634536be-64f9-49a5-94a4-033adfbbcd6d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-5426-990/2019

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-04628-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 1.5.6; 1.5.7; 6.1; 9.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G. (A. G.),

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui A. B. (A. B.),

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

2019 m. spalio 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ .

Teismas

konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G., bÅ«damas darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudaręs raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešęs apie I. A. Å . (I. A. Å .) ir A. B. darbo pradžiÄ , leido pagalbiniais darbuotojais dirbti (ruoÅ¡ti pagrindÄ trinkelėms kloti, lyginti žemę): I. A. Å . statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos mėnesio (apie dvideÅ¡imt dienų) ir A. B. statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2019 m. liepos mėnesio pradžios (ne mažiau kaip penkias dienas).

Be to, A. G., bÅ«damas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. balandžio 29 d. administraciniu nurodymu baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , 2019 m. gegužės – liepos mėnesiais, pakartotinai statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus – klojo trinkeles, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 26 straipsnyje bei 35 straipsnio 2 dalyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų iÅ¡davimo 4 punkte nustatyta tvarka apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ neinformavęs mokesčių administratoriaus ir neįgijęs verslo liudijimo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu A. G. parodė turėjęs penkiasdeÅ¡imt procentų UAB „G.“ akcijų. Praeitais metais minėta įmonė gavo užsakymÄ kloti trinkeles (duomenys neskelbtini). Vėliau jis su Å¡ia įmone nebebuvo susijęs, tačiau nutarė pabaigti darbus pas tuos pačius užsakovus. Jis su užsakovais bendravo pakankamai ilgai ir dirbo kaip fizinis asmuo, nors verslo liudijimo neturėjo. Å iuo metu verslo liudijimÄ jis turi. Jis dirbo dviejuose objektuose, dėl kurių prisipažįsta pilnai. Su I. A. Å . jis susipažino per pastarojo brolį, bet to, I. A. Å . brolis prašė jį priimti padirbėti. I. A. Å . jam padėdavo atlikti įvairius darbus, dirbo 2019 metų liepÄ , apie mėnesį laiko. A. B. dirbo tuose pačiuose statybų objektuose su savo patėviu, vėliau, neturėdamas darbo, padirbėjo pas jį. A. B. su juo dirbo porÄ dienų (duomenys neskelbtini). Jis nei vienam iÅ¡ nurodytų darbuotojų nežadėjo sudaryti darbo sutarčių. Jis savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta, jis sutiktų dirbti vieÅ¡uosius darbus.

2019 m. spalio 4 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A. G. nurodė, kad su I. susipažino per jo brolį M., kuris paprašė duoti darbo I. Jis turėjo nebaigtų tvarkyti UAB „G.“ statybos objektų (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose, kur buvo nebaigti aplinkos tvarkymo darbai ir įvairÅ«s pataisymai. Jie susitarė, kad I. padės jam kai galės, o jis atsiskaitys pagal padarytus darbus, jų kiekį ir sudėtingumÄ . I. dažnai praÅ¡ydavo pamokyti jį dirbti, todėl jie sutarė, kad už mokymÄ si jis I. negalės mokėti pinigų, bet visada padės. I. jam padėjo kaip draugui, padėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jis niekam už tai nebuvo skolingas. Jis statybų objektuose dirbo kaip UAB „G.“ direktorius. Jis su V. buvo susitaręs atlikti tam tikrus darbus. Kartu su V. buvo ir pastarojo posÅ«nis A. V. pats sprendė, kaip atlikti darbus, o už V. atliktÄ darbÄ jis atsiskaitydavo. Jis A. jokių nurodymų nedavė, nežinojo, kiek jam metų, su pastaruoju dėl atsiskaitymo nesitarė.

2019 m. spalio 28 d. rašytiniame paaiškinime A. G. nurodė prisipažįstantis, jog nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), jis dirbo neturėdamas verslo liudijimo. Taip pat jis prisipažįsta įdarbinęs I. ir A., žinodamas, jog jie yra nepilnamečiai. Su pažeidimu jis sutinka, dėl savo veiksmų gailisi.

2019 m. rugpjūčio 22 d. praneÅ¡ime I. A. Å . nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 22 d. A. G. pasiÅ«lė jam trinkelių klojimo darbÄ , buvo sutartas 40 eurų dieninis atlygis, tačiau, nors A. G. žadėjo pasiraÅ¡yti darbo sutartį, to nepadarė, be to, už atliktus darbus nesumokėjo 790 eurų atlygio (b. l. 6).

2019 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime I. A. Å . papildomai nurodė, jog 2019 m. birželio 22 d. 07.00 val. jis atvyko prie A. G. namų, A. G. jį nuvežė į statybų objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini). A. G. davė darbo priemones ir paaiÅ¡kino, kokius darbus jis su kitu darbuotoju E. turės atlikti. TÄ dien jie dirbo nuo 08.00 val. iki 19.00 val. Vėliau jis dirbo kitame statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kasdien dirbdavo maždaug nuo 08.30 val. iki 20.30 val., kartais tekdavo dirbti net iki 03.00 val. nakties. Taip jis dirbo apie 25 dienas (b. l. 7, 8).

2019 m. spalio 7 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime I. A. Å . nurodė, kad jam 2019 m. spalio 5 d. paskambino A. G. ir pasiÅ«lė susitikti, o susitikimo metu A. G. jam pasakė, kad jo uždirbtus pinigus atiduos tik tokiu atveju, jei jis atsiims savo pareiÅ¡kimÄ . A. G. taip pat prašė, kad jis pameluotų A. G. padėjęs nemokamai, o ne dirbęs pas jį atlygintinai (b. l. 9).

2019 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A. M. (A. M.) nurodė, kad 2018 metų rudenį pažįstamas E. jam pasiÅ«lė dirbti pas A. G., kuris jam įformino verslo liudijimÄ ir sveikatos draudimÄ . I.as A. Å . pas A. G. dirbo 2019 metais. Kiek žino, A. G. nepilnai atsiskaitė tiek su I. A. Å ., tiek su juo (b. l. 10).

2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A. B. nurodė, kad su A. G. jis susipažino per patėvį, kuris sužinojo, kad A. G. reikalingi plytelių klojėjai, todėl patėvis pasiÅ«lė jam padirbėti. Jis su A. G. sutarė, kad A. G. jam už dienÄ mokės 20 eurų. A. G. jam davė darbo įrankius, nurodė kokius darbus reikės dirbti. Buvo sutarta, kad A. G. jį aprÅ«pins darbo įrankiais, nurodys darbo valandas. Pirmasis statybų objektas buvo Pilaitės mikrorajone. PrieÅ¡ pradėdamas dirbti jis A. G. pasakė, kad jam yra tik keturiolika metų. PirmÄ dienÄ jis dirbo nuo 09.00 val. iki 20.00 val. A. G. jį vis patikrindavo ir nurodydavo, kÄ konkrečiai daryti. Dvi arba tris dienas jis dirbo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kitas tris dienas jis dirbo kitame statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį atvažiuodavo autobusu. Å iame objekte jis dirbo su patėviu. Jis ruošė pagrindÄ trinkelių klojimui ir klojo trinkeles. Darbo pradžia buvo apie 10.00 val., pabaiga apie 17.00 arba 18.00 val. A. G. už darbÄ jam liko skolingas 120 eurų.

2019 m. rugsėjo 25 d. rašytiniame paaiškinime A. B. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. mama jam perdavė 120 eurų, kuriuos davė A. G. (b. l. 12).

2019 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime E. B. nurodė, kad jos sÅ«nus A. B. ieÅ¡kojo vasarai darbo, todėl jos sugyventinis V. Č. (V. Č.) pasiÅ«lė padirbėti pas pažįstamÄ S. (A. G.). SÅ«nus grįžęs po darbo pirmÄ dienÄ pasakojo, kad vežiojo smėlį ir padėjo su trinkelėmis. Dėl darbo užmokesčio sÅ«nus tarėsi su A. G. ir dirbo neoficialiai. IÅ¡ pradžių A. G. neatsiskaitė su jos sÅ«numi, bet 2019 m. rugsėjo 20 d. A. G. paskambino jos sugyventiniui ir vėliau, susitikus prie parduotuvės, jai perdavė 120 eurų už sÅ«naus darbÄ (b. l. 13).

2019 m. rugsėjo 25 d. rašytiniame paaiškinime V. Č. nurodė, kad A. G. buvo jo bendradarbis. Jo sugyventinės sūnus A. B. norėjo užsidirbti, o jis žinojo, kad A. G. turi savo įmonę, todėl pastarojo jis pasiteiravo, ar šis turėtų darbo A. B. A. G. atsakė teigiamai. Jis pasakė, kad A. B. yra nepilnametis, tada A. G. nurodė, jog turi lengvo darbo. A. B. pas A. G. dirbo apie savaitę laiko pagalbiniu statybose. A. G. už atliktus darbus neatsiskaitė, bet po kiek laiko A. B. užmokestį perdavė pastarojo motinai (b. l. 14).

2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame paaiškinime UAB „I.“ direktorius A. B. nurodė, kad siekiant užbaigti statybos darbus, kurie buvo vykdomi (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama įmonė pasirašė sutartį su V. G. (V. G.) dėl lauko trinkelių ir kitų darbų atlikimo. Būdamas objekte jis matė V. G. klojantį trinkeles. Statybų objekte buvo ir kitų darbuotojų, tačiau jis nežino, ar tie darbuotojai dirbo su V. G. (b. l. 16).

A. B. pateikė 2019 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp UAB „C.“ ir V. G., taip pat priedų bei sÄ skaitų – faktÅ«rų kopijas (b. l. 17-34).

2019 m. spalio 2 d. rašytiniame paaiškinime R. K. nurodė, kad dėl darbų statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 metais buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „G.“. Tuo metu UAB „G.“ dirbo A. G. Pasirašant sutartį darbai buvo derinami būtent su A. G. ir įmonės direktoriumi D. K. Darbas buvo atliktas su defektais, todėl jis susisiekė su V. G. ir liepė ištaisyti defektus. Jis matė, kad darbus atlikinėjo V., A. ir kiti darbuotojai, kurie atliko pagalbinius darbus (b. l. 35, 36).

R. K. pateikė 2019 m. rugsėjo 7 d. statybos subrangos sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp UAB „L.“ ir UAB „G.“, bei sÄ skaitų – faktÅ«rų kopijas (b. l. 37-43).

2019 m. spalio 3 d. rašytiniame paaiškinime V. G. nurodė, kad statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis dirbo vienas, tačiau jam padėjo jo sūnus, E., V. su posūniu ir I. Dėl pagalbinių darbuotojų darbo statybų objekte ir apmokėjimo darbuotojai tarėsi su jo sūnumi A. G. Su visais dirbusiais asmenimis jis atsiskaitė per sūnų (b. l. 47).

Išraše iš VSDFV duomenų bazės nurodyta, kad I.as A. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. niekur nedirbo (b. l. 51).

Iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, jog A. G. nuo 2018 m. kovo 12 d. nedirba (b. l. 53).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡raÅ¡o duomenimis, A. G. verslo liudijimas paskutinį kartÄ buvo iÅ¡duotas 2018 m. rugpjūčio 27 d., verslo liudijimo galiojimas pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d. (b. l. 54-57).

Teismas pažymi, kad Å¡ie duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad A. G., bÅ«damas darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudaręs raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbų pradžios VSDFV teritoriniam skyriui nepranešęs apie I. A. Å . ir A. B. darbo pradžiÄ , leido pagalbiniais darbuotojais dirbti (ruoÅ¡ti pagrindÄ trinkelėms kloti, lyginti žemę): I. A. Å . statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos mėnesio (apie dvideÅ¡imt dienų) ir A. B. statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2019 m. liepos mėnesio pradžios (ne mažiau kaip penkias dienas). Taip pat Å¡ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad A. G., bÅ«damas VMI 2019 m. balandžio 29 d. administraciniu nurodymu baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , 2019 m. gegužės – liepos mėnesiais, pakartotinai statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus – klojo trinkeles, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 26 straipsnyje bei 35 straipsnio 2 dalyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų iÅ¡davimo 4 punkte nustatyta tvarka apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ neinformavęs mokesčių administratoriaus ir neįgijęs verslo liudijimo.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Administracinio nusižengimo teisenos metu iÅ¡tirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. G. veikla atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ nelegalaus darbo sÄ vokÄ , taigi A. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 26 straipsnyje numatyta, jog fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetÄ prieÅ¡ iÅ¡duodant verslo liudijimÄ . Verslo liudijimo iÅ¡davimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

To paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų iÅ¡davimo 4 punkte numatyta, jog nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas), pradėjęs vykdyti bet kokios rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ .

Administracinio nusižengimo teisenos metu iÅ¡tirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. G. nustatyta tvarka apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ neinformavo mokesčių administratoriaus ir dirbo neįgijęs verslo liudijimo, be to, tokį nusižengimÄ Ä¯vykdė bÅ«damas baustas už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , taigi A. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 150 straipsnio 2 dalyje.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

A. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų administracinė nuobauda.

A. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 150 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto iki vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes A. G. skirtinos minimalių ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje bei ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų dydžių administracinės nuobaudos - baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A. G. skirtina nuo vieno tÅ«kstančio eurų dydžio bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto 150 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ A. G. skirtina vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis Å¡ios administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant ir A. G. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų dydžio bauda.

Teismo posėdžio A. G. paprašė skirti jam vieÅ¡uosius darbus, kadangi jis neturi piniginių lėšų sumokėti baudoms. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas, skirdamas baudÄ , atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkiÄ materialinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡io asmens praÅ¡ymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visÄ baudÄ ar jos dalį pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bauda keičiama vieÅ¡aisiais darbais skaičiuojant vienÄ viešųjų darbų valandÄ už penkis eurus baudos, taigi A. G. skirtina administracinė nuobauda - vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų dydžio bauda keistina į administracinę nuobaudÄ â€“ 220 valandų vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant vieÅ¡uosius darbus iÅ¡dirbti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Pripažinti A. G. (A. G.) kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tÅ«kstančio eurų dydžio baudÄ .

Pripažinti A. G. (A. G.) kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų dydžio baudÄ .

Å ias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir A. G. (A. G.) skirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų dydžio baudÄ , kuriÄ pakeisti į 220 valandų vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant vieÅ¡uosius darbus iÅ¡dirbti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. G. (A. G.), kad jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, teismas savo nutarimu neatliktus vieÅ¡uosius darbus pakeičia bauda. Pakartotinai bauda vieÅ¡aisiais darbais nekeičiama. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per nustatytÄ laikÄ neiÅ¡dirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali savo nutarimu pratęsti viešųjų darbų laikÄ , kol Å¡is asmuo iÅ¡dirbs paskirtas valandas. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas savo nutarimu pakeičia neatliktus vieÅ¡uosius darbus bauda.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Mindaugas Ražanskas