633ea7fc-7bdf-4dc4-aece-b42b85df1aac · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-5-1030/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06564-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.12; 2.5.4; 2.5.39.2.5.5; 3.2.4.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

Ž. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo teismo priteisti jai iš atsakovo D. Ž. 2 180,59 Eur (7 529,14 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Pažymėtina, kad teismo 2016-06-08 nutartimi nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų atsakovams R. Š. ir A. Ž. buvo nutraukta, ieškovei atsisakius nuo šios ieškinio dalies (t.

II, b. l. 22-23).IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo D. Ž. kaltės 2012-05-02 įvykusios avarijos metu buvo apgadintas ieÅ¡kovės apdraustas draudėjai AB „Šiaulių bankas“ priklausantis automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) Pagal automobilio remontÄ atlikusios UAB „Hokla“ pateiktÄ sÄ skaitÄ buvo apskaičiuota 7 975,75 Lt draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovei buvo pateikta nepriklausomų ekspertų iÅ¡vada, pagal kuriÄ Å¾alos suma yra mažesnė. IeÅ¡kovė su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka, nes joje skaičiuojama automobilio durelių remonto kaina, o, ieÅ¡kovės nuomone, dėl durelių deformacijos ir pažeistos jų standumo konstrukcijos buvo bÅ«tina dureles keisti, o ne taisyti.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o jai priteisti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡skaičiavus nusidėvėjimÄ .Atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinkama, nes ieÅ¡kinyje nurodyta suma yra aiÅ¡kiai per didelė, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadoje apskaičiuota 1 153,23 Eur (3 981,88 Lt) remonto kaina.Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ patvirtina teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada.Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, 2016-06-08 nutartyje teismo suformuluotu pasiÅ«lymu pasirÅ«pinti teisiniu atstovavimu nepasinaudojo, praÅ¡ymų nepateikė.

IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-05-02 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas D. Ž. (t. I, b. l. 6-8). IeÅ¡kovė draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo automobilį remontavusiai įmonei UAB „Hokla“ 7 975,75 Lt (t. I, b. l. 5).Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ (CK 6.246-6.249 straipsniai).Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto ir dėl to, kad už žalÄ yra atsakingas atsakovas D.

Ž. Atsižvelgiant į tai, kad žalos padarymo metu atsakovas buvo 14 metų amžiaus, o Å¡iuo metu yra sulaukęs pilnametystės, pažymėtina, kad pagal CK 6.276 straipsnį nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais (1 dalis); tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (2 dalis);

Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (3 dalis). Taigi atsakovas D. Ž. turi pareigÄ atlyginti savo padarytÄ Å¾alÄ , o tuo atveju, kai žalÄ patyrusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos sumos į atsakovÄ . Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl padarytos žalos ir atitinkamai draudimo iÅ¡mokos dydžio, todėl teismas privalo patikrinti, ar ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (žalos atlyginimo) dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas.Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Žalos atlyginimas taip pat turi bÅ«ti teisingas. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodÄ paskaičiuojant kiek kainuoja atkurti prieÅ¡ turto sugadinimÄ buvusios bÅ«klės turtÄ .Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-412-690/2015; kt.).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).Atsiliepimo teiginys, kad ieÅ¡kovės nurodyta žala pernelyg didelė, grindžiamas UAB „PajÅ«rio autorika“ retrospektyvinio vertinimo ataskaita Nr. R20121126-2 pagal atliktÄ retrospektyvinį transporto priemonės vertinimÄ , siekiant nustatyti padarytÄ Å¾alÄ (t.

I, b. l. 25-39). UAB „PajÅ«rio autorika“ ataskaitoje yra padaryta iÅ¡vada, kad transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai su PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimÄ , yra 1 152,98 Eur (3981 Lt). Pabrėžtina, kad iÅ¡ Å¡ioje ataskaitoje užfiksuoto apgadinimų ir numatomo remonto protokolo matyti, kad priekines deÅ¡inės pusės duris numatoma ne keisti, o remontuoti, ir pagal tai apskaičiuoti atkÅ«rimo kaÅ¡tai (t. I, b. l. 25-39).Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis.

Taisyklių (žalos padarymo metu galiojusi 2008 m. vasario 13 d. redakcija) 13 punkte buvo nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos).

Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitÄ remonto bÅ«dÄ â€“ detales ir (ar) dalis, kurios gali bÅ«ti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto iÅ¡laidų, o žala apskaičiuojama pagal bÅ«tinas remonto iÅ¡laidas.Teismas pažymi, kad UAB „PajÅ«rio autorika“ pateiktos vertinimo ataskaitos, kuria grindžiami atsikirtimai į ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tikslas nebuvo nustatyti, ar automobilio durų remontas (vietoj jų keitimo) atitiks saugos reikalavimus.

Kitų įrodymų, kurie pagrįstų remonto pakankamumÄ , atsakovas (-ai) neteikė, atsakovai 2016-05-18 teismo posėdyje nedalyvavo, teismo 2016-05-27 nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti teismui praÅ¡ymus dėl liudytojų, ekspertų Å¡aukimo į teismo posėdį nevykdė, o, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, atsakovas 2016-06-21 teismo posėdyje nedalyvavo, pasiÅ«lymu pasirÅ«pinti teisiniu atstovavimu nepasinaudojo, praÅ¡ymų nepateikė.Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , o Å¡ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis.

Draudimo įstatymo 82 straipsnio (2007-11-15 redakcija) 2 dalis, 96 straipsnio (2013-12-19 redakcija) 2 dalis įpareigoja draudikÄ tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas.Pažymėtina, kad priekinių ir užpakalinių deÅ¡inės pusės durų bei deÅ¡inės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio sugadinimai buvo užfiksuoti jau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-08-27 pažymoje apie eismo įvykį (t.

I, b. l. 6). Atlygindama transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi UAB „Hokla“ pateikta darbų sÄ mata (t. I, b. l. 18-23). IÅ¡ Å¡ios sÄ matos matyti, kad abi deÅ¡inės pusės durys buvo keičiamos. BÅ«tinybė keisti abi transporto priemonės duris užfiksuota ir po eismo įvykio sudarytame Transporto priemonės apžiÅ«ros akte (t. I, b. l. 12-14); Å¡iame akte nurodyta, kad abi deÅ¡inės pusės durys turi bÅ«ti keičiamos, o ne remontuojamos, dėl pažeistos durų standumo konstrukcijos.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė taip pat pateikė UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ 2013-02-15 pažymÄ , kurioje patvirtinama, kad pagal dalių sugadinimo pobÅ«dį, priekinės ir galinės durys turėjo bÅ«ti keičiamos naujomis (t. I, b. l. 104). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas dėjo pastangas nustatyti tikrÄ jį žalos dydį (remonto kaÅ¡tus) ir jį tikėtinai pagrindė.Pažymėtina, kad, siekiant paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus dėl žalos dydžio, buvo paskirta ir atlikta turto vertinimo ekspertizė.

Ekspertizės metu buvo padaryta iÅ¡vada, kad transporto priemonės atstatomojo remonto kaina 2 292,72 Eur. Taigi teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡ esmės patvirtina ieÅ¡kovės reikalavimo dydžio pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, vertinimo, pagal kuriÄ konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai taip pat ir tais atvejais, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams. Pažymėtina, jog minėtų ekspertizės akto trÅ«kumų Å¡ioje byloje teismas nenustatė.

Teismo ekspertizė byloje buvo atlikta dėl teismo nutartyje ekspertui suformuluotų klausimų, jÄ atliko į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas reikiamÄ kvalifikacijÄ turintis teismo ekspertas, pateiktas ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados atitinka ekspertizės akte nurodytÄ tyrimo eigÄ . Ekspertizę atlikęs teismo ekspertas nereikalavo pateikti jokių papildomų duomenų ar dokumentų, reikalingų ekspertizės atlikimui, todėl laikytina, jog eksperto turimi duomenys jam buvo pakankami ekspertizei atlikti ir teismo nutartyje suformuluotiems klausimams atsakyti.Teismo vertinimu, atliktų darbų kaina atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams, neprieÅ¡tarauja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatoms.

Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumÄ turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). IeÅ¡kovo pateikti įrodymai apie atsiradusių nuostolių dydį yra patikimi ir priimtini. Atsakovas turėjo galimybę ir kartu pareigÄ Ä¯rodyti, kokia dalimi remonto kaÅ¡tai buvo nepagrįsti, Å¡ių įrodymų teikimas buvo jau ieÅ¡kovo pareiga. Ä®vertinęs atsakovo (-ų) pasyvų elgesį įrodinėjimo procese, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog draudimo iÅ¡mokos dydis yra nepagrįstas.

Tuo labiau, kad atsakovų užsakymu atliktame vertinime nebuvo vertinama, ar tam tikros detalės gali bÅ«ti remontuojamos, o jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Taigi atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad AB „Lietuvos draudimas“ sudarytame Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodytos detalės turėjo bÅ«ti remontuojamos, o ne keičiamos.Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Atsižvelgiant į įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovų pateiktÄ UAB „Pajųrio autorika“ vertinimo ataskaitÄ pripažinti labiau objektyvia nei kitų įrodymų visumÄ â€“ ekspertizės iÅ¡vadÄ , Transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ , UAB „Hokla“ darbų sÄ matÄ , UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ pažymÄ , nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytais atkÅ«rimo kaÅ¡tais, kurie pagrindžia ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alos ir atitinkamai jos reikalavimo atsakovui dydį. Taigi ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos skaičiavimus, o atsakovas neįrodė, kad atsiliepime nurodytais kaÅ¡tais transporto priemonė bÅ«tų buvusi suremontuota taip, kad bÅ«tų atitikusi saugos reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai.TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Teismui yra pateiktas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismui yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 65,45 Eur (226 Lt) žyminio mokesčio, 70,08 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už ekspertizės atlikimÄ teismas yra sumokėjęs 700 Eur (t. II, b. l. 6-7), o ieÅ¡kovė Å¡ias iÅ¡laidas yra padengusi teismui. Minėtos iÅ¡laidos priskiriamos bylinėjimosi iÅ¡laidoms (CPK 79, 88 straipsniai) ir priteisiamos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo.Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė teismui už ekspertizės atlikimÄ yra sumokėjusi 500 Eur (2015-02-27), 200 Eur (2016-03-21), 200 Eur (2016-05-03), todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina užstato už ekspertizę permoka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti visiškai.Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 180,59 Eur (7 529,14 Lt) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 180,59 Eur (7 529,14 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo D.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 835,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo sÄ skaitos ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 į jos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur užstato, sumokėto 2016-05-03 mokėjimo nurodymu Nr. 71048.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                       Monika Lapukaitė