633c211f-056d-4e7e-99f5-fe385ff0e64d · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-409-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00979-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (pareiÅ¡kėjo) B. D. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose 2022 m. gegužės 6 d. gautas pareiÅ¡kėjo B. D. pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad B. D. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į T. D., gimusiai (duomenys neskelbtini) priklausiusiÄ Â½ dalį bendro 0,0643 ha ploto sodo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2. 2022 m. gegužės 12 d. teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo B.

D. pareiÅ¡kimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nurodė, jog akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas siekia paneigti santuokos metu įgyto turto priklausomybės pobÅ«dį ir remdamasis įgyjamosios senaties institutu įgyti nuosavybės teisę į galimai kito fizinio asmens, kuris pareiÅ¡kėjui yra žinomas, nuosavybės dalį. Pastebėtina, jog toks pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka įgyjamosios senaties apibrėžimo, kuris gali bÅ«ti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi, kaip minėta, daiktÄ valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktÄ tik tuo atveju, kai daiktÄ valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas ir nėra registruotas kito asmens vardu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Skųsdamas TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, apeliantas (pareiÅ¡kėjas) B. D. praÅ¡o jÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. Skundžiamoje nutartyje net nekeliamas klausimas, kad apelianto pareiÅ¡kimas neatitinka CPK 111 – 114 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimų, CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų ieÅ¡kinio turinio reikalavimų, taip pat CPK 531 straipsnyje nustatytų specialiųjų pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo turiniui keliamų reikalavimų. 4.2.

Susiklosčiusi teisinė situacija su apelianto sodo žemės sklypu, kada pagal iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnį bei 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalį jis formaliai tebėra bendra jungtine jo ir jo buvusios sutuoktinės nuosavybe, nepaisant to, kad į šį sodo žemės sklypÄ buvusi sutuoktinė jau dvideÅ¡imt penkerius metus nereiÅ¡kia ir net nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, be to, net nėra tiksliai žinoma, ar ji tebėra gyva ir kur gyvena, o apeliantas šį sodo žemės sklypÄ visÄ tÄ laikÄ valdo ir prižiÅ«ri kaip vienintelis savininkas, neiÅ¡spręsta likti negali, kadangi kitaip Apeliantas juo niekada negalės disponuoti. 4.3.

Teismas, neiÅ¡nagrinėjęs apelianto pareiÅ¡kimo, iÅ¡ anksto negalėjo spręsti, kad jis apskritai nenagrinėtinas teisme. Apelianto pareiÅ¡kimÄ atsisakyta priimti iÅ¡ esmės dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų, t. y. esÄ reikalavimo teisės neturėjimu, nors, kaip jau minėta, tai yra svarbu teisei į reikalavimo patenkinimÄ , bet ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . 4.4. Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , nenurodė ir neiÅ¡aiÅ¡kino, į kokiÄ institucijÄ ar teismÄ jis tokiu atveju turėtų kreiptis, arba kaip kitaip jis turėtų paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias teismui priimti jo pareiÅ¡kimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

8. Teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ nustato CPK, kurio 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieÅ¡kinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus.

10. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str.). Teismų praktikoje ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto normos taikomos tada, kai dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

11. Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ) bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kiantis asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 str.). Ä®statyme nustatyti reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui ir formai yra imperatyvÅ«s.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime apeliantas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. paaiÅ¡kino, kad santuokos metu su T. D. sudarė santuokÄ ir santuokos metu pareiÅ¡kėjas už savo asmenines lėšas iÅ¡ valstybės įsigijo bei taip pat savo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistravo 0,0643 ha ploto sodo žemės sklypÄ , tačiau pagal tuometinio, iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnį įsigytas sodo žemės sklypas formaliai tapo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. ReikÅ¡damas pareiÅ¡kimÄ dėl įgyjamosios senaties, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės siekia visÄ aptariamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybės teise.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, remdamasis įgyjamosios senaties institutu, siekia įgyti nuosavybės teisę į galimai kito fizinio asmens, kuris pareiÅ¡kėjui yra žinomas, nuosavybės dalį. Pagrįstai konstatuota, kad toks pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka įgyjamosios senaties apibrėžimo, kuris gali bÅ«ti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi, kaip minėta, daiktÄ valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktÄ tik tuo atveju, kai daiktÄ valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas ir nėra registruotas kito asmens vardu.

15. Vis dėl to, teismas, jau pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas turi aiÅ¡kiai apibrėžtÄ teisinį materialinį suinteresuotumÄ â€“ asmeninės nuosavybes teise įgyti žemės sklypÄ , tačiau pasirinko aiÅ¡kiai netinkamÄ tiek materialinį, tiek procesinį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , turėjo pareigÄ nustatyti pareiÅ¡kėjui terminÄ paÅ¡alinti pateikto procesinio dokumento trÅ«kumus. Nagrinėjamu atveju nors pareiÅ¡kėjas ir neturi teisinio pagrindo teikti pareiÅ¡kimÄ dėl į gyjamosios senaties ypatingosios teisenos tvarka, tačiau pareiÅ¡kėjas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

16. Kaip jau minėta, ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Konstatuotina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes pareiÅ¡kėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ , kuris gali bÅ«ti ginamas teisme civilinio proceso teisme. PareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas yra su akivaizdžiais trÅ«kumais, kadangi pasirinktas aiÅ¡kiai netinkamas procesinis teisių gynimo bÅ«das. Tokiu atveju apelianto pareiÅ¡kimÄ turėjo bÅ«ti ne atsisakoma priimti, o nustatytas terminas jo trÅ«kumams paÅ¡alinti, nurodant, kad pareiÅ¡kėjas turi pateikti ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

17. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

18. Kadangi ieÅ¡kinio (Å¡iuo atveju - pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamÄ nutartį, pareiÅ¡kėjo B. D. priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

19. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiÅ¡kimo priėmimo perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 str.). Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus Mockevičius