Legislator Case Law & Legislation
63484804-6ffb-48e2-894a-db797e258d3e AI generated

63484804-6ffb-48e2-894a-db797e258d3e · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 63484804-6ffb-48e2-894a-db797e258d3e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo;

Legislator headnote

AI generated

63484804-6ffb-48e2-894a-db797e258d3e · Alytaus apylinkės teismas: Komisijos vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka gali bÅ«ti siejama su atlaidžiu požiÅ«riu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones stengiasi vykdyti. Nuteistasis per Å¡ios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį baustas aÅ¡tuonis kartus, skatintas devynis kartus. Nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. TS-8-448/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00014-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 15 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Asta JakučiÅ«nienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. P. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 357-30 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1. 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė; 2. 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta galutinė 16 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. 2021 m. birželio 23 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, panaikinta nuosprendžių dalis, kuriomis D. P. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtÄ disponavimÄ 16-18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimÄ ir Å¡i baudžiamosios bylos dalis nutraukta; paÅ¡alinta iÅ¡ nuosprendžių apraÅ¡omųjų dalių nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo D.

P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį; panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl D. P. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo; D. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktÄ (2013 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 7 straipsnio 13 punktÄ (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, Å¡io BMK kontrabanda);

BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos bÅ«du jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktÄ (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo D. P. bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., bausmes pabaiga – 2028 m. spalio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 13 d. priėmė nutarimÄ netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiose programose ir nustatė pakartotinę Å¡io klausimo svarstymo datÄ â€“ 2023 m. rugpjūčio 13 d.

Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas tris kartus. Daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis D. P. bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ . Nuteistasis dalyvavo nusikalstamame susivienijime. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo specialybes, Å¡iuo metu taip pat mokosi, lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės darbÄ , nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais glaudÅ«s, nuteistasis savimi pasitikintis, pakankamai gerai save vertina, geba palaikyti bendravimÄ Ä¯vairiais socialiniais lygiais, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes.

Nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra tik maždaug septyneri metai, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir tai gali apsunkinti adaptacijÄ laisvėje ir yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, susijusių su įvykdytais nusikaltimais. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog nuteistasis laisvėje nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino nusikalstamumÄ . Nuteistojo bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis, tapatinimasis su jais, aplinkinių reakcija į situacijÄ Ä¯takojo nusikaltimo padarymÄ ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje.

Nuteistajam bÅ«dingos psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors nuteistasis sprendžia Å¡iÄ problemÄ ir tai vertinama kaip pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡ioje srityje, tačiau psichotropinių medžiagų vartojimas yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta, kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali įtakoti jo veiksmus ateityje.

Nuteistasis dėmesį sutelkė į teigiamus dalykus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius, apgaudinėjo save tikėdamasis, kad nusikaltimai liks neatskleisti. Nors nuteistasis geba analizuoti situacijÄ , priimti kitokį požiÅ«rį ir keistis, tačiau kritiÅ¡ko savo poelgių įvertinimo bei gilesnės problemų analizės stoka kartais apsunkina pagalbos iÅ¡ specialistų priėmimÄ . Vertinant nuteistojo nuostatas galima teigti, kad nors nuteistasis Å¡iuo metu nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia, linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo bÅ«du, sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei, linkęs savo mintis pasilikti sau ir nuoÅ¡irdžiai į veiklas neįsitraukti, bausmę suvokia kaip baudžiamÄ jÄ priemonę, sunkiai įžvelgia galimÄ teigiamÄ patirtį ar pokytį.

Komisijos vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones stengiasi vykdyti. Nuteistasis per šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį baustas aštuonis kartus, skatintas devynis kartus. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

Nors yra apsauginiai veiksniai tokie kaip: įgytas iÅ¡silavinimas, specialybės, pradėta individuali veikla, galimybė dirbti išėjus į laisvę, pastovus užimtumas, ryÅ¡iai, emocinė gerovė, tačiau taip pat iÅ¡lieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai, bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Komisija sprendė, jog Å¡iuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos iÅ¡vardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mÄ styme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis D.

P., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistasis D. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti nepagrįstÄ Komisijos nutarimÄ ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas nėra iÅ¡samus ir tinkamai argumentuotas, padarytos iÅ¡vados prieÅ¡taringos. Nepaisant to, kad dauguma skundžiamame nutarime, asmens byloje, socialinės tyrimo iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jis aktyviai ir iniciatyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau neatsižvelgiant į tai, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Suvestinėje lentelėje, naudojant OASvs metodikÄ , nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai virÅ¡ija žemos rizikos grupės ribas, tačiau Komisija OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime iÅ¡ esmės suabsoliutinamas padarytų nusikaltimų sunkumas, pobÅ«dis.

Pažymėjo, kad skirdamas griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ teismas jau atsižvelgė į padarytos veiklos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , jis jau buvo nuteistas už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje ir už tai jam buvo paskirta bausmė, todėl Å¡is faktas neturėtų įtakoti Komisijos nutarimo priėmimo, nes tai bÅ«tų tos pačios teisinės aplinkybės pakartotinis vertinimas. Komisijos nutarime nurodyti negatyvÅ«s statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieÅ¡ kitas, teigiamai jį apibÅ«dinančias aplinkybes.

Pabrėžė, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neiÅ¡nyksta kaltininkui visiÅ¡kai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia Å¡ias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat Komisija iÅ¡skyrė jo kriminogeninius dinaminius veiksnius, apimančius gyvenimo stiliaus ir draugų, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritis, motyvuotai nenurodydama, kad yra reikalinga tęsti intervencinių priemonių taikymÄ .

Taip pat ignoravo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje 7 dalyje nurodytus dinaminių veiksnių paskutinio vertinimo rezultatus, kur nurodoma, jog „stebima pažanga iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse – nuteistasis pradėjo vykdyti individualiÄ veiklÄ , pristatė pažymÄ apie įsidarbinimo galimybę laisvėje. Taip pat stebima pažanga nuostatų srityje; nuteistasis pripažino įvykdytus nusikaltimus, ėmė analizuoti savo elgesį ir įvardina nusikalsti lėmusias priežastis.

Stebimos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos. Nuo 2016 m. nustojo pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, priėmė specialistų pagalbÄ sprendžiant problemas“. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu bausmę jis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, nuo 2016 m. neturi nuobaudų, tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesio praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse.

Bausmės atlikimo metu, mokėsi, baigė vidurinę mokyklÄ , užsiima saviÅ¡vieta, įgijo tekintojo, suvirintojo specialybes, atlieka gerbÅ«vio tvarkymo darbus, (duomenys neskelbtini) kalėjime užsiima darbine veikla (duomenys neskelbtini) mokant atlyginimÄ . Yra pateikęs (duomenys neskelbtini) pažymÄ dėl galimybės bÅ«ti įdarbintu lygtinio paleidimo atveju, todėl Å¡ių aplinkybių visuma neabejotinai parodo, kad jo nuostatos į darbÄ , mokslÄ , studijas, dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje yra teigiamos ir iniciatyvios.

Savo užimtumÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis kiek įmanoma iÅ¡naudoja mokslams, darbinei veiklai, saviÅ¡vietai. Lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruotas, todėl yra visos sÄ lygos taikyti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė. Skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokiÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡iose dalyse. Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatyminių nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos XI tomas, lapai 170-171). Nuteistasis D. P. yra atlikęs įstatymo reikalaujamÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytÄ formalų pagrindÄ lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, baigė 12 klasių, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybes, Å¡iuo metu mokosi baldžiaus specialybės, pradėjo vykdyti individualiÄ veiklÄ , stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat yra įtrauktas į užimtumÄ darbine veikla – žvakių/muilo gaminimÄ , laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, palaiko gerus ir draugiÅ¡kus santykius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių iÅ¡vykų į namus, yra lankomas pasimatymų metu.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo intervencinėse programose bei socialinės reabilitacijos priemonėse, skirtose padėti valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , jis priima specialistų pagalbÄ ir suvokia, kad kiekvienam veiksmui ar sprendimui yra alternatyva. Nuteistasis geba planuoti, iÅ¡sikelti sau tikslus ir nuosekliai juos įgyvendinti. Socialines situacijas vertina adekvačiai, geba sutarti su aplinkiniais, atsižvelgti į kito asmens nuomonę, bÅ«ti tolerantiÅ¡ku. Jis priima naujas idėjas, geba keisti požiÅ«rį, iÅ¡ naujo įvertinti patirtį ir mokytis iÅ¡ savo klaidų, yra savimi pasitikintis.

Nurodytos aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimÄ galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir bÅ«tina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2016 m. rugpjūčio 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodikÄ . Po to sekančių dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau iÅ¡liko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir aukščiau minėtos nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai.

Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais Å¡io nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimÄ nepagrįstu ir neteisėtu. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Ä®vertinus nuteistojo D. P. elgesį per visÄ bausmės atlikimo laikÄ , jo mÄ stymo, požiÅ«rio į turimas elgesio problemas pasikeitimÄ , teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

TÄ patvirtina jau vien tai, kad, atlikus daugiau nei pusę skirtos bausmės, vis dar iÅ¡lieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis ir nusikaltimų sunkėjimas, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys); bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis aÅ¡tuonis kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia Å¡io nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu.

Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Å i aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ reikÅ¡minga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindÄ spręsti, ar nuteistasis, bÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Aplinkybės, jog nuteistasis nuo 2016 m. nuosekliai laikosi nustatyto bausmės vykdymo režimo bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir yra devynis kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ , negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir jokiu bÅ«du nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ .

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl, vis dar iÅ¡liekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad Å¡iuo metu nuteistasis nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia.

Linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo bÅ«du. Sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei. Bausmę suvokia kaip baudžiamÄ jÄ priemonę, sunkiai įžvelgia galimÄ teigiamÄ patirtį ar pokytį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka gali bÅ«ti siejama su atlaidžiu požiÅ«riu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. aplinkinių reakcija į situacijÄ Ä¯takojo nusikaltimo padarymÄ ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje.

Nuteistajam bÅ«dingos psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors nuteistasis sprendžia Å¡iÄ problemÄ ir tai vertinama kaip pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡ioje srityje, tačiau psichotropinių medžiagų vartojimas yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta, kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali įtakoti jo veiksmus ateityje.

Nuteistasis laisvėje buvo susitelkęs į trumpalaikę sėkmę ir sprendimus, kurie atneÅ¡ finansinės naudos čia ir dabar ir ignoravo galimas ilgalaikes problemas, kurias jie sukels. Dėmesį sutelkė į teigiamas dalykus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius, apgaudinėjo save tikėdamasis, kas nieko blogajam nenutiks ir nusikaltimai liks neatskleisti. Nuteistojo kritiÅ¡ko savo poelgių įvertinimo bei gilesnės problemų analizės stoka kartais apsunkina pagalbos iÅ¡ specialistų priėmimÄ .

Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mÄ stymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Be to, pagal Sodros duomenis oficiali nuteistojo darbinė patirtis Lietuvoje – tik apie septyneri metai. Tai leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, todėl Komisija nutarime pagrįstai rėmėsi Å¡iomis iÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, minimalios nuteistojo darbinės patirties laisvėje buvimas, o taip pat ir didelių piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Be to, sunkumai ieÅ¡kant darbo gali apsunkinti jo gyvenimÄ laisvėje bei integracijÄ Ä¯ visuomenę. Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad lygtinio paleidimo atveju jis Å¡ioje įmonėje ketina dirbti. Vertinant nustatytÄ aplinkybę dėl to, kad laisvėje nuteistasis nevengė ir neoficialių pajamų bei nelegalaus darbo, leidžia abejoti ir tuo, kad, bÅ«damas laisvėje, Å¡is nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ . Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo Å¡altinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais bÅ«dais.

Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė dėl pažymų (praneÅ¡imų) apie nuteistųjų įdarbinimÄ deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų (pagal paskutinį nuosprendį iÅ¡ nuteistojo priteista konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 886 414 Eur), turėjimas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesÄ , tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis ne visuomet turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar D. P. išėjęs į laisvę ir susidÅ«ręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais bÅ«dais. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis priima sprendimus gerai juos apgalvojęs, atsakingai. Pastarieji įvykdyti nusikaltimai taip pat buvo planuoti, įvertinta rizika, jiems ruoÅ¡iamasi. Nuteistasis nėra linkęs naudoti smurtÄ ar agresyvius veiksmus, siekdamas, kad kiti jam paklustų, tačiau pirmojo nusikaltimo metu elgėsi agresyviai.

Tokį elgesį galėjo įtakoti ir alkoholis. Laisvėje nuteistasis nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino nusikalstamumÄ (dalyvavo organizuoto susivienijimo veikloje). Ä® Å¡iÄ veiklÄ buvo įsitraukęs jo brolis bei artimiausi draugai, tad ir laisvalaikį jie leisdavo drauge. Nusikaltimai buvo organizuojami ir vykdomi kartu. Nuteistasis suvokė, kaip Å¡i veikla siejasi su jo nusikalstamumu. Å iuo metu dauguma susivienijimo narių atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kai kurie – kartu su nuteistuoju, tad neiÅ¡vengiamai bendrauja tarpusavyje.

Nors nuteistasis teigia, kad nėra linkęs pasiduoti kitų įtakai, geba priimti sprendimus pats, tačiau gyvenimo stilius, rizikinga veikla yra tiesiogiai susiję su įvykdytais nusikaltimais. Akivaizdu, kad bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis, tapatinimasis su jais, aplinkinių reakcija į situacijÄ Ä¯takojo nusikaltimo padarymÄ ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje, juo labiau kad gyvenimo stilius ir draugai vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D.

P. Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2005 m. iki 2014 m. D. P. kartu su bendrininkais dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas praturtėti tapo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo nariai neturėdami leidimo įgijo, gabeno, neÅ¡iojo, laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Taip pat siekdami pasipelnyti organizavo neteisėtÄ pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK bei kitų narkotinių medžiagų įgijimÄ ir gabenimÄ kontrabandos bÅ«du.

D. P. Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (už vieÅ¡os tvarkos pažeidimÄ , neteisėtÄ disponavimÄ narkotikais ir dalyvavimÄ nusikalstamame susivienijime) ir vienÄ kartÄ Vokietijoje (už prekybÄ vogtomis prekėmis). Nuteistajam yra bÅ«dingas nusikaltimų modelis: antrÄ kartÄ teistas už neteisėtÄ disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika nebuvo stebima. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis D. P. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis Å¡io nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi prieÅ¡ingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. BÅ«tina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį Å¡io nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nors visos Å¡ios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iems veiksniams paÅ¡alinti. Å iuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikÅ¡mę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu.

Vis tik vien nuteistojo siekiui bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės saugumÄ bei interesÄ , kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad D. P. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik faktiÅ¡kai atliekant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sÄ lygų pakeitimas jas Å¡velninant galimas tik nustačius tokiÄ asmens pažangÄ pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimÄ struktÅ«ruotoje aplinkoje bÅ«tinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindÄ spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami aptarti rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Taigi teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ , pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D.

P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus D. P. iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ nuteistojo atžvilgiu iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. vasario 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo D. P. skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. P. skundÄ atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. P. asmens bylÄ Nr. 17323 grÄ Å¾inti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Asta JakučiÅ«nienė