634dde6b-6990-4e9d-bda2-378d79abb4fb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-582-583/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02122-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 3 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui V.

K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ymu, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ palikimÄ priėmusiam atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas) ir priteisti nesumokėtÄ 22,62 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-01-31 už nekilnojamojo turto objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Taipogi praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 18,20 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už nekilnojamojo turto objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-12-31. Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų redakcijÄ (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų redakcijÄ su (vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ Klaipėdos mieste. Vietinė rinkliava skaičiuojama už kiekvienÄ apmokestinamÄ nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamÄ nekilnojamojo turto objektÄ arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotÄ komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriai 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . IÅ¡naudojus visas Å¡aukimo ir procesinių dokumentų įteikimo galimybes, vadovaujantis ABTÄ® 72 straipsnio 3 dalimi, nutartimi nutarta apie paskirtos bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ skelbti specialiame interneto tinklapyje. Iki teismo posėdžio pradžios duomenų apie vietinės rinkliavos sumokėjimÄ negauta.

Teismas k o n s t a t u o j a : Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d.

Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.).

Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar tarÅ¡os leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.).

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvienÄ apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtÄ nekilnojamojo turto objektÄ arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotÄ komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). PastoviÄ jÄ vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.).

KintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrÄ laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotÄ Vietinės rinkliavos kintamÄ jÄ dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėja atsakovo pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡is ir jų paskirtį, nurodytÄ Nuostatų 1 priede.

PareiÅ¡kėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavÄ , mokėtinÄ laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 už nekilnojamÄ jį turto objektÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paskirtis: gyvenamoji (butų), vietinės rinkliavos apskaičiavimÄ grįsdama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis (b. l. 6 - 7), Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis (b. l. 9). NTR iÅ¡raÅ¡o 2.1; 4.1 p. nurodoma, kad nekilnojamojo daikto savininku registre nurodoma T.

G. IÅ¡ Regionų apygardos administracinio teismo 2020-06-17 raÅ¡to Nr. I-7779-243/2019 duomenų (b.l.8) ir VÄ® Registrų centras Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2020-06-10 įregistruotas T. G. palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad palikimÄ priėmė V. K. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-01-31, į teismÄ kreipėsi kaip 2020 m. sausio 26 d. mirusios palikėjos, kurios turtÄ ir įsipareigojimus pagal įstatymÄ paveldėjo atsakovas, kreditorius. Å ių kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali atnaujinti Å¡ioje nuostatoje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo bÅ«dai, kurių vienas – „pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams“.

Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas atsakovui reikalavimÄ , dėl Tatjanos Gervinos vietinės rinkliavos įsiskolinimo, pareiÅ¡kė 2021 m. spalio 29 d. pateikdamas praÅ¡ymÄ teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui pareiÅ¡kė reikalavimÄ praleidęs trijų mėnesinių terminÄ , numatytÄ Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia ir praÅ¡o vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi atnaujinti aukščiau paminėtÄ terminÄ .

KRATC praÅ¡yme informuoja, kad 2021 m. birželio 17 d. tapo žinoma aplinkybė, kad T. G. (duomenys neskelbtini) mirė. PaaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei iÅ¡ karto buvo patikrintas Testamentų registras ir nustačius palikimÄ priėmusį asmenį iÅ¡ karto pateiktas praneÅ¡imas apie vietinės rinkliavos nepriemokÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėja tik susipažinusi su Testamentų registro iÅ¡raÅ¡u turėjo realiÄ galimybę nustatyti turto paveldėtojÄ .

IÅ¡ byloje teikiamų mokėjimo praneÅ¡imų taip akivaizdu, kad tik nustačius paveldėtojÄ , iÅ¡ karto buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie įsiskolinimÄ (b.l.10) turto paveldėtojui. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas sužinojęs, jog atsakovas priėmė T. G. palikimÄ , veikė operatyviai bei stengėsi kuo greičiau informuoti atsakovÄ apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ . Pažymėtina, kad Nuostatai numato, jog naujas nekilnojamojo turto savininkas turi pareigÄ informuoti KRATC apie prievolės pradžiÄ ar pasikeitimÄ .

Byloje nėra raÅ¡tinių įrodymų, kad atsakovas tinkamai įvykdė Å¡iÄ prievolę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytÄ terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti reikalavimo pareiÅ¡kimo terminÄ yra tenkinamas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Å¡iuo atveju atsakovui kaip palikimÄ priėmusiam asmeniui prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apima visÄ laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31.

IÅ¡ teismui teikiamų pažymų apie skolÄ (b. l. 4-5) nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 40,82 Eur vietinės rinkliavos. Vertindama Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamÄ jį turtÄ ), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių.

Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iÅ¡ priemonių iÅ¡laikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo paslaugų sistemÄ , yra siejama iÅ¡imtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviÄ ja dedamÄ ja dalimi.

Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas praÅ¡ymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo bÅ«ti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviÄ jÄ vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo bei sistemos iÅ¡laikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų teikęs Nuostatų 24 punkte nurodytÄ nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijÄ ginčo laikotarpiu ir bÅ«tų atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nėra, todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti.

IÅ¡ atsakovo V. K. pareiÅ¡kėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 40,82 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas