2023-05-03 Nr. AB-9295-3-61-3-03173-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-289-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03173-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 23S19998 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo apskundimas nesustabdo jo galiojimo, išvykęs jis negalės vykdyti darbinių funkcijų, todėl turės būti atleistas iš darbo, dėl to neteks galimybės finansiškai rūpintis savo šeima. Jo atleidimas iš darbo sukels neigiamų pasekmių ir pačiai įmonei, kadangi pareiškėjo kvalifikaciją ir įgūdžius turinčio darbuotojo operatyviai neįmanoma surasti, dėl ko bus apribotos įmonės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus klientams. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog išvykimas darys neigiamą įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, o pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jam būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese, kuriame jo dalyvavimas yra būtinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą bei netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad Sprendimu panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra jokių duomenų, kad, panaikinus šį leidimą, būtų priimti sprendimai dėl pareiškėjo sulaikymo, jo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo. Tuo atveju, jeigu minėti sprendimai būtų priimti ir pareiškėjas dėl jų inicijuotų ginčą, jis turėtų teisę prašyti teismo laikinai sustabdyti konkretaus sprendimo galiojimą. Nesant priimtų sprendimų dėl pareiškėjo sulaikymo, jo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismo vertinimu, ginčo dalykas yra pernelyg nutolęs nuo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamuoju atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodo, jog Migracijos departamentas bet kada gali priimti sprendimus dėl pareiškėjo. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo galiojimo. Pareiškėjas neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas netekęs teisės gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, prarado ir išvestines teises bei garantijas (galimybę dirbti, socialinį draudimą ir kt.). Pareiškėjas negalės dalyvauti teismo procese, jeigu nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

VSD nurodo, kad teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtų priimti sprendimai dėl jo (pareiškėjo) sulaikymo, jo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo, ginčo dalykas yra pernelyg nutolęs nuo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas nepagrindė įrodymais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente, atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog dėl pareiškėjo nurodytų argumentų šioje byloje turėtų būti taikoma jo nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus nurodė, kad 2009–2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos apsaugos departamente. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio, jog nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau minėta, tam, kad būtų taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, turi būti pateikti įrodymai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nėra pateikęs tokio pobūdžio įrodymų.

Pareiškėjo argumentai, jog bus priimtas sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti, o jo nevykdymo atveju – sprendimas dėl sulaikymo, grąžinimo į kilmės valstybę, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta žala. Tai, jog pareiškėjas netekęs teisės gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, prarado ir išvestines teises bei garantijas, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomi įrodymai taip pat nepatvirtina šios aplinkybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į kilmės valstybę (jeigu savanoriškai nevykdys sprendimų), yra hipotetinio pobūdžio. Be kita ko, šioje administracinėje byloje (nagrinėjimo iš esmės metu) yra sprendžiama dėl panaikinto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo bei pagrįstumo. Taigi, šioje byloje nėra aktualus nagrinėjimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, nes klausimai, dėl kurių bus sprendžiama iš esmės, nėra susiję su pareiškėjo išsiuntimu į kilmės valstybę.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog analogiško pobūdžio argumentai, kaip ir šioje byloje yra nurodęs pareiškėjas, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-220-492/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-262-442/2023; kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti atskiruoju skundu apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė