2021-03-03 Nr. AB-4975-3-62-3-00154-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-171-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00154-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 Privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ (toliau – ir Sprendimas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-43 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), arba įpareigoti privalomąjį nurodymą priėmusį asmenį dėl šio nurodymo spręsti iš naujo.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki bus išnagrinėtas šis teismui teikiamas skundas. Pareiškėjas paaiškino, jog tuo atveju, jei jis įvykdytų Privalomąjį nurodymą ir šis nurodymas vėliau būtų pripažintas neteisėtu, jam būtų padaryta neatitaisoma itin didelio masto žala. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti medžiagas – 1 455,44 t pelenų ir šlako – iš savo teritorijos perduodant jas įmonėms, turinčioms teisę naudoti ar šalinti šias medžiagas, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą. Dėl trumpo termino Privalomajam nurodymui įvykdyti, pareiškėjui tektų pasirinkti medžiagų išvežimo alternatyvą, dėl kurios jis patirtų ne mažiau nei 67 927,96 Eur (be PVM) išlaidas. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybės siekio apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Pareiškėjo teritorijoje laikomos medžiagos nekelia žalos gamtai, jos laikomos ant vandeniui nepralaidžios dangos ir todėl nepatenka į aplinką (gruntinius vandenis). Medžiagos buvo nuolat veikiamos lietaus ir vėjo, tačiau jokie aplinkos užteršimo atvejai nebuvo užfiksuoti ir nėra abejonių, jog tokia žala nekils ateityje. Pareiškėjas ėmėsi papildomų saugumo priemonių, medžiagas dar ir uždengė vandeniui nepralaidžia danga, todėl jos yra visapusiškai apsaugotos iki kol bus išnagrinėtas skundas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą, netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Departamentas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (12.6)-AD5-22933 netenkino pareiškėjo prašymo, pareiškėjas šį sprendimą taip pat apskundė teismui (administracinės bylos Nr. eI3-3618-609/2021 ir Nr. eI3-1822-595/2021). Pareiškėjas siekia Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo yra pradėtas savarankiškas teisminis procesas ir būtent juo siekiama sureguliuoti padėtį, susijusią su Privalomojo nurodymo įvykdymo terminu. Be to, teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas yra alternatyvaus pobūdžio, taigi, medžiagų išvežimas yra tik viena iš priemonių šiam nurodymui įvykdyti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vykdant Privalomąjį nurodymą pareiškėjui galbūt bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kita vertus, pareiškėjui nusprendus imtis medžiagų išgabenimo veiksmų ir dėl to turint patirti nurodytas ne mažesnes nei 67 927,96 Eur (be PVM) išlaidas, byloje nėra faktinių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog minėti kaštai dėl bendrovės finansinės būklės yra tokie, kad tai lemtų neatitaisomos žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, t. y. kad nesiėmus šios priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas.

III. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas paaiškina, kad administraciniai teismai atsisakė priimti jo skundus administracinėse bylose Nr. eI3-3618-609/2021 ir Nr. eI3-1822-595/2021, klausimas dėl pateiktų skundų priimtinumo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad teikiamu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekiama Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Tai, kad pareiškėjas kitose administracinėse bylose yra apskundęs Departamento atsisakymą pratęsti šį terminą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas siekia Privalomojo nurodymo panaikinimo. Pareiškėjas pakartoja, jog dėl trumpo termino jis neturi objektyvios galimybės įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, todėl, vykdydamas Privalomąjį nurodymą, jis gali tik išgabenti medžiagas iš savo veiklos teritorijos, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos pareiškėjo argumentus.

Dėl medžiagų išgabenimo pareiškėjas patirtų neatitaisomą itin didelio masto žalą. Pareiškėjas medžiagas išgabenti galėtų ne anksčiau nei per 3 savaites nuo Lietuvoje įvesto karantino ribojimų pabaigos (šiuo metu numatytos 2021 m. kovo 31 d.). Jei pareiškėjas siektų įvykdyti Privalomajame nurodyme numatytą alternatyvų įpareigojimą dėl priemonių įdiegimo, tai užtruktų 6–10 mėnesių, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio mėn. (pirmasis privalomasis nurodymas buvo priimtas 2020 m. spalio pabaigoje). Pareiškėjas tvirtina, kad, medžiagas pervežus į kitos įmonės teritoriją, skundo tenkinimo atveju būtų neįmanoma atkurti pradinę padėtį nepatiriant jokios žalos (medžiagų pervežimo į kitą įmonę bei grąžinimo atgal pas pareiškėją kaštai, atlyginimas kitai įmonei už medžiagų saugojimą ir kt.).

Tikėtinų išlaidų mastas yra itin didelis net ir juridiniams asmenims. Teismų praktikoje nėra nurodyta, jog, siekdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog patiriami nuostoliai bus reikšmingi įmonės finansinei būklei. Be to, pats teismas nepaaiškino, kokie nuostoliai, jo vertinimu, gali lemti neatitaisomos žalos atsiradimą. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų valstybės siekio apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, medžiagos nekelia žalos aplinkai ir yra saugiai laikomos nuo pat 2020 m. liepos mėn.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Departamentas išdėsto savo poziciją, kad Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija šioje byloje neturėtų būti atsakovu. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų nuostolių, savaime nėra pakankama tokiam prašymui tenkinti. Departamento vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie nedaromą žalą aplinkai yra deklaratyvūs. Pažymi, kad šioje byloje svarbu maksimaliai užtikrinti viešojo intereso (visuomenės – Šimkų kaimo bendruomenės) apsaugą, t. y. visuomenės teisę į sveiką ir švarią aplinką. Iš pareiškėjo pateiktų ir paties atsakovo darytų nuotraukų (2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. sausio 19 d.) matyti, kad dalis pelenų ir šlako kaupo liko neuždengta (tai matyti atkasus sniegą), medžiagos turi kontaktą su oru ir gruntu, tirpstant gausiam sniegui ir vykstant atodrėkiui, nuotekos iš pelenais ir šlaku užterštos teritorijos sutekės į nukasto grunto duobę ir užterš gruntą bei paviršinius vandenis. Pareiškėjo argumentus taip pat paneigia susirūpinusios kaimo bendruomenės nuolatinis kreipimasis į institucijas, ginčo medžiagų cheminė sudėtis, mokslo darbai apie pelenų ir šlako aplinkosauginius tyrimus. Departamentas tvirtina, kad karantinas pats savaime nėra aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas negalėtų savalaikiai įvykdyti Privalomojo nurodymo, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šalyje visiškai sustojusią ūkinę veiklą, šiukšlių išvežimą ir pan. Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) duomenimis, pats pareiškėjas karantino metu tęsė ūkinę veiklą (rinko ir vežė atliekas, tvarkė savivaldybės kelius).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki bus išnagrinėtas jo skundas. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. gruodžio 23 d. (1) pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš savo veiklavietės į įmones, turinčias teisę naudoti ar šalinti šias medžiagas, arba (2) įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus / šlaką pareiškėjo veiklavietės teritorijoje.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog dėl nustatyto trumpo termino jis objektyviai negali įvykdyti Privalomojo nurodymo (kurį laiko neteisėtu). Pareiškėjas jau yra ėmęsis veiksmų įpareigojimui dėl priemonių įdiegimo įvykdyti, tačiau šio įpareigojimo vykdymas užtruks 6–10 mėnesių (galėtų būti baigtas nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.). Pareiškėjas įpareigojimą dėl medžiagų pašalinimo galėtų įvykdyti anksčiau (ne anksčiau nei per 3 savaites nuo karantino ribojimų pabaigos, šiuo metu numatytos 2021 m. kovo 31 d.), tačiau dėl šio įpareigojimo vykdymo jis patirtų neatitaisomą didelę žalą (medžiagų išgabenimo veiksmai kainuotų mažiausiai 67 927,96 Eur (be PVM), ne mažiau kainuotų ir medžiagų pargabenimas į pareiškėjo teritoriją, susidarytų ir kitos išlaidos, pvz., medžiagų saugojimo kitos įmonės teritorijoje). Pareiškėjas tvirtina, kad, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, žala aplinkai nebūtų padaryta, nes tokios žalos faktas anksčiau nebuvo nustatytas (medžiagos jo teritorijoje saugomos nuo 2020 m. liepos mėn.), be to, medžiagos yra laikomos ant vandeniui nepralaidžios dangos ir uždengtos. Pareiškėjas teismui yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius jo teiginius, be kita ko, sutartis, įsakymus dėl įrenginių projektavimo, įvairių bendrovių komercinius pasiūlymus dėl medžiagų išgabenimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo finansinę būklę, todėl negalima nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos sumos sumokėjimas medžiagoms išgabenti sutrikdys pareiškėjo veiklą ar sukels jam kitas dideles neigiamas pasekmes, kurios vėliau būtų sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos. Pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių tuo atveju, jei teismas priims jam palankų sprendimą, kreiptis dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu jam kompensuojant dėl neteisėtų nurodymų vykdymo patirtus nuostolius. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui konkrečių duomenų apie neigiamas pasekmes, kurios galėtų jam kilti dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo ar delsimo jį vykdyti (pastebėtina, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo prieš daugiau nei 2 mėnesius, dar iki pareiškėjui kreipiantis į teismą). Taigi, pareiškėjas neįrodė, jog šiuo metu egzistuoja reali grėsmė jam patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, kurios galėtų būti išvengta tik pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius