632fcb5e-8d2f-409f-95fd-335f9db72280 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1397-460/2014Teisėja Daiva Jazbutienė                                                                 (Proceso Nr. 2-43-3-00775-2013-7)     Procesinio sprendimo kategorija 75.6.1. (S) 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gruodžio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-28-635/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo ir ieÅ¡kovės J. G. (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Å ilutės rajono apylinkės teismui 2013-05-06 pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių A.

G. ir ieÅ¡kovės J. G. nuosavybe bei padalyti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis, t. y. priteisti ieÅ¡kovei J. G. ir A. G. asmeninės nuosavybės teise po 1/4 dalį 0,0862 ha žemės sklypo, po 24/100 dalis gyvenamojo namo, po 1/4 dalį sandėlio, garažo, Å¡iltnamio, kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad A. G. santuokos su I. G. metu paveldėjo pagal testamentÄ M. G. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Santuokos metu su I. G. buvo įgytas 0,0862 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. 2007-07-13 A. G. dovanojimo sutartimi I. G. padovanojo asmeninės nuosavybės teise 52/100 dalis gyvenamojo namo,? 1/2 dalį sandėlio, garažo, Å¡iltnamio, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Å ilutės rajono apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu A. G. ir I. G. santuoka buvo nutraukta, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Å ios sutarties 9 punkte buvo numatyta, kad santuokoje įgytÄ 0,0862 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alys valdys nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Vėliau, iÅ¡kilus ginčams dėl naudojimosi žemės sklypu, buvo kreiptasi į teismÄ ir teismas nustatė naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarkÄ remdamasis 2010-12-15 Žemės sklypo planu (Klaipėdos apygardos teismo 2012 02 03 nutartis civ. b. Nr. 2A-154-460/2012). Po santuokos nutraukimo A. G. gyveno kartu su ieÅ¡kove J.

G. (buvusi M.), vedė bendrÄ Å«kį ir 2010-01-30 įregistravo santuokÄ . Santuokos metu A. G. turėtas asmeninės nuosavybės teise turtas buvo iÅ¡ esmės pertvarkomas, gerinamas name pastatant pertvaras, įrengtas gyvenamasis kambarys, įrengtas vonios kambarys atliekant santechnikos darbus, klijuojant plyteles, atskirta Å¡ildymo sistema nuo I. G. priklausančios namo dalies, įrengtas naujas išėjimas į kiemÄ , keistos namo lauko durys, remontuota virtuvė, pakeistas apÅ¡vietimas, keisti baldai, kiemas iÅ¡klotas trinkelėmis, įrengti automatiniai kiemo vartai, pastatyta pavėsinė, įrengtas židinys, sutvarkytas kiemo apželdinimas, įrengtas dekoratyvinis tvenkinys, sutvarkytas Å¡iltnamis.

Å is turtas buvo prižiÅ«rimas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu bei investuota didelė dalis bendrų lėšų, tiek A. G., tiek jos pačios asmeninių. Jai pinigų dalį dovanojo tėvai. Kadangi A. G. asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu ir iki jos sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, jis pripažintinas bendru. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. IeÅ¡kovė viena pasirÅ«pino vyro laidotuvėmis. Pradėjus mirusiojo A. G. turto paveldėjimo procesÄ vieninteliu paveldėtoju pripažintinas jo sÅ«nus V.

G., nes ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo. A. G. priklausantis turtas yra įregistruotas kaip jo asmeninė nuosavybe ir santuokos su ieÅ¡kove metu Å¡is turto teisinis režimas nebuvo pakeistas, tačiau Å¡is turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.) ir padalytinas remiantis lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 str. l d.). IeÅ¡kovė pripažino, kad už dalį darbų – židinio, pavėsinės pastatymo darbus A.

G. asmenims buvo susitaręs atsiskaityti atlikdamas darbus, kurių dalies iki mirties atlikti nespėjo. Dalį pagerinimo darbų atliko pats, ji prisidėjo padėdama tvarkyti. Neginčijo, kad jai priklauso gyvenamasis namas Rusnėje, tačiau neigė, kad atliekant pagerinimo darbus ginčo turte, buvo atliekami remonto darbai ir jos name Rusnėje. Tvirtino, kad statybinės ir remonto medžiagos, įsigytos pagal jos pateiktus įsigijimo kvitus ir kitus dokumentus, buvo panaudotos atliekant ginčo turto pagerinimus.

Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama 1/2 dalį žemės sklypo, registruoto atsakovo tėvo vardu, pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nenurodo, kuo iÅ¡ esmės pagerino žemės sklypÄ , kiek ir kokias tiksliai lėšas investavo. GyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais atsakovo tėvas A. G. buvo paveldėjęs po savo mamos M. G. mirties. Gyvendami santuokoje, atsakovo tėvai A. G. ir I. G. iÅ¡ esmės renovavo šį gyvenamÄ jį namÄ ir bÅ«tent atsakovo tėvai įdėjo bendras santuokines lėšas Å¡io gyvenamojo namo renovacijai bei pertvarkymui ir dėl Å¡ios priežasties A.

G. 2007-07-13 dovanojimo sutartimi dovanojo 52/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi priklausinių atsakovo mamai I. G.. Atsakovas prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, kai esmingai pagerinama turto vertė. IeÅ¡kovės pateikti įvairių statybinių medžiagų įsigijimo čekiai yra 2008–2012 metų. Kadangi atsakovo tėvas A. G. su ieÅ¡kove susituokė 2010 m. sausio 30 d., pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p., bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Å i materialinė teisės norma yra imperatyvi ir jokių iÅ¡lygų nėra. Be to, CK 3.90 str. 1 d. taip pat nurodyta, kad turtas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu. Todėl, atsakovo atstovės nuomone, ieÅ¡kovė dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe gali reikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl pagerinimų, jei tokie buvo atlikti, atliktų jau po santuokos sudarymo. Be to, ieÅ¡kovė teigdama, kad vedė bendrÄ Å«kį su atsakovo tėvu dar iki jiems susituokiant, savo reikalavimÄ dėl turto pagerinimo kildintų iÅ¡ jungtinės veiklos sutarties.

Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.969 str. 4 d. numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jungtinės veiklos sutarties, vadinasi, ji neturi jokios teisės įrodinėti buvus jungtinę veiklÄ tarp jos ir atsakovo tėvo. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė J. G. iki santuokos sudarymo su jo tėvu nevedė bendro Å«kio ir ieÅ¡kovė neįdėjo jokių lėšų pagerinant jo tėvo turtÄ .

IeÅ¡kovės J. G. pateikti čekiai neturi jokios įrodomosios galios, kad ji tariamai dėjo kokias nors lėšas ginčo turto pagerinimui. Nors čekiuose yra nurodyta dalis statybinių medžiagų, elektros prekių, naudojamų buityje (halogeninės lemputės, Å¡viestuvas), tai nėra turto pagerinimas. Atsakovo teigimu, A. G., bÅ«damas gyvas, yra pasakojęs, kad atlieka įvairų remontÄ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Taikos g. 9A, Rusnės mstl., Rusnės s., Å ilutės r.

Todėl tokias prekes, kaip keramikines sienų plyteles, putas, apdailos juosteles, plytelių klijus, glaistÄ ir kt., ieÅ¡kovė galėjo naudoti savo gyvenamojo namo remontui. IeÅ¡kovės pateiktuose įsigijimo dokumentuose (čekiuose) nenurodyta pirkėjo pavardė, todėl Å¡ie čekiai neįrodo, kad tokios medžiagos buvo panaudotos bÅ«tent ginčo turtui pagerinti. Po ieÅ¡kovės su atsakovo tėvu santuokos sudarymo pateiktuose čekiuose yra nurodyti menkos vertės pirkiniai, kurie naudojami bet kuriuo momentu buityje, tenkinant minimalius žmogaus poreikius.

Be to, ieškovė prie ieškinio pridėjo čekius ir kitus dokumentus dėl kai kurių baldų įsigijimo, pvz. 2010-03-04 buvo įgyta komoda už 199 Lt, 2009-12-03 – „Dormeo“ čiužinys už 979,90 Lt, nors po A. G. mirties ieškovė išsivežė dalį kilnojamojo turto.Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-05-19 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės J. G. 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G.; priteisė iš ieškovės J. G. 155 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nurodė, jog įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir nustatytas aplinkybes, bet kuriuo atveju atliktų darbų mastas ir pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padaryti darbai yra einamojo remonto pobÅ«džio ir, nors jų vertė gerina turto bÅ«klę, atsižvelgdamas ir į tai, kad naudojantis gyvenamuoju bÅ«stu jo vertė dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo mažėja, ieÅ¡kovės nurodytų pagerinimų nelaikė esminiais, leidžiančiais daryti iÅ¡vadas dėl bendrai sukurto objekto.

Be to, neįrodė, kad visos medžiagos buvo naudojamos bÅ«tent ginčo turto pagerinimui. Pažymėjo, kad tikėtina, kad bÅ«dama santuokoje ieÅ¡kovė galėjo kažkokiÄ dalį lėšų panaudoti ginčo turto gerinimui, tačiau jų panaudojimo ir dydžio fakto neįrodė. Jei ieÅ¡kovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbams atlikti, tai patvirtintų tik einamojo remonto darbų atlikimÄ , kurie negali bÅ«ti pripažįstami esminiu turto pagerinimu, leidžiančiu ginčo turtÄ pripažinti ieÅ¡kovės bendru turtu su jos buvusiu sutuoktiniu.

Teismas plačiau dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendru ir dėl to, kada buvo atliekami remonto darbai iki santuokos ar santuokos metu, nepasisakė, nes tai teisinės reikÅ¡mės ginčo sprendimui neturi, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų – esminio turto pagerinimo. Teismas neturėjo galimybės nustatyti ir apskaičiuoti ieÅ¡kovei galimai priklausytinos kompensacijos dydžio, nes ieÅ¡kovė nepateikė dėl ginčo turto ankstesnės ir dabartinės vertės bei atliktų darbų vertės, konkretaus jos asmeninio indėlio įrodymų, o pateikti ieÅ¡kovės įrodymai dėl įsigytų kai kurių statybinių medžiagų buvo nepakankami nustatyti Å¡ias aplinkybes.

Konstatavo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Pažymėjo ir tai, kad ieškovė tokio reikalavimo ir nereiškė. Nors ginčo dalyko dalį reglamentuoja šeimos teisės normos, teismo nuomone, šis ginčo pobūdis neįpareigojo teismo būti aktyviu, nes tai nelietė nepilnamečių vaikų interesų, šeimos išsaugojimo ar pan., ir nesant tokio pareikšto reikalavimo bei pateiktų įrodymų dėl ieškovės indėlio atliekant remonto darbus ginčo turte kompensacijos klausimo nesprendė.

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimÄ ir priimti naujÄ ` sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog sugyventinių turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ . Mano, kad teismas laikotarpiui nuo 2007-09-24 iki 2010-01-30, kai ieÅ¡kovė ir palikėjas gyveno kartu nesusituokę, turėjo taikyti jungtinę veiklÄ reglamentuojančias teisės normas.

Pažymi, jog raÅ¡ytinis susitarimas įrodinėjant jungtinę veiklÄ nereikalingas. Teigia, kad nuo 2007 m. tarp ieÅ¡kovės ir palikėjo susiklostė bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Tikina, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė rėmėsi partnerių įnaÅ¡o lygių dalių prezumpcija, o teismas nepagrįstai nustatė Å¡iÄ prezumpcijÄ Ä¯rodinėti. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, apeliantei akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas sudarė susitarimÄ dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos bei bendro Å«kio tvarkymo turėdami tikslÄ suskurti bendrÄ nuosavybę.

Teismas neiÅ¡tyrė VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o NTR Nr. 44/240439 4.1 punkto. Tikina, kad ieÅ¡kovė žymiai prisidėjo prie remonto, rekonstrukcijos, tvenkinio su alpinariumu įrengimo, tai turi žymiÄ vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ . Teismas turėjo taikyti CK 4.14 straipsnio 1 dalies taisyklę, kad pagerinus žemės sklypo vertę iÅ¡ esmės, buvo pagerintas iÅ¡ esmės visas pagrindinis daiktas, įskaitant priklausinius. Apeliantė pateikė įrodymus, tÄ patvirtino liudytojai, apie tai, kad ir namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas: pakeista santechnika, įvesta signalizacija, suremontuoti kambariai, atnaujinta elektros instaliacija, įrengtas atskiras įėjimas.

Sandėliavimo patalpa pritaikyta gyvenimui, pastatytas židinys, pavėsinė ir kt. Pažymi, kad apylinkės teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl ginčo turto kadastrinės vertės, neva vieÅ¡ojo registro duomenys netikslÅ«s. Mano, kad turtas buvo pagerintas daugiau nei 68 procentais. Mano, kad apylinkės teismas yra neteisus teigdamas, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl kompensacijos. Pabrėžia, kad jos reikalavimo esmė yra pasidalyti jungtinės veiklos rezultatÄ , t. y. preziumuojama, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, o pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei ir partnerio nuÅ¡alinimas nuo pelno pasidalijimo negalioja (CK 6.970 str. 2 d., CK 976 str.).

Atsiliepime su apeliantės J. G. apeliaciniu skundu atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, teisingai vadovavosi susiformavusia teismų praktika, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priėmė teisėtÄ ir pagristÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ , įvykdė CPK 263 str. 1 d. reikalavimus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagristas. Vadovaudamasis CPK 185 str. pirmosios instancijos teismas įvertino absoliučiai visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Todėl apeliaciniame skunde nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė su atsakovo tėvu A. G. 2010-01-30 sudarė santuokÄ (t. 1, b. l. 9). Atsakovo tėvas iki santuokos sudarymo buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį priklausinių: sandėlio, garažo, Å¡iltnamio, kitų kiemo statinių, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24–28).

Atsakovo tėvas su atsakovo mama I. G. santuokÄ nutraukė 2007-09-24 (t. 1, b. l. 20–26). IeÅ¡kovės teigimu, po pirmos santuokos nutraukimo nuo 2007 m. iki sudarant santuokÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė gyveno kartu su A. G., vedė bendrÄ Å«kį ir bendromis lėšomis pagerino asmeninį A. G. turtÄ . (duomenys neskelbtini) A. G. mirė (t. 1, b. l. 10). Ginčo esmė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti buvusio, Å¡iuo metu jau mirusio sutuoktinio iki santuokos įgytÄ asmeninį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir lygių dalių prezumpcijos principu padalyti pusiau, jį iÅ¡ esmės pagerinus.

IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovės ir atstovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė įrodinėja, kad ginčo turto esminiai pagerinimai buvo atlikti tiek santuokos metu, tiek iki jos sudarymo. Atsakovas ginčija, kad ne visi ieÅ¡kovės nurodyti pertvarkymai buvo atlikti ginčo turte ir jie nebuvo esminiai. Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių sugyventinių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , pažeidimo ir netinkamo taikymo (CPK 330 straipsnis) Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog apeliantė J.

G. yra labai nenuosekli ir apeliaciniame skunde savo reikalavimÄ suformulavo kitokį, negu buvo suformulavusi ieÅ¡kinyje, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti bendrÄ ja nuosavybe mirusiajam A. G. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nenurodo, kokios bendrosios nuosavybės dalies ji reikalauja, t. y. bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės. Tai yra ypatingai svarbu, norint tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir pateikti argumentus.Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinyje buvo reikalaujama pripažinti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Vadinasi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ CK 3.90 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, tuo atveju asmeninis vieno sutuoktinio turtas yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktiniu nuosavybe.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieÅ¡kinio ribomis – ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, pateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, t. y. faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz. negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai aptarta bÅ«tinybė tinkamai formuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės pažeidimÄ ir iÅ¡ esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu susiklosčiusių turtinių santykių kvalifikavimo, nuosavybės teisės atsiradimo, sugyventinių turtinių teisių gynimo bei įrodinėjimo ypatumų.

Å iuo aspektui svarbu tai, jog ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme, jame įrodinėjo tik tai, kad ji gyvendama santuokoje su A. G. (santuoka sudaryta 2010 m.) iÅ¡ esmės pagerino atsakovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , ir todėl prašė pakeisti atsakovo tėvui priklausančio nekilnojamojo turto teisinį režimÄ . Apie tai, kad ieÅ¡kovė su A. G. bÅ«tų vykdžiausi bendrÄ jungtinę veiklÄ , kol jie dar nebuvo susituokę, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nieko nenurodė ir tos aplinkybės iÅ¡ esmės nebuvo nagrinėjamos Å¡ioje byloje apylinkės teisme.

Tuo labiau atsakovas nepateikė atsiliepimo Å¡iuo klausimu ir neteikė įrodymų, nuo kada atsakovo tėvas A. G. gyveno kartu su ieÅ¡kove J. G., nuo kada jie vedė bendrÄ Å«kį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas niekada nepripažino ir nepripažįsta, kad atsakovo tėvas A. G. bÅ«tų vedęs bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kove J. G. dar iki santuokos sudarymo. Sutiktina su atsakovu, kad jeigu jie vienas kitÄ pažinojo ar laikas nuo laiko susitikdavo, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad atsakovo tėvas ir ieÅ¡kovė vedė bendrÄ Å«kį ir vykdė jungtinę veiklÄ , apie kuriÄ ieÅ¡kovė kalba apeliaciniame skunde.

Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde išėjo už ieÅ¡kinio ribų, t. y. nurodo tai, ko nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo nei reikalaujama tirti, nei buvo tiriama. Remiantis bylos duomenimis, santuoka tarp atsakovo tėvo ir atsakovo mamos I. G. buvo nutraukta 2007 m. Nėra pagrindo netikėti atsakovu, kad jo tėvas ir mama bendravo dar ir po santuokos nutraukimo, jie gyveno vienuose namuose, o ieÅ¡kovė, kadangi turi savo namus Rusnėje ir juose gyveno, į atsakovo tėvui priklausiusiÄ gyvenamojo namo dalį atvažiuodavo tik nuo 2008 m. kaip svečias (CPK 12, 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija, reaguodama į šį argumentÄ , priversta pasikartoti: Å¡io klausimo ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nekėlė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), nepateikė įrodymų, kad ji iki santuokos sudarymo su atsakovo tėvu gyveno drauge, tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrÄ Å«kį savo asmeninėmis lėšomis savo arba bendru darbu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Å ie klausimai Å¡ioje byloje visiÅ¡kai nebuvo nagrinėjami, Å¡iais klausimais nebuvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, nebuvo renkami įrodymai. Kaip minėta, ieÅ¡kovė inicijavo civilinę bylÄ ir suformulavo reikalavimÄ tik dėl atsakovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo ir jo pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Todėl sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad tik neperžengiant ieÅ¡kinio ribų galėjo bÅ«ti ir buvo nagrinėjama civilinė byla, teikiami įrodymai, teikiami atsiliepimai.Tačiau netgi analizuojant reikalavimÄ , kad teismas ieÅ¡kovei turėtų priteisti dalį atsakovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, akcentuotina, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė teismui jungtinės veiklos sutarties. Apeliaciniame skunde teigiama, kad raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis Å¡ioje situacijoje nereikalinga. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka. Vien jau dėl tos aplinkybės, kad atsakovo tėvas ir ieÅ¡kovė turėjo savo asmeninio nekilnojamojo turto, manytina, jog buvo bÅ«tina nustatyti jungtinės veiklos sutarties apimtį, t. y. kiek turto ir kokį turtÄ Å¡alys laikė jungtinės veikos sutarties objektu. IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad buvo atliekamas ir ieÅ¡kovei priklausiančio gyvenamojo namo, esančio Rusnėje, remontas, kurį atliko atsakovo tėvas.

Vadinasi, jeigu buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis ir jÄ reikėtų laikyti galiojančia, turėjo bÅ«ti sujungtas abiejų Å¡alių visas turimas asmeninis nekilnojamasis turtas ir Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti įrodinėjama ne tik tai, kiek įdėta lėšų į atsakovo tėvui priklausančios gyvenamojo namo dalies remontÄ , bet ir kiek lėšų įdėta į ieÅ¡kovei J. G. priklausančio gyvenamojo namo Rusnėje remontÄ , ir visas Å¡is turtas turėtų bÅ«ti dalijamas į dvi dalis.

Analizuojant bylos duomenis matyti, kad nuo 2007-09-24 (kaip teigiama apeliaciniame skunde) ieškovė bendro ūkio su atsakovo tėvu nevedė, jie nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties ir netapo jų kiekvieno turimo asmeninio turto bendraturčiais. Be to, kaip minėta anksčiau, klausimas dėl nuosavybės įgijimo pagal jungtines veiklos sutartį šioje byloje nebuvo keliamas, nebuvo teikiami įrodymai ir šių klausimų kelti apeliaciniame skunde ieškovei įstatymas nesuteikia teisės (CPK 312 straipsnis).

Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad ji vedė bendrÄ Å«kį su atsakovo tėvu nuo 2007 m. iki 2010 m. Teisėjų kolegija, atsakydamas į šį apeliacinio skundo motyvÄ , cituoja atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį: „Atsakingai pareiÅ¡kiu teismui, kad ieÅ¡kovė J. G. iki santuokos sudarymo su mano tėvu tikrai nevedė jokio bendro Å«kio ir nedėjo jokių lėšų į mano tėvo gyvenamojo namo dalį“ (t. 1, b. l. 86). TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir Å ilutės rajono apylinkės teismui pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai „Dėl V.

G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį“, juose nurodyta: „Po tėvų santuokos nutraukimo, aÅ¡ gyvenau ir su tėvu, ir su mama. pirmame namo aukÅ¡te aÅ¡ ruoÅ¡iau pamokas ir su tėvu mes labai daug bendraudavome. IeÅ¡kovė per Å v. Kalėdas atvažiavusi pas tėvÄ Ä¯ namus, sumetė į dėžes mano knygas, daiktus ir tėvui liepė neÅ¡ti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Kur ieÅ¡kovė galimai vedė bendrÄ Å«kį su tėvu, to nenurodė. Galimai ji vedė su mano tėvu bendrÄ Å«ki Rusnėje, ten esančioje jos nuosavybėje, kadangi ten atliko viso gyvenamojo namo kapitalinį remontÄ , o Å ilutėje 2008 m. ji atvažiuodavo tik pasižiÅ«rėti, kaip vyksta remonto darbai, padėjo A.

G. iÅ¡rinkti sienų spalvas, sėdėdavo pavėsinėje su drauge“ (t. 1, b. l. 129). Be to, nurodė, kad: „A. G. remontams naudojo pirmosios santuokos lėšas, ir kai ieÅ¡kovė atsikraustė gyventi, jau buvo atlikti visi remontai, nupirktas Å¡aldytuvas, televizorius, vonia, bide ir kt.“ (t. 2, b. l. 129). Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ , pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) 1. Dėl susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo įrodinėjimo Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovo tėvas A.

G. bendro Å«kio su ieÅ¡kove J. G. iki santuokos sudarymo nevedė, ieÅ¡kovė jokių asmeninių lėšų į atsakovo tėvui priklausančiÄ turto dalį neįdėjo, jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo nustatyta, koks ir kieno turtas į tokiÄ jungtinės veiklos sutartį bÅ«tų įtraukiamas, kadangi abi Å¡alys turėjo savo nekilnojamojo turto. IeÅ¡kinio reikalavimas pripažinti asmeninį turtÄ jungtinės veiklos sutarties partnerių bendrÄ ja daline nuosavybe nebuvo suformuluotas.

Jeigu toks reikalavimas bÅ«tų buvęs suformuluotas, turėtų bÅ«ti pasisakoma apie abiejų jungtinės veikos partnerių asmeninį turtÄ ir jo pripažinimÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, o ne apie vieno iÅ¡ Å¡ių partnerių asmeninį turtÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

2. Dėl reikalavimo pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dėl indėlio jungtinėje sugyventinių veikloje ir vėliau sutuoktiniais tapusių asmenų bendroje veikloje dydžio, dėl byloje surinktų įrodymų netinkamo vertinimo Kaip žinia, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, joje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.).

Kaip ne kartÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, CK 3.90 straipsnio 1 dalį galima taikyti, kai yra nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-102/2014 ir kt.).

Kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ , t. y. reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, kai esmingai pagerinama turto vertė.

Be to, tai turi būti padaryta santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.Vertinant bylos duomenis darytina išvada, jog gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovo tėvui, nuo 2007 m. nebuvo atliktas nei kapitalinis remontas, nei rekonstrukcija ar esminis pertvarkymas (CPK 185 straipsnis). Kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar esminiam gyvenamojo namo pertvarkymui būtų reikalingas projektas ir leidimas, tam tikrais atvejais ir kito gyvenamojo namo bei žemės sklypo valdos bendraturčio sutikimas.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui nei projekto, nei leidimo, nei atsakovo mamos, kaip gyvenamojo namo bendraturtės sutikimo dėl ieÅ¡kovės nurodomo turto pagerinimo iÅ¡ esmės. Sutiktina su atsakovu, kad jo tėvas atliko eilinį jam priklausančios gyvenamojo namo dalies remontÄ , be to, dar iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo. Å ios aplinkybės, kad gyvenamojo namo remontui atsakovo tėvas naudojo savo asmenines lėšas, likusias po santuokos su atsakovo mama I. G. nutraukimo, ieÅ¡kovė neginčijo.IeÅ¡kovė nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad ji prisidėjo savo darbu prie atsakovo tėvui priklausančios gyvenamojo namo dalies remonto.

Antra, ieÅ¡kovė neįrodė, kad remontui bÅ«tų buvusios naudojamos sutuoktinių bendros lėšos. IeÅ¡kovės argumentai, kad ji prisidėjo prie turto sukÅ«rimo, pagerinimo, iÅ¡laikymo, yra vertintini kritiÅ¡kai. Pirma, ieÅ¡kovės gaunamas darbo užmokestis buvo naudojamas jos gyvenamojo namo Rusnėje iÅ¡laikymui, jos pačios iÅ¡silaikymui bei dviejų dukterų iÅ¡laikymui. Svarbu tai, kad prieÅ¡ingai, negu teigia ieÅ¡kovė, atsakovo tėvas savo lėšomis pirko statybines medžiagas ir darė jos asmeninėje nuosavybėje Rusnėje remontÄ .

Šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. P. ir L. T.. Ieškovės pateikti statybinių medžiagų įgijimo čekiai nepatvirtina fakto, kad pirktos statybinės medžiagos buvo naudojamos atsakovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies remontui. Šios statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Rusnėje, remontui. Be to, pateikti čekiai nepatvirtina, kad šias medžiagas įgijo būtent A.

G. ar J. G.. Pagal šiuos čekius statybines medžiagas galėjo įgyti visiškai kiti asmenys, nes šiuos čekius identifikuoti, kam jie tikrai priklauso, neįmanoma. Tačiau, kad ir vertinant šiuos čekius, pažymėtina, kad prie ieškinio pateikti čekiai: 2008-03-16 ir 2008-04-02, neatitinka tikrosios faktinės situacijos, čekiuose nurodytos plytelės nebuvo panaudotos. Ieškovės pateiktos 2008 m. kovo–liepos mėnesių statybinės medžiagos, tokios kaip akmens masės grindų plytelės, dekoratyvinės sienų plytelės, iš vis nebuvo sudėtos atsakovo tėvo asmeninėje nuosavybėje.

Kad akmens masės grindų plytelės vonios kambaryje, namo priestate, keraminės grindų plytelės sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo keistos, taip pat nebuvo keistos grindys kambaryje, virtuvėje, patvirtino ieÅ¡kovės pakviesti liudytojai A. K. ir G. S.. Svarbu tai, jog remontai buvo atlikti 2008 metų pavasarį–vasarÄ , tÄ patvirtino ir ieÅ¡kovės pakviestas liudytojas G. S..IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie tai, kad ji gaudavo pinigų iÅ¡ savo tėvų, nepatvirtina fakto, kad ji Å¡iuos pinigus bÅ«tų panaudojusi atsakovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui.

IeÅ¡kovei pačiai reikėjo iÅ¡silaikyti, iÅ¡laikyti dvi dukteris ir jai priklausantį asmeninį turtÄ Rusnėje. Aplinkybes, kad jai reikėjo iÅ¡laikyti besimokančias dukteris, ieÅ¡kovė patvirtino pati pirmosios instancijos teisme.IeÅ¡kovės ir jos motinos Z. A. B. parodymus, kad atsakovo tėvo gaunamų pajamų Å¡altinis buvo tik atlyginimas, paneigė teismo posėdžio metu dalyvavę liudytojai: L. T., V. M.. V. J., D. G., J. P.. Jie patvirtino, kad atsakovo tėvas papildomai uždirbdavo nemažas pinigų sumas atlikdamas elektros instaliacijos darbus pas įvairius asmenis po darbo, be to, ir pati ieÅ¡kovė posėdžio metu patvirtino tas aplinkybes, kad sutuoktinis savo darbu atsiskaitydavo už jam atliktus darbus.Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė cemento įsigijimo čekius, iÅ¡ kurių visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas šį cementÄ Ä¯sigijo ir kur jį panaudojo, tačiau atsakovas tvirtina, kad trinkelių sudėjimui cementas nebuvo naudojamas visiÅ¡kai.

Trinkelių sudėjimui buvo naudojamas žvyras, skalda ir atsijos. Aplinkybę, kad į pavėsinės statybÄ jokios lėšos nebuvo įdėtos, pavėsinei dalis medienos buvo panaudota iÅ¡ pirmosios tėvo santuokos, patvirtino liudytojai D. G. ir L. T.. Å viestuvas pirktas A. G. pirmosios santuokos metu, iÅ¡ vonios kambario nuneÅ¡tas į pavėsinę. Langai į pavėsinę ir Å¡iltnamį buvo sudėti seni, likę iÅ¡ tėvo pirmosios santuokos, tai patvirtino liudytojas L. T..Teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovė teigdama, jog palikėjas rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , klysta.

Viena gipso kartono plokÅ¡tė ant namo viduje esančių virtuvės durų, pro kurias patenkama iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ aukÅ¡tÄ , ir Å¡ios plokÅ¡tės uždėjimas vienbučio gyvenamojo namo nepadarė dviejų butų gyvenamuoju namu. PlokÅ¡tė negali bÅ«ti laikoma kapitaline siena. Atsakovo tėvas neįsirengė atskiro įėjimo į jam atitekusiÄ gyvenamojo namo dalį, buvo pakeistos tik pirmojo aukÅ¡to durys. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad buvo atliktas ginčo namo dalies kapitalinis remontas.

Liudytojas V. M. 2008 m. vasarÄ atskyrė Å¡ildymo ir vandentiekio sistemÄ (t. 2, b. l. 52), įstatė 2 vnt. ventilių Å¡ilumos mazge, privedė vamzdeliais Å¡ilumos apskaitos prietaisus ir Å¡alto vandens tiekimÄ atsakovo mamai I. G.. Minėtas liudytojas patvirtino, kad už atliktÄ darbÄ pinigai nebuvo mokami. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia: „Sandėliavimo patalpa buvo pertvarkyta ir pritaikyta gyvenimui įrengiant papildomas pertvaras, įstatant duris“. Aktualu tai, jog liudytojas L. T. patvirtino, kad 2008 m. vasarÄ atsakovo tėvas A.

G., naudodamas gipso kartonÄ , įdėjo tik nesudėtingÄ lengvos konstrukcijos pertvarÄ , įstatė buvusias senas lauko duris, liudytojas jas perdažė (t. 2, b. l. 55). Visi kiti sandėliavimo patalpos remonto darbai buvo atlikt iki 2008 metų, tÄ patvirtino atsakovo mama.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino liudytojo R. V. parodymų, kad „jis pilnai įrengė vasarnamį iÅ¡ vidaus ir atliko apÅ¡iltinimo iÅ¡ iÅ¡orės ir apdailos darbus“, tačiau Å¡ie parodymai nesutampa su paties liudytojo parodymais.

Liudytojas R. V. liudijo, kad jis lauko virtuvėlėje Å¡iltino lauko sienÄ iÅ¡ vidaus ir dėjo gipso plokÅ¡tę ant visų sienų, o kas darė virtuvėlės apdailos darbus, net nežino. Atsakovo kviesti liudytojai V. J., V. M., D. G. liudijo, kad už jų atliktÄ darbÄ atsakovo tėvas atsiskaitė savo darbu, o pavėsinės ir židinio pastatymui buvo naudojamos ir senos medžiagos.Atsakovas tikina, jog automatiniai vartai buvo pagaminti ir sumontuoti 2012 m. vasarÄ . Svarbu tai, kad ieÅ¡kovės teismui pateikta 5 445 Lt vertės PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 11441 iÅ¡raÅ¡yta 2013-03-05.

Minėtoje sÄ skaitoje faktÅ«roje minima vartų gamyba ir montavimas su automatika. Tačiau minėta ieÅ¡kovės pateikta sÄ skaita faktÅ«ra vertintina kritiÅ¡kai. Teismo posėdžio metu liudytojas L. T. patvirtino, kad vartų montavimo darbus atliko atsakovo tėvas, jis savo darbu betonavo vartams pamatus, pats dažė medžio lenteles vartams, pats jas pridėjo gręždamas, pats sumontavo vartus, įjungė automatikÄ , o ne pateiktos sÄ skaitos įmonės darbuotojai. Kad vartai buvo pastatyti 2012 m. vasarÄ , paliudijo ir liudytoja Z.

Å ..Papildomai atsakovo pateikta fotofiksacija (CPK 314 straipsnis) (t. 2, b. l. 193), ne tik apeliantės pateiktos fotonuotraukos (CPK 314 straipsnis) (t. 2, b. l. 175–176) liudija apie tai, kad nužeminus Å¡aligatvį, įvažiavimas buvo sudėtas iÅ¡ atsakovo tėvo turėtų trinkelių, kurias jis turėjo iÅ¡ pirmosios santuokos, tÄ paliudijo liudytojas L. T.. Minėti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad buvo panaudotos ir senos trinkelės, ne tik naujos.Apeliantės nurodoma 2012 m. įrengto tvenkinio vertinė iÅ¡raiÅ¡ka kelia pagrįstų abejonių.

Pirma, pateikti įrodymus apie tvenkinio įrengimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovė privalėjo pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas jais nedisponavo, taigi neturėjo galimybės jų iÅ¡analizuoti ir pateikti argumentų (t. 2, b. l. 174). Antra, sutiktina su atsakovu, jog remtis pateikta lokaline sÄ mata analogiÅ¡ko tvenkinio įrengimui nėra jokios galimybės. Joje nurodyta grunto kasimo rankiniu bÅ«du 1 741,74 Lt kaina, atsakovas nurodo, kad gruntÄ iÅ¡kasė ekskavatoriumi, paprašęs iÅ¡ įmonės UAB „Įtampa“, kurioje tuo metu dirbo.

Trečia, sÄ matoje nurodyta 10 vnt. augalų vertė sudaro 1 327,90 Lt, tačiau duomenų, kad tokios vertės augalai tuo metu (t. 2, .b. l. 61–62), o ne dabar (t. 2, b. l. 177) pasodinti prie ginčo tvenkinio, nėra visiÅ¡kai (CPK 12, 178 straipsniai).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypas iÅ¡ valstybės I. G. ir A. G. įgytas 2007-05-10 už 2 410,75 Lt, tuo metu jis buvo bevertis objektas. Kolegija mano, kad toks ieÅ¡kovės požiÅ«ris yra klaidingas, nes 2007-05-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad, pagal 2007-05-05 valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymÄ Nr. 44-1592229, indeksuota žemės sklypo vertė – 8 416 Lt, vidutinė rinkos vertė – 30 701 Lt (t. 2, b. l. 191–192).

Be to, atsakovas apylinkės teismui buvo pateikęs paveldimo turto apraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 71), jame 1/2 dalies žemės sklypo vertė, pagal VÄ® Registrų centro duomenis, yra 14 250 Lt. Taigi minėti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas nebuvo ieÅ¡kovės minimos vertės.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ginčo nekilnojamasis turtas nebuvo pagerintas iÅ¡ esmės, apeliantė savo esminio indėlio į turto pagerinimÄ neįrodė.

Jos įnaÅ¡as bylos kontekste vertintinas kaip iÅ¡laidos einamajam remontui. Dėl kompensacijos Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nesuskaičiavo ir nepriteisė jai kompensacijos. Å is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pirma, apylinkės teismas nagrinėjo konkrečius reikalavimus, kuriuos ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinyje. Antra, atsakovas pateikė savo argumentus bei įrodymus tik tais klausimais, kokie buvo keliami ieÅ¡kinyje. Trečia, ieÅ¡kinyje nebuvo keliamas kompensacijos priteisimo klausimas, o, be to, kaip teisingai teigia atsakovas, ieÅ¡kovė nepateikė jokio, net savo pačios skaičiavimo, kiek, jos nuomone, ji įdėjo savo asmeninių ar bendrų su atsakovo tėvu lėšų į tariamÄ turto pagerinimÄ .

Todėl skaičiavimų pirmosios instancijos teismas atlikti negalėjo. Dėl Å¡aliÅ¡kumo Apeliantė skunde kaltina apylinkės teismÄ Å¡aliÅ¡kumu ir neobjektyvumu, nurodydama, kad ji tai pastebėjusi nuo posėdžio pradžios. Apeliantė sau prieÅ¡tarauja nurodydama tokius argumentus. Pirma, jeigu ieÅ¡kovė pastebėjo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tai kyla pagrįstas klausimas, kodėl teismui nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo. Antra, pirmosios instancijos teismas priėmė proceso Å¡alių teikiamus įrodymus, juos pridėjo prie bylos, apklausė praÅ¡omus apklausti liudytojus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai tyrė pateiktus įrodymus.

Trečia, ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė ieÅ¡kovei nepalankų sprendimÄ , nesuteikia jai teisės kaltinti teismÄ Å¡aliÅ¡kumu ar neobjektyvumu.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi šį klausimÄ , nenustatė jokių apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, todėl apeliantės deklaratyvias, niekuo neparemtas abejones atmeta kaip nepagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai) Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamÄ sprendimÄ , mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡analizavo, todėl padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad CK 3.90 straipsnio prasme ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad atsakovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Be to, nesant ieÅ¡kovės reikalavimo dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo, taip pat dėl kompensacijos priteisimo, teismas Å¡ių klausimų nagrinėti ir dėl jų pasisakyti neturėjo teisinio pagrindo. Dar daugiau, iÅ¡nagrinėjus jungtinės veiklos institutÄ apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovės argumentai dėl minėtos sutarties egzistavimo atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiai Å¡aliai.

Atsakovas praÅ¡o priteisti 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, jo turėtas advokatui (t. 2, b. l. 194) už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Jos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovui V. G. priteisti 800 Lt (231,70 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G.. Kolegijos pirmininkė                                                                         AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                   ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius         Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė