6350094d-2ad1-4d4e-a274-ae0fdfcf0ac7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. e2S-1122-910/2018                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43730-2017-6                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.6; 3.4.5.20; 3.3.2.5(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R.

E. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos praÅ¡ymÄ dėl leidimo privestinai gydyti pacientÄ , suinteresuotas asmuo – R. E. M., n u s t a t ė :                I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 28 straipsniu, prašė leisti priverstinai gydyti R.

E. M., kilus grėsmei, kad pacientė gali padaryti esminę žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pacientė hospitalizuota Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės Å«mių psichozių skyriuje nuo 2017 m. gruodžio 4 d., yra psichozės bÅ«senos, todėl yra pavojinga sau ir aplinkiniams.2. Suinteresuoto asmens (pacientės) atstovas advokatas priverstiniam hospitalizavimui neprieÅ¡taravo.                                                        II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės praÅ¡ymÄ patenkino ir leido priverstinai hospitalizuoti bei gydyti R. E. M. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1 (vienÄ ) mėnesį, skaičiuojant terminÄ nuo 2017 m. gruodžio 4 d., leidžiant nutartį vykdyti skubiai.3.1. Teismas rėmėsi gydytojų komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vada bei byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad pateikta medžiaga patvirtina suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo bÅ«tinumÄ .                                            III. Atskirojo skundo argumentai 4. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) R. E. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad:4.1. Teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino R. E. M. patekimo į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę aplinkybių bei VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės kreipimosi pagrįstumo.

Pasak apeliantės, 2017 m. gruodžio 4 d. ji pasijuto blogai dėl svyruojančios glikemijos ir patirto streso, todėl atvyko į nurodytÄ gydymo įstaigÄ medicininės pagalbos. Ligoninėje ji pasirašė visus dokumentus, kokius jai pateikė gydymo įstaigos personalas, ir buvo hospitalizuota. Apeliantės teigimu, ji hospitalizuotis neatsisakė, nebuvo agresyvi nei savo pačios, nei aplinkinių atžvilgiu.4.2. Apeliantės tvirtinimu, nutartyje nurodytos aplinkybės apie jos socialinį pavojingumÄ ir bÅ«tinybę priverstinai hospitalizuoti neatitinka realių faktinių aplinkybių.

Be to, skundžiamoje nutartyje teismas neįvardijo jokios klinikinės diagnozės, kuri bÅ«tų priskirta sunkiai psichinei ligai, taip pat nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė R. E. M. socialinis pavojingumas, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra realių grėsmės padaryti žalÄ sau ar (ir) kitų sveikatai ar gyvybei požymių.4.3. Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neiÅ¡klausęs nei apeliantės (suinteresuoto asmens), nei jos atstovų – tėvų, kurie galėjo patvirtinti jos pristatymo į gydymo įstaigÄ aplinkybes.

Nors byloje yra duomenų, kad priimant teismo nutartį dalyvavo valstybės paskirtas atstovas – advokatas, kuris turėjo atstovauti apeliantei, tačiau nurodytas advokatas nebuvo susisiekęs su atstovaujamÄ ja, nesiaiÅ¡kino jos pozicijos ir teisme jos nepalaikė, prieÅ¡ingai – neprieÅ¡taravo Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos praÅ¡ymui.                   IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.7. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iÅ¡duotas leidimas priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę (suinteresuotÄ asmenį), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.8. CK 2.26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmuo gali bÅ«ti paguldytas į psichiatrijos įstaigÄ tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu.

Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. PSPÄ® 27 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, sergÄ s sunkia psichikos liga ir atsisakÄ s hospitalizavimo, gali bÅ«ti hospitalizuojamas prievarta, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ :

1) savo sveikatai, gyvybei;

2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Esant Å¡io Ä®statymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi bÅ«ti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimÄ psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneÅ¡a paciento atstovui (PSPÄ® 28 straipsnio 1 dalis). Taigi PSPÄ® nustato tokias bÅ«tinas priverstinės hospitalizacijos ir gydymo sÄ lygas:

1) sunki psichinė liga;

2) asmens atsisakymas būti hospitalizuotam;

3) reali grėsmė paties asmens arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės (suinteresuoto asmens) R. E. M. psichikos sveikatos bÅ«klę vertino Gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2017 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vadoje pacientei nustatė Å«minį polimorfinį psichozinį sutrikimÄ be Å¡izofrenijos simptomų. IÅ¡vadoje nurodyta, kad pacientė yra įtempta, baiminga, nerimastinga. Elgesys neadekvatus. Ä® užduodamus klausimus neatsakinėja. Kartais į kažkÄ Ä¯siklauso.

Ä® klausimÄ atsako klausimu. MÄ stymas padrikas, kliedesinis. Emocijos neadekvačios. Psichoziniai pergyvenimai atsispindi pacientės elgesyje. RyÅ¡kiai sutrikęs, psichozinės simptomatikos įtakojamas impulsyvus, neprognozuojamas elgesys. Gydytojų komisija priėjo prie iÅ¡vados, kad pacientės esama psichopatologija yra nuspalvinta afekto, aktuali, lemia pacientės elgesį, todėl ji yra neprognozuojamo elgesio, socialiai pavojinga, gali padaryti žalÄ savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad sutikimo gydytis pacientė nepasiraÅ¡o.10.

Gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vados turinio analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad, kreipiantis į teismÄ leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę (suinteresuotÄ asmenį), buvo visos priverstinės hospitalizacijos sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadas dėl pacientės psichikos sveikatos bÅ«klės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Ä®rodymų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadas, apeliantė (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.11. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad nėra jokių faktinių duomenų apie tai, jog apeliantė bÅ«tų bandžiusi naudoti ar naudojo smurtinius veiksmus kieno nors atžvilgiu, pažymėtina tai, jog teismas, vertindamas apeliantės tuometės psichikos sveikatos bÅ«klės keliamÄ grėsmę jos pačios arba aplinkinių sveikatai, gyvybei, pagrįstai rėmėsi Gydytojų konsultacinės komisijos, kuri susideda iÅ¡ Å¡ios sveikatos srities profesionalų, pateikta iÅ¡vada.

Teismo leidimo priverstinai hospitalizuoti asmenį, kurį iÅ¡tiko Å«mus polimorfinis psichozinis sutrikimas, vienas svarbiausių tikslų yra bÅ«tent užkirsti keliÄ tokiai situacijai, kai Å«mios ligos iÅ¡tiktas asmuo gali imtis pavojingų jo ar aplinkinių sveikatai bei gyvybei veiksmų.         12. Nors apeliantė tvirtina, kad ji hospitalizuotis neatsisakė, tačiau byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Visų pirma, aplinkybė, kad sutikimo gydytis pacientė nepasirašė, užfiksuota Gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vadoje.

Atskirajame skunde teigdama, kad gydymo įstaigoje pasirašė visus pateiktus dokumentus, reikalingus hospitalizavimui, apeliantė nepridėjo įrodymų, kurie pagrįstų Å¡iuos teiginius, taip pat nereikalavo gydymo įstaigos dokumentų, kuriuos ji pasirašė (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirÄ jį skundÄ apeliantė rengė naudodamasi advokatės teisine pagalba. Taip pat pažymėtina tai, kad apeliantės sveikatos bÅ«klę ir jos nesutikimÄ bÅ«ti hospitalizuotai, patvirtino sprendžiant priverstinio hospitalizavimo klausimÄ jai atstovavęs advokatas Eimantas Å riupÅ¡a.

Å is advokatas 2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, be kita ko, nurodė, kad prieÅ¡ 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį buvo nuvykęs į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, bendravo su atstovaujamÄ ja, kuri buvo Å«mios psichozės bÅ«senos, į klausimus atsakinėjo neriÅ¡liai ir nesuprantamai, į advokato kelis kartus užduotÄ klausimÄ dėl hospitalizavimo nurodė „nesutinku“. Esant tokiems bylos duomenims, apeliantės argumentai, kad ji neprieÅ¡taravo hospitalizavimui, todėl nebuvo pagrindo teismui iÅ¡duoti leidimÄ dėl priverstinio hospitalizavimo, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).12.

Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡klausęs nei suinteresuoto asmens, nei jos atstovų – tėvų – pozicijos.13. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apeliantės (suinteresuoto asmens) priverstinio hospitalizavimo klausimÄ , jai teismo posėdyje atstovavo valstybės paskirtas advokatas. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad advokatas teismo posėdžio dienÄ buvo nuvykęs į ligoninę, bendravo su atstovaujamÄ ja ir teismo posėdyje iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl atstovaujamosios tuometės sveikatos bÅ«klės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė yra pilnametė, byloje nėra duomenų, kad jos veiksnumas bÅ«tų apribotas, kad jos tėvai bÅ«tų paskirti jos rÅ«pintojais ar globėjais, ir dėl to turėtų bÅ«ti laikomi apeliantės atstovais.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės argumentai dėl jos teisės būti išklausytai teisme pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde apeliantė nesirėmė tuo, jog ji ligoninėje buvo gydoma per ilgai, todėl dėl teismo paskirto priverstinio hospitalizavimo termino šiuo atveju nepasisakytina, nes tai nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 320 straipsnis).15. Kiti atskirojo skundo argumentai deklaratyvūs, tik pacituotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Konstitucijos tam tikros nuostatos, nesusiejant jų su šios konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybėmis, todėl dėl likusių atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako.   16.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo argumentus, prieina prie iÅ¡vados, kad naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                          Laima Ribokaitė