Legislator Case Law & Legislation
6345bccf-e00c-4218-b7fd-1d0dedd68f91 AI generated

6345bccf-e00c-4218-b7fd-1d0dedd68f91 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 6345bccf-e00c-4218-b7fd-1d0dedd68f91
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Skundžiamu nuosprendžiu R. Č. nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 9.35 val., vieÅ¡oje vietoje, M. m., A. gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , aplinkinių akivaizdoje, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino (duomenys neskelbtini) specialistę V. D., rankomis sugriebė jai už deÅ¡inės rankos, suėmęs už pečių stipriai pastÅ«mė, dėl ko V. D. nugriuvo ant akmenų krÅ«vos, ko pasekoje dėl odos nubrozdinimo deÅ¡inės rankos 2-ame pirÅ¡te, poodinių kraujosruvų abiejų alkÅ«nių srityse ir juosmens kairėje pusėje padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Legislator headnote

AI generated

6345bccf-e00c-4218-b7fd-1d0dedd68f91 · Panevėžio apygardos teismas: Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Asmeniui nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti tyčinę kaltę, t. y. asmuo suvokia, kad vieÅ¡oje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlÅ«s, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista vieÅ¡oji tvarka ar rimtis, ir nori jÄ pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams.5.5 R. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkinių akivaizdoje ir sutrikdė visuomenės rimtį bei V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-350/2016     Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00214-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (pirmininkaujantysis), Valdo Ciesiūno ir Sigito Bagdonavičiaus,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam R. Č.,gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajai V.

D. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistÄ jį per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai V.

D. 63,30 eurų turtinę žalÄ ir per 8 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu R. Č. nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 9.35 val., vieÅ¡oje vietoje, M. m., A. gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , aplinkinių akivaizdoje, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino (duomenys neskelbtini) specialistę V. D., rankomis sugriebė jai už deÅ¡inės rankos, suėmęs už pečių stipriai pastÅ«mė, dėl ko V. D. nugriuvo ant akmenų krÅ«vos, ko pasekoje dėl odos nubrozdinimo deÅ¡inės rankos 2-ame pirÅ¡te, poodinių kraujosruvų abiejų alkÅ«nių srityse ir juosmens kairėje pusėje padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. Nuteistasis R. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti jį apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinių ieÅ¡kovų ir nukentėjusiosios V. D. civilinius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais, paliekant ieÅ¡kovams teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius civilinio proceso tvarka.2.1 Apeliantas cituoja skundžiamÄ nuosprendį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, dėsto BK ir BPK normas ir nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentėjusiosios bei kai kurių liudytojų, tiesiogiai nemačiusių įvykio, prieÅ¡taringais parodymais, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi abstrakčiu kaltinimu, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2.2 Teismas nevertino jo parodymų, kuriuos visiÅ¡kai patvirtino liudytojo V.

P., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai. Apeliantas neneigė pastÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ V. D., tačiau tai padarė ne tyčia, o instinktyviai atstÅ«mė jÄ nuo savęs po to, kai ji ranka sudavė jam į veidÄ . Neginčija, kad po pastÅ«mimo nukentėjusioji, atsiremdama į Å¡alia gatvės augančius krÅ«mus, galėjo patirti nežymius sužalojimus, tačiau tyčia jos sužaloti ir tuo pačiu sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ jis nesiekė. Ginčas su nukentėjusiÄ ja vyko grynai dėl asmeninių reikalų ir truko labai trumpai ir tik nukentėjusios veiksmų iÅ¡davoje. 2.3 Teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai rėmėsi nukentėjusios parodymais, kad jis vieÅ¡oje vietoje jÄ pasivijęs keikė necenzÅ«riniais žodžiais ir smurtavo jos atžvilgiu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusios parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę, kad ji buvo tampoma už plaukų, byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes.

Be to, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad minimuose procesiniuose dokumentuose neužfiksuota, jog ten yra akmenų krÅ«vos, į kuriuos neva griÅ«dama ji susižalojo, kaip teigė savo parodymuose nukentėjusioji. Apie tokias aplinkybes – akmenų krÅ«vÄ , nenurodė nei vienas byloje apklausiamas proceso dalyvis. Be jo ir liudytojo V. P. įvykio aplinkybių nematė nei vienas apklausiamas liudytojas, jie tik girdėjo ginÄÄ , vykusį tarp jo ir nukentėjusios. 2.4 Pažymi, kad jo ginčas su nukentėjusiÄ ja vieÅ¡osios tvarkos ar visuomeninės rimties nesutrikdė, nėra duomenų, kad bÅ«tų nutrÅ«kę Å¡alia įvykio vietos vykdomi namo renovacijos darbai, liudytojai nenurodė pasijutę nejaukiai, jo veiksmai niekam nesukėlė iÅ¡gÄ sčio, neįžeidė orumo.

Vertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti kokius necenzÅ«rinius žodžius jis naudojo, todėl nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius. 2.5 Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje sutrinktus įrodymus nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, nuosprendį grindė iÅ¡imtinai prieÅ¡taringais nukentėjusios parodymais ir prielaidomis, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijÄ .

Byloje esant abejonių, prieÅ¡taravimų ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų, taip pat nesant veiksmuose nusikaltimo sudėties – tyčios, jam BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika negalėjo bÅ«ti inkriminuota2.6 Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas nepagrįstai tenkino civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius, nes turėjo juos palikti nenagrinėtais, paliekant ieÅ¡kovams teisę juos pareikÅ¡ti civilinio proceso tvarka.3.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras – atmesti.4. Skundas atmetamas.5. Apelianto skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad, anot nuteistojo, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko jis nuteistas nepagrįstai, remiantis iÅ¡imtinai nukentėjusiosios parodymais, nepaÅ¡alinus abejonių ir prieÅ¡taravimų, neatsižvelgus į jo ir liudytojo V. P. nuoseklius parodymus, todėl praÅ¡oma priimti R. Č. iÅ¡teisinantį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. 5.1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. 5.2 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 5.3 Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį pagrindė teisme iÅ¡tirtais įrodymais – apklausė kaltinamÄ jį, nukentėjusiÄ jÄ , liudytojus, tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo sprendimÄ pagrindė visų Å¡ių teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuojama, kad vien apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymo nuostatoms.5.4 BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smÅ«gius ( pvz. nutartys 2K-445/2013,2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015 ir kt.). Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta - vieÅ¡oji vieta, t.y. vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ bet kada turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Asmeniui nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti tyčinę kaltę, t. y. asmuo suvokia, kad vieÅ¡oje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlÅ«s, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista vieÅ¡oji tvarka ar rimtis, ir nori jÄ pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams.5.5 R. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkinių akivaizdoje ir sutrikdė visuomenės rimtį bei V.

D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

6. Nuteistojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasireiÅ¡kusiÄ necenzÅ«rinių žodžių ir fizinio smurto vartojimu nukentėjusios atžvilgiu vieÅ¡oje vietoje, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis, visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusios V. D., iÅ¡ dalies paties apelianto R. Č. parodymai, taip pat liudytojų P. S., V. V., A. Ž., R. D. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. P. parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys. 6.1 Nukentėjusioji V.

D. iÅ¡ esmės viso proceso metu nuosekliai teigė, kad apeliantÄ Å¾ino daugiau nei 5 metus pagal darbo pobÅ«dį, nes dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje, praeityje lankėsi jo namuose tikrindama, kaip jis rÅ«pinasi nepilnamečiu vaiku, vykstant apelianto skyrybų procesui lydėjo jo buvusiÄ Å¾monÄ iÅ¡ namų pasiimti daiktų, tačiau konfliktų su juo niekada nebuvo. Kaltinime nurodytu metu jai einant prie namų, matė Å¡alikelėje stovintį automobilį, kuriame buvo du vyrai, girdėjo vienÄ iÅ¡ jų kažkÄ sakant apie jos darbÄ , netrukus jÄ pavijęs V.

Č. vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais suėmė už rankos, nuo ko iÅ¡krito laikytas skėtis, liepus pretenzijas reikÅ¡ti jos darbovietei ir nueiti ji buvo pastumta, nukrito ant Å¡alia buvusios akmenų krÅ«vos, po to tampoma už plaukų, kol V. Č. nusivedė kitas su juo automobilyje buvęs vyriÅ¡kis. 6.2 R. Č. iÅ¡ esmės neneigia, jog jis konflikto metu nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė ir dėl to pastaroji nugriuvo, tačiau teigia, kad tai padarė (V. D. pastÅ«mė) gindamasis nuo jos – po to, kai V.

D. pirmoji sudavė jam į veidÄ . Tačiau tokiÄ apelianto pozicijÄ skundÄ nagrinėjantis teismas vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. 6.3 IÅ¡samiai V. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta praėjus keturioms dienoms po įvyko – 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir Å¡ios apklausos metu ji detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, o po to jos parodymai nesikeitė. Svarbu pažymėti tai, jog bÅ«tent Å¡ios apklausos metu V. D. apibÅ«dino kartu su R. Č. automobilyje buvusį ir po konflikto šį į automobilį nusivedusį V.

P., kurio ji iki įvykio nepažinojo, nurodydama jo amžių, Å«gį, kÅ«no sudėjimÄ (1 t. b.l. 7-8). Jeigu V. P., kaip nurodė jis pats, bei R. Č., nebuvo iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs ir priėjęs prie R. Č., buvusio prie V. D., akivaizdu, kad pastaroji nebÅ«tų galėjusi Å¡io asmens pakankamai detaliai apibÅ«dinti. Tokiu bÅ«du V. P. teisme duotus parodymus apie tai, kad jis matė V. D. stveriant R. Č. ir suduodant jam per veidÄ , po ko pastarasis V. D. atstÅ«mė, laikyti patikimais ir vertinti juos kaip apeliantÄ teisinančius, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neneigė aplinkybės, jog bÅ«nant įvykio vietoje ir jam sėdint automobilyje o R.

Č. rÅ«kant lauke, iÅ¡girdo V. D. ir R. Č. kalbant apie vaikus, po ko pastarasis jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji griuvo į prie Å¡aligatvį augusių krÅ«mų pusę. Liudytojas teigė, kad jis tuo metu buvo iÅ¡lipęs ir ketino eiti prie konfliktuojančių, tačiau R. Č. pats grįžo į automobilį. BÅ«tent tokie V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie R. Č. fizinio smurto pavartojimÄ V. D. atžvilgiu iÅ¡ esmės atitinka ir nukentėjusios parodymus. 6.4 Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios apklausos metu bÅ«tent V.

D., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta pirmiausia (R. Č. įtarimas buvo pareikÅ¡tas ir jis buvo apklaustas 2014 m. rugsėjo 1 d. – T.1 b.l. 105-107), o liudytojai – dar vėliau) nurodė, kad konflikto metu matė prie automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs R. Č. ir V. P., stovinčiÄ ir konfliktÄ stebinčiÄ G. B.. R. Č. parodė, kad į konflikto vietÄ kartu su V. P. atvyko bÅ«tent susitikti su G. B., su kuria po to kartu važiavo į V., tačiau apklausta liudytoja G. B. parodė, kad ji jokio konflikto nematė, o kai ji priėjo prie automobilio, tiek vairuotojas (V.

P.), tiek ir R. Č. sėdėjo automobilyje, prie automobilio ar Å¡alia jo jokių žmonių nepastebėjo. Tai rodo, kad G. B., kuri yra R. Č. pažįstama, vengia duoti teisingus parodymus ir tai daro siekdama padėti R. Č. iÅ¡vengti atsakomybės.6.5 Nukentėjusios nurodomÄ aplinkybę, kad R. Č. jÄ pastÅ«mus ji nugriuvo ant Å¡alia įvykio vietos buvusios akmenų krÅ«vos patvirtina, o tuo pačiu paneigia apelianto nurodomas aplinkybes apie tai, kad nukentėjusioji jam jÄ atstÅ«mus galėjo susižaloti atsiremdama į Å¡alia gatvės augančius krÅ«mus, byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai abiejų alkÅ«nių ir juosmens srityje, kurie, specialisto paaiÅ¡kinimu pirmosios instancijos teisme, galėjo atsirasti jai griÅ«nant, o sužalojimas deÅ¡inės rankos 2-jame pirÅ¡te sužalotas galimai įsibrėžiant į gyvatvorę ( T. 2, b.l. 62).

Kad įvykio vietoje buvo akmenų, matyti iÅ¡ nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų ( 1 T. b.l. 12).  6.6 Aplinkybę, kad konflikto tarp nukentėjusios ir apelianto metu pastarasis elgėsi triukÅ¡mingai, t.y. jo elgesys moralės požiÅ«riu buvo nepriimtinas, patvirtino teisme apklausti liudytojai P. S., V. V., A. Ž.. P. S. nurodė, kad įvykio metu dirbant namų renovavimo darbus A. gatvėje girdėjo nuo gatvės sklindantį triukÅ¡mÄ â€“ vyro rėkavimÄ , minikrautuvu privažiavęs artyn matė į (duomenys neskelbtini) namo pusę atsisukusį ir garsiai rėkaujantį vyrÄ , girdėjo jį sakant žodžius „tu man gyvenimÄ sugadinai“, nors ant ko jis rėkė, nematė.

Tokias pat aplinkybes nurodė matęs ir renovavimo darbus (duomenys neskelbtini) name atlikęs V. V.. TriukÅ¡mÄ â€“ vyro riksmus, sklindantį pro atvirÄ langÄ nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, kuris truko apie 10 minučių, o ne 1 minutę, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, girdėjo net (duomenys neskelbtini) name gyvenanti liudytoja A. Ž., kuri vėliau sužinojo, kad jos girdėto triukÅ¡mo metu buvo užpulta (duomenys neskelbtini) name gyvenanti V. D.. 6.7 Negalima sutikti ir su apelianto skunde nurodoma aplinkybe, kad jo ginčas su nukentėjusiÄ ja vyko dėl asmeninių reikalų, susijusių su jos darbinėmis pareigomis, nes, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, V.

D. su juo tiesiogiai jokių darbinių santykių neturėjo, apeliantas tiesiog buvo nepatenkintas nukentėjusios darbovietės sprendimais, kuriais vadovaujantis buvo priimti apeliantui nepalankÅ«s sprendimai jo skyrybų byloje, susiję su jo vaiko interesais. 6.8 Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomas aplinkybes, kad konfliktÄ tarp jo ir V. D. iniciavo pati nukentėjusioji, ar, kad ji atliko smurtinius veiksmus apelianto atžvilgiu, prieÅ¡ingai, bylos medžiagoje esantys aukščiau aptarti įrodymai apie R.

Č. atliktus veiksmus vieÅ¡oje vietoje - panaudotÄ fizinį smurtÄ V. D. atžvilgiu, bei necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ ( kokius konkrečiai, nukentėjusioji nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais veiksmais R. Č. pažeidė visuomenės rimtį. 6.9 Byloje nekyla abejonių ir dėl to, kad R. Č. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo Molėtų mieste, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys.

IÅ¡ veikos apraÅ¡ymo taip pat matyti, kad nuteistojo veiksmai, necenzÅ«rinių žodžių ir fizinio smurto vartojimas V. D. atžvilgiu buvo įvertinti kaip įžūlus elgesys. Apeliaciniame skunde neigiamas bÅ«tinojo materialiosios BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymio – padarinių buvimas nuteistojo veikoje nurodant, kad nei vienas liudytojas nesiskundė, kad buvo Å¡okiruotas, pažemintas, iÅ¡gÄ sdintas ar pan. Teisėjų kolegija su tokiu situacijos vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji proceso metu nurodė, kad ji dėl apelianto veiksmų patyrė itin neigiamus iÅ¡gyvenimus, buvo sutrikdyta jos sveikata, po įvykio teko vartoti vaistus.

Gatvėje triukÅ¡maujantis apeliantas atkreipė ne tik Å¡alia name dirbusių darbininkų, kurie ėjo pažiÅ«rėti kas vyksta, bet ir Å¡alia esančiuose namuose gyvenančių asmenų dėmesį ( A. Ž. parodymai). Taigi įvertinus įvykį mačiusių asmenų reakcijÄ , nuteistojo veiksmų pobÅ«dį, trukmę bei intensyvumÄ , konstatuotina, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad dėl nuteistojo R. Č. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, todėl jis kaltu pagal minimÄ straipsnį pripažintas visiÅ¡kai pagrįstai.7.

Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡sprendė ir civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ .7.1 BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinės ar neturtinės žalos. 7.2 Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl R.

Č. padaryto nusikaltimo, nukentėjusioji V. D. patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, vertino jos pagrįstumÄ , atsižvelgė, kad kurį laikÄ po jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto nukentėjusioji gydėsi, buvo nedarbinga, pirko vaistus, taip pat naujÄ skėtį, nes prieÅ¡ tai turėtas buvo sugadintas įvykio metu. Atsižvelgė, kad ji dėl R. Č. veiksmų patyrė ir neturtinę žalÄ , nes patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , stresÄ .

Taigi, byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiajai atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos ir nuteistojo veikos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl žalÄ padarytÄ nukentėjusiam asmeniui pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto, įvertinęs civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ byloje esančių duomenų pagrindu. 7.3 Kadangi nukentėjusioji po įvykio buvo gydoma, jai buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, už kurias sumokėjo (duomenys neskelbtini) , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tenkino ir (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nes jų patirtos iÅ¡laidos atsirado bÅ«tent dėl apelianto neteisėtų veiksmų.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R.

Č. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskyrė teisingÄ tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę ir teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                 Algirdas Gaputis                                                                  Sigitas Bagdonavičius                                                                  Valdas CiesiÅ«nas