2017-12-21 Nr. AB-24332-3-62-3-02282-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1054-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02282-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ (toliau – ir Bendrovė) su 2017 m. lapkričio 5 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, pašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ atsisakė priimti ir M. G. grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje mokesčių mokėtojui yra suteikta teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (ginčui aktuali 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas. Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (23 straipsnio 1 dalies) nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios turi įtakos asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.

Teismas nurodė, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pranešimas apie mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą. Pranešimas apie mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą yra procedūrinis dokumentas, kuris pats niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir (ar) pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Pranešimu apie mokestinį patikrinimą mokesčių mokėtojas yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Taigi, akivaizdu, kad pranešimas apie mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą yra tarpinis dokumentas, priimamas mokesčių administravimo procedūros metu, tačiau jis konkrečių materialinių teisinių pasekmių mokesčių mokėtojui nesukelia. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje mokesčių mokėtojui sukelia galutinis sprendimas, užbaigiantis mokestinio patikrinimo procedūrą, – t. y. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato mokesčių įstatymų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad nesutikdamas su ginčijamu procedūriniu (tarpiniu) sprendimu, jis šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos tokį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokį tarpinį (procedūrinį) sprendimą bei šiuo procedūriniu (tarpiniu) sprendimu padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgęs į tai, kad prašomas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR 0687-1123 pats savaime nesukelia ir negali sukelti Bendrovei konkrečių materialinių teisinių pasekmių, teismas padarė išvadą, kad šis dokumentas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas.).

III. Pareiškėjas UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrovės nuomone, ginčijamu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą jai yra sukeliamos teisinės pasekmės – daroma įtaka pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams bei pažeidžiamos likviduojamo juridinio asmens teisės. Minėtas pranešimas atima galimybę UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ pasinaudoti atitinkamomis teisės aktuose numatytomis teisėmis pabaigti likvidavimo procedūrą ir išregistruoti juridinių asmenį iš juridinių asmenų registro.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis skundą grindžia ne tik atsakovo atliktais pažeidimais, vykdant mokestinį tyrimą, bet ir skundžia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimą, nepateikiant juridinių asmenų registrui tinkamai užpildytos JAR-PBA formos, kuri būtina, norint užbaigti UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ likvidavimo procedūras.

Bendrovė akcentuoja, kad 2017 m. spalio 17 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 atsakovas siūlo pateikti patikslintą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją ir patikslinti PVM atskaitą. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio pagrįsto teisinio pagrindo tikslinti PVM deklaraciją, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, padarydama mokestiniame pranešime nurodytas išvadas, neatsižvelgė į likvidatoriaus pateiktą informaciją dėl UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ veiklos nutraukimo aplinkybių, taip pat nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktika aiškinant PVM direktyvas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad registro tvarkytojas juridinį asmenį išregistruoja tik gavęs mokesčių administratoriaus pranešimą apie tai, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su biudžetais ir fondais, tačiau Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodyto pranešimo nustatyta tvarka ir terminais nėra pateikusi. Vietoje to institucija pateikė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą. Akivaizdu, kad atsakovas taip sukelia realius teisinius padarinius. Pažymi, kad laukimas galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo, priimto atlikus mokesčių administravimo procedūrą, sudarytų situaciją, kad pabaigti likvidavimo procedūrų apskritai nebus galima.

UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ teigia, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimas pasireiškia tuo, kad mokestinis tyrimas buvo inicijuotas praėjus beveik dvejiems metams po paskutinio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijos pateikimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nors terminas tam atlikti yra 20 darbo dienų. Kai likviduojamas juridinis asmuo pateikia mokesčių administratoriui paskutinio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją, šis, be kita ko, turi priimti sprendimą dėl likviduojamo juridinio asmens mokestinio tyrimo atlikimo tikslingumo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis paskutinio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją pateikė dar 2015 m. spalio 21 d., todėl atsakovas, praleidęs nurodytus terminus, vėliau neturi jokio teisinio pagrindo atlikti mokestinį tyrimą. Nurodo, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. gruodžio 30 d. papildomai pateikė prašymą dėl pranešimo apie likviduojamos bendrovės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais išdavimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovas nenurodė, kad būtų priimtas koks nors sprendimas dėl likviduojamos UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ mokestinio tyrimo atlikimo. Taigi, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimas apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą ir 2017 m. spalio 17 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti. Tai yra tik priedanga atsakovo neveikimui pagrįsti.

Bendrovė pažymi, kad teismui atsisakius priimti jos skundą, iš esmės yra panaikinama galimybė apginti savo galbūt pažeistas teises ar interesus. Taigi, buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Administracinių bylų teisenos įstatymui, Mokesčių administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams bei suvaržanti asmens subjektinę teisę kreiptis į teismą, ginant savo teises.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylos, kuriomis buvo remtasi Kauno apygardos administraciniam teismui priimant 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį, nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Nutartyje cituojamose bylose ir šioje byloje nesutampa nei faktinės aplinkybės, nei taikoma teisė. Šioje byloje viena iš ginčo šalių yra specifinis teisės subjektas – likviduojamas juridinis asmuo. Skirtingai nei Kauno apygardos administracinio teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, šiuo atveju pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą atima galimybę pareiškėjui, kaip likviduojamam juridiniam asmeniui, pasinaudoti atitinkamomis teisės aktų numatytomis teisėmis. Be to, cituojamose bylose nebuvo analizuojamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus neveikimo, išduodant ar neišduodant pranešimą apie tai, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su biudžetais ir fondais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Nustatyta, kad ginčijamu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 Bendrovė buvo informuota apie atliktą laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. mokestinį tyrimą. Įvertinus mokestinio tyrimo metu nustatytus duomenis, UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ buvo pasiūlyta per 20 darbo dienų pateikti patikslintą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. ir patikslinti 40 236 Eur PVM ataskaitą, tenkančią nepaduotų prekių (paslaugų) likučiui.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Įvertinus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 turinį, yra akivaizdu, kad jame pareiškėjui nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), galintys daryti įtaką jo teisėms ir pareigoms. Šis pranešimas tėra tik vienas iš tarpinių dokumentų ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Taigi, minėtos procedūros metu surašytas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu Bendrovės atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Minėtame pranešime yra tik išdėstytos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir remiantis jomis padaryta išvada, kuri pati savaime nedaro įtakos Bendrovės teisiniam statusui. Ji ateityje gali turėti reikšmės sprendžiant apmokestinimo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato galimybės tokį mokesčių administratoriaus pranešimą tiesiogiai ginčyti teismui, todėl spręstina, kad teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės. Suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas.

Atsižvelgusi į pareiškėjo statusą (likviduojamas juridinis asmuo), teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio konkretaus mokesčių administratoriaus pranešimo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, apskundimo galimybės. Bendrovės argumentai dėl to, kad ji dėl šio pranešimo negali pasinaudoti atitinkamomis teisės aktuose numatytomis teisėmis pabaigti likvidavimo procedūrą ir išregistruoti juridinių asmenį iš juridinių asmenų registro, prieš tai padarytos išvados nepaneigia. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažįsta, kad šioje administracinėje byloje ir pirmosios instancijos teismo cituotoje teismų praktikoje faktinės aplinkybės nėra visiškai identiškos, tačiau tai nepaneigia teisingų Kauno apygardos administracinio teismo išvadų apie galimybę teismui apskųsti ginčijamą pranešimą. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 teisėtumas galėtų būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus jo galutinį sprendimą (bendrine prasme), kada ir atsiranda realūs teisiniai padariniai.

Nors Bendrovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis skundą grindžia ne tik atsakovo atliktais pažeidimais, vykdant mokestinį tyrimą, bet ir skundžia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimą, nepateikiant juridinių asmenų registrui tinkamai užpildytos JAR-PBA formos, kuri būtina, norint užbaigti UAB „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ likvidavimo procedūras, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė tik panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 ir jokio reikalavimo atsakovui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai vertino tik Bendrovės pareikšto reikalavimo priimtinumo klausimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 17 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-1123 negali būti laikomas administraciniu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu, o vien šio akto nuginčijimas teisme pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „VITTAMED TECHNOLOGIJOS“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė