2020-01-08 Nr. AB-290-3-61-3-03549-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-43-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03549-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per dvi savaites priimti sprendimą dėl nuolatinės kliūties (betoninio bloko) pašalinimo ir kelio lygio atstatymo, užpildant žvyro skaldos mišiniu arba kita statybine medžiaga duobę kelyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2019 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas jog kelyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikti darbai, kurių metu buvo pašalintas betoninis blokas ir pažymėjo, kad po atliktų darbų liko nepašalintas vienas betoninis blokas ir neišlygintas kelio gruntas. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė pašalinti likusį betoninį bloką ir išlyginti kelio gruntą. 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-73176/19(3.3.2.26E-UK), kuriame nurodyta, kad kelyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, artimiausiu metu nenumatyti papildomi darbai. Pareiškėjo vertinimu, toks atsakymas į jo prašymą yra akivaizdus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas, t. y. vilkinimas atlikti veiksmus.

Skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. lapkričio 4 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo, nurodyti aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą bei pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis, pareiškėjui 2019 m. spalio 21 d. buvo įteikta per EPP sistemą, tačiau pareiškėjas teismo jam suteikta teise pašalinti skundo trūkumus nepasinaudojo ir skundo trūkumų per teismo nustatytą laikotarpį nepašalino. Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, jo skundas laikomas nepaduotu.

Pažymėta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas P. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi jis buvo įpareigotas tikslinti skundo reikalavimus, keičiant jo dalyką ir pagrindą. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į teismą dėl vilkinimo atlikti institucijos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėją domina sprendimo dėl nuolatinės kliūties ir akto priėmimas, o ne kelio statybos darbų atlikimas.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pirminis pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. eI-3774-764/2019. Šioje byloje teismas nutarė papildomo pareiškėjo skundo neprijungti prie bylos, nes, teismo nuomone, skundas pateiktas praleidus ABTĮ numatytą 14 dienų terminą ir turi būti nagrinėjamas atskirai. Pareiškėjas pasielgė kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3774-764/2019.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo P. R. skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas neištaisė 2019 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo, nurodyti aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą bei pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas šioje nutartyje nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalino. Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įpareigojo keisti skundo dalyką ir pagrindą, kadangi jis kreipėsi į teismą dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, taip pat su skundu pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad skundas buvo suformuluotas teisiškai neaiškiai, t. y. kilo kliūtis ginčo ribų identifikavimui. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad skundas yra dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir jame prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą ir aktą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su tokiu reikalavimu į teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi P. R. 2019 m. liepos 3 d. prašymą pašalinti likusį betoninį bloką bei išlyginti kelio gruntą; surašyti sprendimą ir aktą dėl kliūties kelyje, priėmė 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. A51-73176/19(3.3.2.26E-UK), kuriame nurodyta, kad artimiausiu metu zonoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės nėra numatytų papildomų darbų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-939-756/2017).

Iš pareiškėjo skundo turinio (jame nurodytų aplinkybių) teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti jai priskirtus veiksmus. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimtų sprendimą dėl nuolatinės kliūties (betoninio bloko) pašalinimo ir kelio lygio atstatymo, į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą atlikti tokius veiksmus kreipėsi po to, kai atsakovas 2019 m. liepos 31 d. raštu atsisakė tai atlikti. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis į teismą kreipėsi iš esmės dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 31 d. raštu atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos atlikti pareiškėjas prašė 2019 m. liepos 3 d. skunde. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas gali būti keliamas nebent tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti veiksmus, kuris buvo suformuluotas 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. A51-73176/19(3.3.2.26E-UK).

Atsižvelgiant į tai, kad vertinant pareiškėjo skundo visumą matyti, jog pareiškėjas skundu iš esmės nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašte suformuluotu atsisakymu tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 3 d. prašymą, pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartyje pagrįstai išaiškino pareiškėjui, jog jis, nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. priimtu sprendimu, turi teisę jį skųsti teismui.

Taigi pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, kurie yra esminiai, dėl kurių nustatymo negali būti priimtas pareiškėjo skundas, o pareiškėjui šių skundo trūkumų nustatytų terminu nepašalinus, teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius