2013-09-25 Nr. AB-5470-3-61-3-00477-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-604/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00477-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Neilas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Neilas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Neilas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. vasario 8 d. (pagal spaudą ant voko) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-6155 ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų leista padengi nepriemoką pagal ankstesnį prašymą.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pratęsti skundo padavimo terminą, nurodė, kad dėl teisinių žinių trūkumo skundas buvo išsiųstas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas apžvelgė, jog 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė UAB „Neilas“ terminą iki 2013 m. gegužės 13 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų tinkamai nurodytas teismas, kuriam paduodamas skundas, bei bylos šalys; 2) pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą; 3) pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6155 paduoti. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, 2013 m. gegužės 13 d. teismui išsiuntė patikslintą skundą (teisme gautas 2013 m. gegužės 14 d.), kuriame tinkamai nurodė teismą, kuriam paduodamas skundas (Vilniaus apygardos administracinis teismas), bei bylos šalis (pareiškėjas – UAB „Neilas“, atsakovas – VMI, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija). Taip pat pridėjo mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Patikslintu skundu pareiškėjas teismo prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 26 d. VMI sprendimą Nr. (23.24-08)-327-6155 ir priimti naują sprendimą, leidžiantį UAB „Neilas“ padengti nepriemoką pagal ankstesnį prašymą.

Teismas apžvelgė Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog apie ginčijamą sprendimą pareiškėjas vėliausiai sužinojo 2012 m. gruodžio 14 d., kadangi šią dieną pateikė skundą MGK dėl minėto sprendimo panaikinimo (žr. Komisijos 2013 m. sausio 22 d. posėdžio protokolo Nr. PP-18(7-6/2013) išrašą). Konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl 2012 m. lapkričio 26 d. VMI sprendimo teismui išsiųstas 2013 m. vasario 8 d., taigi praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas pateikė teismui prašymą pratęsti skundo padavimo terminą, tačiau pagal ABTĮ nuostatas, teismas gali pratęsti tik teismo paskirtus terminus, o ne tuos, kurie nustatyti įstatyme (ABTĮ 65 str. 1 d.). Nurodė, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gegužės 13 d. pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6155 paduoti. Pabrėžė, jog šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas tokio prašymo teismui nepateikė, nors ši teisė jam buvo išaiškinta ne vieną kartą (žr. 2013 m. vasario 18 d. nutartį, 2013 m. balandžio 29 d. nutartį).

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui dėl VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6155 panaikinimo padavė praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą, jam buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, pareiškėjo UAB „Neilas“ skundą atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 56) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog 2013 m. vasario 8 d. buvo nusiuntęs prašymą dėl termino pratęsimo, tačiau vėliau gavo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje buvo rašoma, kad prašymas netinka, bet reikalingas skundas. Tikina, jog pritrūkus teisinės patirties ir susidarius sunkiai situacijai įmonėje (direktorius serga jau trečias mėnuo), buvo paruoštas skundas pagal visus reikalavimus ir išsiųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, manant, jog jei prašoma pateikti skundą, tuomet prašymas nereikalingas. Teigia, jog tai nebuvo padaryta piktybiškai, tačiau įvyko nesupratus reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Analizuojamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies numatytą vieno mėnesio terminą, nes jis dėl VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-3274-6155 skundą teismui padavė tik 2013 m. vasario 8 d. (pagal spaudą ant voko). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, negali sutikti su apygardos administracinio teismo pozicija, kad pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Iš bylos duomenų matyti, jog minėtąjį prašymą pareiškėjas teismui pateikė dar 2013 m. vasario 8 d. (b. l. 11). Tuo tarpu tai, jog minėtame prašyme pareiškėjas netiksliai suformulavo savo prašymą, t. y. terminą prašė ne atnaujinti, o „pratęsti iki 2013 m. vasario 15 d.“, teismo nuomone, priešingų išvadų nesuponuoja, nes įvertinus bylos duomenis yra aiškiai matyti jo tikroji valia, nukreipta į tai, jog teismas priimtų jo skundą nagrinėti, t. y. teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ 10 straipsnį teismas, inter alia, turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Tuo tarpu administracinio proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (daugiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013).

Todėl, teismo vertinimu, minėtas pareiškėjo netiksliai išreikštas prašymas negalėjo sudaryti kliūčių jo tikrajai valiai atskleisti bei sutrukdyti tolesnės proceso eigos (žr., mutatis mutandis, CPK 115 straipsnio 4 dalį).

Be to, nors pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi ir atribojo galimybę atnaujinti terminą pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį ir pratęsti teismo paskirtus terminus pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį, rėmimasis būtent pastarąja nuostata pareiškėjo nenaudai, teismo nuomone, nėra adekvatus. Argumentuojant a contrario pastebėtina, jog pareiškėjas bet kuriuo atveju prašė pratęsti ne bet kokį terminą, o būtent „skundo padavimo terminą“. Administracinis teismas neturi įgaliojimų nustatyti skundo padavimo terminų, nes jie įtvirtinti pozityviojoje teisėje, todėl jis jų bet kuriuo atveju negali pratęsti, o tik atnaujinti. Todėl byloje neįžvelgtina jokių dviprasmybių, kurios būtų galėjusios kilti, teismui traktuojant pareiškėjo prašymą ne ad litteram, t. y. pagal jo žodinę formuluotę „pratęsti <...> terminą“, o pagal teisės suteikiamą (vienintelę) galimybę.

Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, laikytina, jog prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (kad ir netiksliai suformuluotas) yra paduotas ir teisėjų kolegija turi patikrinti jo pagrįstumą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nurodė dėl teisinių žinių stokos skundą išsiuntęs ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, bet į MGK. Šis jo teiginys yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis (b. l. 12 – 14). Ir nors administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas savaime nėra laikomas svarbia aplinkybe, suteikiančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011), iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises buvo aktyvus bei veikė operatyviai. Būtent – pareiškėjas, nors ir klysdamas, skundą dėl VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo panaikinimo MGK padavė nepraleidęs bendrojo vieno mėnesio termino, t. y. 2012 m. gruodžio 14 d. Be to, MGK 2013 m. sausio 22 d. protokoline nutartimi palikus pareiškėjo skundą nenagrinėtu, jis vėlgi į teismą kreipėsi operatyviai, t. y. dar 2013 m. vasario 8 d.

Visa tai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo UAB „Neilas“ atskirasis skundas tenkintinas ir, atnaujinus skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Neilas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo UAB „Neilas“ prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Atnaujinti pareiškėjui UAB „Neilas“ terminą skundui dėl VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6155 panaikinimo paduoti. Pareiškėjo UAB „Neilas“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius