A-492-2599-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2599/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01629-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A492-2599/2012 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., V. J., V. P. (V. P.), I. G., J. B., Z. L., T. B., V. L., E. C., M. V., R. V. (R. V.), M. B., J. T. (J. T.), M. A. T. (M. A. T.), J. N., J. R. (J. R.), E. V., E. R., M. Ž., E. R. (E. R.), S. B. (S. B.), V. L. (V. L.), J. B. (J. B.), G. D., S. B., H. D., D. G., T. K., D. G., A. F. (A. F.), J. K., I. G., O. T., M. J., G. L., S. R., F. R. (F. R.), Z. B., I. U., P. B. (P. B.), M. B., I. T., J. S., E. A., A. B., V. R. (V. R.), L. D., A. Ž., A. K., J. R. (J. R.), Č. S., J. S. (J. S.), D. M., R. J., J. S., J. N., J. V., L. P., A. V., S. L., Z. G. (Z. G.), J. Ž. (J. Ž.), E. Ž., J. G., D. T., L. C., D. J., J. M. (J. M.) ir R. M. (V. Č. teisių perėmėja)).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose pridedamoje schemoje pažymėtose teritorijose Nr. 2, 3, 6, 9, 10 (teritorija Nr. 2 – Ozo g. ir Viršuliškių greitkelio sankirtoje; teritorija Nr. 3 – Justiniškių ir Lūžių gatvių sankirtoje; teritorija Nr. 6 – Viršuliškių g. 34 ir Laisvės pr. sankirtoje; teritorija Nr. 9 – prie Viršuliškių g. 97A, teritorija Nr. 10 – prie Viršuliškių 97A), nustatyti jų ribas ir plotą bei visą dokumentaciją perduoti nuosavybės teisių atkūrimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose) pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 3 (Justiniškių ir Lūžių gatvių sankirtoje), nustatyti sklypo ribas ir plotą, perduoti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; bylos dalį dėl reikalavimo suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 2, nustatyti sklypo ribas ir plotą bei visus dokumentus perduoti nuosavybės teisių atkūrimui nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą, panaikino jo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. J. skundą dalyje dėl žemės sklypo pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 6 (tarp Viršuliškių gatvės ir Laisvės prospekto, apie 6 150 kv. m), ir šioje dalyje pareiškėjo skundą patenkino – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose) pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 6 (tarp Viršuliškių gatvės ir Laisvės prospekto, apie 6 150 kv. m), nustatyti sklypo ribas ir plotą, perduoti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas A. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo iš atsakovo Viliaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė sumokėjęs už eksperto G. T. ekspertinius nagrinėjimus. Akcentavo, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytu įrodymu grindė savo nutartį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad šioje byloje nebuvo iškilusi būtinybė atlikti kokią nors ekspertizę. Nei pareiškėjas, nei atsakovas teismui nebuvo išsakę prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo. Tokio klausimo nebuvo iškėlęs ir teismas. Teigia, kad ekspertinis nagrinėjimas buvo atliktas pareiškėjo prašymu ir rizika. Mano, kad tik teismas gali byloje paskirti ekspertizę. Todėl teigia, kad pareiškėjo pateiktas ekspertinis nagrinėjimas negali būti laikomas ekspertize Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio prasme. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A442-696/2008. Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjo pateiktas ekspertinis nagrinėjimas praktiškai neturėjo reikšmės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį. Mano, kad pareiškėjo išlaidų, patirtų atliekant pareiškėjo iniciatyva ir rizika ekspertinį nagrinėjimą, priteisimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas tenkintinas iš dalies.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši ABTĮ norma įtvirtina principą, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų kompetenciją gauna teigiamo, palankaus teismo sprendimo, t. y. laimėjusi bylą, šalis. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Nustatyta, kad skundu pareiškėjas siekė, jog atsakovas būtų įpareigotas suformuoti žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose pridedamoje schemoje pažymėtose teritorijose Nr. 2, 3, 6, 9, 10, nustatyti jų ribas ir plotą bei visą dokumentaciją perduoti nuosavybės teisių atkūrimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu įpareigojo atsakovą suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 3, nustatyti sklypo ribas ir plotą, perduoti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; bylos dalį dėl reikalavimo suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 2, nutraukė, nes atsakovas šį reikalavimą patenkino geruoju ir pareiškėjas šio reikalavimo atsisakė; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypo pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 6, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą patenkino; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010, kt.). Įvertinusi byloje priimtų teismo sprendimų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo patenkinta 60 procentų pareiškėjo reikšto reikalavimo (pareiškėjas siekė, kad jam nuosavybės teisių atkūrimui būtų suformuoti 5 žemės sklypai, tačiau skundo reikalavimo dalis dėl dviejų žemės sklypų (teritorijose Nr. 9 ir Nr. 10) suformavimo buvo atmesta, vieną žemės sklypą (teritorijoje Nr. 2) atsakovas suformavo iki teismo sprendimo priėmimo (skundo dalį patenkino geruoju – ABTĮ 44 str. 3 d.), o du žemės sklypus (teritorijose Nr. 3 ir Nr. 6) atsakovas buvo įpareigotas suformuoti teismo sprendimu).

Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43–45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose, tais atvejais kaip teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą.

Byloje esanti 2012 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra serija 6T Nr. 009 patvirtina, kad pareiškėjas A. J. G. T. už žemės sklypo tarp Viršuliškių gatvės ir Laisvės prospekto galimo teritorijos tvarkymo režimo nagrinėjimą atsakant į užduotus klausimus sumokėjo 3 500 Lt (IV t., b. l. 2). Pažymėtina, kad šiuo atveju G. T. teismo nutartimi nebuvo įpareigotas atlikti ekspertizę ABTĮ prasme, todėl išlaidos jo paslaugoms apmokėti nepatenka į ABTĮ 43 straipsnyje numatytų ekspertizės išlaidų kategoriją ir šiuo pagrindu negali būti priteisiamos.

Kita vertus, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl G. T. ekspertinio tyrimo rengimo (III t., b. l. 182), gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus.

Akcentuotina, kad toks teisės aiškinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje pateiktas aiškinimas yra įtrauktas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, publikuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, P. 710. ABTĮ 13 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-696/2008, kuria atsiliepime remiasi atsakovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje publikuota nebuvo.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus kriterijus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas pateikti savo nuomonę dėl objektyvios būtinybės suformuoti žemės sklypą atskirajam želdynui teritorijoje, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, į tai, kad G. T. atlikti ekspertiniai nagrinėjimas yra susiję su nagrinėta byla, kad priimdamas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies rėmėsi nurodytais ekspertiniais nagrinėjimais, daro išvadą, kad išlaidos, patirtos dėl G. T. ekspertinio tyrimo parengimo, gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlygintos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė nepagrįstai.

Proceso šaliai turi būti atlygintos tik patirtos, būtinos, proporcingos išlaidos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė argumentų dėl pareiškėjo prašomų priteisti 3 500 Lt už G. T. ekspertinio tyrimo atlikimą, neginčijo nurodytų išlaidų dydžio. Remdamasi tuo ir atsižvelgusi į tai, kad nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos (IV t., b. l. 2), nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, teisėjų kolegija nurodo, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ta dalimi, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas – t. y. 60 procentų. Taigi iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 100 Lt (du tūkstančius šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė