2020-04-09 Nr. AB-7158-3-62-3-02052-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1598-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02052-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. birželio 21 d. jis buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo kalinamas perpildytose kamerose, todėl jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose, kamerose esantys baldai dar labiau mažino kameros plotą ir erdvę, o sprendžiant dėl tenkančio kameros ploto, iš bendro ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo per silpnas apšvietimas, todėl gulint lovoje nebuvo galima skaityti ir rašyti. Kamerose nebuvo šilto vandens, galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu buvo sudaroma tik vieną kartą per savaitę ir trumpam laikui – 15 min. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų (ypač dėl ploto trūkumo ir ribotos galimybės pasinaudoti dušu) pareiškėjas juto garbės ir orumo pažeminimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos nuostatas aiškinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Kauno TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjui Kauno TI skundžiamu laikotarpiu minėta ploto norma buvo užtikrinta. Kameros yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Suimtieji į dušą vedami vieną kartą per savaitę, kadangi taip nustatyta teisės aktuose. Kauno TI vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos nekonkretūs, pareiškėjas neįrodė kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Kauno TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Kauno TI buvo paskirtas į kameras, kurių Nr. 127, Nr. 140, Nr. 337 ir Nr. 221, ir jose buvo laikomas vienas arba kartu su 1–5 asmenimis. Įvertinęs kamerų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotą ir jose gyvenusių asmenų skaičių, teismas darė išvadą, jog nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 21 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma – trūko 0,28 kv. m ploto. Atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. gegužės 12 d., 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 18 d., 2018 m. birželio 9 d., 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 21 d. pareiškėjas kameroje buvo tik pusdienį arba kameroje laikomų asmenų skaičius buvo sumažėjęs, teismas konstatavo, kad Kauno TI 38 paras neužtikrino pareiškėjo teisės į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

7. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, teismas pažymėjo, kad kamerose buvo baldų ir kitų reikmenų.

8. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad kamerose trūko apšvietimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie kamerų apšvietimą, tačiau ir pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į Kauno TI pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos kamerų apšvietos, paaiškinimų, kad tam tikros aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo kamerose Nr. 127, Nr. 140, Nr. 221 ir Nr. 337.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo šilto vandens, o maudytis buvo galima tik kartą per savaitę. Įvertinęs higienos normoje HN 134:2015 nustatytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog šilto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra privalomas (tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas), o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Kauno TI jis gali kartą per savaitę nusiprausti duše, taip pat minėto teisės akto nepažeidė.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kalinimas perpildytose kamerose sukėlė pareiškėjui diskomfortą, nepatogumus ir neigiamus pergyvenimus, už kuriuos turi būti atlyginama piniginėmis lėšomis. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma buvo pažeista 38 paras, iki nustatytos minimalios normos trūkstamas plotas sudarė tik 0,28 kv. m, nenustatęs, kad kalinimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų sukėlęs sunkių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų, taip pat kad Kauno TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo nurodytą 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

11. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems žalingiems padariniams atlyginti proporcinga suma yra 250 Eur ir ją priteisė iš atsakovo.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 250 Eur neturtinės žalos priteisimo, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į minimalaus ploto, tenkančio asmeniui kameroje, užtikrinimą buvo pažeista, o nusprendus netenkinti Kauno TI prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pakeitimo, Kauno TI prašo sumažinti pareiškėjui priteistą sumą.

13. Neginčydamas teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui 38 dienas nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas (3,6 kv. m), Kauno TI nurodo, kad pareiškėjui neturėjo būti priteista neturtinė žala pinigais. Atsakovo atstovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, todėl priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas neproporcingas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog net ir atėmus iš kameros ploto sanitarinio mazgo užimtą plotą, 3 kv. m asmeniui turinti tekti ploto riba nebuvo pažeista. Be to, teismo sprendime buvo konstatuota, kad duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra, nenustatyta, kad pareiškėjas kalinimo metu kokiu būdu skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų perpildymo ar su tuo susijusių nepatogumų, nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

14. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas neturtinės žalos atlyginimo būdą pinigais, neatsižvelgė į reikšmingus kriterijus. Konstatuotas pažeidimas buvo trumpas ir atsitiktinis, lyginant su visu skundžiamu laikotarpiu, nacionaliniai teismai panašiais atvejais pažeidimo pripažinimą vertina kaip pakankamą satisfakciją, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė užsiimti įvairia veikla už kameros ribų, dienotvarkėje nustatytu laiku pasivaikščioti, naudotis kompiuteriu. Kauno TI bendros buities, higienos sąlygos yra nuolat tikrinamos ir pažeidimų nenustatoma.

15. Kartu su apeliaciniu skundu Kauno TI pateikia papildomus įrodymus (Kauno TI direktoriaus įsakymais patvirtintą Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą, dienotvarkes, naudojimosi biblioteka, videoteka taisykles, stalo žaidimų išdavimo į kameras suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą, suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašą) ir nurodo, kad būtinybė juos pateikti iškilo susipažinus su pirmosios instancijos sprendimu ir aktualia teismų praktika.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

17. Pareiškėjo teigimu, atsakovas siekia išvengti teisinės atsakomybės. Konstatuotas pažeidimas paveikė pareiškėją psichologiškai, jis juto įtampą, Kauno TI ploto normas pažeidinėjo tyčia, nes įrengdavo kamerose gultus ir apgyvendindavo asmenis, nors žinojo, kad vienam asmeniui nebus užtikrinta 3,6 kv. m. Atsakovo teiginiai apie užsiėmimus už kameros ribų neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas buvo išleidžiamas valandai pasivaikščioti, kartą per savaitę į kompiuterių klasę, į biblioteką –2 kartus per savaitę.

18. Pareiškėjas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad už mažesnės trukmės pažeidimą administracinis teismas kitam asmeniui yra priteisęs didesnį (skaičiuojant už pažeidimo dieną) neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Kauno TI nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. birželio 21.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad dalį skundžiamo laikotarpio (38 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma Kauno TI, priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinęs žalos atlyginimą pinigais, konstatuotas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir ilgalaikiu, todėl pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti; be to, pareiškėjas neįrodė kilusios žalos. Atsakovas taip pat paaiškina, kad Kauno TI pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti, dalyvauti pozityvioje veikloje už kameros ribų ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pastebėtina, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. balandžio 3 d.) pateikia argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos piniginės kompensacijos dydžiu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. kelia reikalavimą, būdingą apeliaciniam skundui. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2019 m. vasario 27 d., jame apskundimo tvarka išaiškinta. Atsižvelgdamas į tai, kad ABTĮ nustatyta tvarka pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo nepadavė, atsiliepime į atsakovo, atstovaujamo Kauno TI, apeliacinį skundą neprašo atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl šio atsiliepimo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį tikrins paduoto apeliacinio skundo ribose.

24. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Kauno TI apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimu, nurodo, kad pareiškėjas, nors ir laikomas kameroje, turėjo pakankamai plačią judėjimo laisvę – pasivaikščioti valandą gryname ore, lankytis bibliotekoje, dalyvauti savo pasirinkimu mokomojoje, neformalaus švietimo veikloje, žiūrėti filmus, lankytis koplyčioje ir pan. Šiems teiginiams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui Kauno TI pateikė Kauno TI direktoriaus įsakymais patvirtintus lokalinius dokumentus, susijusius su Kauno TI laikomų asmenų užimtumo ir laisvalaikio organizavimu, jų dienotvarkes, t. y. naujus įrodymus, ir paaiškina, kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau – gavus skundžiamą teismo sprendimą ir susipažinus su aktualia teismų praktika.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo apribota procesinė teisė teikti paaiškinimus, įrodymus dėl pareiškėjo skundo, kurio vienas iš pagrindinių nusiskundimų buvo per mažas kamerų plotas ir judėjimo laisvės trūkumas. Taigi argumentus apie pareiškėjo praleidžiamą laiką už kameros ribų, t. y. atsakovo padėtį gerinančias aplinkybes, atsakovo atstovas turėjo galimybę nurodyti jau atsiliepime į pareiškėjo skundą. Kauno TI nurodytos priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti paaiškinimai, susiję su pareiškėjo galimybėmis dalį dienos praleisti už kameros ribų, bei tai pagrindžiantys įrodymai, yra subjektyvios ir nepagrindžia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik vėlesnėje proceso stadijoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šių su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų nevertins ir dėl argumentų, kurie nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, nepasisakys.

27. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinka neturtinės žalos atlyginimo forma ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nekeliamas ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu plotu kamerose skundžiamu laikotarpiu, vertinimo ir neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 21 d., iš viso – 38 paras, nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma – trūko 0,28 kv. m ploto.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

31. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui Kauno TI kamerose 38 paras nebuvo užtikrinta turinti tekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma (trūko 0,28 kv.). Teisėjų kolegija pažymi, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida, kurią užtikrinti privalo atsakovas, siekdamas, jog asmenys būtų kalinami sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl pažeidimo pobūdžio, jo poveikio pareiškėjui, kuris dėl Kauno TI taikomo režimo ypatumų buvo beveik visą parą laikomas rakinamose daugiavietėse kamerose, pažeistos teisės pripažinimo nepakanka patirtai skriaudai atlyginti ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

33. Šios išvados nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-440-525/2018, 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1631-415/2019), kadangi nuo nagrinėjamos bylos nurodytos bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis – pažeidimo trukme ir mastu. Tai, jog pareiškėjo laikymo sąlygos pažeidimo laikotarpiu nesuponavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumcijos (pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto, neskaitant kameroje įrengto sanitarinio mazgo ploto), pirmosios instancijos teismo iš dalies buvo įvertinta.

34. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015 ir kt.). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2803-624/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (38 paras neužtikrintas minimalus gyvenamas plotas), dėl kurių pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog Kauno TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (250 Eur) jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra adekvati.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė