.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 7 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio reikalavimus teikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas bei socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, deklaruojant pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, įrašė į Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių (duomenys neskelbtini) privalėjo skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas, jas pasirašė bei teikė valstybės įgaliotai institucijai – VSDFV Vilniaus miesto skyriui, t. y. Z. ir K.:                          2005 m. balandžio 14 d.

įrašė į 2005 m. I ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kuriÄ 2005 m.      balandžio 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,2005 m. liepos 12 d. įrašė į 2005 m. II ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kuriÄ 2005 m. liepos 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,2005 m. spalio 17 d. įrašė į 2005 m. III ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kuriÄ 2005 m. spalio 18 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,2006 m. sausio 13 d. įrašė į 2005 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kuriÄ 2006 m. sausio 16 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui;K. ir N.:2006 m. balandžio 13 d. įrašė į 2006 m. I ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kuriÄ 2006 m.       balandžio 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,2006 m. liepos 17 d. įrašė į 2006 m. II ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kuriÄ 2006 m. rugpjūčio    8 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui. Tokiais bendrininkų grupės veiksmais, veikiant apgaule juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai, (duomenys neskelbtini) 2004–2006 metais iÅ¡vengė didelės turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetÄ privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 3 864 390 Lt (1 119 204,70 Eur), iÅ¡ jų:                   2 992 452 Lt (866 674 Eur) gyventojų pajamų mokesčio: 2004 metais – 241 312 Lt          (69 888,79 Eur), 2005 metais – 784 875 Lt (227 315,51 Eur), 2006 m. sausio–gegužės mėn. –                  1 966 265 Lt (569 469,71 Eur); 2005 metais – 11 559 Lt (3 347,72 Eur) pajamų mokesčio nuo autorinių atlyginimų; 855 347 Lt (247 725,61 Eur) socialinio draudimo įmokų: 2005 metais – 275 291 Lt               (79 729,78 Eur), 2006 m. sausio–gegužės mėn. – 580 056 Lt (167 995,83 Eur); 5 032 Lt (1 457,36 Eur) įmokų į Garantinį fondÄ : 2005 metais – 1 619 Lt (468,89 Eur), 2006 m. sausio–gegužės mėn. – 3 413 Lt (988,47 Eur).

             Z. buvo kaltinama tuo, kad, veikdama organizuota grupe, eidama vadovaujančias pareigas vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) P. (duomenys neskelbtini), veikdama (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu oficialiose ataskaitose – 2005 metų laikotarpiu Vilniuje (duomenys neskelbtini) metinėse finansinės veiklos deklaracijose pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pajamas bei turtÄ ir Å¡iuo pareiÅ¡kimu suklaidino valstybės institucijas:

Valstybinę mokesčių inspekcijÄ bei Lietuvos Respublikos vyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ (toliau – ir VRK), kuri, nežinodama apie apgaulingų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ pateiktas (duomenys neskelbtini) metines finansinės veiklos deklaracijas, neteisėtai skyrė (duomenys neskelbtini) dotacijas ir kompensacijÄ , dėl to valstybė patyrė didelės turtinės 1 125 069,70 Lt (325 842,71 Eur) žalos, o (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo didelės vertės turtines teises. Å iais veiksmais Z. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.   Be to, Z. buvo kaltinama tuo, kad, veikdama organizuota grupe, eidama vadovaujančias pareigas vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)vadovo P. (duomenys neskelbtini), veikdama (duomenys neskelbtini) naudai bei interesais, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu oficialiose ataskaitose organizavo apgaulingų duomenų apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtÄ pateikimÄ (duomenys neskelbtini) 2006 metų metinėse finansinės veiklos deklaracijose bei Å¡iuo pareiÅ¡kimu suklaidino valstybės institucijas:

VMI ir VRK, kuri, nežinodama apie apgaulingų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ pateiktas (duomenys neskelbtini) metines finansinės veiklos deklaracijas, 2007 m. neteisėtai skyrė (duomenys neskelbtini) dotacijas bei kompensacijÄ , dėl to valstybė patyrė didelės turtinės 3 810 847,23 Lt (1 103 697,65 Eur) žalos, o (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo didelės vertės turtines teises. Å iais veiksmais Z. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.    Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) bei 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino.

PareikÅ¡ti kaltinimai ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Å¡ių kaltinimų nepagrįstumo iÅ¡samiau nedėstomi, o prokuroro apeliacinis skundas visai nedėstomas, nes, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, prokuroras 2017 m. kovo 10 d. teismo posėdyje prokuroro apeliacinį skundÄ atÅ¡aukė ir teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundÄ paliko nenagrinėtÄ .                                                                  Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , baudžiamojo proceso normas, dėl to padarė netinkamas iÅ¡vadas ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, o tai traktuotina kaip netinkamas įstatymo pritaikymas bei esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, sukliudęs teismui visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .                                       Skundžiamo nuosprendžio turinys liudija, jog teismas rėmėsi duomenimis, gautais, slapta atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę, taikant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymÄ (toliau – ir OVÄ®).

Teisme buvo iÅ¡keltas klausimas, kad prieÅ¡ apeliantę ir kitus asmenis taikytos slapto pobÅ«džio operatyvinės veiklos priemonės ne tik pažeidžia jos teises ir lÅ«kesčius į teisingÄ bei objektyvų teismÄ , bet ir tai, jog   OVÄ® 9 straipsnio 1 punktas, 10, 11 straipsniai galbÅ«t prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnyje įtvirtintai teisei į privatumÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui, teisinio aiÅ¡kumo ir apibrėžtumo reikalavimui bei iÅ¡ konstitucinio proporcingumo principo kylantiems reikalavimams.

Teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas), nes kilo abejonių, ar nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. galiojusio OVÄ® 9 straipsnio 1 punktas, 10,        11 straipsniai, įteisinantys į asmens privatumÄ besiskverbiančių techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka, tačiau nenumatantys realios ir veiksmingos galimybės galbÅ«t pažeistas teises ginti teisme, neprieÅ¡tarauja iÅ¡ Konstitucijos 22 straipsnio ir konstitucinio teisinės valstybės imperatyvo kylančiai bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ teisinės gynybos.Nors teismas nematė pagrindo kreiptis iÅ¡aiÅ¡kinimo į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡yme ir gynybos baigiamosiose kalbose iÅ¡sakytos abejonės dėl galimybės Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų specialia tvarka panaudotų priemonių pagalba gautus duomenis panaudoti byloje kaip įrodymus nuosprendyje neanalizuotos, neaptartos, teismas dėl to nepateikė savo motyvuotų iÅ¡vadų.Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos ir jÄ padariusio asmens iÅ¡aiÅ¡kinimas susidėjo iÅ¡ dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo.

Teismas nepatikrino operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo, operatyvinių veiksmų atlikimo teisinio pagrindo. Teismo nurodytos tik iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis remiantis buvo kontroliuojama ir fiksuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksacija buvo atliekama teisėtai bei pagrįstai. Teismas nepateikė argumentų, kurie atskleistų, kokiais duomenimis remdamasis jis manė, jog slaptai atlikta telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolė vykdyta teisėtai, kodėl ji nepažeidė apeliantės teisės į privatumÄ , teisės bei teisėtų lÅ«kesčių į teisingÄ ir objektyvų teismÄ .Slapta tokios informacijos kontrolė yra kiÅ¡imasis į asmens privatumÄ , jo laisves ir garantuotas teises, todėl bet kuris asmuo manydamas, kad, slapta renkant informacijÄ apie jo telefoninių pokalbių, elektroninių laiÅ¡kų, SMS žinučių turinį, jo teisės pažeidžiamos, turi absoliučiÄ Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę kreiptis į teismÄ savo teisėms apginti.

BPK 44, 45 straipsniai įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ ne tik iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams jų teises bei pareigas, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Bylos nagrinėjimo metu gynybai suabejojus dėl slapta telekomunikacijų tinklais rinktos informacijos teisėtumo, teismas nesiėmė jokių priemonių tai iÅ¡tirti. Pripažinęs šį informacijos rinkimo bÅ«dÄ kaip teisėtÄ , teismas nepateikė motyvų savo iÅ¡vadai paremti, o neargumentuota iÅ¡vada negali bÅ«ti pripažinta teisėta.Byloje pateiktos iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintos teismo nutartys yra be motyvų ir neskundžiamos.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ bylÄ nagrinėjantis teismas jų netikrina. Taigi dėl apeliantės priimtas apkaltinamasis nuosprendis paremtas ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei fiksacijos bÅ«du gauta informacija. Tačiau nuosprendyje nepasisakyta, ar Å¡i informacija gauta teisėtu bÅ«du ir ar byloje esančių minėtų nutarčių, kuriomis remiantis buvo renkama informacija, neskundžiamumas bei motyvų nebuvimas nepažeidžia apeliantės teisės į teisingÄ ir objektyvų teismÄ .

Teismas nesiėmė priemonių, kad byloje bÅ«tų gautos ne iÅ¡ dalies, bet visiÅ¡kai iÅ¡slaptintos nutartys, kurios leistų jas objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti. Susiklosčiusi teismų praktika nurodo, kad duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių dėl duomenų patikimumo ir Å¡ios abejonės teisme nebuvo argumentuotai paÅ¡alintos, atliekant kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, nepripažįstami įrodymais, todėl, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas neturėjo pagrindo jais remtis.

Byloje surinkti duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) pavaduojantis ar einantis jo pareigas asmuo, t. y. niekada nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimÄ . (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 3 d. jai iÅ¡duotas įgaliojimas galiojo tik 2005 metais, be to, tas įgaliojimas nenumatė, kad apeliantė bÅ«tų atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimÄ .

Ä®galiojimo turinys nenumatė jÄ Ä¯galioti vykdyti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pareigas.NebÅ«dama atsakinga už (duomenys neskelbtini) daromų buhalterinių įrašų teisingumÄ , apeliantė niekada jų nedarė ir už jų atitikimÄ realiai situacijai nebuvo atsakinga. Skirtingais laikotarpiais buhalterinę apskaitÄ (duomenys neskelbtini) tvarkiusios N. S., V. J.-B., D. B. ir K. viso proceso metu vieningai parodė, kad niekas joms nenurodė, kaip turi bÅ«ti tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, kÄ reikėtų įraÅ¡yti į apskaitÄ , o ko – ne.Apeliantė nebuvo (duomenys neskelbtini) vadovė ar (duomenys neskelbtini), nebuvo įgaliota eiti jų pareigas ar juos pavaduoti, tačiau pripažinta kalta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 17 d.

Nuosprendyje nurodyta, jog ji nusikalstamas veikas darė, veikdama pagal 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ , tačiau nemotyvuota, kokiÄ Ä¯takÄ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimui turėjo Å¡is įgaliojimas. Jis galiojo tik 2005 metais, todėl jo turinys neturėjo jokios reikÅ¡mės 2004 ir 2006 metais. (duomenys neskelbtini) apeliantė pradėjo dirbti 2004 m. viduryje ne kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bet kaip (duomenys neskelbtini). Teismas ne kartÄ nuosprendyje nurodė, kad ji, vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas, organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , liepė vesti dvigubÄ buhalterijÄ nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip nuo kovo mėnesio.

Å is teiginys, nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, ne tik neargumentuotas, bet ir nepateiktos motyvuotos iÅ¡vados, kodėl atmetami apeliantę teisinantys duomenys.Byloje nėra duomenų, jog ji jau 2004 m. vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys rodo, kad 2004 m. (duomenys neskelbtini) buvo S. M.. Nesant motyvuotų teismo iÅ¡vadų dėl jÄ teisinančių įrodymų, lieka neaiÅ¡ku, kokiais argumentais remdamasis teismas teigė prieÅ¡ingai.Nuosprendyje nurodyta, jog apeliantė su kitais nuteistaisiais laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ .

Vėliau nuosprendyje teigiama, kad apgaulinga apskaita (duomenys neskelbtini) buvo vedama nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad apeliantė nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip kovo mėn., organizavo (duomenys neskelbtini) dvigubÄ buhalterinę apskaitÄ , tačiau vėliau teismas teigė nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) sistemingai, t. y. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 5 d., vedė atskirÄ neoficialiÄ piniginių lėšų apskaitÄ . Nurodyti tik keli pavyzdžiai liudija, jog nuosprendžio teiginiai yra prieÅ¡taringi ir nesuprantami.Nuosprendyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į įstatymo pataisas, apeliantei inkriminuojama veika gali apimti laikotarpį tik nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., tačiau, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos atsiradusios žalos, ieÅ¡kinio dydžio, teismas ėmė visÄ laikotarpį, t. y. visus 2004, 2005 ir 2006 kalendorinius metus.

Taigi nuo 2004 m. sausio 1 d. ieÅ¡kiniai negalėjo bÅ«ti skaičiuojami, juo labiau kad ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) tik nuo 2004 m. vidurio.Apeliantė neatsimena, jog kada nors bÅ«tų pasiraÅ¡iusi deklaracijÄ ar ataskaitÄ už kitÄ asmenį. Å ias abejones sustiprino (duomenys neskelbtini) V. J.-B., teisme parodžiusi, kad ji dažnai pasiraÅ¡ydavo ataskaitose tiek už D. B., tiek už Z.. Å ių abejonių teismas nepaÅ¡alino, nepaskyrė raÅ¡ysenos ekspertizių. Byloje esančios deklaracijos, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos liudija, jog jas pasirašė visai kiti (duomenys neskelbtini) asmenys, o ne apeliantė arba prie jos pavardės pasirašė akivaizdžiai kitas asmuo.

Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti argumentai, kodėl ji turėtų atsakyti už (duomenys neskelbtini) ataskaitas bei deklaracijas, kurių nepildė, nepasirašė ir nepateikė suinteresuotoms organizacijoms.Byloje nėra duomenų, kad deklaracijos, ataskaitos apeliantei buvo pateiktos susipažinti, ji jas tikrino, vizavo arba žinojo apie jas.Nuosprendyje nėra motyvuotų išvadų, kodėl skirtingų asmenų pasirašytos (duomenys neskelbtini) ataskaitos ir deklaracijos už 2004–2006 m. laikotarpį bei jų sukeltos pasekmės absoliučiai visos inkriminuotos jai.

Nesant motyvuotų iÅ¡vadų dėl inkriminuojamų veikų sudėties visų sudėtinių dalių (subjektyviosios pusės), nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.BPK 89 straipsnis numato, kad specialistas pagal savo kompetencijÄ turi iÅ¡tirti Å«kinę finansinę veiklÄ pagrindžiančius duomenis ir pateikti savo iÅ¡vadas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų vertinimas yra ne specialistų, bet iÅ¡imtinai teismo kompetencija. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) daugybėje vietų specialistai vertino liudytojų parodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ nurodė, jog specialistų, ekspertų iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai daryti, ir teismas, nuosprendyje remdamasis specialisto iÅ¡vada, esant proceso dalyvių abejonėms dėl specialistų iÅ¡vadų, privalo motyvuotai aptarti, kodėl jis mano, kad specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Å iuo aspektu specialistų iÅ¡vados kelia daug abejonių.Specialistai teisme negalėjo visapusiÅ¡kai paaiÅ¡kinti savo teiginių ir iÅ¡vadų, tačiau teismas, nepaisydamas kilusių abejonių, jų nepaÅ¡alino, nuosprendyje motyvuotai neaptarė ir savo iÅ¡vadose ignoravo akivaizdžias specialistų klaidas (pvz. netinkamai nurodytÄ lito ir dolerio valiutų kursÄ ).

Pagal neteisingus skaičiavimus VMI pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, ir teismas jį patenkino.Liudytojas A. Ž., kurio sÄ skaita naudojosi N. S., teisme patvirtinto, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. per Å¡iÄ sÄ skaitÄ atliko pinigines operacijas asmeniniam butui pirkti, mokėjo už vaiko darželį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, Å¡ių sumų iÅ¡ specialistų galutinių iÅ¡vadų nepaÅ¡alino ir ieÅ¡kinius patenkino visa apimtimi, nors jų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka pagrįsta klaidingomis specialistų iÅ¡vadomis.Nagrinėjant bylÄ teisme, prokuroras pakeitė apeliantei kaltinamajame akte nurodytus kaltinimus.

BPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Taigi teismas nagrinėjo ir nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl apeliantės veikų kvalifikavimo abiejų versijų. To reikalauja ne tik BPK 256 straipsnio turinys, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, tačiau teismas to nepadarė.Bylos duomenys rodo, jog nuo 2008 m. balandžio 14 d., kai byla perduota teismui nagrinėti, iki 2012 m. spalio 26 d., kai prokuroras paprašė pakeisti kaltinimÄ , byloje neįvyko jokių pasikeitimų, neiÅ¡aiÅ¡kėjo naujų faktų ar aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas pakeisti kaltinimÄ .

Prokuroro 2012 m. spalio 26 d. praÅ¡ymo turinys liudija, kad ir valstybinį kaltinimÄ palaikę prokurorai sutiko, jog bylos nagrinėjimas nedavė pagrindo keisti kaltinimo.Teismas, kvalifikuodamas apeliantės veikÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, daugelyje vietų kaip esminį jos požymį nurodė esminę apgaulę, kuria buvo siekiama iÅ¡vengti prievolės – sumokėti privalomus mokesčius. Lyginant BK 182 ir 220 straipsnių dispozicijas akivaizdu, kad jų abiejų esmė yra apgaulė. Å ių dviejų straipsnių dispozicijų ir teismų praktikos analizė leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog BK 220 straipsnis yra speciali norma, lyginant su bendro pobÅ«džio       BK 182 straipsnio norma.

Nuosprendžio turinys taip pat liudija, kad darant prielaidÄ , jog apeliantė tikrai padarė nusikalstamÄ veikÄ , Å¡i veika pagal nuosprendyje iÅ¡dėstytus teiginius ir argumentus, kuriais apibÅ«dinami nusikaltimo sudėties elementai, negalėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal bendro pobÅ«džio BK 182 straipsnio normÄ , o turėtų bÅ«ti kvalifikuota, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį.Teismas nuosprendyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nustojo egzistuoti ne jos likvidavimo, bet reorganizavimo bÅ«du, tačiau, paÅ¡alinęs jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tuo pačiu paÅ¡alino ir (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę, nors jų prigimtis, paskirtis bei pobÅ«dis skirtingi.

Teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo ir nuosprendyje neiÅ¡dėstė motyvuotų iÅ¡vadų, kodėl darbdavys neturėtų atsakyti už dėl savo darbuotojų jo naudai atliktų veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ . Byloje bÅ«tina atlikti teisminį tyrimÄ â€“ iÅ¡reikalauti (duomenys neskelbtini) likvidavimo (reorganizavimo) bei naujo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įregistravimo ir įstatų dokumentus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar (duomenys neskelbtini) (leiboristai) perėmė (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, kokius ir kokios apimties.

Tik ištyrus šias aplinkybes galima padaryti motyvuotas išvadas, ar juridinis asmuo ir koks galėtų būti šioje byloje civilinis atsakovas.Procesas byloje iki nuosprendžio priėmimo vyko daugiau kaip septynerius metus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje tokia trukmė jau pripažįstama kaip neatitinkanti ,,įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog, jei ne žiniasklaidos padidintas dėmesys, tai yra kasdienė teismuose nagrinėjama byla.

Ji nėra sudėtinga, paini ar komplikuota. Daugelis (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bylos medžiagoje kartojasi po kelis kartus, todėl nėra pagrindo jos priskirti prie labai didelės apimties. Nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad apeliantės ar jos gynėjo veiksmais siekta sÄ moningai bylÄ vilkinti. Ilgo bylos nagrinėjimo metu vyko normalÅ«s gyvenimo pokyčiai – apeliantė (duomenys neskelbtini). BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas tai įvardija kaip pateisinamas neatvykimo į teismÄ priežastis, todėl jos neturėtų ir negalėtų bÅ«ti traktuojamos kaip sÄ moningas proceso vilkinimas.EŽTT jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje procesas aiÅ¡kiai per ilgas, vienas iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės mažinimas ar Å¡velninimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiÅ¡kai traktuojama pernelyg ilgo proceso kaltinamajam kompensavimo galimybė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Jeigu teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad apeliantė kalta dėl jai inkriminuotų veikų, jai turėtų bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir galutinė bausmė turėtų bÅ«ti nesusijusi su laisvės atėmimu. Per laikÄ nuo baudžiamojo persekiojimo pradžios apeliantė visiÅ¡kai subrendo kaip žmogus ir asmenybė, sukÅ«rė Å¡eimÄ , susilaukė sÅ«naus, tapo (duomenys neskelbtini), atsirado kitų esminių aplinkybių, kurių visuma yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , jog, lyginant su 2004–2006 m., situacija iÅ¡ esmės pasikeitė ir ji tikrai nėra tas asmuo, kuriam reali laisvės atėmimo bausmė yra teisingiausia.Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas A. P. prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistosios Z. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliantė ginčija tik, jos nuomone, padarytus proceso pažeidimus, nuteisimÄ pagal          BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimÄ ),   182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimÄ ), bausmę ir civilinius ieÅ¡kinius, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų ir atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje                  Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo miÅ¡rios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį, bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, Z. kaltė organizavus apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (duomenys neskelbtini) pagrįsta bylos duomenimis. Teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl Å¡ios veikos pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, nes Z. nepagrįstai nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimo).

Jos veika turi bÅ«ti perkvalifikuota, byla dėl naujai kvalifikuotos veikos nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui, o bausmių subendrinimas panaikintas. Klausimas dėl civilinių ieÅ¡kinių ir netiksliai nustatytų į juridinio asmens (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ neįraÅ¡ytų pajamų bei iÅ¡laidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, iÅ¡ naujo nesprendžiamas, nes jis jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje, priimtame iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios iÅ¡skirta nagrinėjama byla.

Minėtame nuosprendyje į (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ neįraÅ¡ytų pajamų bei iÅ¡laidų sumos patikslintos, o civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.                     Dėl apeliantės argumentų, susijusių su proceso pažeidimais Nagrinėdama iÅ¡skirtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Z. apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių proceso pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas apeliantės teises ir turėjusių įtakos bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , nenustatyta.

Toliau nuosprendyje dėstomi teisėjų kolegijos argumentai, sugrupuoti, įvairiais aspektais atsakant į pagrindinius apeliacinio skundo teiginius dėl, apeliantės nuomone, padarytų proceso pažeidimų.                                                                                                                                                     1.

Dėl proceso pažeidimų, susijusių su teismo Å¡aliÅ¡kumu IÅ¡ nuteistosios Z. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ siejo su netinkamu įrodymų vertinimu.             Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Siekiant konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ , nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009,      2K-466/2009, 2K-195/2010, 2K-75-677/2016).

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.).

EŽTT praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimai bylose Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007), Rupa prieÅ¡ RumunijÄ (Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008)). Be to, turi bÅ«ti pateikiami duomenys, patvirtinantys esant nurodytas aplinkybes ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jei abejojama dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui (BPK 59 straipsnis). Be to, vertinant objektyviuosius teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, faktas, jog teisėjo (teisėjų kolegijos) nuÅ¡alinimas nebuvo patvirtintas, nesudaro pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Ä®vertinęs nuteistosios skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nei objektyviÄ ja, nei subjektyviÄ ja prasme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti grindžiamas tuo, jog buvo atmetami kai kurie proceso dalyvių praÅ¡ymai, o kitų proceso dalyvių praÅ¡ymai tenkinami ar iÅ¡ viso nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmę teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis  BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ gana iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nuteistoji ir gynėjai, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės ir atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kumo aspektu netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

Dėl to nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, laikytinas deklaratyviu ir pagrįstu iš esmės tik jos nesutikimu su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, todėl atmestinas.                                                                                  2. Dėl kaltinimo pakeitimo teisme Apeliantė savo skunde nurodė argumentus, susijusius su jos veikų kvalifikavimo pakeitimu teisme.

Nuteistosios Z. nurodyti nuosprendžio trÅ«kumai susiję ir su nuosprendžio netinkamu suraÅ¡ymu, teismui ignoruojant įstatymo reikalavimus pateikti iÅ¡samius veikų kvalifikavimo (taip pat ir kvalifikavimo galimybių) motyvus.Teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka.Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurias padarę jie kaltinami.Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės bei jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų bei tvarkos.BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarkÄ .

Å io straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo nustatyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, gavęs tokį prokuroro praÅ¡ymÄ , vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, nedelsdamas praneÅ¡a apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams, įteikia praÅ¡ymo nuoraÅ¡us kaltinamajam bei kitiems proceso dalyviams ir užtikrina kaltinamojo teisę turėti pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti gynybai.Nagrinėjama byla buvo perduota teismui, Z. kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje (t. 155, b. l. 1–208).

BylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ (t. 172, b. l. 89–143). IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo matyti, jog prokuroras dalies kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ prašė pakeisti, pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , nekeičiant kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių, t. y. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 205 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.IÅ¡ 2012 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog teismas prokuroro praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo priėmė, kaltinamajai Z.

įteikė praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ nuoraÅ¡Ä ir padarė bylos nagrinėjime pertraukÄ (iki 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. iki kito numatyto teisiamojo posėdžio) susipažinti su pareikÅ¡tu kaltinimo pakeitimu (t. 172, b. l. 166, 167).Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atlikęs Å¡iuos veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepadarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir nesuvaržė kaltinamosios teisės į gynybÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs                     Z. kalta ir nuteisęs pagal naujai pateiktÄ kaltinimÄ , iÅ¡dėstytÄ prokuroro praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ (perkvalifikuoti jos veiksmus), nepažeidė kaltinamosios teisės į gynybÄ bei teisės žinoti, kuo yra kaltinama.

Apeliantė skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl baudžiamojo proceso metu pateiktų dviejų kaltinimų, nenurodė motyvų, kodėl pasirėmė tik pakeistame kaltinime pateiktu nauju nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Nors apeliantė įžvelgė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, pažeidimÄ , prieÅ¡ingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis suraÅ¡ytas, laikantis įstatymo reikalavimų, taip pat ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimų: jame, kaip ir reikalauja Å¡i įstatymo norma, nurodytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s kaltinamųjų veiksmų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, teismo motyvai bei iÅ¡vados dėl skiriamų bausmių ir priteistino žalos dydžio.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas gali netenkinti prokuroro praÅ¡ymo ir kaltinamÄ jį (kaltinamÄ jÄ ) pripažinti kaltu, remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, bet ne nurodytu pakeistame kaltinime. Kita vertus, teismo nesaisto kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas inkriminuotos veikos teisinis įvertinimas, nes jis tik parodo prokuroro pozicijÄ ir bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Nagrinėdamas bylÄ bei nustatęs, kad kaltinamojo (kaltinamosios) padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, nei nurodyta kaltinamajame akte, sudėtį, teismas privalo veikÄ atitinkamai perkvalifikuoti.

Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiÅ¡kia tinkamÄ kaltinamojo (kaltinamosios) padarytų nusikalstamų veikų baudžiamÄ jį teisinį įvertinimÄ â€“ kvalifikavimÄ . Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Skundžiamame nuosprendyje Vilniaus apygardos teismas iÅ¡samiai aptarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius nuteistosios Z. veikose ir, iÅ¡dėstęs motyvus, dėl dalies pareikÅ¡tų kaltinimų pripažino jÄ kalta padarius šį nusikaltimÄ , o dėl dalies – iÅ¡teisino.

Priimdamas nuosprendį, teismas neprivalo aptarti kitų galimų nuteistosios veikų kvalifikavimo galimybių ar aiÅ¡kinti, kodėl jos veikÄ kvalifikavo pagal pakeistÄ , o ne kaltinamajame akte nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ . Nesutikdama su jai inkriminuotos veikos kvalifikavimu, apeliantė turi teisę pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl jos veikos kvalifikavimo skųsti aukÅ¡tesniajam teismui apeliacine ir kasacine tvarka, praÅ¡ydama veikos kvalifikavimÄ pakeisti pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį ar jo dalį.

Å ia savo teise nuteistoji Z. pasinaudojo ir apeliaciniame skunde ginčijo jos veikos kvalifikavimÄ teigdama, kad veikos turėjo bÅ«ti kvalifikuotos pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Taigi tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė ir nenurodė motyvų dėl nuteistosios Z. veikų kvalifikavimo pagal kaltinamajame akte nurodytÄ veikų kvalifikacijÄ , bet pripažino kalta pagal prokuroro praÅ¡yme nurodytÄ pakeistÄ kvalifikacijÄ (konkrečiai dėl sukčiavimo mokesčių srityje), negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, rodančia Å¡io teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ar nuosprendžio suraÅ¡ymo esminį trÅ«kumÄ .

Šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o dėl Z. veiksmų kvalifikavimo pagrįstumo pasisakys tolesnėje šio nuosprendžio dalyje. 3. Dėl duomenų, gautų operatyvinio tyrimo metu, pripažinimo įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde kėlė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės vykdymo teisėtumo bei jos metu gautų duomenų pagrįstumo ir leistinumo klausimus, akcentuodama tokių veiksmų atlikimo metu padarytus įvairiausius jos teisių, iš jų ir konstitucinių, pažeidimus.

Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl paties operatyvinio tyrimo vykdymo teisėtumo, tada pateiks argumentus dėl apeliantės skunde nurodytų principų ir jos teisių pažeidimų.       3.1. Dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos        kontrolės vykdymo teisėtumo Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde teigė, kad byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkti duomenys neatitinka Baudžiamojo proceso kodekse numatyto įrodymų leistinumo reikalavimo, nes BPK 154 straipsnyje numatyta slapto pobūdžio procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė Z. taikyta nepagrįstai, nesant tam pagrindo.

Kadangi Å¡ie duomenys nebuvo surinkti teisėtais bÅ«dais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai grindė nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, remdamasis tokiais duomenimis. Å ie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. EŽTT yra nurodęs, jog slapto sekimo priemonių taikymÄ sankcionuojanti institucija (EŽTT nagrinėtoje byloje tai buvo ikiteisminio tyrimo teisėjas) sprendžia, ar yra įtikinamas (pateisinamas) pagrindas sankcionuoti tokias sekimo priemones.

Tai sprendžiant turi būti patikrinama:

1) ar yra faktinis pagrindas įtarti asmenį planuojant, darant ar padarius tam tikras sunkias (rimtas) nusikalstamas veikas;

2) ar Å¡ios priemonės taikomos, tik nesant galimybės kitais bÅ«dais nustatyti faktus ar Å¡ių faktų nustatymas kitais bÅ«dais bÅ«tų žymiai sudėtingesnis. Toks patikrinimas užtikrina, kad aptariamos priemonės nebÅ«tų sankcionuojamos atsitiktinai, nesilaikant nustatytos tvarkos (EŽTT sprendimas byloje Dragojević v. Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015). Operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo nagrinėjamoje byloje metu) 9 straipsnyje nustatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas taip pat ir tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.

OVÄ® 10 straipsnyje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis.

Nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo ir operatyvinių veiksmų sankcionavimo teisėtumo vertinimo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse. Pagal teismų praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais.   Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra:

1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ 10,       11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti) arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto (duomenys neskelbtini) motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti).

Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVÄ® 9 straipsnyje. Tai – tam tikra informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie įstatyme iÅ¡vardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tam tikra informacija.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal EŽTT praktikÄ nusikalstamos veikos, dėl kurių gali bÅ«ti nuspręsta taikyti slapto sekimo priemones, turi bÅ«ti nurodytos įstatyme ir tai traktuojama kaip viena iÅ¡ minimalių garantijų, siekiant iÅ¡vengti piktnaudžiavimo, apribojant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintas asmens teises (EŽTT sprendimai bylose Association for E. I. and Human Rights and Ekimdzhiev v.

Bulgaria; Weber and Saravia v. Germany, no. 54934/00, decision of 29 June 2006). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimÄ â€“ kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali bÅ«ti atliekami, tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokiÄ , o tik apie įstatyme nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokiÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo didelės apimties ir sudėtingo tyrimo sudėtinė dalis, šiame tyrime pranešimai apie įtarimus pareikšti įvairiems asmenims (ne tik nagrinėjamos bylos kaltinamiesiems) (t. 1, b. l. 1–3, 7, 8, 17, 21–23, 24–26). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, pradėtas 2003 m. liepos 7 d. (t. 1, b. l. 1–3).

Pabaigus ikiteisminį tyrimÄ , 2004 m. balandžio 26 d. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apygardos teismui, kaltinant A. P., Ž. B., A. P., S. P., E. V., M. D., S. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį. Nagrinėdamas bylÄ Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 2005 m. spalio 7 d. nutartimi grÄ Å¾ino bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nustatė aÅ¡tuonių mėnesių ikiteisminio tyrimo terminÄ . 2005 m. gruodžio 12 d. byla gauta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra), kurioje atliekant tyrimo veiksmus paaiÅ¡kėjo naujų nusikalstamų veikų požymiai.

Dėl to toje pačioje byloje 2006 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 216, 220, 222 straipsniuose, t. y. dėl nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini), o 2007 m. lapkričio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 205 straipsnyje. Pagrindas pradėti šį ikiteisminį tyrimÄ buvo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo tarnybos (toliau – Tarnyba) surinkta operatyvinio tyrimo, atlikto operatyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga apie Z. ir kitų asmenų, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 7, 24–26).

Prie atliekamo ikiteisminio tyrimo pridėta Tarnybos surinkta operatyvinė medžiaga: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo protokolai bei jų priedai (pokalbių suvestinės, elektroniniai laiškai ir jų priedai), prašymai dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai (t. 1,  b. l. 24–26, 27–48, 49–62, 63, 68, 69, 70–71, 72–80, 81–82; t. 8, b. l. 39, 40–51, 52, 53–54, 55, 57, 58–59, 60–65).

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad prieÅ¡ingai, nei teigė apeliantė, buvo faktinis pagrindas technines priemones naudoti specialia tvarka.Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad operatyvinio tyrimo veiksmai, kuriais gauti reikÅ¡mingi bylai duomenys, buvo atlikti, laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka ir leido nuo 2006 m. kovo 22 d. iki 2006 m. birželio 22 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti Z. telefoninius pokalbius abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 170, b. l. 156).

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 14 d. ir 2006 m. kovo 1 d. nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka ir leido pirmiausia nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 m. kovo 15 d., vėliau nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. birželio 2 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti N. S. telefoninius pokalbius abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir <...> (t. 170, b. l. 152, 155). Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 31 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. lapkričio 30 d. ir 2006 m. kovo 1 d. nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka ir leido pirmiausia nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2005 m. rugsėjo 2 d., po to nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. gruodžio 2 d., pratęsiant Å¡ios priemonės panaudojimo terminÄ nuo 2005 m. gruodžio 2 d. iki 2006 m. kovo 2 d., nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. birželio 2 d., slapta kontroliuoti bei fiksuoti R.

R. telefoninius pokalbius abonentais Nr. 861401700, <...> ir susiraÅ¡inėjimÄ elektroninio paÅ¡to adresais (duomenys neskelbtini) ir <…> (t. 170, b. l. 148, 149, 151, 154). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 27 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka ir leido nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti S. P. telefoninius pokalbius abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 170,       b. l. 153). Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka ir leido nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti A.

K. telefoninius pokalbius abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 170, b. l. 150). Minėtų iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintų nutarčių iÅ¡raÅ¡ai pateikti pirmosios instancijos teismui (t. 170,    b. l. 147–156). Å ie dokumentai pagrindžia operatyvinių priemonių taikymo teisėtumÄ . Taigi nurodytais laikotarpiais techninės priemonės specialia tvarka buvo naudojamos, nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Ta aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie motyvai, jog operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuota bylai reikÅ¡minga informacija gauta teisėtais bÅ«dais, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų neiÅ¡tyrė.

Teisėjų kolegija nurodo, kad duomenys, gauti Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka, kaip ir bet kokie kiti byloje esantys duomenys, turi būti ne tik gauti teisėtais būdais, bet ir patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 4 dalis).  Tirdamas bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl lygino operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis su kitais baudžiamojo proceso metu byloje gautais duomenimis ir ėmėsi kitų įstatyme numatytų priemonių nešališkai bei išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

Tai, kad nuteistoji Z. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, teismas nustatė, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, jog teismas iÅ¡vadas dėl Z. kaltės pirmiausia pagrindė liudytojų parodymais ir kitais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurie buvo susieti su operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis: visų pirma tai BPK 97 straipsnyje nustatyta tvarka gauti duomenys iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie Z. naudotÄ elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini), taip pat duomenys, gauti specialistams iÅ¡tyrus N. S. naudotÄ kompiuterį ir (duomenys neskelbtini) kratų metu paimtus kompiuterius.

Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodė, kad nuteistosios Z. nusikalstami veiksmai ir kaltė padarius jai inkriminuotus nusikaltimus pagrįsta ne tik operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis (kurie sudarė dalį bylos įrodymų ir buvo tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ), bet iÅ¡ esmės duomenimis, surinktais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Atmetami nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentai, susiję su tik iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintų Vilniaus apygardos teismo nutarčių pateikimu ir vertinimu.

Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodytos tik iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė ir fiksavimas buvo atliekami teisėtai bei pagrįstai, o bÅ«tent tik tokiu įrodymu remdamasis bylÄ nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių kliūčių Z. kaltę grįsti operatyvinių tyrimų medžiaga. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylÄ teismas operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose         Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011).             Šioje byloje teismas tikrino faktinį pagrindÄ .                          Apeliantė skunde teigė, kad teismas nesiėmė priemonių, jog byloje bÅ«tų gautos ne iÅ¡ dalies, bet visiÅ¡kai iÅ¡slaptintos nutartys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Operatyvinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) nuostatas, tikrindamas teiginius dėl faktinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti. Teismas teisingai derino baudžiamojo proceso nuostatų, numatančių kaltinamojo teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, reikalavimus bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas ir, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , pagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , Valstybės saugumo departamentÄ bei Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl operatyvinę veiklÄ sankcionavusių Vilniaus apygardos teismo nutarčių iÅ¡slaptinimo (t. 164, b. l. 54–57, 95–98).

Dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas neatliko ar netinkamai atliko savo pareigÄ iÅ¡tirti byloje esančius įrodymus.Atkreipiamas dėmesys, jog pirminė informacija, esanti kaip operatyvinio tyrimo pagrindas, paprastai gaunama operatyvinės veikos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu, todėl sudaro valstybės paslaptį (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2007 m. balandžio 26 d.).

Su tokia informacija gali susipažinti tik leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Specialioji ekspertų komisija, vadovaujama Baudžiamųjų bylų skyriaus (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 15 d. posėdyje tik iš dalies išslaptino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 28 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2005 m. gruodžio 14 d., 2006 m. sausio 27 d., 2006 m. kovo 1 d., 2006 m. kovo 21 d. nutartis, kadangi jose buvo valstybės paslaptį sudaranti informacija.

Todėl teismas proceso dalyviams susipažinti pagrįstai pateikė dokumento, kuris buvo pagrindas operatyvinių veiksmų pradžiai, iÅ¡raÅ¡Ä be valstybės paslaptį sudarančios informacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos tokiÄ praktikÄ pripažįsta atitinkančia įstatymo reikalavimus (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2004,                2K-168/2008, 2K-313/2010), nes leidimÄ atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas ir tai yra pakankama garantija buvus įstatyme numatytÄ pagrindÄ Å¡iuos veiksmus atlikti, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato papildomai tikrinti Å¡ių duomenų.

 3.2. Dėl Z. teisių, taikant Operatyvinės veiklos įstatyme      numatytas priemones, pažeidimų Apeliantė nurodė, kad prieÅ¡ jÄ panaudotos operatyvinės veiklos priemonės pažeidė jos teises į teisingÄ ir objektyvų teismÄ , be to, OVÄ® 9 straipsnio 1 punktas, 10, 11 straipsniai galbÅ«t prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatumÄ ir konstitucinio teisinės valstybės principo taikymui, teisinio aiÅ¡kumo, apibrėžtumo ir proporcingumo reikalavimams.

ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas Z. praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl jau minėtų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo atmetė, o dėl iÅ¡sakytų abejonių, susijusių su galimybe pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ specialia tvarka panaudotų priemonių pagalba gautus duomenis panaudoti byloje kaip įrodymus, nepateikė jokių motyvuotų iÅ¡vadų. Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip deklaratyvÅ«s.Jau minėta, jog nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo Å¡aliÅ¡kas.

Tokių duomenų nenurodė ir apeliantė. PrieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantė, operatyviniais veiksmais, kurie buvo atlikti dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, negalėjo bÅ«ti padarytas joks poveikis Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusiems teisėjams. Dėl to apeliantės argumentas dėl jos teisės į teisingÄ ir objektyvų teismÄ pažeidimo yra nepagrįstas.PrieÅ¡ingai, nei skunde nurodė apeliantė, operatyvinio tyrimo (pagal Å¡iuo metu galiojantį įstatymÄ â€“ kriminalinės žvalgybos) metu slaptai renkant informacijÄ apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumÄ , svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Apeliantė nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jos teisės buvo apribotos labiau, nei tai leidžia įstatymas.Atkreipiamas dėmesys, jog Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumÄ , kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ .

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ â€œ, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ â€œ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų.

Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigÅ«nų, kitų asmenų neteisėto kiÅ¡imosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Kita vertus, žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumÄ galima, jeigu laikomasi iÅ¡ Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumÄ prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavaliÅ¡ko ir nepagrįsto teisės į privatumÄ suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamÄ , daromÄ , padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos Operatyvinės veiklos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimÄ , gali bÅ«ti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų.

Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiÅ¡kia pareigÄ priimant sprendimÄ , susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, užtikrinti, kad toks suvaržymas nebÅ«tų per griežtas ir bÅ«tų bÅ«tinas siekiamiems tikslams. Remiantis jau minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, teisė į privatumÄ baigiasi tada, kai asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi bÅ«ti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad, apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susiraÅ¡inėjimo slaptumo gerbimÄ , nebÅ«tų peržengtos bÅ«tinumo demokratinėje visuomenėje ribos (EŽTT sprendimas byloje Dragojević v.

Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015). Dėl to operatyvinės veiklos priemonių taikymas, turint pagrindÄ manyti, jog apeliantė padarė nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti laikomas teisės į privatumÄ pažeidimu ir tai negalėjo pažeisti proporcingumo principo reikalavimo. PrieÅ¡ Z. taikyti operatyvinės veiklos veiksmai nepažeidė teisinės valstybės principo, nes operatyvinės veiklos tikslais buvo siekiama atskleisti galbÅ«t daromas nusikalstamas veikas, kurios pasireiÅ¡kia pavojingumu visuomenei.Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarime pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu konstatavęs, kad „asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo.

Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ atskiriems asmenims, visuomenei ar valstybei. Taigi įtariamas nusikalstamų veikų darymu asmuo pats atsisako teisės į privatų gyvenimÄ ta apimtimi, kuriÄ nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas“. Kadangi dėl Z. bei kitų Å¡ioje byloje minimų asmenų operatyvinės veiklos veiksmai buvo atliekami pagrįstai ir teisėtai (turint įtarimų apie galbÅ«t daromÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ (duomenys neskelbtini) bei kitus nusikaltimus ir priėmus atitinkamas teismo nutartis), apeliantės teisė į privatų gyvenimÄ negalėjo bÅ«ti ginama dėl visuomeniÅ¡kai bÅ«tino tikslo – atskleisti galbÅ«t jos ir (ar) kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas.

                                       Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, susijęs su aptariamu laikotarpiu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų neatitikimu teisinio aiÅ¡kumo principui. Operatyvinė veikla (pagal Å¡iuo metu galiojantį įstatymÄ â€“ kriminalinės žvalgybos veikla) yra specifinė nusikalstamų veikų tyrimo forma, ir bet koks asmens, apie kurį gaunama informacija rengiant, kėsinantis ar darant nusikalstamÄ veikÄ , žinojimas apie operatyvinę veiklÄ prieÅ¡ jį paneigtų operatyvinės veiklos esmę bei prasmę, nebÅ«tų galimybių realizuoti jos tikslus ir uždavinius.             Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, 10 bei 11 straipsniai nenumato realios ir veiksmingos galimybės galbÅ«t pažeistas teises ginti teisme, nes tokia galimybė Operatyvinės veiklos įstatyme apskritai nebuvo numatyta, todėl prieÅ¡tarauja asmens teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.

IÅ¡ tiesų aptariamu laikotarpiu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme nebuvo numatyta konkreti galimybė ginti galbÅ«t pažeistas teises, ginčyti atliekamus operatyvinius veiksmus ir jų metu surenkamus duomenis, tačiau Å¡ie duomenys tampa reikÅ¡mingi tik tada, jeigu juos nusprendžiama panaudoti baudžiamajame procese arba kitiems įstatyme numatytiems tikslams. Nagrinėjamoje byloje Operatyvinės veiklos įstatyme numatytais bÅ«dais surinkti duomenys įstatymo nustatyta tvarka perduoti į baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje apeliantė baudžiamojo proceso metu įgijo teisę ginčyti visų, iÅ¡ jų ir operatyvinės veiklos metu gautų, duomenų teisėtumÄ , pagrįstumÄ bei leistinumÄ .

Apeliantė bei jos gynėjas tÄ darė viso proceso metu, taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios teisė į gynybÄ nebuvo užtikrinta.Atkreipiamas dėmesys, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ dėl jo pažeistų teisių gynimo įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ savo teisėms apginti net ir tuo atveju, jeigu tokia jo teisė kreiptis į teismÄ nėra įtvirtinta konkrečiame įstatyme, bet asmuo mano, kad jo teisės pažeistos.

Dėl to Z. manydama, kad buvo pažeistos jos teisės, operatyvinės veiklos metu slapta renkant informacijÄ apie jos telefoninių pokalbių, elektroninių laiÅ¡kų bei SMS žinučių turinį, kai Å¡ie faktai jai tapo žinomi, juos galėjo ginčyti ne tik baudžiamojo proceso metu, bet ir tiesiogiai kreipdamasi į teismÄ , remdamasi Konstitucijos jai garantuojama teise kreiptis į teismÄ . Apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, jog nuteistajai Z. apie Å¡iÄ teisę buvo žinoma. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė pasinaudojo Å¡ia įstatymo jai suteikta teise.

                                       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmetami apeliacinio skundo teiginiai, susiję su konstitucinių principų pažeidimu.                                                                          4. Dėl specialistų išvadų ydingumo ir ekspertizių skyrimo Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde teigė, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados neatitinka BPK 90 straipsnyje keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismui pateiktose specialistų išvadose atspindėti neobjektyvūs tyrimai, todėl jos negalėjo būti pripažintos įrodymais BPK 20 straipsnio 1 dalies prasme.

Å iems teiginiams pagrįsti apeliantė nurodė įvairius minėtų dokumentų turinio trÅ«kumus, kurių, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl to priėmė neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Su tokiais skundų motyvais negalima sutikti.Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali bÅ«ti laikoma atlikus objektų tyrimÄ pateikta ir teismo posėdyje iÅ¡tirta specialisto iÅ¡vada. BPK 90 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardinta, kas turi bÅ«ti nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma kaip atskiras dokumentas: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, iÅ¡silavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sÄ lygoms individualizuoti.

Prie specialisto iÅ¡vados pridedama vaizdinė medžiaga. Pagal teismų praktikÄ specialisto parodymai ar paaiÅ¡kinimai nelaikytini savarankiÅ¡ka įrodymų rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos laikotarpio nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. tyrimas ir pateiktos FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos Vilniaus apskrities skyriaus specialistų iÅ¡vados: 2007 m. rugsėjo 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 19–85) bei 2007 m. spalio 15 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 93–144).

Jose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota 25 042 351,11 Lt (7 252 766,19 Eur) pajamų ir 23 590 679,80 Lt (6 832 333,12 Eur) išlaidų.  Atsižvelgęs į išsakytas proceso dalyvių nuomones dėl specialistų išvadų teisingumo, Vilniaus apygardos teismas teisiamajame posėdyje apklausė ūkinės finansinės veiklos bei kompiuterinius tyrimus atlikusius specialistus, o prašymus dėl kompleksinės finansų ir buhalterijos bei informacinių technologijų ekspertizių paskyrimo atmetė (t. 175, b. l. 175; t. 176, b. l. 149–153; t. 178, b. l. 65–66).

                                                                 Pirmosios instancijos teisme apklausti specialistų išvadas dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos pateikę specialistai N. G. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. S. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), B. M. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), A.

N. (davė paaiÅ¡kinimus dėl specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino savo iÅ¡vadas ir patikslino specialistų iÅ¡vadose nurodytų metinių pajamų bei iÅ¡laidų apskaitymo, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų sumų iššifravimo ir konkrečių sumų apskaičiavimo, valiutų kursų nustatymo bei atitinkamų sumų apmokestinimo aplinkybes (t. 176, b. l. 22–24, 25–28).Bylos medžiaga patvirtina, kad po minėtų specialistų apklausų buvo sprendžiamas klausimas (ir ne vienÄ kartÄ ) dėl ekspertizių paskyrimo (t. 176, b. l. 149–153; t. 178, b. l. 57).

Atsižvelgęs į tai, jog teisiamajame posėdyje iÅ¡klausius tyrimus atlikusių specialistų paaiÅ¡kinimus nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios iÅ¡ esmės keistų atliktų tyrimų bei jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų turinį ir prasmę, o proceso dalyviai nenurodė, kas konkrečiai turi bÅ«ti pakartotinai tiriama, pirmosios instancijos teismas netenkino jų praÅ¡ymų (t. 158, b. l. 65–66). Apeliaciniame skunde dėstydama argumentus dėl savo nekaltumo, nuteistoji Z. akcentavo atliktų tyrimų neobjektyvumÄ , aiÅ¡kiai padarytas aritmetines klaidas.

Apeliantė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų vertinimas yra ne specialistų, bet iÅ¡imtinai teismo kompetencija. Dėl to jau minėti specialistai pateikė iÅ¡vadas, virÅ¡ydami savo kompetencijÄ . Be to, nuteistoji apeliaciniame skunde teigė, kad specialistai teisme negalėjo paaiÅ¡kinti savo atlikto tyrimo iÅ¡vadų ir paÅ¡alinti kilusių abejonių. Visa tai, apeliantės nuomone, leidžia pagrįstai teigti apie iÅ¡vadų ydingumÄ . Be to, nuteistoji Z. įžvelgė pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes visi jos nurodyti trÅ«kumai bei klaidos teismui buvo žinomi, o jis nesiėmė priemonių paÅ¡alinti abejones.Tokie nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisme ekspertizė paprastai skiriama tuo atveju, kai tuo pačiu klausimu yra kelios viena kitai prieÅ¡taraujančios specialistų iÅ¡vados, byloje esanti specialisto iÅ¡vada netiksli ir kitaip nėra galimybių prieÅ¡taravimams (trÅ«kumams) paÅ¡alinti.

Sprendimas skirti ar neskirti ekspertizę yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Å iame kontekste pastebėtina, jog byloje nėra specialistų iÅ¡vadų, kurios bÅ«tų iÅ¡ esmės prieÅ¡ingos, o pirmosios instancijos teisme apklausti minėtas iÅ¡vadas surašę specialistai nenustatė jokių formos ar turinio trÅ«kumų (akivaizdžių aritmetinių klaidų). Be to, Z. ir jos gynėjai nepateikė naujų duomenų, kad specialistų iÅ¡vados yra nepakankamai iÅ¡samios ar nepakankamai pagrįstos (BPK 286 straipsnio 7 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, neskirdamas naujo Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, nepadarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Atsakydama į apeliantės teiginius dėl minėtų specialistų iÅ¡vadų trÅ«kumų, kuriuos pirmosios instancijos teismas žinojo ir kurie nesukliudė jomis vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės skunde nurodytos abejonės dėl specialistų iÅ¡vadų turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų buvo paÅ¡alintos teisiamajame posėdyje, apklausiant iÅ¡vadas suraÅ¡iusius specialistus.

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos Vilniaus apskrities skyriaus specialistė N. G. davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl atlikto tyrimo, įvairių apskaitos dokumentų vertinimo (jų priskyrimo (duomenys neskelbtini)) ir galutinių rezultatų pateikimo. Dėl to apeliantė neteisi nurodydama, jog specialistai negalėjo tinkamai motyvuoti ir pagrįsti savo duotų iÅ¡vadų.Apeliacinės instancijos teisme buvo aiÅ¡kinamasi dėl minėtose specialistų iÅ¡vadose, kurių pagrįstumÄ apeliantė ginčijo skunde, suraÅ¡ymo aplinkybių, jose nurodytų duomenų teisingumo.

Teisėjų kolegija taip pat kvietė ir apklausė informacinių technologijų tyrimus atlikusį ekspertÄ .Apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davusi specialistė N. G. padarė specialisto iÅ¡vadoje įvardytų sumų pakeitimus ir paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu tirti buhalteriniai dokumentai papildomai buvo teikiami iÅ¡tisus metus, todėl skaičiuojant padaryta klaidų, dėl to tiriamo 2004–2006 m. laikotarpio neapskaitytos (duomenys neskelbtini) pajamos bei iÅ¡laidos sumažintos 562 882,50 Lt (163 022,04 Eur).

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme specialistės padarytus perskaičiavimus specialisto iÅ¡vados buhalterinės apskaitos dalyje, Vilniaus apskrities VMI specialistės B. M. ir S. L. taip pat davė paaiÅ¡kinimus teisme, pagal teismo bei proceso dalyvių klausimus pateikė aptariamoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytos žalos valstybės biudžetui perskaičiavimÄ ir nustatė, kad padaryta žala sumažėjo 498 324 Lt (144 324,61 Eur). Apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davęs dalį kompiuterinių tyrimų atlikęs vyresnysis ekspertas A.

C. patvirtino, kad informacinių technologijų tyrimus atlikę ekspertai netyrė, ar mechaniÅ¡kai buvo keičiamas kompiuterių, kuriais dirbo (naudojosi) nuteistieji ir liudytojos N. S. bei M. S., t. y. kompiuterių IBM, Nr. 1 ir Nr. 8, sisteminių blokų bei neÅ¡iojamojo kompiuterio ASUS laikas; ar juose rastų kompiuterinių failų turiniui galėjo turėti įtakos tretieji asmenys; tam reikalingas specialus tyrimas.Atsižvelgiant į tyrimus atlikusių specialistų bei vyresniojo eksperto papildomus paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti abejones dėl specialistų iÅ¡vadų teisingumo ir patikrinti gynybos iÅ¡keltas versijas, byloje buvo paskirtos kompleksinė teismo buhalterijos ir finansų bei informacinių technologijų ekspertizės. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodytomis aplinkybėmis parodė Å¡aliÅ¡kumÄ ir taip pažeidė kaltinamosios Z. teisę į gynybÄ .Apeliacinio proceso metu atlikus kompleksinę teismo buhalterijos ir finansų bei informacinių technologijų ekspertizes, apeliantės ir jos gynėjų keliamos abejonės dėl minėtų specialistų iÅ¡vadų buvo paÅ¡alintos.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas, apklausęs liudytojÄ N. S., papildomai nustatinėjo 2004 m. ir 2005 m. metinių „X“ finansinės veiklos deklaracijų, skirtingų laikotarpių mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2005–2006 m., Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų už 2004–2006 m. laikotarpio atitinkamus ketvirčius pasiraÅ¡ymo aplinkybes.

Apeliacinio proceso metu teismui nutarus, jog skirtingų laikotarpių mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2004 m. gruodžio mėnesį (t. 68, b. l. 85), už atitinkamus 2005 m. mėnesius (t. 68, b. l. 135–139, 141–144), taip pat 2004 m. ir 2005 m. metinių „X“ finansinės veiklos deklaracijų (t. 115, b. l. 45–48, 89–91), Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų už 2004–2006 m. laikotarpio atitinkamus ketvirčius (t. 68, b. l. 196, 200–203) pasirašymo aplinkybės teismo posėdyje nenustatytos, nes tam byloje nepakanka duomenų, o apeliantės bei jos gynėjų argumentams, jog Z. ir P. nepasirašė nurodytų dokumentų, patvirtinti arba paneigti reikalingos specialios žinios, dėl abejones sukėlusių dokumentų nebuvo atliktas objektų tyrimas, 2014 m. birželio 11 d. nutartimi buvo paskirta ir atlikta rašysenos ekspertizė, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus 2014 m. spalio 1 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

             Taigi apeliacinio proceso metu buvo paÅ¡alintos abejonės dėl finansinės veiklos atskaitomybės dokumentų pasiraÅ¡ymo autentiÅ¡kumo ir kitų proceso dalyviams kilusių neaiÅ¡kumų. Dėl Z. įgalinimų                            1. Bendra apžvalga Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad ji niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) pavaduojantis ar einantis jo pareigas asmuo, t. y. niekada nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimÄ . (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 3 d. jai iÅ¡duotas įgaliojimas galiojo tik 2005 metais, be to, įgaliojimas nenumatė, jog apeliantė bus atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimÄ .

Ä®galiojimo turinys nenumatė įgalioti jÄ vykdyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pareigas. Skirtingais laikotarpiais buhalterinę apskaitÄ (duomenys neskelbtini) tvarkiusios N. S., D. B., V. J.-B. ir K. viso proceso metu vieningai parodė, kad niekas joms nenurodė, kaip turi bÅ«ti tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, kÄ reikėtų įraÅ¡yti į apskaitÄ , o ko – ne. Dėl Å¡ios priežasties ji nepagrįstai pripažinta kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini).Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, Z., faktiÅ¡kai vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas, 2004 m. pavasarį, bet ne anksčiau kaip kovo mėnesį, pavedė N. S. vesti (duomenys neskelbtini) dvigubÄ buhalterinę apskaitÄ , t. y. organizavo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. (duomenys neskelbtini) statute ar kituose vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta, kas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), jos vadovas, (duomenys neskelbtini), kokios jų teisės, pareigos ar funkcijos. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) organizacinė, Å«kinė ir finansinė veikla buvo organizuojama ne pagal (duomenys neskelbtini) statute nustatytÄ struktÅ«rÄ , bet pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusį (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimo modelį.

Byloje esančių (duomenys neskelbtini) Å«kinės ir finansinės veiklos aspektus atspindinčių dokumentų analizė, įvertinus pirmosios instancijos teismo objektyviai nustatytas (duomenys neskelbtini) veiklos finansavimo iÅ¡ neoficialių (duomenys neskelbtini) lėšų aplinkybes, patvirtina, kad organizacinėje struktÅ«roje (duomenys neskelbtini) bei jos (duomenys neskelbtini) Z. vaidino svarbų vaidmenį, sprendžiant įvairius (duomenys neskelbtini) Å«kinės ir finansinės veiklos klausimus. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, ne tik įvertinęs kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, bet ir raÅ¡ytinius bylos duomenis.

Taigi nors oficialių (duomenys neskelbtini) dokumentų apie (duomenys neskelbtini) sudėtį nėra, byloje yra dokumentų, kuriuose atskleista (duomenys neskelbtini) struktÅ«ra. Tai dokumentai, surasti (duomenys neskelbtini) paimtų kompiuterių sisteminių blokų kietuosiuose diskuose. Jie apibÅ«dina (duomenys neskelbtini) struktÅ«rÄ . (duomenys neskelbtini) kratos metu paimto kompiuterio sisteminio bloko, pažymėto Nr. 2, tyrimo metu rasta daug (duomenys neskelbtini) pasitarimų protokolų (t. 23, b. l. 59, 65–66, 67–68, 74, 75–76, 77).

Kompiuterio sisteminiame bloke Nr. 1 rastame dokumente, pavadintame „(duomenys neskelbtini).doc“, pateikiama (duomenys neskelbtini) struktūra ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra P., jo (duomenys neskelbtini) Z., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – N., (duomenys neskelbtini) – K., nurodomi jų kontaktiniai telefonai, elektroninio pašto adresai (t. 9, b. l. 42–43). Analogiškos Z. pareigos nurodytos ir kituose bylos dokumentuose (t. 22, b. l. 193–195; t. 24, b. l. 101–102; t. 27, b. l. 14).

2. Dėl Z. pareigybės (duomenys neskelbtini) Iš 2004 m. vasario 19 d. darbo sutarties Nr. 45 (t. 116, b. l. 69–73), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vadovo P., ir Z., matyti, jog                   Z. priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas. Sutartį pasirašė ne P., bet S. M. (tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini)) ir Z.. Sutartyje taip pat nurodyta, kad ši darbo sutartis buvo pakeista (duomenys neskelbtini) N. įsakymu, bet nenurodyta nei įsakymo data, nei jo esmė.

Bylos medžiagoje Å¡io įsakymo taip pat nėra. Sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta, remiantis 2007 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) N. priimtu įsakymu, nurodant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pagrindÄ .                          IÅ¡ 2004 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 01 (t. 116, b. l. 9–14), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vadovo P., ir S. M., matyti, jog pastarasis priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas.

Ši darbo sutartis nutraukta 2004 m. balandžio 13 d. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atleidžiant S. M., kaip darbdavio atstovė pasirašė Z..Nors Z. darbo sutartyje jos pareigos iš tiesų apibrėžtos kaip (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kada ir kaip jos buvo pakeistos (tokie dokumentai teismui nepateikti), tačiau, vertinant byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad ji, dar S. M. nepasitraukus iš (duomenys neskelbtini) pareigų, faktiškai pradėjo vykdyti būtent šias (duomenys neskelbtini) pareigas.Pagal byloje esančius Sodros duomenis (t. 68, b. l. 10, 20) (duomenys neskelbtini) Z. pradėjo dirbti 2004 m. vasario 20 d., o prieš tai buvęs (duomenys neskelbtini)s S. M. dirbo iki 2004 m. balandžio 13 d.

Tokie duomenys patvirtina, kad Z. (duomenys neskelbtini) galėjo tapti ne iÅ¡ karto, o tik atleidus S. M. iÅ¡ jo tuo metu užimamų pareigų, nes byloje nėra duomenų apie kokį nors kitÄ (duomenys neskelbtini), ėjusį Å¡ias pareigas. Tačiau akivaizdu, jog Z. kurį laikÄ , kol tapo faktine (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), realiai turėjusi žymiai didesnius nei (duomenys neskelbtini)s įgalinimus. Apie tai galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų. Liudytoja N. S. parodė, kad su Z. susipažino maždaug 2004 m. kovo mėnesį.

Liudytojos nurodytas laikotarpis nėra tikslus, tačiau ji detalizavo, kad jau 2004 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo mėn. pradžioje gaudavo Z. nurodymus atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti supakuotų pinigų.Liudytojos N. S. parodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie nuteistosios Z. tikruosius įgalinimus, nes asmuo, užimantis tik (duomenys neskelbtini)s pareigas, negalėtų liudytojai nurodinėti su visos (duomenys neskelbtini) finansais susijusiais klausimais, o skundžiamame nuosprendyje ir apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtame nuosprendyje nustatyta, kad bÅ«tent N. S., dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tvarkė į (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ neįtrauktas lėšas.  Aplinkybę, jog Z. 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje, t. y. dar dirbant S. M., realiai veikė kaip vadovaujantis (duomenys neskelbtini) asmuo, patvirtina tai, kad jau 2004 m. balandžio 5 d. kasos iÅ¡laidų orderiuose (t. 69, b. l. 118–123) ir vėliau ji pasirašė kaip „įmonės vadovas“.

To negalėtų bÅ«ti, Z. užimant tik (duomenys neskelbtini) pareigas.Tiesa, liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad Z. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ne anksčiau kaip 2004 m. gegužės mėn., susiedama šį įvykį su 2004 m. gegužės mėn. rinkimais į (duomenys neskelbtini). Ä®vertinusi praėjusį ilgÄ laikotarpį nuo įvykių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog liudytoja galėjo objektyviai klysti, juo labiau kad Z. naujų pareigų pradžiÄ ji grindė prielaida, o pasirengimas rinkimams vyko iÅ¡ anksto.

                       3. Dėl Z. suteikto įgaliojimo reikšmės Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) P. 2005 m. sausio 3 d. įgaliojimu (duomenys neskelbtini) Z. nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo įgaliojęs pasirašyti (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (VSDFV, VMI, Statistikos departamentui ir kt.), darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo (18.116 priedas) (t. 92, b. l. 116).Nors tai vienintelis byloje esantis Z. išduotas įgaliojimas, tačiau analizuojant bylos duomenis akivaizdu, kad įgalinimus veikti (duomenys neskelbtini) vardu ji turėjo ir anksčiau.

IÅ¡ 2004 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6A (t. 114, b. l. 19–22) matyti, jog (duomenys neskelbtini) atstovavo įgaliotas asmuo Z.. Kitoje 2004 m. balandžio 15 d. sutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovauja įgaliotas asmuo Z., veikianti pagal 2004 m. balandžio 5 d. įgaliojimÄ (t. 114, b. l. 34–35). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. pasiraÅ¡yti minėti dokumentai (duomenys neskelbtini) sukÅ«rė ne tik teises, bet ir finansinius įsipareigojimus, kuriuos (duomenys neskelbtini) vykdė.

Taigi 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje ji buvo įgaliota veikti (duomenys neskelbtini) vardu ir pasiraÅ¡inėti (duomenys neskelbtini) sutartis ar kitus dokumentus, tik dokumentas (dokumentai), patvirtinantis (patvirtinantys) jos įgalinimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio nuostatos numato juridinio asmens duodamo įgaliojimo raÅ¡ytinę formÄ ), tyrimui nebuvo pateiktas (pateikti). Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad Z., nors ir pradėjusi dirbti kaip (duomenys neskelbtini), 2004 m. pavasarį perėmė (duomenys neskelbtini) S. M. vykdytas funkcijas, organizuojant (duomenys neskelbtini) Å«kinę veiklÄ .

Kita vertus, net ir nesant raÅ¡ytinio įgaliojimo, jos faktiniai veiksmai, pagrįsti liudytojų       N. S., V. J.-B. parodymais, aptarti skundžiamame nuosprendyje bei įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), revizuotame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡tirtame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ pagal Z. apeliacinį skundÄ , rodo jÄ veikus (duomenys neskelbtini) vardu ir turint tam reikiamus įgalinimus.  Dėl to atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantei oficialiai suteikto įgaliojimo galiojimo trukme bei apimtimi.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Z. nuo 2004 m. pavasario iki 2006 metų gegužės 17 d. faktiÅ¡kai veikė (duomenys neskelbtini) vardu, duodavo nurodymus darbuotojams ir organizavo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . KonkretÅ«s įrodymai bus dėstomi vėlesnėje nuosprendžio dalyje.                  Dėl bendrininkų grupės                                                                    Z. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N., K. bei asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, organizavo apgaulingÄ juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Taip pat ji pripažinta kalta, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N. ir K., (duomenys neskelbtini) naudai apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio        1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24,             25 straipsnių nuostatose.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis, darydamas jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad bÅ«tų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iÅ¡ esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes, nesant susitarimo, negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktÄ .Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011,             2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai       (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis).

Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, jog tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-328/2014).

Organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs      (BK 24 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkyta, veikiant bendrininkų grupe, o Z. (kartu su P.) Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ organizavo.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad Z. veikė iÅ¡vien su P., N., K. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas (su pastaruoju – tik apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ ). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios Z. atliktus veiksmus, t. y. skundžiamame nuosprendyje detaliai ir nuosekliai iÅ¡dėstė bei aprašė apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir deklaracijų su žinomai neteisingais duomenimis VMI, Sodrai bei VRK pateikimo mechanizmÄ , kiekvieno iÅ¡ bendrininkų vaidmenį ir užduotis, darant nusikalstamas veikas.

Tiesa, pastarÄ jÄ veikÄ teismas neteisingai kvalifikavo, tačiau tai neturi reikÅ¡mės, aptariant bendrininkavimo institutÄ . Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamiesiems veikiant bendrai, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. P. ir Z. organizavus, N. padedant, K. (ji nuo 2005 m. kovo 15 d.) kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 175–180), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Be to, kaltinamiesiems veikiant bendrai, minėtu laikotarpiu P. ir Z. organizavus, taip pat jiems kartu su N. realizavus dalį objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių – pasiraÅ¡ius atitinkamo laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. veikiant kaip vykdytojams, K. įrašė, pasirašė ir pateikė kaltinime nurodytas atitinkamo laikotarpio (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos metines, pajamų mokesčio mėnesines deklaracijas VMI, atitinkamų metų ketvirčių finansines ataskaitas Sodrai.Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad P., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir atsakingas už apskaitos organizavimÄ (teisės aktai nurodyti nuosprendyje), turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , siekdamas dalies Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme bei (duomenys neskelbtini) finansavimo įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, ne anksčiau kaip 2004 m. kovo mėnesį pavedė Z., einančiai (duomenys neskelbtini) vadovaujančias pareigas, t. y. faktiÅ¡kai vykdžiusiai (duomenys neskelbtini) pareigas, organizuoti apgaulingÄ (dvigubÄ ) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ .

Z. veiksmai organizuojant nusikalstamÄ veikÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, eidama (duomenys neskelbtini) vadovaujančias pareigas, nuo 2004 m. kovo mėn. vykdydama P. nurodymus organizuoti apgaulingÄ (dvigubÄ ) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pavedė asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta ir kuris nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, vesti atskirÄ (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų apskaitÄ , gaunant bei iÅ¡duodant neoficialias (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, ruoÅ¡ti ataskaitas jai ir atskirais laikotarpiais (duomenys neskelbtini) P., derinti veiksmus su K., nuo 2005 m. kovo 15 d. dirbusia (duomenys neskelbtini) ir tvarkiusia (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ .

N., taip pat turėdamas (duomenys neskelbtini) įgaliojimus veikti (duomenys neskelbtini) vardu bei duoti kitiems asmenims nurodymus, irgi žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) ne visos piniginės lėšos oficialiai apskaitomos, davė nurodymus asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta ir kuris nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, iÅ¡ neoficialiai apskaitomų lėšų apmokėti su (duomenys neskelbtini) veikla susijusias kuro iÅ¡laidas bei (duomenys neskelbtini) ir jos skyriams teikiamas telekomunikacines iÅ¡laidas, esant sudarytoms sutartims ne su juridiniu, bet su fiziniu asmeniu (N.), tokiais veiksmais jis padėjo nurodytu laikotarpiu apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ .

Dėl K. veiksmų skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ji, nuo 2005 m. kovo 15 d. paskirta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ ir žinodama apie (duomenys neskelbtini) egzistuojančiÄ neoficialiÄ piniginių lėšų apskaitÄ , (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė jai ir kitiems asmenims mokamo neoficialaus darbo užmokesčio, neskaičiavo nuo tų sumų privalomų mokesčių, derino savo veiksmus su neoficialiÄ apskaitÄ tvarkiusiu asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta ir kuris nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, perduodavo jam iÅ¡ oficialios kasos grynuosius pinigus, atliko kitus nuosprendyje nurodytus veiksmus.

                                                    Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad Z. su P., N. ir K. aktyviai veikė vieninga tyčia, atliko iÅ¡ anksto jiems pavestas funkcijas bei turėjo bendrÄ tikslÄ â€“ neteisėtai gauti lėšų „X“ veiklai, iÅ¡vengti veiksmingos (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusių (duomenys neskelbtini) finansavimo kontrolės bei mokesčių, dėl to įgyvendindami šį nusikalstamÄ planÄ ir turėdami tikslÄ dalies Å«kinių operacijų bei Å«kinių įvykių nefiksuoti oficialiuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, kiekvienas bendrininkas atliko tam tikrÄ užduotį ir turėjo skirtingÄ vaidmenį:

Z. su P. organizavo (duomenys neskelbtini) apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , N. – duodamas nurodymus atitinkamas Å«kines operacijas apmokėti iÅ¡ neoficialios (duomenys neskelbtini) kasos asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padėjo jÄ apgaulingai tvarkyti ir P. įgyvendinti užsibrėžtÄ tikslÄ , o K. nefiksavo dalies (duomenys neskelbtini) Å«kinių operacijų oficialioje apskaitoje, todėl vėliau pasirašė ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas bei ataskaitas su žinomai neteisingais duomenimis.

Visų jų bendrais veiksmais pasiektas nusikalstamas rezultatas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Z., kaip ir kiti nuteistieji, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į tÄ patį objektÄ â€“ buhalterinės apskaitos vedimo ir duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo tvarkÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, kad visi kaltinamieji buvo sudarę bendrÄ susitarimÄ apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Nenustatyta ir tai, kad jie kartu parengė nusikalstamos veikos planÄ , mechanizmÄ ar pasiskirstė vaidmenis, darydami Å¡iÄ veikÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kad K. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, žinojo ar galėjo žinoti apie tarp P. ir Z. buvusį susitarimÄ . Akivaizdu ir tai, jog Å¡ie asmenys tikrai negalėjo žinoti, kokius veiksmus N. kartu ar atskirai derino su Z. ar P., nes jie tik besÄ lygiÅ¡kai vykdė Z. bei atskirais atvejais N. (N. S.) nurodymus. Jų tarpusavio nusikalstamas bendravimas apsiribojo, vykdant Z. nurodymus, ruoÅ¡ti, derinti, teikti ataskaitas jai ir P.. Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia K. bei asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikus bendrininkų grupe su P., Z. ir N..Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės teisingai nurodė, kad, apgaulingai tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , buvo sudaromos finansinės ataskaitos ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie nuo pat pradžių neatspindėjo tikrųjų (duomenys neskelbtini) pajamų bei iÅ¡laidų, tačiau vis tiek buvo teikiami valstybės įgaliotoms institucijoms.

Tai rodo nuteistųjų veiksmų bendrumÄ , darant nusikalstamas veikas.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Z. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kaip organizatorės. Vertinant kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios kvalifikavimas bus aptartas vėliau, Å¡i Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma Z. netaikoma, nes ten ji atliko ne tik organizatorės, bet ir vykdytojos vaidmenį, o pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kai organizatorius atlieka ir bent dalį vykdytojo veiksmų, veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo.   Aptarta bendrininkavimo forma (bendrininkų grupė) pagrįstai pripažinta Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                                       Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo                                       Nuteistosios Z. apeliaciniame skunde ginčijamas BK 24 straipsnio 4 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymas teigiant, kad jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių, ji nėra šios nusikalstamos veikos subjektas.                          Tokie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

    Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) yra blanketinio pobÅ«džio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, bÅ«tina analizuoti teisės Å¡altinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

Å ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su „X“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.Pagal (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnį „X“ buhalterinė apskaita tvarkoma Å¡io ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje pagrįstai grindžiamas minėtų dviejų įstatymų nuostatų aiÅ¡kinimu.Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimÄ atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai yra:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ ; Å¡iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Nuteistoji Z. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ji nėra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes juo gali bÅ«ti tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ji tokių pareigų (duomenys neskelbtini) niekada nevykdė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog nusikaltimo, numatyto      BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektui keliami specialÅ«s reikalavimai ir juo gali bÅ«ti tik specialus subjektas – už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsakingas asmuo, t. y. vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistas, esant tam tikroms sÄ lygoms, įmonės vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniai).

Tačiau šie aptariamos nusikalstamos veikos subjektui keliami reikalavimai taikytini tik tokios nusikalstamos veikos vykdytojams. Teismų praktikoje pripažinta, kad kitiems nagrinėjamos nusikalstamos veikos bendrininkams (organizatoriams, kurstytojams, padėjėjams) tokie specialaus subjekto reikalavimai netaikomi ir jais gali būti bet kokie asmenys.             Z. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo (duomenys neskelbtini).

Taigi ji pripažinta ne Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytoja, o jos organizatore, todėl jai nekeliami specialaus subjekto reikalavimai. Dėl to Z. laikoma tinkamu Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu. TokiÄ teismų praktikÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta nagrinėjant kitų proceso dalyvių kasacinius skundus byloje, iÅ¡ kurios iÅ¡skirta nagrinėjama byla. Nors Z. apeliaciniame skunde teigė, kad ji nebuvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ (duomenys neskelbtini), nes tokios pareigos vykdymas priskirtas buhalteriui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis), ji niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) pavaduojantis asmuo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog jai pateiktame kaltinime tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir skundžiamu teismo nuosprendžiu nebuvo nustatytos.

Dėl to tokie skundo teiginiai atmetami kaip deklaratyvÅ«s.Nagrinėjamoje byloje nustatytas toks dvigubos buhalterinės apskaitos mechanizmas: P. ir Z. organizavus, dalis (duomenys neskelbtini) pinigų buvo neapskaitoma oficialiuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, juos perduodant ne (duomenys neskelbtini) darbuotojai, neoficialiÄ apskaitÄ vedusiai N. S. (asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kuri, vykdydama Z. bei N. nurodymus, panaudojo Å¡ias pinigines lėšas įvairioms (duomenys neskelbtini) veiklos sritims finansuoti: neoficialiam darbo užmokesčiui bei kitoms iÅ¡mokoms (premijoms, paÅ¡alpoms ir pan.) darbuotojams bei kitiems su Å¡ia partija susijusiems asmenims mokėti, (duomenys neskelbtini) ir skyrių iÅ¡laidoms apmokėti, jų veiklai finansuoti, telekomunikacinių paslaugų sÄ skaitoms (sutartys, sudarytos N., kaip fizinio asmens, vardu) apmokėti, (duomenys neskelbtini) turui per LietuvÄ , rinkimų kampanijoms (taip pat ir 2004 metų (duomenys neskelbtini) rinkimų kampanijai, vykusiai rinkimų į (duomenys neskelbtini) metu) finansuoti, dienraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ prenumeratai Lietuvos gyventojams apmokėti bei kitoms (duomenys neskelbtini) veiklos sritims finansuoti.

Visas piniginių lėšų judėjimas vyko be teisės aktuose numatytos apskaitos, veiksmų nepagrindžiant juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio mechanizmo veikimas ir jo tikslų įgyvendinimas neįmanomas be bendrininkų. Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodyta, kuo vadovaujantis ir už kokių veiksmų atlikimÄ pripažinti: Z. bei P. – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizatoriais, K. – specialiuoju subjektu, t. y. vykdytoja, N. – padėjėju.

Nuteistųjų P., K. ir N. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pripažinta įrodyta ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kuris peržiÅ«rėtas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, dėl to teisėjų kolegija pakartotinai nebepasisako, juo labiau kad tų pačių aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos.Å iame nuosprendyje jau aptarti įrodymai patvirtina, jog Z. buvo (duomenys neskelbtini) P. (duomenys neskelbtini) ir sprendė klausimus ne tik dėl darbuotojų priėmimo bei atleidimo, bet ir pasirašė įvairius (duomenys neskelbtini) dokumentus, iÅ¡ jų ir buhalterinius, bei turėjo teisę (įgalinimus) duoti nurodymus kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

Taigi Z. ėjo vadovaujančias pareigas.Nors nuteistoji neigė, kad inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) P. pavedimu ji faktiÅ¡kai vadovavo visai (duomenys neskelbtini) Å«kinei finansinei veiklai ir organizavo (duomenys neskelbtini) dvigubos buhalterijos tvarkymo procesÄ , duodama nurodymus (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai K. oficialiuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose neapskaityti dalies pinigų, taip pat neoficialiÄ apskaitÄ vedusiai N. S. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas), ne (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dėl Å¡ių neapskaitomų pinigų panaudojimo įvairioms (duomenys neskelbtini) veiklos sritims finansuoti, tačiau tokie jos parodymai prieÅ¡tarauja objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmetami kaip deklaratyvÅ«s.Z. skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis organizavus apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ patvirtina teisme apklaustų liudytojų N. S., V.

J.-B. ir kitų parodymai, specialistų išvados, šias išvadas pateikusių specialistų paaiškinimai teismo posėdyje, ekspertizės aktai, ekspertų paaiškinimai teismo posėdyje, operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys – telefoninių pokalbių suvestinės, elektroniniai laiškai, tiriant kratų metu paimtus kompiuterius gauti duomenys ir kiti išnagrinėti bei skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys.                           Z. kaltę iš dalies patvirtina jos pačios ir nuteistosios K. parodymai.

Å ie įrodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti bei jų motyvuotas įvertinimas pateiktas skundžiamame teismo nuosprendyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje, nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, kuris buvo iÅ¡tirtas teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ dėl Z. nuteisimo, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja ir remiasi tik tiek, kiek reikia atsakyti į nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentus.PrieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantė, byloje esantys liudytojų N. S., V.

J.-B., D. B. ir nuteistosios K. parodymai nepaneigia nuteistosios Z. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo. Visi minėti asmenys patvirtino, kad pinigų judėjimÄ (duomenys neskelbtini) koordinavo Z., o N. S., V. J.-B. ir K. tik vykdė Z. nurodymus. Liudytoja N. S. teisme parodė, kad Z. buvo (duomenys neskelbtini) ir pagal hierarchijÄ â€“ antras asmuo po (duomenys neskelbtini), todėl liudytoja vykdė visus jos nurodymus. (duomenys neskelbtini) P. nurodymų jai neduodavo. Z. praÅ¡ymu liudytoja tvarkė (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų iÅ¡davimÄ ir priėmimÄ , iÅ¡laidas ir pajamas, nes, liudytojai atsisakius (duomenys neskelbtini)s pareigų (duomenys neskelbtini), visÄ oficialiÄ buhalterijÄ perėmė nauja (duomenys neskelbtini) V.

J. ir toliau jokių reikalų su oficialiais (duomenys neskelbtini) dokumentais N. S. neturėjo. Jos žinioje buvo likusi tik grynųjų pinigų apskaita. Pinigus ji gaudavo pagal nurodymÄ ir pagal nurodymÄ iÅ¡duodavo. N. S. teikdavo ataskaitas apie pinigų judėjimÄ Z., kuri realiai kontroliavo pinigų srautus. 2004 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje iki 2005 metų pradžios liudytojai skambindavo arba Z., arba darbuotojas iÅ¡ sekretoriato ir liepdavo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti supakuotus pinigus. (duomenys neskelbtini) bÅ«stinėje dažniausiai ji užeidavo pas Z., o, kai jos nebÅ«davo, supakuotus pinigus Z. nurodymu jai perduodavo tuo metu bÅ«stinėje dirbusios darbuotojos.

Jeigu pinigus perduodavo (duomenys neskelbtini) darbuotojos, prieÅ¡ važiuodama į (duomenys neskelbtini) N. S. jau žinodavo, kad Z. nebus, nes pastaroji iÅ¡ anksto pasakydavo, kokia bus pinigų suma, pasakydavo kodÄ ar pavardę, kaip užpajamuoti tuos pinigus ir kaip nurodyti, iÅ¡ kokio Å¡altinio tie pinigai gauti (t. 166, b. l. 4–34, 38–53, 106–113; t. 167, b. l. 1–29, 61–70).Taigi liudytojos N. S. parodymai patvirtina, kad atskirÄ (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų apskaitÄ ji vedė Z. nurodymu ir su jos žinia.

IÅ¡ liudytojos parodymų matyti, jog Å¡ioje apskaitoje N. S. nurodydavo oficialioje (duomenys neskelbtini) apskaitoje neapskaitytus gaunamus ir iÅ¡duodamus pinigus, ji taip pat ruošė ataskaitas Z. ir atskirais laikotarpiais P., visus savo veiksmus atitinkamais laikotarpiais derino su oficialiÄ apskaitÄ vedusiu asmeniu – iÅ¡ pradžių su de facto vietoj D. B. apskaitÄ tvarkiusia jos dukterimi V. J.-B., vėliau su (duomenys neskelbtini) įdarbinta (duomenys neskelbtini) K.. Liudytoja davė iÅ¡samius parodymus apie konkrečių kasos iÅ¡laidų orderių suraÅ¡ymo aplinkybes, Z. ir P. vaidmenį darant šį nusikaltimÄ , aptarė konkrečių susitikimų su Z. ir P., teikiant jam ataskaitas apie neoficialių pinigų judėjimÄ , atvejus.

Tokius liudytojos N. S. parodymus objektyviai patvirtina ne tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ir susiraÅ¡inėjimų elektroniniais laiÅ¡kais turinys, bet ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Atliekant nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 m. birželio 2 d. perduodamos telekomunikacijų tinklais – N. S. naudojamais elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), telefono abonentiniu numeriu – informacijos kontrolę ir fiksavimÄ , taip pat nuo 2006 m. kovo 22 d. iki 2006 m. birželio 22 d. Z. naudojamais telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) informacijos kontrolę ir fiksavimÄ , iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti elektroniniai laiÅ¡kai, N. S. raÅ¡yti Z. elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), bei jų tarpusavio pokalbiai 2005 m. rugpjūčio 4, 8 ir 25 d., 2005 m. gruodžio 20 ir 28 d., 2006 m. vasario 6 ir 28 d. ir kt. (t. 1, b. l. 29–48, 51–62, 72–80, 81–82), patvirtinantys N. S. bei Z. aktyvų tarpusavio bendravimÄ dėl (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterinės apskaitos.IÅ¡ telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės bei fiksavimo 2006 m. gegužės 15 d. protokoluose Nr. 1, 3 (t. 1, b. l. 27–28, 49–50) ir 2006 m. gegužės 23 d. protokole Nr. 1 (t. 1, b. l. 70–71) pateiktų minėtų asmenų telefoninių pokalbių suvestinių bei susiraÅ¡inėjimų elektroniniais laiÅ¡kais matyti, kad 2005 m. gruodžio 28 d. 15:59 Z. paskambino N. S. ir teiravosi, ,,kiek pas jÄ yra“.

N. S. atsakė ,,950“ (t. 1, b. l. 51); 2006 m. vasario 6 d. 13:26 Z. telefonu prašė N. S. atvežti pažiÅ«rėti ataskaitÄ (t. 1, b. l. 53); 2005 m. rugpjūčio 4 d. 10:14 N. S. laiÅ¡ku informavo Z., kad turi 61 000 litų, ir teiravosi, ar bus mokamas „DU“, nes Å¡ių pinigų reikės organizuojamam sÄ skrydžiui (t. 1, b. l. 29); 2005 m. rugpjūčio 4 d. 10:18 gautame Z. atsakyme nurodyta, kad darbo užmokestis rytoj nebus mokamas (t. 1, b. l. 30); 2005 m. rugpjūčio 8 d. 15:00 N. S. Z. rašė, kad sÄ skrydžiui buvo iÅ¡davusi 22 000, faktiÅ¡kai iÅ¡leista 10 500, 5 500 liko pas V., o 6 000 grÄ Å¾ino jai; kasoje turi 135 000 (t. 1, b. l. 31);

   2005 m. rugpjūčio 25 d. 10:24 Z. parašė N. S., kad jai vakar trÅ«ko 5 979 (t. 1, b. l. 32); netrukus 11:22 N. S. atsakė Z. nesuprantanti, kodėl trÅ«ksta tokios sumos, ir iÅ¡vardijo, kokios sumos pas jÄ užfiksuotos (t. 1, b. l. 33); 2005 m. rugpjūčio 25 d. 14:24 Z. parašė N. S. viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinusi ir visos sumos sutampa, tik ji vakar suklydusi ir kažkur per mažai nuvežusi, nes viename pundelyje (pakuotėje) trÅ«ko 12 dalykų po 500 (t. 1, b. l. 34); 2005 m. rugpjūčio 25 d. 14:57 N. S. parašė Z., kad dėl trÅ«kumo fakto reikia informuoti „vu“, nes tokio atvejo dar niekada nėra buvę (t. 1, b. l. 35).

IÅ¡ iÅ¡dėstytų duomenų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) P. žinojo apie neoficialiÄ (duomenys neskelbtini) lėšų apskaitÄ . 2005 m. rugsėjo 27 d. 17:21 N. S. atsiuntė Z. sÄ raÅ¡Ä , kuriame pateikė asmenis, gaunančius darbo užmokestį (t. 1, b. l. 36–37); 2005 m. gruodžio 29 d. 12:50 Z. parašė N. S., kad jai reikia grÄ Å¾inti formoms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ po 37 500 bei 20 000 duoti Laurynui (t. 1, b. l. 38); 2006 m. vasario 6 d. 16:30 Z. parašė N. S., kad jos rytoj 14:30 turi bÅ«ti pas „vadÄ â€œ (t. 1, b. l. 39); 2006 m. vasario 28 d. 11:35 N. S. atsiuntė Z. laiÅ¡kÄ , prie kurio pridėjo 2005–2006 metų pajamų ir iÅ¡laidų duomenis, kuriuos tvarkė N. S. (t. 1, b. l. 40–48); 2006 m. kovo 29 d. 16:09 Z. parašė laiÅ¡kÄ N. S., kuriame prašė skaičių apie „profesorius kaunas; (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 72); 2006 m. kovo 29 d. 16:18 gautas N. S. atsakymas, kuriame minimi „Prof. V“, „PV“ bei „(duomenys neskelbtini)“, prie Å¡ių trumpinių ir vietovardžio pateiktos datos bei sumos (t. 1, b. l. 73); 2006 m. kovo 30 d. 11:06 N. S. parašė Z. laiÅ¡kÄ ir priede nurodė duomenis apie firmas, asmenis bei sumas (t. 1, b. l. 74–75); 2006 m. balandžio 10 d. 12:50 N. S. parašė Z., kad sausio 11 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ skirta suma yra 33 522, taip pat teiravosi dėl kovo 31 d. gautos 200 000 sumos (t. 1, b. l. 76); 2006 m. balandžio  10 d. 14:18 Z. atsakė N. S., kad jos minima 200 000 suma yra skolos grÄ Å¾inimas, nes jie buvo kažkam paskolinę 220 000.

Z. minėjo, kad tas, kuris skolinosi, dar turi grÄ Å¾inti 18 300 (t. 1, b. l. 77); 2006 m. balandžio 11 d. 15:31 Z. parašė N. S., kad „mes dar likome skolingi kristinai už valymÄ â€œ, ir prašė pažiÅ«rėti (t. 1, b. l. 78); 2006 m. gegužės 3 d. 13:56 Z. parašė N. S., kad reikia grÄ Å¾inti „(duomenys neskelbtini) 19800“, taip pat jai reikia „2000 frakcijos baliui“ ir Inesai skirti ne 1 400, o 1 600 (t. 1,    b. l. 79); 2006 m. gegužės 4 d. 14:14 Z. parašė N. S., kad Å¡iandien iÅ¡ „kk“ gavo 100 000 sumÄ , o „senovei“ reikia grÄ Å¾inti 200 000 sumÄ , todėl trÅ«kstamos 100 000 sumos atvažiuos paimti berniukas (t. 1, b. l. 80).

IÅ¡ minėtų pokalbių ir susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais akivaizdu, jog Z. organizavo N. S. tvarkomos (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterijos procesÄ , kuris buvo tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) oficialia buhalterine apskaita, kurioje visos minėtos pinigų sumos neatsispindėjo. Taigi nuteistosios Z. teiginius dėl (duomenys neskelbtini) vykdytų jos funkcijų, kurios tariamai nebuvo susijusios su finansais, paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. PanaÅ¡aus turinio elektroniniai laiÅ¡kai užfiksuoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje apie Z. naudojamo elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) duomenis (t. 8, b. l. 3, 9–10, 11–25).

Bylos duomenys patvirtina, kad Z. naudojosi elektroniniu paÅ¡tu adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijoje apie elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) nurodyti Z. duomenys (t. 8, b. l. 4). Prie Å¡ios elektroninės paÅ¡to dėžutės buvo prisijungiama daugeliu atvejų iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas yra (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 5–6, 8). Mokėjimai už elektroninio paÅ¡to dėžutę buvo atliekami iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Z. (t. 8, b. l. 7; t. 3, b. l. 4, 36–54).

Taigi objektyviai įrodyta, kad elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) naudojosi bÅ«tent nuteistoji Z., o ne kitas nenustatytas asmuo.Analoginio turinio laiÅ¡kų su daugybe neoficialios apskaitos buhalterinių dokumentų rasta, tiriant N. S. kompiuterio, paimto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu, sisteminį blokÄ (t. 13, b. l. 37–38, 87–93; t. 15, b. l. 105), taip pat žaliame segtuve, paimtame kratos metu iÅ¡ automobilio „VW Passat“, Z. kabinete (duomenys neskelbtini) kratos metu (t. 9, b. l. 3–4; t. 16, b. l. 74, 75, 76).

Å ių dokumentų iÅ¡samus įvertinimas pateiktas skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡ naujo nepasisako, juo labiau kad apeliantė jų neginčija.Tai, jog Z. ne tik žinojo, kokiÄ veiklÄ vykdė N. S., bet ir pati su tuo buvo susijusi, patvirtina (duomenys neskelbtini) neoficialios kasos daugybė dokumentų, pasiraÅ¡ytų ar suraÅ¡ytų asmeniÅ¡kai Z.2006 m. spalio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kratos metu (t. 9, b. l. 3–4) iÅ¡ automobilio „VW Passat“ paimtame žaliame segtuve rastuose 7 (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip gavėjas pasirašė ar atskirus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įrašė Z. (t. 3, b. l. 58–60).2007 m. sausio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dar 28 (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos iÅ¡laidų orderiuose ir užraÅ¡uose apie atliktus iÅ¡mokėjimus – kaip pinigų gavėjas pasirašė ar atskirus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įrašė taip pat Z. (t. 3, b. l. 66–71).

IÅ¡dėstytų aplinkybių neginčija savo apeliaciniame skunde pati nuteistoji Z..Liudytojos N. S. nurodytas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) vedamÄ neoficialiÄ apskaitÄ , ataskaitų rengimÄ ir susitikimus su Z. bei P. taip pat patvirtino (duomenys neskelbtini) oficialiÄ apskaitÄ nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. faktiÅ¡kai tvarkiusi liudytoja V. J.-B. (t. 162, b. l. 171–191). Å i liudytoja parodė, kad, nors (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo įdarbinta jos mama, tačiau faktiÅ¡kai dirbo ji.

Daugiausia bendravo su N. ir Z., kurios nurodymu iÅ¡duodavo grynuosius pinigus asmenims, apie kuriuos iÅ¡ anksto informuodavo Z.. Visus piniginius reikalus reikėjo derinti su Z.. Liudytojai žinoma, jog pas N. S. atvažiuodavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuriems Å¡i taip pat iÅ¡duodavo atitinkamas pinigų sumas. Liudytoja patvirtino, kad visi atsiskaitymai buvo daromi su Z. žinia. Darbo užmokestis liudytojai buvo mokamas „vokelyje“. AtlyginimÄ dažniausiai mokėdavo N. S.. Ji atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ .

N. S. pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡mokėdavo vienÄ sumÄ , o papildomai bÅ«davo primokama kita suma, nes nemažos dalies darbuotojų, kurie dirbo bÅ«stinėje, pagal darbo sutartį buvo vienoks atlyginimas, o gaudavo daugiau. Liudytoja pervesdavo į sÄ skaitÄ oficialų atlyginimÄ , bet ne visiems žmonėms, o skirtumÄ primokėdavo N. S.. Apie tai, kad gavo atlyginimÄ iÅ¡ N. S., kiekvienas pasiraÅ¡ydavo tik ant kasos iÅ¡laidų orderių, kurių virÅ¡uje buvo paminėta (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ydavo prie savo pavardės. Ten buvo vedama kita apskaita, iÅ¡ kitų pinigų.

N. S. buvo neoficiali darbuotoja, kuri vedė kitÄ apskaitÄ . Liudytoja įtarė, kad N. S. tvarkė neoficialiÄ buhalterijÄ . V. J.-B. patvirtino, kad su N. S. darė vienÄ bendrÄ ataskaitÄ , kuriÄ turėjo pristatyti P.. Tai buvo neoficiali ataskaita dėl pinigų panaudojimo. Ji darė ataskaitÄ pagal savo oficialius apskaitos duomenis, o N. S. darė iÅ¡ savo neoficialių duomenų, tada darė bendrÄ ataskaitÄ ir jÄ teikė (duomenys neskelbtini). Jos su N. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir kartu su Z. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) P..

Taigi ir Å¡ios liudytojos parodymai prieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistoji Z., nepaneigia to, jog Z. buvo tiesiogiai susijusi su (duomenys neskelbtini) vedama neoficialia ir oficialia (dviguba) buhalterine apskaita. Dar daugiau, liudytojos V. J.-B. parodymai įrodo, kad tiek ji, tiek N. S. vykdė Z. nurodymus dėl apskaitytinų lėšų. Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2004 metų pavasarį buvo oficialiai įdarbinta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuria buvo iki 2005 metų pavasario, kai į jos vietÄ priėmė K., iÅ¡rinktÄ suvažiavime.

BÅ«dama (duomenys neskelbtini), ji pati jokių finansinių ataskaitų nerengė ir jokioms institucijoms neteikė. Darbo užmokestis jai nebuvo mokamas, nes ji ten nedirbo, buvo tik formaliai įdarbinta. Pasitikėdama savo dukra V. J.-B., kuri realiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , ji netikrindavo atneÅ¡tų dokumentų ir juos pasiraÅ¡ydavo, nieko neklausdama. Tarp jos su dukra nebuvo jokių pokalbių apie pastarosios darbÄ (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡i pasakojo, jog sunku, daugiausia vadovavo Z., tarp jų kildavo ir nesutarimų (t. 162, b. l. 162–171).Nuteistoji K. teisiamajame posėdyje parodė, kad Z. nurodymu ji N. S. perduodavo lėšas darbo užmokesčiui iÅ¡ neoficialios kasos sumokėti, t. y. patvirtino, kad bendravo su neoficialiÄ apskaitÄ tvarkiusia N. S. suprasdama, jog pastaroji nėra (duomenys neskelbtini) buhalterė ar kita darbuotoja (t. 177, b. l. 39–40, 61–67, 113–116, 180–183).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės bei fiksavimo 2006 m. gegužės 15 d. protokole Nr. 3 (t. 1, b. l. 49–50) ir 2006 m. gegužės 23 d. protokole Nr. 1 (t. 1, b. l. 70–71) pateiktų N. S. bei K. tarpusavio telefoninių pokalbių suvestinių turinys liudija, kad K. buvo žinoma apie N. S. vykdomÄ nelegaliÄ veiklÄ (duomenys neskelbtini), jos abi tarpusavyje susižinodavo ir teikdavo ataskaitas P.. IÅ¡ 2006 m. gegužės 9 d. pokalbio suvestinės matyti, jog 2006 m. vasario 7 d. 11:43 N. S. paskambino (duomenys neskelbtini) K. telefonu (duomenys neskelbtini).

N. S. K. klausė slaptažodžio, kurio reikia ,,įeinant“ į bankÄ . Pokalbio metu K. pasakė N. S., kad Å¡iandien su savo „virÅ¡ininke“ eis pas „vadÄ â€œ (t. 1, b. l. 54–55). IÅ¡ 2006 m. gegužės 6 d. pokalbio suvestinės matyti, jog 2006 m. vasario 28 d. 16:04 N. S. paskambino (duomenys neskelbtini) K. telefonu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu užfiksuota, kaip K. su N. S. tarėsi dėl ataskaitos, kuriÄ rengė „(duomenys neskelbtini)“; K. norėjo paderinti oficialiÄ ataskaitÄ , kad (duomenys neskelbtini) nario mokestis nesidubliuotų jų abiejų ataskaitose (t. 1, b. l. 58–59).

Teisėjų kolegija nurodo, kad aptartų liudytojų N. S., V. J.-B., D. B. bei nuteistosios K. parodymų vertinimÄ yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje, kuris peržiÅ«rėtas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi. Tas nuosprendis iÅ¡tirtas teismo posėdyje, nagrinėjant apeliacine tvarka bylÄ dėl Z. nuteisimo, todėl dėl minėtų liudytojų ir nuteistosios K. parodymų vertinimo iÅ¡ naujo nepasisakoma, tik konstatuojama, kad jie yra patikimi.

Visuma aptartų įrodymų neleidžia abejoti tuo, jog Z. inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu P. pavedimu faktiÅ¡kai vadovavo (duomenys neskelbtini) Å«kinei finansinei veiklai ir organizavo (duomenys neskelbtini) dvigubos buhalterijos tvarkymo procesÄ . Nors Z. atsisakė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 3, b. l. 4–6, 14–15, 16, 18, 30; t. 153, b. l. 30), remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti (t. 177, b. l. 61–67, 81–83).Kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikÅ¡mės kaip ir tokio asmens parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, jais teismas gali grįsti savo iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-502/2013).

Teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų vertinimas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2013, 2K-471/2013, 2K-219-693/2015,                     2K-105-699/2016).Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra pasiraÅ¡inėjusi finansinius dokumentus;

N. S. pažįsta, tačiau jos pareigų negali įvardinti – buhalterė ar (duomenys neskelbtini); davė jai nurodymus atlikti vienÄ ar kitÄ pavedimÄ iÅ¡mokėti pinigus ir pan., nurodymus duodavo arba ji pati, arba (duomenys neskelbtini) N.; Z. savarankiÅ¡kai priimdavo sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) lėšų panaudojimo, jos niekas nekontroliavo, dirbo pasitikėjimo atmosferoje, ne rinkimų metu atsiskaitydavo (duomenys neskelbtini) vadovui P.. Tokie nuteistosios Z. parodymai teisėjų kolegijai leidžia atmesti jos teiginius, kad ji nežinojo apie vedamÄ (duomenys neskelbtini) dvigubÄ buhalterinę apskaitÄ ir nedavė jokių nurodymų K. bei N. S. dėl pinigų apskaitymo oficialioje ar neoficialioje apskaitoje.

Neįtikinama versija, jog K. ir N. S. veiksmus koordinavo kitas asmuo, apie kurį Z. galėjo bÅ«ti nežinoma. TokiÄ aplinkybę, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, nurodė tik Z., todėl ji atmetama kaip nepagrįsta. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai straipsnio dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Jos turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad tvarkė apskaitÄ , pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje                     Nr. 2K-590/2014).

Kaltės turinys priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį turi bÅ«ti atskleistas, remiantis ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis pats suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, tokių veiksmų padarymÄ lėmusias aplinkybes, kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Nagrinėjamu atveju Z. tyčia organizuoti apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ yra akivaizdi iÅ¡ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos mechanizmo.

IÅ¡dėstytų įrodymų visuma atskleidžia ir įrodo Z. veikos subjektyviÄ jÄ pusę. Ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad pasirašė finansinius dokumentus, davė N. S. nurodymus atlikti vienÄ ar kitÄ pavedimÄ iÅ¡mokėti pinigus, be to, savarankiÅ¡kai priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) lėšų panaudojimo, jos niekas nekontroliavo, todėl akivaizdu, jog ji, žinodama, kad N. S. nėra (duomenys neskelbtini) (buhalterė), o tik tvarko neoficialias (duomenys neskelbtini) lėšas, suprato, kad, duodama nurodymus N. S. dėl neįtrauktų į oficialiÄ (duomenys neskelbtini) apskaitÄ lėšų panaudojimo, tokiu bÅ«du organizuoja apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (duomenys neskelbtini).

Taigi Z. sÄ moningai netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių įstatymų (jie įvardyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami) normas, numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo. IÅ¡dėstyti motyvai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Z. veikos subjektyvųjį požymį – kaltę, kuri pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia.Atmetami apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantei buvo nežinomos buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklės ir Å¡i aplinkybė paÅ¡alina jos atsakomybę.

Bet koks normalų protinį iÅ¡sivystymÄ ir iÅ¡silavinimÄ turintis žmogus negali nesuvokti, kad, duodamas nurodymÄ vesti tame pačiame juridiniame asmenyje (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)) kelias buhalterines apskaitas, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Pagal teismų praktikÄ apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytos kelios specialisto iÅ¡vados: 2007 m. rugsėjo 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 19–85) ir 2007 m. spalio 15 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 93–144).

Jose nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota 24 881 372,93 Lt pajamų bei 23 429 701,62 Lt išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, (duomenys neskelbtini) per trečiuosius asmenis (AB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) 2004 m. dar gavo 160 978,18 Lt pajamų ir per kitus trečiuosius asmenis (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) už prekes bei paslaugas patyrė 160 978,18 Lt išlaidų.

Specialistai nustatė, kad iÅ¡ viso 2004–2006 m. (duomenys neskelbtini) neįrašė į buhalterinę apskaitÄ ir Vilniaus apskrities VMI bei VRK nedeklaravo 25 042 351,11 Lt (7 252 766,19 Eur) pajamų ir 23 590 679,80 Lt (6 832 333,12 Eur) iÅ¡laidų.  Apeliacinio proceso metu atlikta kompleksinė buhalterijos ir finansų ekspertizė, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus 2015 m. balandžio 20 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 189, b. l. 61–274).

Pakartotinai iÅ¡analizavęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisminio nagrinėjimo metu surinktus papildomus duomenis, atsižvelgęs į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, ekspertas patikslino 2004–2006 metais į oficialiÄ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ neįraÅ¡ytų pajamų bei iÅ¡laidų sumas ir nustatė, kad į oficialiÄ apskaitÄ nebuvo įraÅ¡yta 24 136 647,88 Lt (6 990 456,41 Eur) pajamų ir              13 968 660,89 Lt (4 045 603,83 Eur) iÅ¡laidų.

Prie Å¡ios sumos pridėjus minėtose specialistų iÅ¡vadose nurodytus per trečiuosius asmenis 2004 m. gautus 160 978,18 Lt (46 622,50 Eur) pajamų ir tiek pat patirtų iÅ¡laidų (su Å¡iomis sumomis ekspertas sutiko), pagal ekspertizės aktÄ 2004–2006 m. neįraÅ¡ytos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ir nedeklaruotos piniginių lėšų sumos bÅ«tų 24 297 626,06 Lt (7 037 078,91 Eur) pajamų ir 14 129 639,07 Lt (4 092 226,33 Eur) iÅ¡laidų. Tačiau ekspertas, ekspertizės akte nurodęs (duomenys neskelbtini) 2004 m. neoficialios apskaitos iÅ¡laidas             3 978 320,97 Lt (1 152 201,39 Eur), dėl kai kurių 2004 m. iÅ¡laidų paliko spręsti teismui, priklausomai nuo nustatytų bylos aplinkybių, kadangi didelė dalis 2004 m. apskaitos duomenų yra prarasta ir todėl negalima tiksliai nustatyti 2004 m. neoficialios apskaitos iÅ¡laidų.Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistųjų P., N., nuteistosios K. gynėjo advokato M.

Zabitos, juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atstovų apeliacinius skundus,   2016 m. vasario 1 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nustatė, kad 2004–2006 metais į juridinio asmens (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ neįraÅ¡yta 24 297 626,06 Lt (7 037 078,91 Eur) pajamų ir 14 727 063,21 Lt (4 265 252,32 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, iÅ¡ jų: 2004 metais – 12 498 024,02 Lt (3 619 677,95 Eur) pajamų ir 4 736 723,29 Lt  (1 371 849,89 Eur) iÅ¡laidų; 2005 metais – 7 441 842,04 Lt (2 155 306,43 Eur) pajamų ir                 6 274 288,96 Lt (1 817 159,68 Eur) iÅ¡laidų; 2006 metais – 4 357 760 Lt (1 262 094,53 Eur) pajamų ir 3 716 050,96 Lt (1 076 242,75 Eur) iÅ¡laidų.

Å is apeliacinės instancijos teismo nuosprendis patikrintas kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį ir toje dalyje nuosprendį paliko nepakeistÄ . Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmiau nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nei tai padaryta, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pagal kitų nuteistųjų apeliacinius skundus.IÅ¡dėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog K., įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pradėjusi bendrauti su N. S. ir Z., atlikdama pastarosios nurodytus veiksmus, žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija, joje egzistuoja pajamos ir iÅ¡laidos, kurios neįtraukiamos į oficialiÄ apskaitÄ , dėl Å¡ių priežasčių K. vedama oficiali buhalterinė apskaita neatspindi visų (duomenys neskelbtini) pajamų ir iÅ¡laidų, dėl ko 2005–2006 m. iÅ¡ dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, patvirtina, kad Z., davusi skundžiamame ir Å¡iame nuosprendžiuose aptartus nurodymus N. S. bei K., yra atsakinga už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos padarinių atsiradimÄ .Apgaulingos buhalterinės apskaitos, kaip nusikalstamos veikos, esmė – tam tikrų pajamų ir iÅ¡laidų neįtraukimas į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ .

Neįtrauktų į apskaitÄ lėšų, Å«kinių finansinių operacijų apskaitymas kituose dokumentuose, užraÅ¡uose, elektroninėse laikmenose ar kitur, kitaip tariant, „juodosios“ buhalterijos vedimas, pats savaime nėra nusikaltimas, nes nepriklausomai nuo to, ar tokios lėšos, Å«kinės finansinės operacijos bÅ«tų atskirai apskaitomos, dokumentuojamos, ar ne, tai neturėtų reikÅ¡mės, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi Å¡iuo atveju svarbu ne tai, kad (duomenys neskelbtini) neoficialios lėšos buvo apskaitomos asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vedamoje taip vadinamoje „juodojoje“ buhalterijoje, bet tai, kad jos neįtrauktos į K. tvarkomÄ oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ .

Neoficialių pajamų ir iÅ¡laidų apskaitymas neoficialioje apskaitoje buvo reikalingas apgaulingos apskaitos organizatoriams, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. ir už (duomenys neskelbtini) Å«kinę finansinę veiklÄ tuo laikotarpiu faktiÅ¡kai atsakingai Z., priimantiems sprendimus dėl tokių piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo, nes tik tokiu bÅ«du jiems buvo galima kontroliuoti nelegalių piniginių lėšų gavimÄ ir panaudojimÄ .Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pateikė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas apie apgaulingos apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) pradžiÄ , nes nuosprendyje minimos trys skirtingos datos: 2004 m. liepos 13 d., 2004 m. pavasaris ir 2004 m. sausio 1 d.

Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje dėl to iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta (nuosprendžio 316 lape). IÅ¡ toje nuosprendžio dalyje nurodytų teismo iÅ¡vadų akivaizdu, jog byloje pasisakoma apie tris laikotarpius: 1) faktinę apgaulingos apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) pradžiÄ â€“ nuo 2004 m. pavasario;

2) inkriminuojamos nusikalstamos veikos pradžiÄ â€“ nuo 2004 m. liepos 13 d., nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė (baudžiamoji atsakomybė už tokiÄ veikÄ , padarytÄ ne tik įmonėje, buvo įtvirtinta vėliau, nei veika pradėta daryti (duomenys neskelbtini), t. y. baudžiamoji atsakomybė už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ (duomenys neskelbtini) tapo galima tik tada, kai buvo priimti ir įsigaliojo BK 222 straipsnio 1 dalies pakeitimai); todėl bÅ«tent Å¡i data (2004 m. liepos 13 d.) apibrėžia nusikalstamos veikos pradžiÄ ;

3) finansinius (duomenys neskelbtini) metus (nuosprendyje aktualÅ«s pirmieji finansiniai metai truko nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.); per šį laikotarpį įvykusios Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai privalėjo bÅ«ti įtraukti į (duomenys neskelbtini) 2004 metų suvestinius buhalterinius apskaitos registrus Å¡iems finansiniams metams pasibaigus (t. y. jau 2005 metais); to sÄ moningai nepadarius, už tai taikytina BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡io straipsnio redakcijÄ , įsigaliojusiÄ 2004 m. liepos 13 d.

Dėl iÅ¡dėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo Z. iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Jos veika kvalifikuota teisingai. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies (dėl didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimo) taikymo                                                    Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jÄ dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apeliantės nuomone, jos veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas), o ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, ji negali atsakyti už (duomenys neskelbtini) metinės finansinės veiklos deklaracijų, Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų pateikimÄ , nes ji jų nepildė, nepasirašė ir nepateikė valstybinėms institucijoms, todėl prašė dėl Å¡ios veikos jÄ iÅ¡teisinti.

Tokie apeliantės argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Z., vykdydama (duomenys neskelbtini) P. pavedimÄ , organizavo apgaulingÄ (dvigubÄ ) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimÄ . Be to, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų ir iÅ¡laidų dėl bendrininkų grupės apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, Z. kartu su P. įrašė į 2004 m. metinę (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ bei jÄ pasirašė, o P. organizavus ji ir K.

įrašė į 2005 m. kovo–gruodžio mėnesių mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, jas pasirašė ir teikė; įrašė į 2005 m. I-IV ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas (forma Nr.

4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos; be to, ji kartu su P. organizavo žinomai neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas įraÅ¡ymÄ Ä¯ 2004 m. birželio–spalio ir gruodžio mėnesių, 2006 m. sausio–gegužės mėnesių, 2004–2006 m. metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), taip pat žinomai neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų naudojimÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ 2006 m. metinę (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijÄ .

Visos Å¡ios deklaracijos ir finansinės ataskaitos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui. Tokiais veiksmais 2004–2006 m. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vengė didelės turtinės prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti                     3 864 390 Lt (1 119 204,70 Eur) privalomų mokesčių ir įmokų.Perduodamas bylÄ teismui, prokuroras dėl Å¡ių veiksmų Z. kaltino pagal BK 220 straipsnio            1 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ keisti kaltinimÄ ir, nekeičiant faktinių aplinkybių, veikÄ kvalifikuoti pagal                                BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas bÅ«tent taip kvalifikavo kaltinamosios Z. veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iÅ¡ esmės už analogiÅ¡kÄ veikÄ (sukčiavimÄ ) (skyrėsi tik veikos apimtis) buvo nuteisti P., N. ir K., 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje nurodė, kad minėti veiksmai atitinka ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, bet BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prokuroro praÅ¡ymas keisti kaltinimÄ pateiktas            2012 m. spalio 26 d., t. y. nuo nusikalstamos veikos (kuri, kaip nustatyta teismų nuosprendžiais, buvo baigta 2007 m. rugpjūčio 3 d.) praėjus daugiau kaip penkeriems metams (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija, pakeista 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d.), ir yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.Byla iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog P., N. ir K. inkriminuota veika, vengiant gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, negali bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir galėtų bÅ«ti vertinama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (jei nebÅ«tų suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis), teisės taikymo klaidos nepadarė. BK 182 straipsnyje numatyto turtinio nusikaltimo – sukčiavimo ir BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo finansų sistemai – neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant iÅ¡vengti mokesčių, atribojimas iÅ¡samiai atskleistas jau minėtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuris iÅ¡tirtas teismo posėdyje, apeliacine tvarka nagrinėjant iÅ¡skirtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl Z., todėl argumentai Å¡iame nuosprendyje detaliai nedėstomi.Pagal teismų praktikÄ neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų prieÅ¡ingumÄ pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas bei mokėjimas – bÅ«tina valstybės biudžeto surinkimo sÄ lyga, taigi tokio pobÅ«džio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini prieÅ¡ingais bÅ«tent finansų sistemai.

Baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ mokesčių administratoriui, teismų praktika yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose               Nr. 2K-511/2011, 2K-213/2012, 2K-646/2012, 2K-99/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014,             2K-7-176-303/2015, 2K-270-942/2015, 2K-185-942/2016 ir kt.).

Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje taip pat nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-189/2014, 2K-515/2014 ir kt.).  Nagrinėjamu atveju įvertinęs neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų gautas pajamas teikimÄ Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui ir VSDFV Vilniaus skyriui lėmusiÄ aplinkybę, t. y. mokestinę nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl neoficialiai iÅ¡mokėtų sumų neapskaitymo ir pajamų nedeklaravimo, apgaulės pobÅ«dį bei tyčios turinį, kad biudžeto lėšos nebuvo grobiamos, jau minėtoje 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad toks tyčios turinys bÅ«dingas neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimui kaip nusikaltimui finansų sistemai, bet ne sukčiavimui.

                          Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti prieÅ¡ingai. Atsižvelgdama į minėtus apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismų sprendimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. veiksmai, pasiraÅ¡ant skundžiamame nuosprendyje nurodytas deklaracijas ir ataskaitas, taip pat organizuojant minėtų dokumentų suraÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms, atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Ä®vertinus nuteistosios apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ nuomonę, su kuria teisėjų kolegija sutinka, kad bÅ«tent taip veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota, Z. veiksmai perkvalifikuotini iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį. Tokio sprendimo motyvai bus iÅ¡dėstyti, aptariant Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Å iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta veika laikoma baigta, kai žinomai neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯raÅ¡omi į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikiami valstybės įgaliotai institucijai.Byloje objektyviai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamos neiÅ¡aiÅ¡kintos kilmės neapskaitytos lėšos, iÅ¡ jų buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis ir premijos darbuotojams, autoriniai atlyginimai atlikėjams, pakviestiems į (duomenys neskelbtini) organizuojamus renginius, apmokėtos politikos konsultanto ir kitos paslaugos, buvo kitų iÅ¡mokų fiziniams asmenims, nuo kurių turi bÅ«ti sumokami gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.

Dėl to skundžiamame nuosprendyje nurodytoms valstybės įgaliotoms institucijoms už 2004–2006 metų laikotarpį pateiktose finansinės veiklos deklaracijose, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ (duomenys neskelbtini) veikloje, jos darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, taip pat pajamas, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Tokių aplinkybių iš esmės neginčijo ir apeliantė.Visi dokumentai, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys, išvardinti šio nuosprendžio 7–11 lapuose, todėl nekartojami.Jau minėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje detaliai pasisakyta dėl nuteistųjų P., N. veiksmų pasirašius, o K. – surašius, pasirašius ir pateikus aptariamus finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės institucijoms bei įrodyta juos atlikus tuos veiksmus, todėl tai šiame nuosprendyje nekartojama.

Nuteistoji Z. teigė neprisimenanti, kad bÅ«tų pasiraÅ¡iusi (duomenys neskelbtini) 2004 m. finansinės veiklos deklaracijas, tad galbÅ«t jos paraÅ¡ai Å¡iose deklaracijose galėjo bÅ«ti suklastoti.Apeliacinio proceso metu patenkintas nuteistosios Z. ir jos gynėjo praÅ¡ymas skirti raÅ¡ysenos ekspertizę jos parašų tikrumui patikrinti. 2014 m. spalio 1 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (t. 189, b. l. 2–9) įrodo, kad Z. pasirašė (duomenys neskelbtini) 2004 m. metinę patikslintÄ â€žX“ finansinės veiklos deklaracijÄ , 2005 m. gegužės 5 d. pateiktÄ Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui ir Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai; (duomenys neskelbtini) mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, pildytas 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 16 d.,     2005 m. birželio 15 d., 2005 m. liepos 15 d., 2005 m. rugpjūčio 15 d., 2005 m. spalio 17 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. sausio 15 d. ir pateiktas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui (Å¡ių deklaracijų duomenys apima 2005 m. kovo–liepos ir rugsėjo–gruodžio mėnesių laikotarpį). 2005 m. rugpjūčio mėnesio deklaracija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai net vizualiai nekėlė abejonių, jog pasiraÅ¡yta ne Z. (t. 68, b. l. 140), ir ekspertams nebuvo pateikta.

Å io dokumento pasiraÅ¡ymas Z. inkriminuotas nepagrįstai. Ekspertės taip pat nustatė, kad Z. pasirašė (duomenys neskelbtini) 2005 m. I–IV ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, pildytas 2005 m. balandžio 14 d., 2005 m. liepos 14 d., 2006 m. sausio 13 d. ir pateiktas VSDFV Vilniaus m. skyriui. Taigi objektyviai nustatyta, kad Z. pati asmeniÅ¡kai atliko dalį BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų – kaip vadovaujantis asmuo savo paraÅ¡u patvirtino valstybės institucijoms teikiamų dokumentų teisingumÄ .

Apeliantė skunde akcentavo BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos subjektui keliamus reikalavimus, atkreipdama dėmesį į tai, kad atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik asmuo, pats pasirašęs ir pateikęs straipsnio dispozicijoje nurodytus dokumentus, o ji pasirašė tik dalį kaltinime nurodytų dokumentų. Be to, Å¡ių dokumentų valstybės institucijoms ji neteikė.IÅ¡ tiesų BK 220 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įraÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir, antra, Å¡ių dokumentų pateikimÄ valstybės įgaliotai institucijai.

Taigi pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės – iÅ¡ jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ â€“ pateikimÄ , tiek už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ .

Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali bÅ«ti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtÄ , bei juridinis asmuo. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2009, 2K-179/2014 ir kt.).Skirtingai nei nurodė Z., Å¡ios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius. Kaltinamajame akte pagal BK 220 straipsnio 1 dalį Z. buvo kaltinama tuo, kad ji, nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip nuo 2004 m. kovo mėnesio, faktiÅ¡kai vykdžiusi (duomenys neskelbtini) pareigas, 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. įgaliota pasiraÅ¡yti <...> mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (VSDFV, VMI, Statistikos departamentui ir kt.), <...> ir taip turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, veikdama bendrininkų grupe su P. (vykdydama jo nurodymus), N. ir K., pati pasirašė jau aptartus finansinės atskaitomybės dokumentus ir organizavo minėtų dokumentų suraÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ymÄ bei pateikimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms.

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Z. neatitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymių, kadangi dalį valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktų deklaracijų ir ataskaitų pasirašė ir nurodė pateikti ji pati.Nors Z. apeliaciniame skunde akcentavo, kad kitas Å¡iame nuosprendyje aptartas deklaracijas bei ataskaitas pasirašė ir pateikė kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jai negalėjo bÅ«ti inkriminuotos visos už 2004–2006 m. laikotarpį dėl to kilusios pasekmės.Aplinkybės, kad nuteistajai Z. buvo gerai žinoma apie vedamÄ dvigubÄ buhalterijÄ , ji pati, vykdydama (duomenys neskelbtini) P. pavedimÄ , jÄ organizavo ir dėl lėšų panaudojimo bei apskaitymo atitinkamoje apskaitoje duodavo nurodymus (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirbusioms V.

J.-B. (į (duomenys neskelbtini) pareigas buvo priimta jos motina D. B., kuri iÅ¡ tiesų nevedė jokios apskaitos) ir N. S., taip pat (duomenys neskelbtini) K., tvarkiusiai (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , įrodytos ankstesnėje Å¡io nuosprendžio dalyje aptartais objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, kurie iÅ¡ naujo nekartojami. Be to, tiek liudytojos V. J.-B., tiek iÅ¡ dalies nuteistosios K. parodymai, kurie iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, objektyviai patvirtina, kad Z., vykdydama P. nurodymÄ , organizavo kaltinime nurodytų deklaracijų ir ataskaitų su neteisingais duomenimis valstybės įgaliotoms institucijoms pasiraÅ¡ymÄ bei pateikimÄ .Nuteistoji K. teisme neigė žinojusi apie dvigubÄ buhalterinę apskaitÄ motyvuodama tuo, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neoficialia buhalterija, apskaitÄ tvarkė pagal jai pateiktus Å«kinių operacijų apskaitos dokumentus, todėl suvestines ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus rengė pagal turimus duomenis ir neturėjo jokio supratimo, kad valstybės įgaliotoms institucijoms pateikti dokumentai apie (duomenys neskelbtini) pajamas, darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį ir kitus mokėjimus fiziniams bei juridiniams asmenims yra neteisingi.Tokius nuteistosios parodymus objektyviai paneigia pirmosios instancijos teismo ir Å¡iame nuosprendžiuose aptarti įrodymai.

Be to, iš K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, analizės matyti, jog ji prieštaringai aiškino deklaracijų ir ataskaitų surašymo bei pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms aplinkybes, tačiau galiausiai pripažino, kad ataskaitas Sodrai ir deklaracijas VMI ji surašė pagal (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų duomenis, į kuriuos ji buvo suvedusi duomenis pagal Z. jai pateiktus arba gautus elektroniniu paštu pirminius apskaitos dokumentus.Apie tokias nuteistosios K. nurodytas aplinkybes dėl finansinės atskaitomybės dokumentų surašymo bei jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms yra parodžiusi ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V.

J.-B.. Ji parodė, kad per 2004 m. iki 2005 m. kovo mėn. tvarkydama (duomenys neskelbtini) oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , finansinius klausimus derino su Z., kurios nurodymu turėdavo suraÅ¡yti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamus dokumentus taip, jog nebÅ«tų skolų. Liudytoja sudarė, pasirašė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2004 m. liepos 14 d., 2004 m. rugpjūčio 16 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. spalio 13 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2005 m. sausio 15 d., 2005 m. vasario 12 d. mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas. (duomenys neskelbtini) buvo įgalioti tik keli asmenys, kurie turėjo teisę pasiraÅ¡yti deklaracijas, ataskaitas ir jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms.

Vienas iÅ¡ tokių asmenų buvo jos motina D. B., kuri buvo oficialiai priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas, po to (duomenys neskelbtini) vietoj jos motinos įdarbinta K.. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad dalis valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamų dokumentų, kuriuose įraÅ¡ytos Z. ir D. B. pavardės, buvo pasiraÅ¡yti jos ranka ir ties D. B. įraÅ¡u yra jos du paraÅ¡ai, ji pasiraÅ¡ydavo D. B. paraÅ¡u. Minėtuose dokumentuose esantis ? ženklas reiÅ¡kė, jog buvo galima pateikti dokumentÄ be vadovo paraÅ¡o, prie vadovo paraÅ¡ant tÄ Å¾enklÄ ir pačiam pasiraÅ¡ant.

Nurodytose mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose, kuriose yra toks ženklas, rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai yra jos, Å¡iuos dokumentus turbÅ«t ji pati ir pateikė. Deklaracijas dažniausiai ji veždavo į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ . RaÅ¡tiÅ¡ko Z. įgaliojimo už jÄ pasiraÅ¡yti ji neturėjo, tačiau už Z. pati pasiraÅ¡ydavo, nes ne visada pas jÄ buvo įmanoma patekti arba ji pati dirbdavo ne (duomenys neskelbtini) bÅ«stinėje, bet savo pagrindinėje darbovietėje, iÅ¡ kurios kartais veždavo deklaracijas.

Savo mamai D. B., kuri ir buvo oficialiai įdarbinta (duomenys neskelbtini), ji duodavo pasiraÅ¡yti jos parengtas ataskaitas Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurias reikėdavo pristatyti. Ataskaitos Sodrai buvo teikiamos kas ketvirtį, Valstybinei mokesčių inspekcijai – kas mėnesį. Dokumentus mamai pasiraÅ¡yti dažniausiai veždavo į darbÄ . Galėjo bÅ«ti ir taip, kad retkarčiais prie mamos pavardės ji pati pasiraÅ¡ydavo mamos paraÅ¡u. Kokiuose dokumentuose konkrečiai ji pati pasirašė, neprisimena.

Už kitus asmenis, kurie turėjo pasirašyti dokumentus, ji tikrai nepasirašydavo, galėjo tik mamos parašu pasirašyti. Jai asmeniškai nebuvo išduotas (duomenys neskelbtini) leidimas pasirašyti už kitus asmenis.                                        Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojos V. J.-B. nurodytas aplinkybes dėl dokumentų pasirašymo ir pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad Z. nežinojo, jog valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose (duomenys neskelbtini) deklaracijose ir ataskaitose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie per 2004–2006 m. mokestinį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir turėtas išlaidas, (duomenys neskelbtini) darbuotojams bei kitiems fiziniams asmenims atliktus mokėjimus, nuo kurių privalomai turėjo būti išskaičiuojamas ir sumokamas pajamų mokestis, taip pat įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas sumas ir mokėtinas socialinio draudimo įmokas.

Apeliantė dėl to jokių argumentų savo skunde nenurodė. Nuteistosios Z. parodymus dėl valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamų dokumentų tikrumo teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Dėl Å¡ios priežasties apeliantės teiginiai, jog ji negali atsakyti už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, nes nekontroliavo byloje esančių deklaracijų, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų finansinių ataskaitų suraÅ¡ymo, pasiraÅ¡ymo bei pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms, atmetami kaip nepagrįsti.Å iame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad Z. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ .

Taigi ji pripažinta ne tik Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytoja, bet ir jos organizatore. Dėl to Z. laikytina tinkamu Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu. TokiÄ teismų praktikÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta nagrinėjant kitų proceso dalyvių kasacinius skundus Å¡ioje byloje. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje jau aptarta, kokios pajamų bei iÅ¡laidų sumos nedeklaruotos finansinėse ataskaitose pagal byloje esančias specialisto iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kokias nedeklaruotų pajamų ir iÅ¡laidų sumas nustatė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal prokuroro, kitų nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus.

Tame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2004–2006 metais nuo iÅ¡mokėtų kasoje neapskaitytų pinigų iÅ¡ viso priskaičiuotina sumokėti į valstybės biudžetÄ 264 876,62 Eur (914 566 Lt) privalomų mokesčių, iÅ¡ jų: GPM – 174 101,89 Eur (601 139 Lt), valstybinio socialinio draudimo įmokų (3 proc.) – 8 010,89 Eur (27 660 Lt), valstybinio socialinio draudimo įmokų               (31 proc.) – 82 763,84 Eur (285 767 Lt). BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra tikslas iÅ¡vengti mokesčių.

Nagrinėjamoje byloje juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) – turtinė prievolė apima pareigÄ apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, įstatymų nustatyta tvarka deklaruojant ir pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms metines „X“ finansinės veiklos, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, kitas finansines apyskaitas ir ataskaitas apie (duomenys neskelbtini) pajamas, iÅ¡laidas, kitas iÅ¡mokas, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuojami ir sumokami nurodyti mokesčiai bei įmokos.

Visos Å¡ios valstybės įgaliotoms institucijoms privalomai teiktinos finansinės deklaracijos ir ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos buhalterinių apskaitos registrų duomenų pagrindu. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose buvo neteisingai apskaitomos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, todėl jų pagrindu neteisingai sudarytos ir atitinkamos finansinės deklaracijos bei ataskaitos, kurios buvo pateiktos valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , kaip tokios neteisėtos veikos padarinys buvo valstybės institucijoms teikiamose finansinėse deklaracijose ir ataskaitose už atitinkamÄ finansinį laikotarpį sÄ moningai pateikti žinomai neteisingi duomenys apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pajamas, turtÄ ir jų panaudojimÄ , mokėtinÄ pajamų mokestį ir kt.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Z. žinojo, jog valstybės įgaliotoms institucijoms pateikiamos (duomenys neskelbtini) finansinės deklaracijos, ataskaitos neatspindi (duomenys neskelbtini) tikrosios finansinės ir Å«kinės bÅ«klės. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo aptarti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina ir kitÄ (duomenys neskelbtini) apgaulingo apskaitos tvarkymo tikslÄ â€“ sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas finansines ataskaitas bei deklaracijas ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti privalomų mokėti mokesčių bei įmokų valstybei.

Nuteistoji Z. veikė juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais. Veikdama bendrai su P., N. ir K., ji siekė ne asmeninės naudos. Visų jų tikslas buvo užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklos finansavimÄ , nesilaikant (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keliamų reikalavimų, finansuoti įvairias nuosprendyje analizuotas (duomenys neskelbtini) veiklos sritis iÅ¡ neteisėtų Å¡altinių. Toks „X“ finansavimas iÅ¡ neteisėtų Å¡altinių neabejotinai buvo organizuotas ne Å¡ių asmenų asmeniniais interesais, bet (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais.

Nuteistiesiems veikiant bendrai, bÅ«tent (duomenys neskelbtini) iÅ¡vengė didelės vertės mokestinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius bei įmokas.Dėl to Z., organizavusi nenustatytos kilmės lėšų naudojimÄ ir dalyvavusi Å¡ioje veikloje, neabejotinai suvokė, kad, neįtraukiant naudojamų lėšų į apskaitÄ ir nedeklaruojant visų realiai gautų fizinių asmenų pajamų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) turėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, į biudžetÄ bus sumokėta mažiau mokesčių nei tuo atveju, jei visos pajamos bÅ«tų teisingai apskaičiuotos ir deklaruotos, be to, pati asmeniÅ¡kai pasirašė dalį skundžiamame nuosprendyje nurodytų atitinkamo laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie buvo pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms, taigi to ir norėjo.

IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, jog Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia.Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iame nuosprendyje aptartus duomenis, konstatuoja, kad Z. kaltė padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Kadangi jos veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir atitinka BK 220 straipsnio 1 dalies kvalifikacijÄ , veika turi bÅ«ti perkvalifikuota, juo labiau kad pati nuteistoji savo apeliaciniame skunde tai pripažino. Tačiau dėl tokių Z. veiksmų baudžiamojo persekiojimo galimybė pasibaigė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija, pakeista 2003 m. balandžio 10 d.

įstatymu Nr. IX-1495, galiojusi nuo                2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d.), dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiamas nuosprendis dėl sukčiavimo (dėl didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimo) Z. keistinas, veika perkvalifikuotina, o baudžiamoji byla toje dalyje nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde kėlė klausimÄ dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimo pagrįstumo.

Å is klausimas jau iÅ¡spręstas ankstesniame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal kitų proceso dalyvių skundus. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nenagrinėtus: civilinį ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismo solidariai priteistÄ iÅ¡ P., asmens, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡skirta (Z.), N. ir K. valstybei padarytai žalai atlyginti dėl 3 009 043 Lt (871 479,09 Eur) (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių ir įmokų 2004–2006 m.; civilinį ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismo solidariai priteistÄ iÅ¡ P., K. ir asmens, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡skirta (Z.), valstybei padarytai žalai atlyginti dėl 855 347 Lt (247 725,61 Eur) (duomenys neskelbtini) 2005–2006 m. nesumokėtų socialinio draudimo įmokų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, Å¡ie klausimai iÅ¡ naujo nesprendžiami. Dėl bausmės Skundžiamu nuosprendžiu Z. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ jai paskirta Å¡velnesnė bausmės rūšis – bauda. Šiame nuosprendyje jau iÅ¡nagrinėta didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija dalį jų tenkina ir daro iÅ¡vadÄ , kad Z. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika (didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimas) kvalifikuota neteisingai, ji perkvalifikuotina į BK 220 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui.

Atsižvelgiant į tai, kad Z. lieka galioti nuosprendžio dalis, kurioje už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ jai paskirta bausmė – bauda, apeliantės praÅ¡ymas paskirti jai nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmę nesvarstomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, individualizuodamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jų nepažeidė.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis įstatymo bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamÄ sias medicinos priemones), bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius, sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ bei teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Skundžiamame nuosprendyje teismas gana iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bausmės skyrimo Z. motyvus. Teismas nenustatė jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, jog Z. tyčia padarė baigtÄ nusikaltimÄ finansų sistemai, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), Å¡i nusikalstama veika tęsėsi ilgÄ laikotarpį, ji nebuvo atsitiktinė, buvo gerai suplanuota ir daroma sistemingai, be to, dėl Z. (kaip ir kitų bendrininkų) veikos padaryta itin didelė žala valstybei (nesumokėti privalomi mokėti mokesčiai), kuri neatlyginta.

Teismas įvertino, kad Z. vaidmuo nebuvo antraeilis, prieÅ¡ingai, ji tiesiogiai vadovavo tiek oficialiÄ , tiek neoficialiÄ buhalterinę apskaitÄ (duomenys neskelbtini) tvarkantiems asmenims, taigi buvo aktyvi nusikalstamos veikos dalyvė, jos nusikalstami veiksmai buvo priežastis kilusiems padariniams atsirasti. Teismas taip pat atsižvelgė, kad Z. anksčiau neteista, jai skirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, ji dirbo, yra iÅ¡tekėjusi, augina mažametį vaikÄ (gim. (duomenys neskelbtini) metais).

Taigi nuteistoji gerai apibÅ«dinama.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikti duomenys, jog Z. (duomenys neskelbtini) gimė dar du vaikai: (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skirtos bylos t. 1, b. l. 49, 50). Å iuo metu ji yra trijų mažamečių vaikų motina. Å i aplinkybė reikÅ¡minga, tačiau nėra pakankama keisti nuteistajai paskirtÄ bausmę. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nuteistosios Z. tvirti socialiniai ryÅ¡iai, artima aplinka, Å¡eiminė padėtis gerai apibÅ«dina jos asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė per griežtÄ bausmę ir netinkamai vertino jos asmenybės pavojingumÄ .Kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas.

Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sÄ moningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. LogiÅ¡ka iÅ¡vada, jog tokia asmenybė yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai per nusikalstamÄ veikÄ asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis (Å¡iuo atveju nusikaltimas finansų sistemai) leidžia spręsti apie kaltininko vertybinę orientacijÄ , polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014,     2K-186-942/2015 ir kt.).

Nuteistoji Z. skunde prašė atsižvelgti į ilgai trukusį procesÄ .Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu apskritai, bet su nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, suformuoti daugelyje EŽTT bylų. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, kaltininko elgesys, teisėsaugos institucijų veiksmai organizuojant procesÄ . Ar konkrečioje byloje baudžiamasis procesas (ne)atitinka Konvencijos        6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendžiama atsižvelgus ne į vienÄ atskirÄ kriterijų, bet įvertinus jų visumÄ . Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡ioje byloje procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki Z. priimamo nuosprendžio apeliacinės instancijos teisme truko iÅ¡ tiesų ilgai.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl kaltinime nurodytų veikų pradėtas 2006 m. gegužės 17 d., ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui 2008 m. balandžio 14 d. Taigi ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje vyko beveik dvejus metus. Byla yra ne tik didelės apimties (su kaltinamuoju aktu jÄ sudaro 155 tomai, bylÄ baigiant nagrinėti apeliacinės instancijos teisme yra 192 tomai, dar vienÄ tomÄ sudaro dėl Z. iÅ¡skirta byla), bet ir sudėtinga. Bylos duomenys rodo, kad proceso trukmę labai daug lėmė nevienkartinis kreipimasis į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dėl dalies proceso dalyvių imuniteto panaikinimo ir leidimo traukti baudžiamojon atsakomybėn, (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos bei daugybė kitų specialių žinių reikalaujančių tyrimų, kaltinamųjų ligos, Å¡eiminės aplinkybės, pagrindinės bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose.Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. liepos 12 d., t. y. daugiau kaip penkerius metus.

Per tÄ laikotarpį buvo paskirti 83 teisiamieji posėdžiai, iÅ¡ kurių įvyko 52. Teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl įvairių priežasčių: Å¡eÅ¡is kartus sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamoji K. ar jos gynėjas, keturis kartus sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamasis P. ar jo gynėjas, keturis kartus sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamasis N. ar jo gynėjas, dvylika kartų sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamoji Z. ar jos gynėjas, du kartus posėdžiai neįvyko, neturint įgaliotos valdžios institucijos leidimo patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, vienas – susirgus teisėjų kolegijos nariui.

Ä®tarus kaltinamuosius tyčia vilkinant baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , teismas ėmėsi griežtų priemonių ir Z. paskyrė ambulatorinę kompleksinę psichologijos ir psichiatrijos ekspertizę, o dėl P. bei K. nedalyvavimo dėl jų baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo iÅ¡skyręs į atskirÄ . Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėta nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki                       2017 m. birželio 26 d., t. y. beveik ketverius metus. Per šį laikotarpį buvo paskirti 32 teismo posėdžiai, iÅ¡ kurių tik 2 neįvyko dėl (duomenys neskelbtini) atstovės ligos, o 1 neįvyko dėl nuteistosios Z. sveikatos bÅ«klės. Nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka, neturint įgaliotos valdžios institucijos leidimo patraukti nuteistÄ jį P. baudžiamojon atsakomybėn (kad bÅ«tų galima tęsti apeliacinį procesÄ ).

Atsižvelgusi į teismui pateiktus medicininius dokumentus, teisėjų kolegija                               2015 m. gegužės 28 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl Z. iÅ¡skyrė į atskirÄ . (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini), iÅ¡skirtoje byloje paskelbta pertrauka. 2016 m. vasario 1 d. pagrindinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai paskelbus nuosprendį dėl P., N. ir V. L., jis buvo apskųstas kasacine tvarka ir visa baudžiamoji byla perduota Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o iÅ¡skirtoje byloje paskelbta pertrauka iki sprendimo priėmimo kasacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paskelbta 2016 m. gruodžio 30 d., ir, tik 2017 m. sausio 24 d. bylÄ vėl gavus Lietuvos apeliaciniame teisme, iÅ¡skirtos bylos nagrinėjimÄ buvo galima tęsti. Toks detalus baudžiamojo proceso trukmės iÅ¡dėstymas rodo, kad, nagrinėjant bylÄ visų instancijų teismuose, nebuvo nepateisinamų trikdžių, nors baudžiamasis procesas iÅ¡ tiesų buvo ilgas. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog proceso trukmė buvo tokia nepateisinamai ilga ir byla tiriama bei nagrinėjama visų instancijų teismuose darant tokius procesinius delsimus, dėl kurių buvo aiÅ¡kiai pažeista Z. teisė į bylos iÅ¡tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

Ä®vertinusi aptartas aplinkybes bei nuteistajai paskirtos bausmės už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dydį, teisėjų kolegija nurodo, kad už apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimÄ Z. parinkta su laisvės atėmimu nesusijusi Å¡velniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis paskirtas, laikantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio nuostatų (dabar galiojantis įstatymas numato penkis kartus didesnę maksimaliÄ baudÄ ), yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta.

Dar labiau jos Å¡velninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.              Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso     326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1,   3 punktais,             n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (dėl didelės vertės mokestinių prievolių iÅ¡vengimo) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                                                                                                                             Albinas Bielskis         Svajūnas Knizleris         Violeta Ražinskaitė