2020-12-02 Nr. AB-22729-3-61-3-03874-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2143-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03874-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. KT-43 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2013 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-532-426/2013 nutaręs byloje atlikti šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę, ją (ekspertizę) pavedė atlikti UAB A. audito biurui, teismo ekspertui K. A. (toliau – ir teismo ekspertas). Teismo ekspertas paskirtas teismo iniciatyva. Nei viena iš proceso šalių nesiūlė šio eksperto kandidatūros. VAAT 2015 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015.

Teisėjų kolegija ekspertizės aktą bei jame formuluojamas išvadas vertino kaip patikimą įrodymą, kuris nepaneigtas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, ar šalių paaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 14 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, kuria paliko galioti VAAT priimtą sprendimą. Ekspertu ir jo atlikta teismo ekspertize besąlygiškai pasitikėjo teismai. Pareiškėjo manymu, ta pati proceso šalis, besikreipdama į Tarybą dėl eksperto veiksmų, siekė savanaudiškų tikslų.

Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – ir Etikos kodeksas), 9.2 ir 14 punktų pažeidimą pareikšti pareiškėjui įspėjimą. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Taryba visiškai neanalizavo pateiktų dokumentų ir aplinkybių. Pareiškėjas besąlygiškai laikėsi Etikos kodekse ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme įtvirtinto konfidencialumo principo.

Tai yra kreipėsi į bylą nagrinėjusį teismą dėl leidimo, ir tokį leidimą iš teismo gavo. Jei Taryba laiko, jog pareiškėjas, sudarydamas sutartį su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija), po to, kai teismo sprendimas administracinėje byloje įsiteisėjo, pažeidė Etikos kodekso normas, privalėjo įvertinti ir pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir juose išdėstytą argumentaciją, ko nepadarė. Pareiškėjas, kaip teismo ekspertas, atlikęs teismo ekspertizę byloje, kreipėsi į teismo ekspertizę paskyrusį teismą su prašymu duoti jam leidimą teikti informaciją, paaiškinimus Komisijai ir leisti susipažinti su bylos medžiaga.

Tarybos išvada, jog šioje situacijoje būtų buvę korektiškiau į teismą dėl informacijos gavimo ir jos panaudojimo kreiptis ne kaip teismo ekspertui, o kaip auditoriaus paslaugas teikiančiam asmeniui, taip pašalinant bet kokias abejones dėl galimo intereso konflikto, yra paremta netinkamai aiškinant Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriuo prievolė yra sukuriama ne auditoriaus paslaugas teikiančiam subjektui, kaip nurodo Taryba, o teismo ekspertui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Tarybai nėra suteikta diskrecijos teisė užeiti už skundo ribų, ar savarankiškai vertinti eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekso normoms.

Analizuojant skundą ar jo papildymą, juose nėra skundžiamas pareiškėjo veiksmas, jog jis pasirašė UAB A. audito biuras 2017 m. vasario 20 d. raštą kaip teismo ekspertas, o ne auditorius. Taryba viršijo savo kompetencijos ribas. Tuo labiau, Taryba nepersiųsdama iki skundžiamo sprendimo priėmimo patikslinto skundo ir nesuteikdama galimybės pareiškėjui pasiaiškinti, pažeidė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatas.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad jam buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija“ 2018 m. vasario 15 d. skundas dėl teismo eksperto veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms, atliekant VAAT 2013 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-532-423/2013 paskirtą šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę bei sudarant 2017 m. vasario 15 d. Konsultacinių paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su viena iš proceso šalių. Pareiškėjas į teismą kreipėsi naudodamas būtent teismo eksperto statusą. Nepaisant to, kad buvo sudaryta Konsultacinių paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėjas teismui nenurodė, jog iš esmės leidimo atskleisti duomenis pareiškėjui reikia tam, kad būtų įvykdyta tarp jo ir vienos iš proceso šalies sudaryta atlygintinė sutartis. Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju sukėlė interesų konfliktą, kadangi sudarė sutartį su viena iš proceso šalių kaip auditorius, o po to jau kaip teismo ekspertas kreipėsi į teismą, prašydamas teismo leidimo teikti proceso šaliai duomenis. Taryba pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (1.16)7R-3530 turinio matyti, jog nors nėra teisinių kliūčių konsultuoti proceso šalis po atliktos ekspertizės, tačiau reikia įvertinti, ar jo veikla bus sąžininga ir atitinkanti Etikos kodekso principus. Šiuo konkrečiu atveju teismo ekspertas pasielgė netinkamai. Visais atvejais teismo ekspertas privalo vengti situacijų, kurios leistų suabejoti teismo eksperto patikimumu, sąžiningumu ir gera reputacija. Taryba nenustatė, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais ar neveikimu siekė neteisėtai pasipelnyti iš atliktos teismo ekspertizės veiklos, tačiau minėti faktai, kai pareiškėjas prašydamas teismo leidimo neišviešino sutarties sudarymo fakto ir aplinkybių, naudojo teismo eksperto statusą kreipdamasis į teismą dėl leidimo išdavimo savo paties, tik jau kaip auditoriaus (ne teismo eksperto), pasirašytai sutarčiai įvykdyti, sudarė pagrindą suabejoti teismo eksperto sąžininga ir skaidria veikla. Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybių visumą pareiškėjui buvo paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Tarybos Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Tarybos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas Tarybos 2018 m. spalio 11 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taryba, išnagrinėjusi UAB „Vilniaus energija“ 2018 m. vasario 15 d. skundo dalį, kurioje keltas klausimas dėl teismo eksperto veiksmų sudarant sutartį su viena iš proceso šalių, Sprendimu už Etikos kodekso 9.2 punkto ir 14 punkto pažeidimą pareiškė pareiškėjui įspėjimą.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmų atitiktį Etikos kodekso 9.2 punkte įtvirtintam pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principui, kartu įvertino ir Etikos kodekso 1 bei 2 punktų nuostatas, ir padarė išvadą, kad Etikos kodekso 9.2 punkto pažeidimą galima konstatuoti tik teismo ekspertui nesilaikius jo atliekant ekspertinį tyrimą (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą leidimo teikti Komisijai ekspertizės metu surinktą informaciją ir duomenis, paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės bei leidimo susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti jos kopijas (išrašus), jokio ekspertinio tyrimo TEĮ 3 straipsnio 1 dalies taikymo prasme neatliko, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas šiuo atveju neteisėtai ir nepagrįstai apkaltintas Etikos kodekso 9.2 punkto pažeidimu.

8. Teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo dalį dėl Etikos kodekso 14 punkto pažeidimo, nurodė, kad skundžiamame Sprendime neatskleidžiama, kokių visuotinai priimtų elgesio normų nagrinėjamu atveju nesilaikė pareiškėjas ir kokiu būdu ir kam pareiškėjo kreipimasis į teismą Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu galėjo sąlygoti abejones jo, kaip teismo eksperto, patikimumu, geru vardu ar reputacija. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių sudarančių taikytinos teisės normos (Etikos kodekso 14 p.) hipotezę. Be to, Taryba niekaip neatskleidžia, kaip situacijos vertinimą nulemtų aplinkybė, jog pareiškėjas teismui būtų nurodęs, jog konsultavimo paslaugas Komisijai teiks atlygintinai, todėl atsakovo argumentą, jog būtų buvę korektiškiau, kad pareiškėjas į teismą būtų kreipęsis ne kaip teismo ekspertas, o kaip auditorius, teismas atmetė kaip nepagrįstą nei fakto, nei teisės taikymo prasme. Taryba taip pat nenurodė, kokie ir kieno interesai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas Sprendimą panaikino kaip neteisėtą iš esmės, prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į pareiškėjo paduodant skundą sumokėtą 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį, šią sumą pareiškėjui priteisė iš atsakovo.

III. 10. Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri atlieka Teismo ekspertizės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas. Tarybos nariams už darbą nemokama. Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos. Taryba šias aplinkybes nurodė pirmosios instancijos teismui ir prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nepaisant to, teismas pastarojo Tarybos prašymo nesvarstęs priėmė skundžiamą sprendimo dalį, kuri dėl objektyvių priežasčių nėra įvykdoma.

10.2. Teismas nesvarstė galimybės taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę – nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Svarbu tai, kad Taryba neturi jokių galimybių realiai įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš Tarybos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Kalta dėl proceso šalis yra įpareigojama atlyginti jos padarytą žalą, susijusią su bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kompensacinę, prevencinę ir proceso šalių elgesio reguliavimo funkcijas. Šiai teisės mokslo doktrinoje vyraujančiai nuomonei pritaria ir teisminė praktika.

11.2. Pagal Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 (toliau – ir Nuostatai), 20 punktą, Tarybą techniškai aptarnauja institucija ar įstaiga, kurios atstovas buvo paskirtas Tarybos pirmininku. Tarybos pirmininkas yra Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorius. Taigi Tarybą aptarnauja Lietuvos teismo ekspertizės centras, dėl to bylinėjimosi išlaidos turi būti dengiamos šios institucijos. Iš Teismo ekspertizės įstatyme, Nuostatuose Tarybai priskirtų funkcijų matyti, kad Tarybai pavesta atlikti atitinkamas viešojo administravimo funkcijas bei kompetencijos ribose priimti administracinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad nors Taryba neturi juridinio asmens statuso, atskiro biudžeto, o ir banko sąskaitos, negali būti priežastimi atleisti šį viešojo administravimo subjektą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas – iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), o bylinėjimosi išlaidų institutas, kaip tam tikra prasme garantas nepiktnaudžiauti teisėmis, netektų prasmės.

11.3. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies lingvistinis aiškinimas leidžia teigti, jog teismas gali nesilaikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tik atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalies (pareiškėjo ir/ar atsakovo) procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi nukrypimui nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių būtinos sąlygos: netinkamas procesinis elgesys; ginčo kilimo priežastys; kitos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tarybos apeliaciniame skunde, o ir pirmosios instancijos procese (kuriame Tarybos atstovas net nedalyvavo) nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai procese, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, jog ginčo kilimą lėmė išimtinai tik pareiškėjo elgesys (priešingai, ginčas teisme kilo išimtinai dėl atsakovo neteisėto veikimo priimant panaikintą sprendimą – su tuo sutinka pati Taryba neskųsdama teismo sprendimo dalies), jog egzistuoja kitos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

11.4. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, o yra net daugiau nei du kartus mažesnės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KT-43, kuriuo pareiškėjui K. A. buvo pareikštas įspėjimas, konstatavus, kad jis pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principą (9.2 punktas) ir Etikos kodekso 14 punkto nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas jam inkriminuotų Etikos kodekso pažeidimų nepadarė, tenkino pareiškėjo skundą, panaikino minėtą atsakovo Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Taryba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš Tarybos priteista bylinėjimosi išlaidų. Taryba nurodo, kad ji yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri atlieka Teismo ekspertizės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas; Tarybos nariams už darbą nemokama; Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos. Pažymėjo, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę – nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Akcentavo, kad Taryba neturi jokių galimybių realiai įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Tarybos priteisimo pareiškėjo naudai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

17. Nagrinėdama atsakovo Tarybos argumentus, kad pareiškėjui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, jos (Tarybos) nariams už darbą nemokama ir Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas) tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. AS-856-624/2015). Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai pagal įstatymą priskirti viešojo administravimo įgaliojimai. Taryba, vykdydama jai pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ir veikdama teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose, priėmė ginčijamą administracinį aktą – 2018 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. KT-43, kuriuo pareiškėjui K. A. buvo pareikštas įspėjimas, ir kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ginčijo pareiškėjas, paduodamas teismui skundą, kaip tai numato Teismo ekspertizės įstatymas. Taigi šioje byloje pagrįstai atsakovu laikyta Taryba, todėl priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo naudai iš Tarybos pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis). Akcentuotina ir tai, kad Taryba šioje byloje nekėlė klausimo dėl tinkamo atsakovo, tik nurodė, jog neturi jokių galimybių realiai įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas paneigta šios nutarties motyvais.

18. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo kilimo priežastis bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad pareiškėjui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“.

19. Pažymėtina, kad LVAT praktika taip pat patvirtina, kad iš Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3814-575/2020).

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl atsakovo Tarybos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Tarybos pareiškėjo patirtas 560 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidas grindžia 2019 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2019 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitu, jog už atsiliepimo į apeliacinį rengimą pareiškėjas advokatui Karoliui Kurapkai sumokėjo 560 Eur.

22. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. I ketvirtį (už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėta 2019 m. liepos mėn.) sudarė 1 262,7 Eur, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti 560 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur x 1,3).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo Tarybos priteisiama 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui K. A. iš atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos priteisti 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė