2025-06-11 Nr. AB-10121-4-16-3-00268-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2166-442/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00268-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

vertėjui Helme El Rawas,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., tačiau ne ilgiau nei Užsienietis bus gražintas į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis).

2. Centras teikime paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies nuostatas 45 parų arešto bausme. Atlikęs bausmę, Užsienietis 2025 m. gegužės 15 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo ir sulaikytas Centre ne ilgiau nei 48 valandoms. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi asmens dokumento, vizos ir (ar) jokių kitų dokumentų, leidžiančių atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat nustatyta, kad Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika yra paskelbusios galiojančius draudimus Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę. Šiuo atveju Užsieniečiui bus pradėta grįžimo dokumento gavimo procedūra ir, gavus dokumentą, jis bus gražintas į kilmės šalį. Duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir deklaruotą gyvenamą vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra. Patikrinęs vizų modulį, Centras nenustatė jokių duomenų apie Užsieniečiui išduotas ir galiojančias vizas. Patikrinęs ieškomų asmenų registrą, Centras nenustatė jokių duomenų apie Užsieniečio paiešką. Taip pat Užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas. Todėl, siekiant tinkamai įvykdyti jo grąžinimo procedūrą, tikslinga sulaikyti Užsienietį.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., tačiau ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; Užsienietis su savimi neturi vizos ir (ar) kitų dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje; Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika yra paskelbusios galiojančius draudimus atvykti į Šengeno erdvę; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 2601 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė; Užsieniečiui paskirta bausmė buvo sumažinta iki 30 parų arešto bausmės; Užsienietis arešto bausmę atliko 2025 m. gegužės 15 d.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, tačiau Užsienietis neturi jokios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja jokie šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Užsienietis teismo posėdžio metu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra laikomas prieglobsčio prašytoju.

6. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir jo įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę – taikius sulaikymą. Teismo vertinimu, priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip kliudydamas kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus, susijusius su Užsieniečio teisine padėtimi. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis ir jo atstovė sutiko su teikimu.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad judėjimo laisvės apribojimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai egzistuoja bent vienas iš įstatymuose įtvirtintų judėjimo laisvės apribojimų taikymą pateisinančių tikslų ir yra teisėtas pagrindas taikyti judėjimo laisvės apribojimo priemonę. Nustačius, kad egzistuoja įstatymuose nustatytas judėjimo laisvės apribojimo taikymo teisinis pagrindas ir tikslas, turi būti vertinamas taikytinos judėjimo laisvės apribojimo priemonės būtinumas ir proporcingumas. Sulaikymas, kaip judėjimo laisvę griežčiausiai varžanti priemonė, gali būti taikoma tik tuo atveju, jei švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti įstatymuose nustatytų tikslų. Tik nustačius, kad švelnesnės judėjimo laisvės apribojimo priemonės negali būti taikomos, gali būti taikomas sulaikymas. Užsienietis laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslo taikyti griežčiausią judėjimo laisvės ribojimą – sulaikymą, vien dėl to, kad kompetentingos institucijos siekia išsiaiškinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Užsienietis teigia, kad jo tapatybė ir pilietybė yra nustatytos, taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Užsienietis, neturėdamas jokių asmens dokumentų, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Anksčiau Užsienietis nesikreipė su prašymu suteikti prieglobstį į jokias kompetentingas institucijas, nors tokią galimybę turėjo tiek atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, tiek būdamas įkalinimo įstaigoje, dėl prieglobsčio kreipėsi tik tada, kai suprato, jog bus pradėta jo išsiuntimo procedūra. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, neturi jokio (tik paso kopija) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir, gavus jo prieglobsčio prašymą, yra būtina išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus. Šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri nevaržytų jo judėjimo laisvės, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio tikslas, gavęs laisvą judėjimo teisę, jis gali bandyti siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės išnagrinėti prieglobsčio prašymo arba perduoti Užsienietį atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei. Centras atkreipia dėmesį, kad Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika yra paskelbusios draudimus Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę. Tačiau Užsienietis, nepaisydamas jam paskelbtų draudimų, neteisėtai ir sąmoningai pažeisdamas migracinius įstatymus, keliavo po Europos Sąjungos šalis ir taip atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsienietis yra nurodęs, kad į Lietuvos Respubliką atvyko traukiniu iš Lenkijos Respublikos ir ketino vykti į Baltarusijos Respubliką. Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų prie Baltarusijos Respublikos sienos. Užsieniečio veiksmai patvirtina, kad Lietuvos Respublika jam buvo tik tranzitinė šalis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas – Užsienietis sulaikytas Centre iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., tačiau ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kas Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.) (Migracijos departamento 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 25S116233 priimtas nagrinėti Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje). Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam pritaikytus judėjimo laisvės apribojimus (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), tačiau teigia, jog sulaikymas yra per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

13. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–14 punktuose išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017 ir kt.).

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, aplinkybę, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais), sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nėra proporcinga ir būtina priemonė. Nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

18. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte (užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija tenkina iš dalies Užsieniečio apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys