634504dd-66ed-4b16-8f93-e743dc075dae · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-651-196/2017Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 3.1.3.5.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinasteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. G. ir skolininko E. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2109-619/2017 pagal kreditoriaus J.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo skolininko E. S. atžvilgiu iÅ¡davimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja E. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-2195-33/07. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. įsakymu iÅ¡ skolininko E. S. kreditoriui J. J. priteista 109 314 Lt. Kreditorius J. J. 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, perleido pareiÅ¡kėjai E. G. minėtÄ finansinį reikalavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ civilinėje byloje į pareiÅ¡kėjÄ E. G. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos E. G. praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ atmetė.Teismas nustatė, kad kreditorius J. J. pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ skolininko E. S.. Kreditorius pareiÅ¡kimÄ grindė 2006 m. liepos 22 d. paskolos raÅ¡tu.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. teismo įsakymu kreditoriui J. J. iÅ¡ skolininko E. S. priteisė 105 000 Lt skolos, 3 500 Lt delspinigių bei 814 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 109 314 Lt). Teismo iÅ¡duotas įsakymas, skolininkui nepareiÅ¡kus prieÅ¡taravimų, įsiteisėjo. 2007 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paskolos raÅ¡to, kuriuo buvo grindžiamas J. J. pareiÅ¡kimas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , suklastojimo. 2010 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kėja E. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo J.

J. pakeitimo į E. G.. PraÅ¡yme nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 13 d. finansinio reikalavimo teisės perleidimo sutartį ji perėmė iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojo J. J. reikalavimo teisę į 109 314 Lt, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. įsakymu civ. byloje Nr. L2-2195-33/07 priteisė J. J. iÅ¡ skolininko E. S..Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi sustabdytas E. G. pareikÅ¡to praÅ¡ymo pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. J. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo skolininko E. S. atžvilgiu iÅ¡davimo nagrinėjimas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje E. S. kaltinamas minėto paskolos raÅ¡to klastojimu ir sukčiavimu.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Minėtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad kaltinamieji, turėdami tikslÄ E. S. naudai įgyti teisę į E. S. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, 54 250 Lt vertės, žinodami, jog J. J. statybos Smalakių gyvenamajame name darbų nėra atlikęs bei E. S. pastarajam nėra įsiskolinęs, panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ - E. S. vardu suraÅ¡ytÄ 2006 m. liepos 22 d. paskolos raÅ¡tÄ , netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus inicijavo tariamos skolos priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo procesus.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės dydžio. Teismas pažymėjo, kad kai suinteresuotas asmuo teismui paduotÄ praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese grindžia kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi, Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumo klausimas sprendžiamas ir remiantis materialiosios teisės normomis, Å¡iuo atveju pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsnius.

Juose numatytos sÄ lygos reikalavimo perleidimui, įvardyti atvejai, kuomet draudžiama perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, nustatyta pareiga apie reikalavimo perleidimÄ informuoti skolininkÄ (CK 6.101, 6.102, 6.109 straipsniai). Esant duomenims, jog dokumentas, kuriuo remiantis priimtas atitinkamas teismo sprendimas, pagal kurį iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir pradėtas priverstinis vykdymo procesas, baudžiamÄ ja tvarka pripažintas suklastotu ir (ar) nustačius, jog yra suklastota reikalavimo perleidimo sutartis, suinteresuoto asmens praÅ¡ymas pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ gali bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog baudžiamÄ ja tvarka nustačius, jog dokumentas (2006 m. liepos 22 d. paskolos raÅ¡tas), kuriuo remiantis priimtas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d.

įsakymas yra suklastotas, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas objektas (109 314 Lt skola) neegzistuoja, todėl šia sutartimi pareiškėja neįgijo jokių J. J. materialinių ar subjektinių teisių ir toks reikalavimo teisių perleidimas yra negalimas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).

CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ex officio laikyti niekine. Teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ . Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja E. G. ir skolininkas E. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Prokuroras M. N. 2016 m. vasario 25 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-9-00089-11, pradėtÄ dėl galimo reikalavimo teisių perleidimo sutarties klastojimo. IÅ¡ Å¡io nutarimo turinio matyti, kad nors kyla abejonių dėl J. J. dalyvavimo minėtame sandoryje, tačiau negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. G. suklastojo 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl ikiteisminį tyrimÄ nutraukė.

Nepaneigus 2008 m. rugsėjo 13 d. sutarties autentiÅ¡kumo, teismas neturėjo teisės atsisakyti pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ .Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai saisto baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje pripažinti kaltais A. B. ir E. S., nes teismo nurodytoje baudžiamojoje byloje kaltinimas dėl 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties suklastojimo nebuvo pareikÅ¡tas nei A. B., nei E. S.. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiai apskųsti kasacine tvarka.

E. S. sutiko su reikalavimo teisių perleidimu, kitose bylose E. G. buvo pripažinta E. S. kreditore, todėl ir Å¡ioje byloje teismas turėjo pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribųVadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo proceseProcesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesÄ ar vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimÄ reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iÅ¡ jų nustato bendrÄ sias procesinių teisių perėmimo sÄ lygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedÅ«rÄ vykdymo procese.

CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016). Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų bÅ«ti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiÅ«riu sprendžia teismas, kuriam pareiÅ¡kiamas praÅ¡ymas perimti procesines teises. Nagrinėjamu atveju antstolė I. K. 2008 m. vasario 14 d. pateikė teismui patvarkymÄ dėl vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, kuriame nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu grÄ Å¾ina iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. L2-2195-33 dėl 109 314 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. S. (t. 1, b. l. 17). 2008 m. lapkričio 4 d. pateiktas J.

J. atstovo advokato A. B. praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tačiau pakartotinis vykdomasis raÅ¡tas neiÅ¡duotas (t. 1, b. l. 29). Kitų duomenų, jog antstolis bÅ«tų pradėjęs vykdymo veiksmus, nėra. BendrÄ sias procesinio teisių perėmimo taisykles nustato CPK 48 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, jo pertvarkymas ir pan.), teismas tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos Å¡ios sÄ lygos:

1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio;

2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teismas pakeičia proceso Å¡alį tik tuo atveju, jei tam yra teisėtas pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-442-823/2017).IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 14 d. E. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , prie jo pridėjo 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurioje nurodyta, kad E. G. perėmė iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojo J.

J. reikalavimo teisę į 109 314 Lt, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2195-33/07 priteisė J. J. iÅ¡ skolininko E. S. (t. 1, b. l. 44-46). 2011 m. sausio 26 d. J. J. žuvo (t. 1, b. l. 104, 109, 201).Pirmosios instancijos teismas atmetė praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , nes 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ex officio pripažino niekine. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , nes nėra duomenų, jog minėta sutartis suklastota.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu E. S. ir A. B. pripažinus kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, bei konstatavus, kad 2006 m. liepos 22 d. paskolos raÅ¡tas yra suklastotas, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ E. S. pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d.

įsakymÄ yra negalimas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalį tik dėl bausmės dydžio, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti nuteistųjų kasacinius skundus (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be kita ko pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nurodė, kad tik baudžiamÄ ja tvarka nustačius, kad bylai reikÅ¡mingi dokumentai (paskolos raÅ¡telis ar reikalavimo perleidimo sutartis) yra suklastoti, teismas galėjo netenkinti praÅ¡ymo pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ (t. 1, b. l. 203).

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamÄ ja tvarka konstatuota, jog paskolos raÅ¡tas, kuriuo pagrindu iÅ¡duotas teismo įsakymas, suklastotas. Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nesant reikalavimo teisių perleidimo sutarties suklastojimo fakto, teismas privalėjo pakeisti pradinį kreditorių naujuoju. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio aiÅ¡kiai matyti, kad teismas vadovavosi faktais, nustatytais baudžiamojoje byloje, ir konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad E. S. buvo skolingas mirusiajam J.

J., kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji, turėdami tikslÄ E. S. naudai įgyti teisę į E. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, 54 250 Lt vertės, žinodami, jog J. J. statybos (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name darbų nėra atlikęs bei E. S. pastarajam nėra įsiskolinęs, panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ - E. S. vardu suraÅ¡ytÄ 2006 m. liepos 22 d. paskolos raÅ¡tÄ , netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, inicijavo tariamos skolos priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo procesus.

Neegzistuojant reikalavimo teisei, jos negalima ir perleisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1352/2014), todėl apeliantų argumentai, kad nėra nustatyta, jog J. J. paraÅ¡as 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje yra suklastotas, bei tai, kad E. S. sutiko su kreditoriaus pakeitimu, neturi teisinės reikÅ¡mės. Atskirojo skundo argumentas, kad kitose bylose E. G. pripažįstama E. S. kreditore, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nesusijęs su nagrinėjama byla.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino niekine ir ex officio taikė niekinio sandorio pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), pagrįstai atmetė E. G. praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , nes niekinio sandorio pagrindu procesinių teisių perėmimas negalimas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                            Konstantinas Gurinas