2024-11-20 Nr. AB-16906-3-61-3-03796-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-565-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03796-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Naujosios Vilnios poliklinikos (toliau – ir atsakovas, Poliklinika) 2024 m. liepos 5 d. raštą Nr. 1-398 „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. lankėsi Poliklinikos Naujininkų klinikoje pas gydytoją otorinolaringologą, kuris, pareiškėjo teigimu, neatliko savo pareigų, nesuteikė paslaugų bei neskyrė tyrimų ar gydymo. Dėl to pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. per E. pristatymo sistemą pateikė skundą (toliau – ir Skundas) Poliklinikos direktoriui, prašydamas: 1) atlikti gydytojo darbo drausmės pažeidimo tyrimą (toliau – ir Skundo 1 prašymas); 2) kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojo medicinos praktikos licencijos panaikinimo (toliau – ir Skundo 2 prašymas); 3) nutraukti darbo sutartį su gydytoju (toliau – ir Skundo 3 prašymas); 4) atlyginti pareiškėjui gydytojo padarytą neturtinę žalą (toliau – ir Skundo 4 prašymas); 5) Poliklinikai regresu išsireikalauti neturtinės žalos sumą iš gydytojo (toliau – ir Skundo 5 prašymas). Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovas el. paštu, o vėliau ir Raštu atsakė, jog pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 23 straipsnio 3 dalį jam skirtas 30 dienų terminas nuo Rašto gavimo dienos pašalinti trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, o to nepadarius, Skundas nebus nagrinėjamas (išskyrus Skundo 1 prašymą) ir pareiškėjas turės teisę skundą pateikti iš naujo.

Pareiškėjas pažymėjo, jog siuntų teikimą per E. pristatymo sistemą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo ir tarifo nustatymo“ patvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatai (toliau – ir NESP nuostatai) ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės (toliau – ir NESP taisyklės). Pareiškėjo teigimu, Skundą pateikus per E. pristatymo sistemą, jo tapatybė buvo identifikuota pagal NESP nuostatų 4 ir 7 punktus, 15.4, 16.1 papunkčius, ir pagal NESP taisyklių 10 ir 56 punktus, todėl papildomai asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas Raštą panaikinti.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. K. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Raštą, kuriuo jo prašoma per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos pašalinti Skundo trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Taip pat Raštu informuota, kad, nepašalinus nustatytų trūkumų per nurodytą terminą, pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas, ir tokiu atveju jis turės teisę skundą Poliklinikai pateikti iš naujo. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad Poliklinika dar neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir nepriėmė galutinio atsakymo, o tik informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir, tokiu atveju, jeigu per nuodytą 30 dienų terminą pareiškėjas nepateiks prašomo dokumento, jo Skundas nebus nagrinėjamas. Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamas Raštas yra 2024 m. liepos 5 d., taigi dar net nėra praėjęs 30 dienų terminas pateikti prašomą dokumentą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skundžia tarpinio pobūdžio dokumentą, kuris nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes yra tik skundo nagrinėjimo procedūros dalis. Poliklinikai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, jis galės pasinaudoti PTŽSAĮ 23 straipsnyje numatytomis teisėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Raštas yra administracinis sprendimas ir nėra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis jam teisinių pasekmių. Jo vertinimu, kreipimasis į Polikliniką su Skundo 1, 2, 3 ir 5 prašymais yra ne skundas, o prašymas suteikti informaciją ir/ar pateikti administracinį sprendimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 ir 20 dalis (pareiškėjo nurodyta VAĮ 2 dalies 10 ir 12 dalys laikytinos rašymo apsirikimu). Pareiškėjo nuomone, Skundas ir jo minėti prašymai patenka ir į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo (toliau – ir TGIĮ) reguliuojamą sritį. Pagal tokius prašymus priimtas Raštas yra administracinis sprendimas, kuris privalo atitikti VAĮ keliamus reikalavimus: būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, būti motyvuotas. Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka, o viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, privalo reaguoti ir pareiškėjui pateikti laisvos formos raštą (atsakymą). Pareiškėjas, remdamasis administracinių teismų praktika, pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys turi būti informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), jiems pateikiant bendrą informaciją apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes. Administracinių teismų suformuotoje praktikoje taip pat pateikti išaiškinimai, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, kokias teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu, o formalus pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, neatitinkantis gero administravimo principo imperatyvų, negali riboti pareiškėjo teisminės gynybos teisės.

Pareiškėjas, nurodydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pažymėjo, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo atveju, keliamos bylos priėmimo stadijoje teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, o tai turėjo būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Kaip matyti iš Skundo turinio ir jo 5 prašymų, jis susideda iš dviejų dalių: Skundo 1– 3 ir 5 prašymais pareiškėjas iš esmės kelia klausimus dėl Poliklinikos darbuotojo darbo drausmės pažeidimo tyrimo pradėjimo ir atlikimo, jo asmeninės atsakomybės ir jo atleidimo iš pareigų, o Skundo 4 prašymu pareiškėjas kelia klausimą dėl šio darbuotojo pažeidimais pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo. Nors abi Skundo dalys priskirtinos teismo kompetencijai, tačiau pagal PTŽSAĮ 23 straipsnio 2 dalį sveikatos apsaugos ministro nustatyti keliami reikalavimai skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, šiuo konkrečiu atveju taikytini tik Skundo 4 prašymui, o tai reiškia, kad pateikti pareiškėjui asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir Skundo 1–3, 5 prašymams, Poliklinika atsisakydama priimti ir nagrinėti Skundą skundžiamu Raštu reikalauja be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su Raštu, teigdamas, kad jis neturi pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos. Prašymas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą sukelia jam teisines pasekmes ir užkerta galimybę, kad jo Skundas būtų priimtas ir išnagrinėtas Poliklinikoje. Taigi keliamos bylos ginčo dalykas yra atsakovo (Poliklinikos) neteisėtas atsisakymas atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl teismo išvados, kad pareiškėjas dėl Poliklinikos atsisakymo priimti ir išnagrinėti Skundo 1–3 ir 5 prašymus skundžia tarpinio pobūdžio dokumentą, kuris negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, gali būti padarytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bet ne skundo priėmimo stadijoje. Pareiškėjas pabrėžia, jog pagal LVAT praktiką per E. pristatymo sistemą pareiškėjo pateiktą skundą skundžiamu raštu atsisakius priimti ir nagrinėti bei nustačius terminą pateikti tinkamą skundą, toks raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir yra teisminio nagrinėjimo dalykas

Pareiškėjas Raštą skundžia ir tais pagrindais, kad jis neatitinka imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų (Rašte nenurodžius faktinių aplinkybių, nepateikus jų įvertinimo ir nesusiejus jų su nurodomu teisiniu pagrindu), kas teismo gali būti patikrinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Pareiškėjo manymu, teismas darė nepagrįstą išvadą, jog, nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos ir Poliklinikai atsisakius nagrinėti pareiškėjo Skundą, jis galės pasinaudoti PTŽSAĮ 23 straipsnyje numatytomis teisėmis, kadangi šiuo atveju Poliklinikai atsisakius priimti ir nagrinėti Skundą, pareiškėjas jau naudojasi PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise kreiptis tiesiai į teismą.

Pareiškėjas nurodo, jog pagal naujausią suformuotą administracinių teismų praktiką, tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, jam priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pagal šį atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir yra tik skundo nagrinėjimo procedūros dalis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laikydamasis priešingos pozicijos, tvirtina, kad skundžiamas Raštas yra administracinis sprendimas ir nėra tarpinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo teigimu, Raštas yra administracinis sprendimas, kuris privalo atitikti VAĮ keliamus reikalavimus, šiuo atveju Poliklinikai atsisakius priimti ir nagrinėti Skundą, pareiškėjas jau naudojasi PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise kreiptis tiesiai į teismą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų , tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.), kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024 ir kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. Skundu kreipėsi į Poliklinikos direktoriui, prašydamas: 1) atlikti gydytojo darbo drausmės pažeidimo tyrimą; 2) kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojo medicinos praktikos licencijos panaikinimo; 3) nutraukti darbo sutartį su gydytoju; 4) atlyginti pareiškėjui gydytojo padarytą 3 000 Eur neturtinę žalą; 5) Poliklinikai regresu išsireikalauti neturtinės žalos sumą iš gydytojo. Šioje byloje skundžiamame Rašte nurodyta, kad prie pateikto skundo pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, todėl, vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo paprašyta per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos pašalinti trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas 2024 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (arba) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos skundą pateikusiam asmeniui nurodo nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų skundas nebus nagrinėjamas ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikti iš naujo. Pagal 24 straipsnio 4 dalį skundai nenagrinėjami ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais: 1) kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (arba) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir skundą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti trūkumus; 2) skundas parašytas neįskaitomai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, skundžiamo Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir tarpinis dokumentas, kadangi iš Rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog jis kartu su skundu nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos ir prašoma jį pateikti. Skundžiamas Raštas yra tik pareiškėjo Skundo nagrinėjimo Poliklinikoje procedūros dalis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, jis galės pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje numatytomis teisėmis ir kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rašto panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, o šio skundo reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės ir nėra priimamas baigiamasis teismo aktas pareiškėjo naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, dėl to bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-968/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-624/2024).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė