632ea0b7-50d9-4eb9-ae37-e510f69a116f · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Valdas Alška Baudž. byla Nr. 1A-767-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00220-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.2.5.4.; 2.1.7.4.; 1.1.5.1.; 2.4.6.3.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u O S P R E N D i sLietuvos respublikos vardu 2014 m. spalio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Zigmo Pociaus, Arvydo Daugėlos,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,išteisintajam O.

K.,iÅ¡teisintojo O. K. gynėjui advokatui Algiui StaÅ¡kÅ«nui ir atstovei pagal įstatymÄ D. K.,nukentėjusiajam J. Å .,nukentėjusiojo atstovui advokatui Robertui Skėriui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dainos Dyburienės ir civilinio ieÅ¡kovo bei nukentėjusiojo J. Å . apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti –nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Nuosprendžiu palikti nenagrinėti nukentėjusiojo J. Å ., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kiniai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

O. K. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 12.30 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamokos metu kitų mokinių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankos kumščiu sudavė J. Å . du smÅ«gius į veidÄ , nukentėjusiajam nusisukus, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis–šeÅ¡is smÅ«gius J. Å . į galvos pakaušį, po to, apkabinęs abiem rankomis J.

Å . kaklÄ , prispaudė nukentėjusįjį prie savo Å¡ono po pažastimi ir taip jį smaugė, padarydamas poodinę kraujosruvÄ galvos pakauÅ¡yje, poodinę kraujosruvÄ ir minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ bei taÅ¡kinius odos nubrozdinimus galvos deÅ¡inėje virÅ¡ ausies kauÅ¡elio, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir Å¡iais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, O. K. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti žmogų, tai yra po to, kai vykusios pamokos metu pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , O.

K., iÅ¡eidamas iÅ¡ kabineto, pagrasino J. Å ., pasakydamas „surasiu ir užmuÅ¡iu“ ir taip sudarė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajam J. Å . manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį O. K. iÅ¡teisino, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė D.

Dyburienė praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį dėl O. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., mokytis; pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK straipsnio 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir O. K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei mokytis. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Tenkinti nukentėjusiojo J. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 74,94 Lt civilinį ieÅ¡kinį bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2576,65 Lt civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ O.

K., o Å¡iam neturint turto ar pajamų – iÅ¡ civilinės atsakovės D. K..Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas O. K. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, šį savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Teismas, įvertinęs tiek O. K., tiek nukentėjusiojo J. Å ., taip pat liudytojų T. V., D. K. ir V. M. parodymus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas, padarė iÅ¡vadÄ , kad O.

K. sudavė nukentėjusiajam J. Å . vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir ranka prispaudė nukentėjusiojo galvÄ gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, todėl jis negali atsakyti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, jog nukentėjusysis J. Å . pirmas atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ O. K., tai yra ranka sudavė smÅ«gius jam į rankÄ ir į galvÄ . Tik po to atsisukęs O. K. sudavė atsakomÄ jį smÅ«gį ir ranka prispaudė nukentėjusiojo galvÄ .

Incidento su nukentėjusiuoju metu O. K. bandė iÅ¡saugoti savo turtÄ â€“ telefono aparatÄ , kurį nukentėjusysis bandė atimti per prievartÄ , vartodamas smurtÄ . Mokytojas, privalėdamas elgtis pagal nustatytas darbo taisykles ir nusižengusįjį su jo paskirtu mokiniu palydėti pas mokyklos direktorių ar pavaduotojÄ , inicijavo konfliktÄ , bandydamas jėga atimti iÅ¡ mokinio telefono aparatÄ , sudavė smÅ«gius kaltinamajam. Reaguodamas į agresyvius nukentėjusiojo veiksmus, O. K. sudavė nukentėjusiajam tik vienÄ smÅ«gį, ranka prispaudė prie savęs nukentėjusiojo galvÄ ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taigi bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino kaip neperžengusį bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 1 dalis).Priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti O. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog O. K., eidamas iÅ¡ klasės po konflikto su nukentėjusiuoju J. Å ., po to, kai prieÅ¡ O. K. buvo pavartotas smurtas ir jam prakirsta lÅ«pa, pasakė nukentėjusiajam: „surasiu ir užmuÅ¡iu“, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ie žodžiai buvo pasakyti spontaniÅ¡kai, tai buvo O.

K. reakcija į patirtÄ smurtÄ , jokių kitų veiksmų jis prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko ir pastarajam nebuvo jokio pagrindo bijoti O. K.. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė, kad O. K. iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį ir O. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Prokurorės teigimu, paminėtomis iÅ¡vadomis ir motyvais iÅ¡teisindamas O.

K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, Kretingos rajono apylinkės teismas padarė esminių pažeidimų, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas. Å ios priežastys sukliudė teismui priimti teisingÄ nuosprendį, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.Dėl O.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalįTeismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovavosi liudytojų T. V., D. K. ir V. M. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, O. K. bei nukentėjusiojo J. Å . parodymais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad O. K. sudavė nukentėjusiajam J. Å . vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir ranka prispaudė nukentėjusiojo galvÄ gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, todėl jis negali atsakyti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Liudytojai, kurių parodymais teismas vadovavosi, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino Å¡ias aplinkybes: liudytojas T.

V. parodė, jog nukentėjusysis bandydamas atimti telefonÄ alkÅ«ne sudavė O. K. ir praskėlė lÅ«pÄ , ir tik tada O. K. atsistojo ir ranka apkabinęs mokytojo kaklÄ pradėjo spausti; liudytojas D. K. parodė, jog mokytojas norėjo paimti telefonÄ , tačiau O. K. nedavė, todėl bandydamas paimti telefonÄ mokytojas ranka užkliuvo O. K. veidÄ ar lÅ«pÄ , o pastarasis tuomet atsistojo ir ranka pradėjo spausti kaklÄ ; liudytojas V. M. parodė, jog O. K. sudavė smÅ«gį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , o J.

Å . sudavė smÅ«gį atgal, po to O. K. apkabino J. Å . per kaklÄ ir laikė prispaudęs prie savęs. Prokurorė pažymi, jog teismas tiek iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytųjų iÅ¡sirinko bÅ«tent Å¡iuos tris liudytojus, tačiau kažkodėl atmetė kitų liudytojų parodymus, kurie parodė visiÅ¡kai kitokias įvykio aplinkybes, nei aiÅ¡kino kaltinamasis O. K.. BÅ«tent liudytojai V. M., R. V., N. V., A. I., G. A., V. S. patvirtino faktÄ , jog nukentėjusysis J.

Å . po kelių perspėjimų O. K., kad Å¡is netrukdytų pamokai ir nekalbėtų telefonu, bandė paimti iÅ¡ jo rankų mobilųjį telefonÄ , tačiau smÅ«gių jam nesudavė. Liudytojas V. M. parodė, jog O. K. matydamas, kad ateina nukentėjusysis J. Å ., padėjo telefonÄ ant stalo, po to bandė kiÅ¡ti į kiÅ¡enę ir telefonas iÅ¡krito. Tuomet O. K. atsistojo ir pastÅ«mė rankomis mokytojÄ . Liudytojas R. V. parodė, jog nukentėjusysis bandė paimti telefonÄ , tačiau O. K. nedavė ir laikė krÅ«tinės lygyje, o po to O.

K. trenkė mokytojui į veidÄ . Liudytoja N. V. parodė, jog mokytojas bandė atimti telefonÄ iÅ¡ O. K., tačiau pastarasis laikė telefonÄ rankoje ir telefono nedavė, tiesdamas rankÄ Ä¯ priekį. Liudytojas A. I. parodė, jog mokytojas bandė jėga paimti telefonÄ , tačiau O. K. neleido ir jie su mokytoju apsistumdė, tai yra pirmasis O. K. rankomis pastÅ«mė mokytojÄ , o pastarajam atsitraukus, O. K. pirmas ranka trenkė mokytojui į veidÄ ir tik po to mokytojas trenkė O. K. ranka į veidÄ . Be to, liudytojai V.

M., R. V., N. V., A. I., G. A., V. S., T. V., D. K., V. M., taip pat liudytojai D. I., V. S., D. J., L. N., D. S. patvirtino faktÄ , jog matė, kaip kaltinamasis O. K. smaugė mokytojÄ J. Å ., tai yra prispaudė pastarojo kaklÄ po pažastimi ir laikė suspaudęs. Taigi liudytojai, kurių parodymais teismas, iÅ¡teisindamas O. K. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesivadovavo, nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes, jog nukentėjusysis J. Å . bandė paimti iÅ¡ O. K. rankų telefonÄ , tačiau smÅ«gių nesudavė.

Tuo tarpu liudytojų, kurių parodymais teismas vadovavosi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, parodymų patikimumo klausimas kelia pagrįstų abejonių dėl jų noro padėti klasės draugui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi matydami konflikto pradžiÄ , minėti liudytojai smÅ«gių, kuriuos sudavė O. K. nukentėjusiajam, nebematė, jie matė tik konflikto pabaigÄ , kai O. K. jau apkabino J. Å . per kaklÄ ir laikė prispaudęs prie savęs. Tokiu bÅ«du iÅ¡ liudytojų parodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam O.

K. telefonÄ laikant prispaudus prie ausies, nukentėjusiajam J. Å . bandant paimti telefonÄ , O. K. pasiprieÅ¡ino ir bandė telefonÄ iÅ¡laikyti, tuo metu telefonas iÅ¡krito iÅ¡ jo rankų, ir padarė specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1037/13 (03) nurodytus sužalojimus – muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje iÅ¡ deÅ¡inės, linijinį nubrozdinimÄ kaklo kairėje.Dėl O. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos vienos iÅ¡ aplinkybių, jog jis apkabinęs abiem rankomis nukentėjusiojo J. Å . kaklÄ prispaudė nukentėjusįjį prie savęs ir taip jį smaugė, teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad nors nukentėjusysis J.

Å . parodė, jog buvo smaugiamas kaltinamojo O. K., tačiau teismo specialisto iÅ¡vadoje dėl sužalojimų, padarytų J. Å ., buvo rastos dvi poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje ir taÅ¡kiniai odos nubrozdinimai galvos deÅ¡inėje. Sužalojimai kakle nenustatyti, todėl teismas nurodė, kad tai paneigia nukentėjusiojo parodymus apie jo smaugimÄ .Tačiau prokurorė pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu dauguma liudytojų, tai yra liudytojai D. I., V. S., D. J., L. N., D. S. patvirtino faktÄ , jog matė, kaip kaltinamasis O.

K. smaugė mokytojÄ J. Å ., tai yra nurodė, jog O. K. prispaudė J. Å . kaklÄ po pažastimi ir laikė suspaudęs. Minėti liudytojai nurodė, kad J. Å . buvo smaugiamas, nes nukentėjusysis po to buvo paraudonavęs, suglumęs, pridusęs, sutrikęs, iÅ¡sigandęs. Be to, liudytojas A. I. nurodė, jog iÅ¡skirdamas kaltinamÄ jį O. K. ir nukentėjusįjį J. Å ., jis turėjo atlaisvinti O. K. rankas, kadangi pastarasis stipriai laikė nukentėjusįjį J. Å ., taigi akivaizdu, kad smaugimas ar prispaudimas, kaip suprato kaltinamasis, Å¡iai aplinkybei kvalifikuoti didesnės reikÅ¡mės neturi, kadangi tiek prispaudimas prie Å¡ono, tiek smaugimas byloja apie tai, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

Å . fizinis smurtas buvo pavartotas.Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusysis J. Å . savo parodymais tik siekia palengvinti savo padėtį pavartojus smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį, kadangi fakto, jog kaltinamasis O. K. nukentėjusiajam sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ , nepatvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje neužfiksuoti jokie sužalojimai į veidÄ . Tačiau, prokurorės teigimu, tÄ faktÄ , jog prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas – suduotas smÅ«gis kumščiu į veidÄ , patvirtino ne tik nukentėjusysis J.

Å ., bet ir liudytojai V. M., R. V., N. V., A. I., V. M.. Be to, ir pats kaltinamasis O. K. neneigė, jog trenkė vienÄ kartÄ ranka į veidÄ nukentėjusiajam. Be to, nusikalstama veika buvo padaryta 2013 m. gegužės 23 d. 12.30 val., į medicinos įstaigÄ nukentėjusysis J. Å . kreipėsi kitÄ dienÄ â€“ 2013 m. gegužės 24 d., todėl, prokurorės teigimu, akivaizdu, jog sužalojimų ant nukentėjusiojo veido kreipiantis į medicinos įstaigÄ galėjo ir nebÅ«ti. Nors teismas visiÅ¡kai paneigė tÄ aplinkybę, jog nukentėjusiajam J.

Å . buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , tačiau aukščiau aptarti duomenys rodo kÄ kita.Be to, teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį konstatavo, jog nukentėjusysis J. Å . yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojas, vedė ugdymo pamokÄ ir kaltinamajam O. K. pažeidus mokinio taisykles matematikos pamokoje, mokytojas privalėjo elgtis pagal vidaus darbo taisykles. Tačiau nukentėjusysis pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį, bandydamas atimti telefonÄ , suduodamas nepilnamečiam smÅ«gius į veidÄ ir prakirsdamas lÅ«pÄ .

Tačiau prokurorė pažymi, jog teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis O. K. taip pat turėjo elgtis pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2005-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. VI-241, reikalavimus, numatytus Å¡ių taisyklių 86.13. punkte, kuriame nurodyta, jog „negalima į gimnazijÄ neÅ¡tis daiktų, nesusijusių su mokymusi. Mobilieji telefonai laikomi jiems skirtoje vietoje, iÅ¡jungus garsinį signalÄ â€œ. Todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis O.

K. kalbėdamas mobiliojo ryÅ¡io telefonu pamokos metu pirmasis pažeidė gimnazijos vidaus darbo taisykles.Prokurorės teigimu, anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyko matematikos pamoka, kuriÄ vedė nukentėjusysis J. Å ., ir Å¡ioje pamokoje įvyko konfliktas tarp mokytojo – nukentėjusiojo J. Å . – ir mokinio – kaltinamojo O. K.. Kaltinamasis O. K. pažeidė pamokos tvarkÄ kalbėdamas mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Nukentėjusysis J.

Å . kaltinamÄ jį O. K. du kartus perspėjo to nedaryti, tačiau kaltinamasis į pastabas nereagavo. Tuomet nukentėjusysis priėjęs prie O. K. iÅ¡ nugaros pusės bandė paimti telefonÄ (Å¡io bandymo metu telefonas nukrito ant žemės), praskeldamas kaltinamajam lÅ«pÄ . IÅ¡ karto po to kaltinamasis O. K. atsistojo ir sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , po to atliko kitus smurtinius veiksmus. Darytina iÅ¡vada, jog situacija nebuvo tokia grėsminga, kad bÅ«tų buvę reikalinga pavartoti fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

Å .. Nukentėjusiojo tyčia ir veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad bÅ«tų sutrikdyta kaltinamojo sveikata, tikslas buvo ne suduoti jam į veidÄ , o paimti telefonÄ , kad kaltinamasis O. K. netrukdytų pamokos ir mokytojas J. Å . galėtų vykdyti savo tiesiogines pareigas, tai yra dėstyti savo mokomÄ jį dalykÄ , kad nebÅ«tų trukdoma kitiems klasės mokiniams, kurie suinteresuoti mokymusi. Taigi kaltinamojo O. K. sveikatai negrėsė joks realus pavojus, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs labai agresyvus, tokių duomenų byloje nenustatyta, Å¡iuo atveju kaltinamojo O.

K. veiksmai nukentėjusiojo veiksmams buvo neadekvatÅ«s, todėl manyti, kad O. K. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra jokio teisinio pagrindo.Be to, prokurorė pažymi, jog teismas priimdamas 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 1 dalis). Tačiau BPK 303 straipsnio 5 dalyje yra numatyti du atvejai, kada teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:

1) kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . BPK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Viena iÅ¡ BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas, kai yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Taigi teismas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nustatęs, jog O. K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, baudžiamÄ jÄ bylÄ O.

K. turėjo nutraukti, o ne iÅ¡teisinti O. K., jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalįIÅ¡teisindamas O. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teismas vadovavosi kasacinio teismo byla Nr. 2K-639/2010, kurioje nurodoma, jog sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti; bei kasacinio teismo byla Nr. 2K-300/2013, kurioje nurodyta, jog vertinant grasinimo realumÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Taip pat teismas vadovavosi kasacine byla Nr. 2K-341/2010, kurioje nurodyta, jog nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina, kad kaltininko elgesys nukentėjusiojo bÅ«tų teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltininko ketinimų ir kad kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog O.

K., eidamas iÅ¡ klasės po konflikto su nukentėjusiuoju J. Å ., po to, kai prieÅ¡ O. K. buvo pavartotas smurtas ir jam buvo prakirsta lÅ«pa, nukentėjusiajam pasakydamas „surasiu ir užmuÅ¡iu“, Å¡iuos žodžius pasakė spontaniÅ¡kai, tai buvo O. K. reakcija į patirtÄ smurtÄ , jokių kitų veiksmų O. K. prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko ir nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo bijoti O. K.. Todėl teismas nenustatęs, kad O. K. iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, O.

K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino.Tačiau prokurorė pažymi, jog bÅ«tent teismo nurodytose kasacinėse bylose Nr. 2K-639/2010, Nr. 2K-300/2013 yra akcentuojama tai, jog vertinant grasinimo realumÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Teismas visiÅ¡kai atmetė nukentėjusiojo J.

Å . parodymus apie tai, kaip nukentėjusysis suprato grasinimo realumÄ ir vadovavosi tik kaltinamojo O. K. parodymais. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. Å . parodė, jog kaltinamojo O. K. žodžius „surasiu ir užmuÅ¡iu“ jis suprato kaip realų grasinimÄ , nes prieÅ¡ jį buvo pavartotas fizinis smurtas ir po smurto iÅ¡sakytus žodžius nukentėjusysis suprato kaip realų grasinimÄ ir turėjo pagrindo manyti, kad grasinimÄ O. K. gali įgyvendinti, t. y. kad pastarasis su nukentėjusiuoju gali susidoroti ir už mokyklos ribų.Prokurorės teigimu, darytina iÅ¡vada, jog teismas, iÅ¡teisindamas O.

K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, padarė esminių BPK pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, be to, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tai sukliudė priimti teisingÄ nuosprendį, todėl Å¡is teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas ir O. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Skiriant bausmę O.

K., prokurorė praÅ¡o atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, į tai, jog padaryti du nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis, Å¡iuo metu mokosi, todėl darytina iÅ¡vada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus O. K. laisvės apribojimo bausmę.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. Å . praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

O. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo; patenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ O. K. jam, J. Å ., 3 000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nukentėjusiojo J. Å . teigimu, skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo O. K. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų, nesusiejo jų į vienÄ visumÄ su visa bylos medžiaga ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.Dėl nepagrįsto O.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalįKretingos rajono apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad jis nepadarė Å¡ios nusikalstamos veikos, priėjo prie iÅ¡vados, kad O. K. jam, J. Å ., sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir ranka prispaudė jo galvÄ tik gindamasis nuo jo pavojingo kėsinimosi, todėl teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis negali atsakyti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi reaguodamas į agresyvius jo veiksmus, neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų.

Kretingos rajono apylinkės teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs jo, J. Å ., taip pat O. K. bei liudytojų T. V., D. K. ir V. M., tiesiogiai stebėjusių įvykį, parodymus bei teismo medicinos specialistų iÅ¡vadas. Tačiau J. Å . su teismo iÅ¡vada, jog O. K., pavartodamas prieÅ¡ jį smurtÄ , neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, nesutinka, nes, jo nuomone, Å¡iuo atveju kaltinamojo veika nebuvo padaryta bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl turėtų bÅ«ti kvalifikuota kaip nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika, viena iÅ¡ bÅ«tinųjų bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie bÅ«tinÄ jÄ gintį.Nukentėjusiojo teigimu, Kretingos rajono apylinkės teismas savo iÅ¡vadÄ , kad O.

K. savo veiksmais neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, padarė neiÅ¡tyręs visų byloje esančių įrodymų, teismas neteisingai nustatė buvus realų ir akivaizdų pavojų, prieÅ¡ kurį kaltinamasis gynėsi. Å iuo atveju teismas visiÅ¡kai patikėjo O. K. parodymais bei jo iÅ¡kelta įvykių versija, jog jis sudavė jam, J. Å ., ranka tik po to, kai jis, bandydamas atimti telefono aparatÄ iÅ¡ jo rankų, du kartus trenkė O. K. per rankÄ bei praskėlė jam lÅ«pÄ . Tuo tarpu jo, J.

Å ., parodymus, jog jis nė karto nesudavė O. K. ir kad pastarajam lÅ«pÄ galėjo praskelti mokiniai, kurie iÅ¡skyrė jį ir kaltinamÄ jį, teismas atmetė ir tokios įvykių versijos visiÅ¡kai netyrė. Be to, J. Å . pažymi, jog teismas atmetė ir jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jokio smurto prieÅ¡ kaltinamÄ jį jis iÅ¡ viso nevartojo, o tik tris kartus įspėjo O. K. nekalbėti telefonu pamokos metu. Tačiau jam nesureagavus į pastabas, jis priėjo prie O. K. ir paprašė atiduoti telefonÄ , dėl to pastarasis supyko ir elgdamasis neadekvačiai įvykio situacijai sudavė jam keletÄ smÅ«gių į veidÄ bei į galvÄ ir vėliau pradėjo jį smaugti.Teismas, remdamasis teismo specialisto iÅ¡vada Nr. 1037/12(03) dėl O.

K. sužalojimo, kurioje konstatuota, kad jam padaryti du sužalojimai veide, paveikus tas vietas kietu buku daiktu ir kietu aÅ¡triu daiktu, padarė iÅ¡vadÄ , jog O. K. parodymai, kad jis, J. Å ., sudavė jam bandydamas atimti telefonÄ , yra teisingi. Tuo tarpu jo, J. Å ., parodymus, kad jis smurto prieÅ¡ O. K. iÅ¡ viso nevartojo, teismas atmetė. Su tokia teismo iÅ¡vada J. Å . nesutinka, kadangi specialisto iÅ¡vadoje dėl O. K. sužalojimo buvo tik nustatyta, kokiu bÅ«du jis galėjo patirti tokiÄ traumÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados negalima daryti iÅ¡vados, kad tokį sužalojimÄ O.

K. patyrė dėl jo, J. Å ., veiksmų. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad specialisto iÅ¡vada patvirtina O. K. parodymus bei paneigia jo, J. Å ., parodymus, yra tik teismo prielaidos ir spėjimai, o ne objektyvi, byloje esančiais įrodymais pagrįsta teismo iÅ¡vada.Kretingos rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai patikėdamas O. K. iÅ¡kelta versija, kad pastarasis sudavė jam kelis smÅ«gius į veidÄ ir į galvÄ bei vėliau jį smaugė tik po to, kai neva jis, J.

Å ., bandydamas atimti iÅ¡ jo telefono aparatÄ , du kartus trenkė jam per rankÄ bei praskėlė lÅ«pÄ , apelianto J. Å . teigimu, pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis tik dalimi byloje esančių įrodymų.Å iuo atveju teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų, rėmėsi ne visais, o tik dalimi teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais.

Teismas nuosprendį grindė tik liudytojų T. V., V. M. ir D. K. parodymais, kurie, apelianto teigimu, bÅ«dami geri kaltinamojo draugai, specialiai paliudijo jo naudai ir parodė, kad jis, J. Å ., bandydamas atimti telefonÄ iÅ¡ O. K. rankų, sudavė jam ir praskėlė jam lÅ«pÄ . Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į kaip liudytojų apklaustų kitų klasėje buvusių mokinių, tiesiogiai stebėjusių įvykį, parodymus apie tai, kad pamokos metu O. K. kalbėjosi telefonu ir dėl Å¡ios priežasties jis, J.

Å ., pastarÄ jį 2–3 kartus perspėjo, tačiau jam nesureagavus į pastabas, priėjo prie kaltinamojo ir norėjo paimti telefonÄ , tada O. K. trenkė jam į veidÄ ir paėmęs už kaklo jį smaugė. Taigi Å¡iuo atveju nė vienas iÅ¡ kitų teisme apklaustų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nepatvirtino O. K. bei liudytojų T. V., V. M. ir D. K. parodymų, kad jis, J. Å ., du kartus trenkė kaltinamajam per rankÄ bandydamas atimti telefonÄ bei praskėlė jam lÅ«pÄ . Visi kiti klasėje buvę mokiniai patvirtino, kad bÅ«tent O.

K. susinervinęs dėl jo, J. Å ., praÅ¡ymų nekalbėti telefonu pamokos metu, iÅ¡ pradžių trenkė jam per veidÄ ir smÅ«giavo į galvÄ , o vėliau jį smaugė. Å iuo atveju nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų neparodė, kad O. K. lÅ«pa buvo prakirsta nuo jo veiksmų.Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl remiasi tik liudytojų T. V., V. M. ir D. K. parodymais ir kodėl nesirėmė liudytojų V. M., R. V., N. V., A. I., G. A., D. I., D. J., V. S., D. S. parodymais, kurie nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas O.

K. parodymams įvykio aplinkybes. Å ie ir kiti klasėje įvykio metu buvę mokiniai, kurie taip pat tiesiogiai matė įvykį, apklausiami teisme, patvirtino, kad jis, J. Å ., buvo prismaugtas O. K., o mokiniui A. I. atitraukus jį nuo O. K., jis buvo sukrėstas nuo smaugimo, visas raudonas ir pridusintas po smaugimo. Be to, liudytojas A. I. teisme patvirtino, kad jam reikėjo jėgų norint iÅ¡vaduoti jį, J. Å ., iÅ¡ O. K.. Taigi Å¡ios aplinkybės, apelianto J. Å . teigimu, patvirtina, kad ne jis, o O. K. prieÅ¡ jį vartojo smurtÄ , supykęs dėl jo reiÅ¡kiamų pastabų nekalbėti telefonu pamokos metu.

Taigi liudytojų parodymai, kuriuos Kretingos rajono apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė, patvirtina, kad pamokos metu, vieÅ¡oje vietoje – mokykloje, matant kitiems mokiniams jis, J. Å ., vedė pamokÄ ir tik sudrausmino nedrausmingÄ mokinį ir Å¡iuo atveju nebuvo jokio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į O. K., nuo kurio pastarasis turėjo gintis. Å iuo atveju vieninteliai liudytojai, kurie patvirtino kaltinamojo parodymus, buvo jo draugai T. V., V. M. ir D. K., kurie, J. Å . teigimu, visada turėjo neigiamÄ nusistatymÄ prieÅ¡ jį, todėl davė kaltinamajam palankius parodymus, siekdami padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu kitų įrodymų, kad jo, J.

Å ., veiksmai kėlė realiÄ grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei, byloje nėra. Todėl Å¡iuo atveju galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad O. K. veika nebuvo padaryta bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jis nepagrįstai teismo buvo iÅ¡teisintas. Apelianto J. Å . teigimu, prieÅ¡ingai nei teigiama O. K. įvykio versijoje, kuria teismas patikėjo, jis, J. Å ., bÅ«damas mokytojas, vesdamas pamokÄ , mokyklos patalpose, vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems mokiniams, buvo nedrausmingo mokinio pamokos metu užpultas, sumuÅ¡tas, buvo smaugiamas ir dėl to nukentėjo tiek fiziÅ¡kai, tiek moraliai.Teismas, iÅ¡teisindamas O.

K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, konstatavęs, kad pastarasis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, apelianto J. Å . teigimu, iÅ¡samiai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, tokį savo sprendimÄ be pagrindo grindė tik dalimi byloje esančių įrodymų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimÄ dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, todėl teismo iÅ¡vados dėl O.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra prieÅ¡taringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Dėl nepagrįsto O. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalįKretingos rajono apylinkės teismas 2014-06-19 nuosprendžiu kaltinamÄ jį O. K. iÅ¡teisino pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad jo veikoje nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å iuo atveju teismas nusprendė, jog kaltinamasis, eidamas iÅ¡ klasės po konflikto su juo, J. Å ., ir pasakydamas jam „surasiu ir užmuÅ¡iu“, elgėsi spontaniÅ¡kai, tai buvo O.

K. reakcija į patirtÄ smurtÄ . Todėl, teismo nuomone, jam, J. Å ., nebuvo jokio pagrindo bijoti kaltinamojo, nes teismas nenustatė, kad O. K. iÅ¡ tikrųjų siekė jį įbauginti. Su tokia teismo iÅ¡vada apeliantas J. Å . nesutinka, kadangi, jo teigimu, Å¡iuo atveju visos bylos aplinkybės rodo, kad tokie kaltinamojo ketinimai buvo rimti. Apelianto teigimu, O. K. ketinimų rimtumÄ Ä¯rodo tai, kad pastarasis prieÅ¡ jį pamokos metu pavartojo smurtÄ , t. y. sudavė jam kelis smÅ«gius į veidÄ ir galvÄ bei jį smaugė, dėl to jis nukentėjo fiziÅ¡kai, buvo sumuÅ¡tas, po smaugimo pridusintas, kilo reali grėsmė jo gyvybei.

Todėl po tokio agresyvaus kaltinamojo elgesio, kurį, apelianto J. Š. teigimu, išprovokavo jo teisėtos pastabos jam pamokos metu nekalbėti telefonu, jis buvo realiai įbaugintas ir pagrįstai bijojo, kad O. K. ateityje gali tokius grasinimus įvykdyti. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo J. Š. įsitikinimu, O. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, buvo išteisintas nepagrįstai.Dėl civilinio ieškinio nepriteisimoNukentėjusysis J.

Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažinus O. K. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, iš pastarojo turi būti priteista jam, J. Š.,   1 000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. J. Š. nurodo, kad po šio įvykio jis jaučiasi nesaugiai tiek viešose vietose, tiek asmeninėje aplinkoje, bijodamas galimo pasikėsinimo į jį.

Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir nuolat jaučiamo streso, sutriko jo sveikata, prasidėjo nemiga, jis pradėjo jausti stiprius galvos skausmus, taip pat skausmus Å¡irdies plote, dėl to buvo priverstas gydytis ir vartoti vaistus. Å is mokinio iÅ¡puolis prieÅ¡ jį stipriai jį paveikė ir sukrėtė, dėl to jis jaučia didelę nervinę įtampa, nesaugumo jausmÄ .Ä®vertinant žalos dydžio pagrįstumÄ apeliantas J. Å . praÅ¡o atsižvelgti į LAT praktikÄ ir joje suformuotÄ pozicijÄ , kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių iÅ¡gyvenimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

J. Å . teigia, jog dėl O. K. nusikalstamais veiksmais jam padarytų sužalojimų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ dėl nesaugios aplinkos, pažeminimÄ , ir visa tai skaudžiai paveikė jo gyvenimÄ . LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 2K-68/2008 nurodyta, jog dėl deliktinės atsakomybės galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Teismų praktikoje nurodyta, kad asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai (kasacinė 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2K-68/2008). J. Å . teigia, kad jo atveju yra liekamieji reiÅ¡kiniai dėl sužalotos psichinės sveikatos.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teismų praktikÄ apeliantas J. Å . praÅ¡o teismo patenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ O. K. jam 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsikirtimais į apeliacinius skundus iÅ¡teisintojo O. K. gynėjas advokatas A. StaÅ¡kÅ«nas praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį, o prokurorės ir nukentėjusiojo J. Å . apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. Dyburienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusysis J. Å . ir jo atstovas advokatas R. Skėrys praÅ¡o nukentėjusiojo J. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintasis O.

K. ir jo gynėjas advokatas A. StaÅ¡kÅ«nas bei atstovė pagal įstatymÄ D. K. praÅ¡o prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo J. Å . apeliacinius skundus atmesti. Advokatas A. StaÅ¡kÅ«nas sutiko su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, iÅ¡teisindamas O. K. dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, nustatęs, kad jis veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, turėjo priimti sprendimÄ O. K. pagal BK 284 straipsni 1 dalį iÅ¡keltÄ bylÄ nutraukti, o ne iÅ¡teisinti O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų, todėl sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisytų.

Apeliaciniai skundai atmestini. Dėl O. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalįO. K. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 12.30 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamokos metu, kitų mokinių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankos kumščiu sudavė J. Å . du smÅ«gius į veidÄ , nukentėjusiajam nusisukus, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis–šeÅ¡is smÅ«gius J.

Å . į pakaušį, po to, apkabinęs abiem rankomis J. Å . kaklÄ , prispaudė nukentėjusįjį prie savo Å¡ono po pažastimi ir taip jį smaugė, padarydamas jam specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus – poodinę kraujosruvÄ galvos pakauÅ¡yje, poodinę kraujosruvÄ ir minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ bei taÅ¡kinius odos nubrozdinimus galvos deÅ¡inėje virÅ¡ ausies kauÅ¡elio, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir Å¡iais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, paties O.

K. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimÄ , taip pat liudytojų parodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog O. K., kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, konflikto metu gynėsi ir veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai.BÅ«tinoji gintis yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veikÄ , kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau Å¡ie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å io instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti iÅ¡vadas apie bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas, t. y. kėsinimÄ si ir gynybÄ .IÅ¡ byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini) gimnazijoje matematikos pamokos metu tarp mokytojo J. Å . ir mokinio O. K. įvyko konfliktas, t. y. O. K. pamokos metu kalbant mobiliuoju telefonu, J. Å . pastarÄ jį keliskart įspėjo to nedaryti, tačiau O. K. į mokytojo pastabas nereagavo, todėl J.

Å ., priėjęs prie O. K. iÅ¡ nugaros, bandė iÅ¡ jo jėga atimti telefonÄ , tuo metu telefonas nukrito ant žemės ir pabiro dalimis. Nors J. Å . teigė, kad nebandė atimti telefono iÅ¡ O. K. rankų ir kad telefonas nebuvo nukritęs ant žemės, tačiau tokius jo parodymus paneigia ne tik O. K., bet ir kaip liudytojų apklaustų tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusių pastarojo bendraklasių V. M., R. V., N. V., A. I., G. A., D. K., T. V. parodymai. Remiantis ne tik O. K., bet ir liudytojų D. K., T.

V., V. M. parodymais nustatyta, kad J. Å ., bandydamas jėga atimti telefonÄ iÅ¡ O. K. rankų, pastarajam sudavė ir praskėlė lÅ«pÄ . Nors J. Å . teigė, kad smurto prieÅ¡ O. K. nevartojo ir kad pastarajam lÅ«pa galėjo bÅ«ti praskelta tuo metu, kai A. I. atėjo juos besistumdančius iÅ¡skirti, tačiau tokius J. Å . parodymus paneigia liudytojų V. M., R. V., N. V., A. I., G. A., T. V. parodymai apie tai, kad A. I. iÅ¡skiriant J. Å . ir O. K. jokie smÅ«giai nė vienam iÅ¡ jų nebuvo suduoti, todėl akivaizdu, kad tuo metu O.

K. lÅ«pa negalėjo bÅ«ti praskelta. O. K. parodymus apie tai, jog pirmas J. Å . prieÅ¡ jį pavartojo smurtÄ , patvirtina liudytojų T. V. ir D. K. parodymai apie tai, kad J. Å . bandydamas paimti telefonÄ iÅ¡ O. K. sudavė jam alkÅ«ne ir praskėlė lÅ«pÄ . J. Å . smurto vartojimo prieÅ¡ O. K. faktÄ patvirtino ir liudytojai A. I., V. M.. Todėl J. Å . ir prokurorės apeliaciniuose skunduose be pagrindo apeliuojama į tai, kad J. Å . prieÅ¡ O. K. smurto nevartojo ir jo nesužalojo. Smurto vartojimo prieÅ¡ O.

K. faktÄ patvirtina ne tik jo paties bei minėtų liudytojų parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vada Nr. 1037/13 (03), kurioje konstatuota, kad O. K. padaryta muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje iÅ¡ deÅ¡inės, linijinis odos nubrozdinimas kaklo kairėje. Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pos gleivinėje O. K. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus lÅ«pÄ kietu buku daiktu, o linijinį odos nubrozdinimÄ kaklo kairėje – paveikus kietu aÅ¡triu daiktu.

Nors J. Å . teigė, kad O. K. keliskart smÅ«giavo jam į veidÄ , o po to jį smaugė, tai, kaip akcentuojama prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose, patvirtino ir liudytojai V. M., R. V., N. V., A. I., G. A., V. S., T. V., D. K., V. M., D. I., V. S., D. J., L. N., D. S., tačiau visų pirma pažymėtina, jog pats O. K. neneigė, jog po to, kai J. Å ., norėdamas jėga atimti iÅ¡ jo telefonÄ , praskėlė jam lÅ«pÄ , jis taip pat sudavė J. Å . ir norėdamas iÅ¡vengti pastarojo smÅ«gių, ranka prispaudęs laikė keletÄ sekundžių nukentėjusiojo galvÄ .

Antra, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 1040/13(03), J. Š. buvo konstatuoti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva galvos pakaušyje, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas bei taškiniai odos nubrozdinimai galvos dešinėje virš ausies kaušelio. Taigi, kaip matyti iš šios specialisto išvados, jokie sužalojimai kakle J. Š. nebuvo padaryti, tai paneigia J. Š. parodymus apie tai, kad jis buvo smaugiamas.Nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, O. K. pamokos metu elgėsi netinkamai – nereagavo į mokytojo pastabas nekalbėti mobiliuoju telefonu pamokos metu, tokiu būdu pažeidė mokykloje nustatytas mokinio elgesio pamokos metu taisykles, tačiau mokytojas J.

Å ., matydamas, kad mokinys O. K. nereaguoja į jo pastabas nekalbėti mobiliuoju telefonu pamokos metu, susidariusiÄ situacijÄ turėjo spręsti pagal nustatytas vidaus darbo taisykles, t. y. jis, kaip pedagogas, kartu su jo paskirtu mokiniu privalėjo palydėti nedrausmingÄ mokinį pas mokyklos direktorių ar pavaduotojÄ , o ne, esant konfliktinei situacijai, pažeisdamas nustatytas vidaus darbo taisykles, bandyti jėga atimti iÅ¡ mokinio telefono aparatÄ , praskeldamas jam lÅ«pÄ . Reaguodamas į agresyvius J. Å . veiksmus, kai pastarasis, pavartodamas smurtÄ , norėjo atimti iÅ¡ O.

K. telefonÄ , Å¡is, reaguodamas į agresyvius nukentėjusiojo veiksmus, taip pat sudavė J. Å . ir, norėdamas iÅ¡vengti smÅ«gių, ranka prispaudė J. Å . galvÄ prie savęs bei laikė keletÄ sekundžių, kol kiti mokiniai juos iÅ¡skyrė, tokiu bÅ«du padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi iÅ¡ O. K. paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad jis neneigė buvus smurtinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju J. Å ., tačiau, pasak O. K., taip jis pasielgė reaguodamas į agresyvius J. Å . veiksmus, kai pastarasis, jėga siekdamas iÅ¡ jo atimti telefonÄ , praskėlė jam lÅ«pÄ , todėl jis gindamasis taip pat jam sudavė smÅ«gį bei prispaudęs keletÄ sekundžių laikė jo galvÄ prie savęs, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gių, padarydamas J.

Å . specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus. Vėliau jokie smurtiniai veiksmai atlikti nebuvo.Taigi, prieÅ¡ingai nukentėjusiojo J. Å . ir prokurorės tvirtinimui, O. K. veiksmai prieÅ¡ agresyviai nusiteikusį mokytojÄ J. Å ., kai pastarasis bandydamas jėga atimti iÅ¡ O. K. telefonÄ , praskėlė jam lÅ«pÄ , o Å¡is, reaguodamas į agresyvius pastarojo veiksmus, taip pat sudavė jam atsakomÄ jį smÅ«gį ir vėliau laikė jo galvÄ prispaudęs prie savęs, siekdamas iÅ¡vengi daugiau smÅ«gių, rodo, kad jis veikė atsiradus teisei į bÅ«tinÄ jÄ gintį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.

Kėsinimosi pavojingumÄ , realumÄ ir akivaizdumÄ rodo tai, kad agresyviai nusiteikęs J. Å . pirmas puolė O. K. ir praskėlė jam lÅ«pÄ , nors O. K. tuo metu jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ jį neatliko ir sudavė smÅ«gį pastarajam tik tada, kai Å¡is sužalojo jo lÅ«pÄ .Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus įrodymus teisingai nustatė pavojingo kėsinimosi ir gynimosi pradžiÄ bei pagrįstai konstatavo ginties atsiradimÄ . Pagal BK 28 straipsnį bÅ«tinosios ginties situacija susidaro tuomet, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams (Å¡iuo atveju – nukentėjusiosios sveikatai) žala padaroma ginant save ar kitÄ asmenį, teises ar visuomenės, valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pavojingas kėsinimasis pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turi bÅ«ti taip pat ir akivaizdus bei realus. Akivaizdus kėsinimasis pripažįstamas toks, kai žala jau daroma arba yra aiÅ¡ki jos grėsmė asmens teisėms ar interesams. Realiu laikomas objektyviai egzistuojantis kėsinimasis. Taigi pagal nustatytas aplinkybes teismas pagrįstai nurodė, kad O. K. agresyvų nukentėjusiojo J. Å . elgesį, pasireiÅ¡kusį puolamaisiais veiksmais, ne be pagrindo įvertino kaip realų ir akivaizdžiai prasidėjusį pavojingÄ jo sveikatai kėsinimÄ si.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas pakankamai įvertino abiejų konfliktuojančių pusių jėgų santykį bei pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad O. K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai.Kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo J. Å . ir O. K. kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, paties O. K. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimÄ , taip pat nukentėjusiojo bei anksčiau pamintų liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinius bylos įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog O.

K. padarė J. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, veikdamas bÅ«tinosios ginties situacijoje. Nenustatyta, jog savo veiksmais susidariusioje situacijoje O. K. bÅ«tų peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas. Todėl pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad O. K. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį negalima, nes nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.Tačiau teisingai konstatavęs, kad O.

K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, teismas be pagrindo pastarÄ jį dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų. Å iuo atveju teismas, nustatęs, jog O. K. veikė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, t. y. nustatęs aplinkybę, numatytÄ BK V skyriuje, kaip vienÄ iÅ¡ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, iÅ¡teisindamas O. K., priėmė ne tokį procesinį sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju, esant nustatytai O.

K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje, jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡kelta baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta. Priimdamas sprendimÄ O. K. iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).O. K. buvo kaltinamas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad po konflikto su mokytoju J.

Å ., iÅ¡eidamas iÅ¡ klasės, pastarajam pasakė „surasiu ir užmuÅ¡iu“ ir taip sudarė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajam J. Å . manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog O. K., pasakydamas po konflikto mokytojui J. Å . minėtus žodžius, taip pasielgė spontaniÅ¡kai, bÅ«damas susinervinęs dėl įvykusio konflikto, taip reaguodamas į patirtÄ smurtÄ . Po konflikto jokių kitų veiksmų O.

K. prieš J. Š. neatliko. Pats nukentėjusysis taip pat nenurodė, kad po konflikto su O. K. prieš jį būtų buvę atlikti kokie nors fizinio pobūdžio veiksmai ar pakartotiniai grasinantys psichologinio pobūdžio veiksmai, todėl teigti, jog, kaip nurodo nukentėjusysis J. Š., O. K. po konflikto J. Š. pasakyti žodžiai „surasiu ir užmušiu“ buvo realūs ir galėjo būti realizuojami, nėra jokio pagrindo. Nenustačius, kad O. K. iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį J.

Å ., teismas pagrįstai O. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti.Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                              Zigmas Pocius                                                                                                                                            Arvydas Daugėla