6345c201-0e8f-4541-b9ca-eaccd72d6a5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00438-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.2.1.1; 9.1.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, ArÅ«no Kaminsko, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai NarkevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Verslo sprendimai“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, nustatė:

UAB „Verslo sprendimai“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) su skundu (t. I, b. 1. 28–33) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2010 m. sausio 18 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimÄ Nr. S–14(7–389/2009), 2009 m. spalio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) sprendimÄ Nr. 69–303 ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) sprendimÄ Nr. (21.26)–256–343.PareiÅ¡kėja nurodė, kad atlikus UAB „Verslo sprendimai“ mokestinį patikrinimÄ jai papildomai paskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 525 784,57 Lt.

Nesutikdama su papildomai apskaičiuotomis sumomis, pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad Vilniaus AVMI 2009 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)–07–77–31 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nepagrįstai teigiama, kad Bendrovė neužregistravo bendrajame žurnale Å«kinės operacijos, įvykusios tarp UAB „Verslo sprendimai“ ir „VT International“, kadangi Å¡i operacija buvo užfiksuota, tačiau kaip valiutos keitimas. Taip pat nepagrįstas Patikrinimo akto teiginys, kad Bendrovė, 2005 m. sausio 10 d. iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSAA101052 D.

R. už suteiktas paslaugas, neužregistravo Å¡ios Å«kinės operacijos apskaitos registruose, kadangi Å¡i PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra anuliuota ir tuo pačiu numeriu yra iÅ¡raÅ¡yta kita sÄ skaita, kuri ir įtraukta į apskaitos registrus. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad turi kasos iÅ¡laidų orderius, susijusius su E. U. komandiruotės iÅ¡laidomis, tačiau Vilniaus AVMI patikrinimo metu Å¡ių orderių pateikti neprašė. PaaiÅ¡kino, kad skaičiuojant pinigų likutį kasoje, visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai atitinka tikrovę, o darant įraÅ¡us kasos knygoje, buvo padaryta skaičiavimo klaida, kurios nebuvo galimybės iÅ¡taisyti, kadangi apskaitos dokumentai buvo paimti iÅ¡ Bendrovės. PareiÅ¡kėjos manymu, mokesčių administratorius turėjo vadovautis pirminiais apskaitos dokumentais ir suteikti Bendrovei galimybę iÅ¡taisyti Å¡ias skaičiavimo klaidas.Pasak pareiÅ¡kėjos, Patikrinimo akto 2.1.1 p. iÅ¡dėstyti teiginiai visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių, nes UAB „Verslo sprendimai“ su UAB „Ozbaras“ turėjo Å«kinių komercinių santykių, t. y.

Bendrovė iÅ¡ pastarosios bendrovės įsigijo mobiliuosius telefonus, kurie ir buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Su Å¡ios bendrovės atstovais UAB „Verslo sprendimai“ vadovÄ supažindino J. V. ir pristatė kaip patikimÄ kompanijÄ . Bendrovės direktoriui E. U. jau anksčiau buvo žinoma, kad UAB „Ozbaras“ turėjo stambesnių verslo sandorių su UAB „Bitė“, todėl jam nekilo jokių įtarimų dėl UAB „Ozbaras“ patikimumo. Atkreipė dėmesį, kad VMI tinklalapyje jokios informacijos ar kitos kompromituojančios medžiagos nerado.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Bendrovės vadovas buvo pakankamai rÅ«pestingas ir atliko bÅ«tinus, kiek leido galimybės, veiksmus, prieÅ¡ sudarydamas sandorį su kontrahentu, o mokesčių administratorius negalėjo remtis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, nes jie negalutiniai ir neįvertinti teismo. Pabrėžė, jog vien neatsiskaitymas už prekes negali bÅ«ti pagrindu teigti apie sandorio nebuvimÄ .

Dėl Patikrinimo akto 2.1.2. p. iÅ¡dėstytų faktų paaiÅ¡kino, kad Bendrovė vykdė telekomunikacinę veiklÄ , už tai gaudavo pajamas, o fiziniai asmenys jokiu bÅ«du negalėjo turėti ir niekada jiems nebuvo perduota UAB „Verslo sprendimai“ priklausanti įranga. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad tarp Bendrovės ir J. V. individualios įmonės „Revansa“ (toliau – ir IÄ® „Ravensa“) visos operacijos įvyko realiai ir patikrinimo metu buvo pateikti visi tai įrodantys buhalterinės apskaitos dokumentai, iÅ¡skyrus sutartį, kuriÄ sudaryti raÅ¡tu Å¡iuo atveju imperatyviai neįpareigoja nė vienas Lietuvos Respublikos norminis aktas, Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius labai atsargiai turėjo vertinti įtariamųjų (J.

V.) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo labiau, jokiu bÅ«du negalėjo jais remtis kaip įrodymais, kadangi baudžiamajame procese įtariamieji turi teisę tikslinti ir papildyti duotus parodymus.Bendrovė nesutinka ir su Patikrinimo akto 2.1.5. p. teiginiais, kadangi, pareiÅ¡kėjos teigimu, turto vertinimas buvo atliktas ir vertinimo ataskaita pateikta bankui, o vien aplinkybė, kad Bendrovė neturi Å¡ios ataskaitos kopijos ir kad jokių veiksmų, reikalaujančių ataskaitos, su savo turtu neatliko, mokesčių administratoriui nesuteikia teisės mažinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) atskaitÄ .Dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo Bendrovė paaiÅ¡kino, kad nurodomu atveju prekės buvo parduotos Rusijos įmonei OOO „Mercury LLC“, o perdavimas minėtos įmonės direktoriaus praÅ¡ymu buvo įvykdytas Lenkijoje.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, ji neprivalėjo kontroliuoti, kokiu bÅ«du Å¡ios prekės iÅ¡ Lenkijos buvo iÅ¡vežtos į RusijÄ , kaip ir nėra atsakinga už Å¡ių prekių apskaitÄ minėtoje Rusijos įmonėje. Pažymėjo, jog tai, kad Rusijos pareigÅ«nai nerado OOO „Mercury LLC“, negali bÅ«ti pakankami įrodymai, pagrindžiantys, jog Å¡ios prekės nebuvo parduotos.PareiÅ¡kėjos teigimu, Patikrinimo akto 2.1.10 p. nurodytas pažeidimas nėra tyčinis, nes įvyko klaida dėl nepilno Vokietijos įmonės „SG Leasing GmbH“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros vertimo.

Tik dėl netikslaus vertimo Bendrovė neapskaičiavo bei nedeklaravo ir Patikrinimo akto 2.1.12 p. nurodyto pirkimo ir pardavimo. Tuo tarpu Patikrinimo akto 2.1.11 p. nurodyta aplinkybė, anot pareiÅ¡kėjos, prieÅ¡tarauja tikrovei, kadangi, grÄ Å¾inusi prekes 2005 m. birželio ir lapkričio mėnesiais, Bendrovė tiksliai apskaičiavo ir deklaravo PVM sumÄ , o ne sumažino prekių vertę.PareiÅ¡kėjos nuomone, Patikrinimo akto 2.1.13 p. nurodytu atveju dėl deklaravimo netikslumo valstybė mokestine prasme žalos nepatyrė, be to, Bendrovė jokiais bÅ«dais nepagrįstai nesumažino ir / ar nepadidino PVM, o tik pateikė netiksliÄ deklaracijÄ .Bendrovės teigimu, Vilniaus AVMI neteisingai teigia, jog pareiÅ¡kėja nedeklaravo iÅ¡skaityto 1 526 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo darbo užmokesčio sumų iÅ¡mokėtų už 2004 m. kovo mėn., nes Bendrovė Å¡iÄ sumÄ deklaravo 2004 m. balandžio 15 d., t. y.

Bendrovė pati pastebėjo klaidÄ ir pateikė deklaracijos patikslinimÄ , kurio Vilniaus AVMI nepriėmė. Pabrėžė, jog Patikrinimo akto 3.2 p. nurodytas lito ir Rusijos rublių santykis neteisingai apskaičiuotas tik dėl techninės klaidos.Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 86–90) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Vilniaus AVMI gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros leidimÄ panaudoti baudžiamosios bylos medžiagÄ Bendrovės mokestinio patikrinimo metu.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 30, 33 str. 1 d. 1 p. bei 72 str. nuostatomis, mokesčių administratorius, atlikdamas pavestas funkcijas, turi teisę naudotis kitų institucijų surinkta bei disponuojama informacija apie atitinkamo asmens veiklÄ . Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas vyko ir buvo surinkta informacija dėl Bendrovės kontrahentų veiklos, todėl patikrinimo metu visiÅ¡kai pagrįstai buvo susipažinta su medžiaga, bei dalis jos panaudota patikrinimo metu.

Pabrėžė, jog nustatant tam tikras aplinkybes bei apskaičiuojant mokesčius buvo remtasi ne tik ikiteisminio tyrimo surinkta informacija, bet ir mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga bei buvo vertinama įrodymų visuma. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra paneigta kitais įrodymais, todėl mokesčių administratorius negalėjo jų ignoruoti.VMI pabrėžė, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ arba kitÄ Å¡iame įstatyme nurodytÄ apskaitos dokumentÄ , kuris nustatyta tvarka gali bÅ«ti arba turi bÅ«ti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti.

Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus teisės aktuose įtvirtintus rekvizitus, tačiau net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ne visada suteikia mokesčių mokėtojui teisę atskaityti pirkimo PVM, kadangi mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, t. y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi tikrasis Å«kinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje apskaitytÄ UAB „Ozbaras“ vardu 2003 m. gruodžio 19 d. suraÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija LEA Nr. 1963975 ir perdavimo aktÄ UAB „Ozbaras“ vardu pasirašė V. K., t. y. asmuo, kuris minėtoje bendrovėje nėra dirbęs, be to, nurodytų dokumentų suraÅ¡ymo metu buvo suvaržyta Å¡io asmens laisvė. Minėtoje bendrovėje nuo 2003 m. gegužės 21d. darbuotojų nėra, nuo 2003 m. kovo 1 d. neteikiamos PVM deklaracijos, o bendrovės akcijos parduotos asmeniui, kuris yra miręs. VMI taip pat atkreipė dėmesį, kad ir UAB „Verslo sprendimai“ direktoriaus E. U. duoti paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja informacijai, nustatytai iÅ¡ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų.

Nurodė, kad joks atsiskaitymas su UAB „Ozbaras“ už tariamai iÅ¡ Å¡ios bendrovės gautas prekes nebuvo vykdytas, be to, nors pagal E. U. paaiÅ¡kinimus prekės parduotos partneriams iÅ¡ Maskvos, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad prekės parduotos atgal UAB „Ozbaras“. Minėtos aplinkybės, atsakovės įsitikinimu, patvirtina, kad prekės buvo parduotos kitomis, negu PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje LEC 2971021 nurodytomis sÄ lygomis. Be to, atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, jog Å«kinę operacijÄ sudaro su UAB „Ozbaras“, taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja Å¡ios Å«kinės operacijos atžvilgiu elgėsi sÄ Å¾iningai.Dėl PareiÅ¡kėjo teisės į 24 483,42 Lt PVM atskaitÄ VMI nurodė, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. pagal J.

V. įmonės „Revansa“, UAB „Orgreita“, UAB „Hospimeda“, BÄ® UAB „Teleinformacijos paslaugos“, UAB „Baldų detalių centras“ bei UAB „Tele2“ suraÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apskaitoje atvaizdavo 24 ryÅ¡io paslaugų pirkimo operacijas (pateiktos 24 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bendrai 166 360,99 (141 878 + 24 483,42 PVM) Lt sumai. Tačiau FNTT tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė sutartyse su nurodytomis įmonėmis numatytomis ryÅ¡io paslaugomis nesinaudojo, jų neperpardavė, gautas iÅ¡ Å¡ių įmonių SIM korteles, nesudariusi subnuomos arba panaudos sutarties, perdavė trečiam asmeniui ir paslaugas, kuriomis naudojosi trečias asmuo, apmokėjo, todėl atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių papildomų įrodymų, paneigiančių Vilniaus AVMI iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėja pažeidė PVMÄ® 58 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir nepagrįstai atskaitė sumÄ , nes pajamas, patiriant iÅ¡laidas, gavo kiti asmenys, o ne Bendrovė.Dėl pareiÅ¡kėjos teisės į 28 920 Lt PVM atskaitÄ pagal IÄ® „Revansa“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡analizavusi iÅ¡ FNTT gautÄ medžiagÄ , nustatė, jog pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras IÄ® „Revansa“ realiai jokių paslaugų pareiÅ¡kėjai neatliko.

Pabrėžė, kad minėtos įmonės direktorius duodamas parodymus patvirtino, kad tarpininkavimo paslaugų Bendrovei nesuteikė, o Bendrovės generalinio direktoriaus E. U. praÅ¡ymu buvo atspausdintos IÄ® „Revansa“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už tariamai suteiktas pareiÅ¡kėjai tarpininkavimo ir transporto nuomos paslaugas. J. V. apklausos metu taip pat nurodė, kad pinigų už tariamai atliktas tarpininkavimo paslaugas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos negavo. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja VMI naujų įrodymų patvirtinančių IÄ® „Revansa“ realų paslaugų suteikimÄ nepateikė.VMI taip pat paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 17 str. nuostatas, finansinę atskaitomybę sudarė ne pagal sÄ skaitų duomenis, todėl pagrįstai Bendrovei yra didinamas mokėtinas į biudžetÄ PVM 30 900 Lt, kadangi pareiÅ¡kėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 89 str. 1 d., mokėtinÄ (grÄ Å¾intinÄ ) PVM deklaravo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus.

Dėl Bendrovės pastabos, kad turto vertinimas buvo atliktas ir vertinimo ataskaita pateikta bankui, VMI pažymėjo, jog atliktas turto vertinimas buvo skirtas ne pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja neturi teisės į PVM atskaitÄ pagal PVMÄ® 58 str. 1 d. 1 p. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. VSAA101052 anuliavimo, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė anuliuotos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, taip pat patikrinimo metu ir patikrinimo akto tvirtinimo metu nebuvo pateiktas joks kreditinis, debetinis dokumentas, kuris vadovaujantis PVMÄ® 83 str. nuostatomis, iÅ¡raÅ¡omas tokiu atveju.Dėl sandorių su Rusijos įmone OOO „Mercury LLC“ VMI nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumui, nors pagal PVMÄ® 56 str. nuostatas PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM pagal Å¡io įstatymo 41 str. privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Bendrijų teritorijos.

Atkreipė dėmesį, jog minėtos Rusijos įmonės rasti nepavyko, todėl pareiškėja nepagrįstai nuo 85 609,36 Lt neva minėtai įmonei išmokėtų pajamų neišskaičiavo 28 251 Lt GPM nuo kitų pajamų, kurio nedeklaravo ir nesumokėjo. Be to, atsakovės nuomone, pareiškėjai pagrįstai nustatyti ir Patikrinimo akto 2.1.10., 2.1.11. ir 2.1.13. p. nurodyti pažeidimai.Dėl deklaracijos tikslinimo nepriėmimo VMI paaiškino, jog pagal tuo metu galiojusias Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų teikimo atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių, patvirtintų VMI 2004 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. VA–135, nuostatas, jeigu dėl deklaracijos duomenų patikslinimo nepaaiÅ¡kėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi bÅ«ti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, tai apskrities VMI siunčia mokesčių mokėtojui paaiÅ¡kinimÄ , dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali bÅ«ti įvesti į VMI duomenų bazę.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t.

II, b. 1. 20, 31, 193).Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nors Bendrovės direktorius dėl tam tikrų veikų ir buvo iÅ¡teisintas baudžiamojoje byloje, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti mokestiniai pažeidimai. Pabrėžė, kad ir baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad paslaugos pagal tam tikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebuvo teiktos, todėl pareiÅ¡kėja neturi teisės pagal jas atskaityti PVM.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl 2010 m. sausio 18 d.

MGK sprendimo Nr. S–14(7–389/2009), 2009 m. spalio 30 d. VMI sprendimo Nr. 69–303 ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus AVMI sprendimo Nr. (21.26)–256–343 teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad Vilniaus AVMI, atlikusi UAB „Verslo sprendimai“ mokestinį patikrinimÄ , 2009 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)–07–77–31 (MGK byla, t. I, b. 1. 37–71) papildomai apskaičiavo Bendrovei 525 784,57 Lt, iÅ¡ jų 183 387 Lt PVM, 90 523,37 Lt PVM delspinigių, 5 829 Lt GPM, 3 475,76 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų delspinigių, 29 664 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 14 699,07 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų delspinigių, 73 Lt įmokų į garantinį fondÄ , 36,83 Lt įmokų į garantinį fondÄ delspinigių, 3 350 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 1 675 Lt VSD įmokų baudos, 668 Lt nekilnojamo turto mokesčio, 378,03 Lt nekilnojamo turto mokesčio delspinigių, 127 857 Lt pelno mokesčio, 60 191,66 Lt pelno mokesčio delspinigių, 2 557 Lt atskaitymų nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ ir 1 419,85 L atskaitymų nuo pajamų delspinigių.

Å is Patikrinimo aktas patvirtintas Vilniaus AVMI 2009 m rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (21.26)–256–343 (MGK byla, 1.1, b. 1. 23–29), kuris buvo patvirtintas 2009 m. spalio 30 d. VMI sprendimu Nr. 69–303 (MGK byla, t. I, b. 1. 8–13). PareiÅ¡kėjai pastarÄ jį apskundus MGK, 2010 m. sausio 18 d. MGK sprendimu Nr. S–14(7–389/2009) (t. I, b. 1. 8–19) minėtÄ VMI sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo, ji nesutinka su Patikrinimo akto 1.1, 1.2, 2.1.1, 2.1.2., 2.1.3., 2.1.4., 2.1.5., 2.1.7., 2.1.9., 2.1.11., 2.1.13., 3.1., 3.2. p., todėl teismas iÅ¡analizuos ir įvertins tik minėtuose Patikrinimo akto punktuose nurodytus pažeidimus.Pagal Patikrinimo akto 2.1.1 p., nustačius, kad pagal UAB „Ozbaras“ vardu 2003 m. gruodžio 19 d. suraÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LEA Nr. 1963975 (53 100 Lt sumai, iÅ¡ jų 8 100 Lt PVM) (MGK byla, t.

I, b. l.

96) Å«kinė operacija neįvyko tokiomis aplinkybėmis ir tarp tų Å«kio subjektų, kaip nurodyta pastarojoje, Bendrovei 8 100 Lt sumažintas pirkimo PVM.Teisės į PVM atskaitÄ , reglamentuojamos PVMÄ® VII ir VIII skyrių normomis, įgyvendinimas siejamas tiek su formaliųjų įstatymo reikalavimų – tokių kaip teisės aktų reikalavimus atitinkančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų turėjimu (PVMÄ® 64 str.) ir buvimu PVM mokėtoju (PVMÄ® 57 str.) – vykdymu, tiek su Å«kinių operacijų realumu bei su reikalavimo elgtis sÄ Å¾iningai, kildintino iÅ¡ mokesčių mokėtojų lygybės principo, laikymusi (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1845/2006).

Pažymėtina, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. K., kuris UAB „Ozbaras“ vardu pasirašė ginčo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , UAB „Ozbaras“ nedirbo, be to, Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymo metu jo laisvė buvo apribota (MGK byla, t. I, b. l. 106, 110, 114). Taip pat pažymėtina, kad 2004 m. rugpjūčio 4 d. prekių perdavimo priėmimo akte V. K. paraÅ¡as skiriasi nuo paraÅ¡o sÄ skaitoje faktÅ«roje (MGK byla, t. I, b. l. 95). Taigi minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V.

K. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros LEA Nr. 1963975 pasiraÅ¡yti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kritiÅ¡kai vertintini ir pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Bendrovės direktorius pakankamai domėjosi verslo sandorio kontrahentu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2003 m. gegužės 21 d. UAB „Ozbaras“ nedirbo nei vienas asmuo, nuo 2003 m. kovo 1 d. Å¡i bendrovė neteikė Vilniaus AVMI PVM deklaracijų (MGK byla, t. I, b. l. 102), be to, patikrinimo metu Vilniaus AVMI nustatė, kad joks atsiskaitymas su UAB „Ozbaras“ už tariamai iÅ¡ Å¡ios bendrovė gautas prekes nebuvo vykdomas.Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Å«kinės operacijos, užfiksuotos UAB „Ozbaras“ vardu iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje LEA Nr. 1963975 realiai neįvyko, todėl Å¡i bÅ«tinoji sÄ lyga, suteikianti teisę į PVM atskaitÄ , pareiÅ¡kėjos įgyvendinta nebuvo.Teismas taip pat sutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis dėl Patikrinimo akto 2.1.2 p., kuriuo nuspręsta 24 483 Lt sumažinti pirkimo PVM, kadangi Bendrovė, pažeisdama PVMÄ® 58 str. 1 d. 1 p., atskaitė Å¡iÄ sumÄ , kai tuo tarpu pajamas, patiriant Å¡ias iÅ¡laidas, gavo ne pareiÅ¡kėja, o kiti asmenys.Akcentuotina, jog PVMÄ® 58 str. 1 d. 1 p. yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, nustatanti, jog PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant klausimÄ dėl buhalterinės apskaitos dokumente iÅ¡skirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitÄ turi bÅ«ti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo bÅ«ti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos yra skirtos naudoti PVM mokesčio mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui).

Tik nustačius (pagrindus) Å¡ių kriterijų visumos egzistavimo faktÄ , PVM mokesčio mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitÄ atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM mokesčio sumas. Be to, administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant PVMÄ® 58 str. 1 d. taikymo sÄ lygas yra konstatuota, kad, visų pirma, tam, kad apmokestinamajam asmeniui bÅ«tų pripažinta teisė į PVM atskaitÄ ir nustatyta tokios teisės apimtis, iÅ¡ principo yra bÅ«tinas tiesioginio ir betarpiÅ¡ko ryÅ¡io egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitÄ .

Pagrindžiant teisę į PVM atskaitÄ bendrosios iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti kvalifikuotos kaip turinčios tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ ryšį su vykdoma ekonomine veikla, Å¡ios iÅ¡laidos, be kita ko, turi bÅ«ti įprastos ir iÅ¡ esmės reikalingos tokiai veiklai vykdyti (LVAT sprendimas 2009 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje Nr. A556–963/2009; LVAT 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje A438–1547/2012).Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius nustatė, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. sutartyse su UAB „Tele2“, IÄ® „RevansÄ â€œ, UAB „Orgreita“, UAB „Hospimeda“, UAB „Teleinformacijos paslaugos“, UAB „Baldų detalių centras“ nustatytomis ryÅ¡io paslaugomis nesinaudojo, jų neperpardavė, gautas iÅ¡ Å¡ių įmonių SIM korteles perdavė trečiam asmeniui ir paslaugas, kuriomis naudojosi trečias asmuo, apmokėjo, t. y., nors 2004 m. vasario 3 d. buvo sudaryta telefoninių pokalbių tranzito paslaugos teikimo sutartis tarp UAB „Greitas sprendimas“ ir AB „Lietuvos telekomas“, tačiau faktiÅ¡kai naudodami specialiÄ UAB „Verslo sprendimai“ priklausančiÄ Ä¯rangÄ pokalbių tranzito paslaugÄ teikė fiziniai asmenys.

Å iuos mokesčių administratoriaus nustatytus faktus patvirtina ir įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–1/2014 (teisminio proceso Nr. 06–1–10012–05) (t. II, b. 1. 32–165), kuriame taip pat nurodoma, jog UAB „Greitas sprendimas“ ir AB „Lietuvos telekomas“ sutarties dėl telefoninių pokalbių srauto siuntimo sudarymÄ organizavo, telefoninių pokalbių srauto siuntimo veiklÄ kontroliavo ir pats asmeniÅ¡kai arba per savo tiesioginius pavaldinius UAB „Verslo sprendimai“ jÄ vykdė E. U., tačiau ne kaip UAB „Verslo sprendimai“ atstovas, o siekdamas asmeninės naudos.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Å io straipsnio 4 d. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taigi teismas neturi pagrindo kvestionuoti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių, todėl atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog pagal laikotarpiu 2004 m. vasario 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėjai IÄ® „Revansa“, UAB „Orgreita“, UAB „Hospimeda“, BÄ® UAB „Teleinformacijos paslaugos“, UAB „Baldų detalių centras“ iÅ¡raÅ¡ytas 24 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 166 360,99 Lt sumai (iÅ¡ jos 24 483,42 PVM) pirktos ryÅ¡io paslaugos nebuvo panaudos apmokestinamoje UAB „Verslo sprendimai“ veikloje, todėl mokesčių administratorius pagrįstai neleido Bendrovei minėtose sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto 24 483 Lt pirkimo PVM įtraukti į atskaitÄ .Pabrėžtina, jog vien ta aplinkybė, kad Bendrovės direktorius minėtu nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas dėl tam tikrų jam inkriminuotų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. padarymo, nesudaro pagrindo teismui, nagrinėjančiam mokestinį ginÄÄ , padaryti iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju mokestiniai pažeidimai nebuvo padaryti.Patikrinimo akto 2.1.3 p. pareiÅ¡kėjai 28 920 Lt sumažintas pirkimo PVM, kadangi pagal IÄ® „Revansa“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2004 m. gruodžio 17 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra REV Nr. 03, 2005 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra REV Nr. 14 ir 2005 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra REV Nr. 15) (MGK byla, t. I, b. l. 132–134, kuriose buvo iÅ¡skirtas minėto dydžio PVM, realiai jokios paslaugos pareiÅ¡kėjai nebuvo atliktos. Nors Bendrovė teigia, kad sandoriai su J. V. individualia įmone „Revansa“ vyko realiai, tačiau tokius pareiÅ¡kėjos teiginius paneigia FNTT atliktoje apklausoje J. V. duoti parodymai, kad jo įmonė pareiÅ¡kėjai realiai jokių tarpininkavimo ar transporto nuomos paslaugų, nurodytų minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, nesuteikė.

Teismas neturi pagrindo kritiÅ¡kai vertinti Å¡iuos J. V. parodymus, kadangi ir minėtame įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuota, jog J. V. praÅ¡ymu UAB „Verslo sprendimai“ vyr. finansininkas K. L. į IÄ® „Revansa“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija REV Nr. 03, įrašė jo nurodytus melagingus duomenis, jog IÄ® „Revansa“, kuri tokio pobÅ«džio veiklos nevykdė, pagal sutartį Nr. T401 nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. suteikė UAB „Verslo sprendimai“ tarpininkavimo paslaugas.

IÄ® „Revansa“ ir UAB „Verslo sprendimai“ sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. T401 buvo sudaryta tik dėl akių, kadangi IÄ® „Revansa“ suteikti tokio pobÅ«džio paslaugų neturėjo potencialių galimybių. Be to, minėtame nuosprendyje taip pat konstatuota, jog E. U. ir J. V. suklastojo ir panaudojo IÄ® „Revansa“ 2005 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , Serija REV Nr. 14 ir 2005 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , Serija REV Nr.

15. Taigi nustačius, jog IÄ® „Revansa“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros buvo suklastotos, mokesčių administratorius pagrįstai neleido pastarosiose nurodytų PVM sumų įtraukti į apskaitÄ .Teismas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus AVMI sudarytos UAB „Verslo sprendimai“ pardavimo ir pirkimo deklaravimo ir apskaičiavimo palyginimo lentelės (MGK byla, t. I, b. 1. 94), pareiÅ¡kėja mokėtinÄ (grÄ Å¾intinÄ ) PVM deklaravo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus, todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratorius Patikrinimo akto 2.1.4 p. teisingai nustatė, kad Bendrovei 30 900 Lt didintinas mokėtinas į biudžetÄ PVM.Kaip minėta, pareiÅ¡kėja nesutinka ir su Patikrinimo akto 2.1.5 p., kuriuo 112 Lt mažinama Bendrovės PVM atskaita: 43 Lt 2004 m. rugsėjo mėn. ir 69 Lt – 2005 m.Pažymėtina, kad 43 Lt PVM pareiÅ¡kėja norėjo atskaityti už neva 2004 m. rugsėjo mėn. atliktÄ nekilnojamojo turto vertinimÄ , tačiau mokestinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog toks vertinimas buvo atliktas.

Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos teiginius, kad turto vertinimo ataskaita buvo pateikta bankui, todėl jos pateikti mokesčių administratoriui ji negalėjo. Pažymėtina, kad MAÄ® 67 str. 2 d. nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Bendrovė, norėdama paneigti mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotas sumas, galėjo gauti iÅ¡ banko turto vertinimo ataskaitÄ , tačiau nei mokesčių administratoriams nei teismui jokių turto vertinimo ataskaitos egzistavimÄ patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta, todėl sprendimas 43 Lt sumažinti PVM atskaitÄ vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Teismas sutinka ir dėl PVM atskaitos mažinimo 69 Lt suma už K. L. 2005 m. rugpjūčio mėn. kelionei ieÅ¡koti naujo darbo sunaudotÄ kurÄ , nes minėtas asmuo Bendrovėje nebedirbo jau nuo 2005 m. liepos 1 d. Pabrėžtina, jog PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo PVM už įsigytas ir prekes ir (arba) paslaugas, tik jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, tuo tarpu Å¡iuo atveju šį įstatymo nustatyta sÄ lyga nebuvo įgyvendinta.

Patikrinimo akto 2.1.7 p. 11 Lt didinamas mokėtinas PVM, kadangi Bendrovė 2005 m. sausio 10 d. iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSAA101052, joje nurodyto 11,03 Lt PVM neįtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus (MGK byla, t. I, b. l. 85). PareiÅ¡kėjos teigimu, minėta sÄ skaita faktÅ«ra buvo panaikinta, todėl mokėtinas PVM neturėtų bÅ«ti didinamas, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros anuliavimÄ .

Pažymėtina, kad pagal PVMÄ® 83 str. 1 d., galiojusiÄ Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo ir tariamo anuliavimo metu, jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grÄ Å¾inamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentÄ , kuriuo įforminami minėti aplinkybių pasikeitimai, privalo iÅ¡raÅ¡yti asmuo, kuris iÅ¡rašė pradinį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ Ä¯forminantį apskaitos dokumentÄ .

Å alių susitarimu prekių grÄ Å¾inimas ar paslaugų atsisakymas gali bÅ«ti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo iÅ¡raÅ¡omu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) iÅ¡raÅ¡omu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, jog bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo bÅ«ti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. VSAA101052 anuliavimo neparemti jokiais PVMÄ® 83 str. 1 d. nurodytais dokumentais, todėl pritartina skundžiamuose Vilniaus AVMI, VMI ir MGK sprendimuose padarytoms iÅ¡vadoms Å¡iuo klausimu.PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka, kad sandoriams su Rusijos įmone OOO „Mercury LLC“ negalėjo taikyti 0 proc. PVM tarifo.Teismas pažymi, kada pagal PVMÄ® 41 str. 1 d. bÅ«tina sÄ lyga tiekiamų prekių apmokestinimui 0 proc. PVM tarifu – Å¡ių prekių iÅ¡gabenimas iÅ¡ Europos Bendrijų teritorijos.

PVMÄ® 56 str. 1 d. nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal Å¡io įstatymo 41 str., privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Europos Bendrijų teritorijos. IÅ¡dėstytų nuostatų pagrindu teigtina, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Europos Bendrijų teritorijos, aiÅ¡kiai tenka pareiÅ¡kėjai. Pažymėtina, kad PVMÄ® nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas iÅ¡gabenant prekes į kitÄ valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima bÅ«tų nustatyti iÅ¡gabenimo iÅ¡ Europos Bendrijų teritorijos faktÄ .

Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms arba paslaugoms nustatytas (PVMÄ® 56 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kad telefonai, kuriuos pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Bendrovė pardavė minėtai Rusijos įmonei, buvo iÅ¡gabenti į Rusijos federacijÄ , pareiÅ¡kėja nepateikė, tuo tarpu mokesčių administratorius nustatė, kad Lietuvos Respublikos muitinės duomenų bazėje duomenų apie Å¡ių prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos federacijÄ taip pat nėra, o Rusijos federalinė mokesčių tarnyba pranešė, kad įmonė OOO „Mercury LLC“ registracijos ir deklaruotu adresu nerasta, kviečiami įmonės atstovai į mokesčių tarnybÄ neatvyksta ir nepateikia buhalterines apskaitos dokumentų, už 2005 metus įmonė pateikė nulinę finansinę atskaitomybę (t.

I, b. 1. 147–157 ). PareiÅ¡kėjos nuomone, prekių iÅ¡gabenimÄ patvirtina 2005 m. rugpjūčio 12 d. prekių perdavimo-priėmimo aktas (MGK byla, 1.1, b. I. 161), tačiau iÅ¡ pastarojo matyti tik tai, kad prekės buvo perduotos Lenkijoje, nors, kaip minėta anksčiau, norint pasinaudoti teisę taikyti 0 proc. PVM tarifÄ , prekės turi bÅ«ti iÅ¡vežtos iÅ¡ Bendrijos teritorijos. Be to, minėtÄ dokumentÄ OOO „Mercury LLC“ vardu pasirašė įmonės direktorius A. S. (A. S.), nors Rusijos federalinės mokesčių tarnybos duomenimis OOO „Mercury LLC“ direktoriumi nuo 2005 m. sausio 25 d. iki 2008 m vasario 1 d. buvo A.

K. (A. K.), kas kelia pagrįstų abejonių minėto akto tikrumu. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad, kaip teisingai nustatė mokesčių administratorius, sandoriams pagal Bendrovės Rusijos įmonei OOO „Mercury LLC“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2005 m. rugpjūčio 8 d. VSAA101674, 2005 m. gruodžio 16 d. VSAA102005 ir VSAA102006) (MGK byla, t. I, b. l. 160, 162–163) 0 proc. PVM tarifas pritaikytas nepagristai, todėl pareiÅ¡kėjai 40 925 Lt didinamas pardavimo PVM.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir mokesčių administratoriaus Patikrinimo akto 2.1.11 p. nurodytais skaičiavimais, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjai 1 317 Lt didinama PVM atskaita, nes Bendrovė, grÄ Å¾inusi prekes 2005 m. birželio ir lapkričio mėn., pirkimo PVM sumažino ne PVM suma, o prekių verte, t. y. 1 317 Lt daugiau. Mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2005 m. pareiÅ¡kėja iÅ¡ Rusijos įmonės ,,Mercury LLC“ įsigijo mobilaus ir fiksuoto ryÅ¡io paslaugas už 125 016,70 eurų (431657,65 Lt).

Pagal tuo metu galiojusio PVMĮ 13 str. 6 d. 7 p., jeigu telekomunikacijų paslaugas ne šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas ar šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas per padalinį užsienio valstybėje teikia Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims (išskyrus tuos atvejus, kai paslaugos suteikiamos šių asmenų padaliniams, esantiems už šalies teritorijos ribų) arba užsienio apmokestinamųjų asmenų padaliniams, esantiems šalies teritorijoje, laikoma, kad paslaugos suteiktos šalies teritorijoje.

Pagal PVMÄ® 95 str. 2 d. paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ PVM už jam užsienio asmens Å¡alies teritorijoje teikiamas paslaugas, nurodytas Å¡io įstatymo 13 str. 6 ir 9 d. PVMÄ® 95 str. 6 d. nustatyta, kad tuo atveju, jei pirkėjas yra PVM mokėtojas, už užsienio asmens Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pardavimo PVM įtraukiamas į pirkėjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijÄ kaip priklausantis mokėti į biudžetÄ PVM.

Taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos šiame įstatyme nustatyta bendra tvarka gali būti pirkėjo atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM. Nagrinėjamu atveju Bendrovė nuo minėtų sandorių su Rusijos įmone neapskaičiavo pardavimo ir pirkimo PVM, kurio nedeklaravo PVM deklaracijoje, todėl, atsižvelgiant į anksčiau minėtas PVMĮ nuostatas, pareiškėjai pagrįstai Patikrinimo akto 2.1.13 p. padidintas pirkimo ir pardavimo PVM.Pareiškėjos nuomone, jai taip pat nepagrįstai paskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM, t. y. 1 526 Lt nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų ir 29 664 Lt nuo kitų pajamų.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Vilniaus AVMI neteisingai teigia, jog Bendrovė nedeklaravo iÅ¡skaityto 1 526 Lt GPM nuo darbo užmokesčio sumų iÅ¡mokėtų už 2004 m. kovo mėn., nes Bendrovė Å¡iÄ sumÄ deklaravo 2004 m. balandžio 15 d., pateikdama deklaracijos patikslinimÄ kurio Vilniaus AVMI nepriėmė. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, ji iÅ¡ esmės sutinka, kad minėta suma nebuvo deklaruota pirminėje deklaracijoje, tačiau teigia, kad patikslintos deklaracijos pateikimas Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisė.

Teismo nuomone, tokie Bendrovės argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja tikrai buvo teikusi patikslintÄ deklaracijÄ , be to, kaip teisingai pažymėjo Vilniaus AVMI skundžiamame sprendime bei atsakovė savo atsiliepime, ginčo situacijos metu galiojusių 2004 m. liepos 9 d. VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijos pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių 12 p. nenustatė mokesčių administratoriui pareigos visais atvejais priimti deklaracijos patikslinimÄ .

Pažymėtinai, kad 28 251 Lt papildomai mokėtino GMP nuo kitų pajamų pareiÅ¡kėjai paskaičiuota nuo 85 609,36 Lt grynų pinigų, kurie neva buvo iÅ¡mokėti Rusijos įmonei OOO „Mercury LLC“. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad sandoriai su minėta Rusijos įmone buvo realÅ«s, tačiau, kaip minėta, duomenys, surinkti apie Å¡iÄ Ä¯monę, apskritai leidžia pagrįstai abejoti jos egzistavimu, be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad minėta suma pinigų buvo iÅ¡mokėta Å¡iai bendrovei, kadangi kasos iÅ¡laidų orderiuose yra tik pinigų gavėjų E. U. ir V.

O., kurie dirbo Bendrovėje, paraÅ¡ai, tačiau nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡ie asmenys minėtÄ sumÄ sumokėjo OOO „Mercury LLC“ (MGK byla, t. II, b. l. 21–28). PareiÅ¡kėjos teiginiai apie tai, kad pinigų perdavimÄ minėtai Rusijos įmonei patvirtinantys dokumentai buvo paimti FNTT atliktos kratos metu, todėl pareiÅ¡kėja jų pateikti negali, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė FNTT atliktos kratos protokolo, kuriame bÅ«tų užfiksuotas jos nurodytų dokumentų paėmimo faktas, nei jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių minėtÄ teiginį.

Papildoma 1 413 Lt GPM suma nuo kitų pajamų pareiškėjai taip pat buvo paskaičiuota dėl E. U. išmokėtos didesnės kelionės transporto išlaidų kompensacijos nei jam priklausė pagal apskaitos dokumentus. Pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde sutinka, kad E. U. buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, tačiau nurodo, kad tai buvo padaryta dėl techninės klaidos, apskaičiuojant lito ir Rusijos rublio santykį. Teismas pažymi, kad nesant duomenų, jog 85 609,36 Lt išmokėtų E. U. ir V.

O., bei kelionės transporto iÅ¡laidų kompensacijos permoka, susidariusi dėl netinkamo valiutos kurso skaičiavimo, buvo grÄ Å¾inta Bendrovei, pagrįstai minėtos sumos buvo pripažintos su darbo santykiais nesusijusiomis A klasės pajamomis, nuo kurių Bendrovė privalėjo iÅ¡skaičiuoti GPM, tačiau to nepadarė, todėl papildomai mokėtinas GPM pareiÅ¡kėjai paskaičiuotas pagrįstai. Kadangi pareiÅ¡kėja nesutiko su anksčiau aptartais Patikrinimo akto punktais, jos nuomone, mokesčių administratorius pagal nustatytus pažeidimus neturėjo sumažinti ir Bendrovės sÄ naudų.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 11 str. 1 d. apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , jeigu Å¡is straipsnis nenustato ko kita, iÅ¡ pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Minėto straipsnio 4 d. nustato, kad iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Be Å¡ių rekvizitų, iÅ¡laidas, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo bÅ«ti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai. Taigi teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjos ginčijami pažeidimai Bendrovės atžvilgiu buvo nustatyti pagrįstai, darytina iÅ¡vada, jog Bendrovė pajamų negalėjo sumažinti sÄ naudomis, kurios nepagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, turinčiais visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, todėl, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pareiÅ¡kėjai pagrįstai paskaičiuotas ir papildomai mokėtinas pelno mokestis.

Taigi atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, darytina iÅ¡vada, kad Patikrinimo akte padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja netinkamai tvarkė savo buhalterinę apskaitÄ , taip pat yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, 2010 m. sausio 18 d. MGK sprendimas Nr. S-14(7-389/2009), 2009 m. spalio 30 d. VMI sprendimas Nr. 69-303 ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus AVMI sprendimas Nr. (21.26)-256-343 pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o pareiÅ¡kėjos UAB „Verslo sprendimai“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., nusprendžia: PareiÅ¡kėjos UAB „Verslo sprendimai“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                                     Milda Vainienė Jolita Rasiukevičienė ArÅ«nas Kaminskas