632888dd-abe8-4aff-9971-6864cbaea032 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-617-919/2019 Proceso Nr. 1-66-1-00572-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Å iugždinytės ir Valdo Vitunsko, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. J. (toliau – K. J.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. J. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 4 d. 3. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimÄ taikyti K. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ - taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė teistumui, nusikalstamų veikų pobÅ«džiui, nusikaltimų sunkumui, gana didelei likusiai atlikti bausmės daliai ir kitomis aplinkybėms nesusijusiomis su lygtinio paleidimo taikymo institutu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei.

Teismas pripažįsta, kad K. J. koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas bausmę dirba, tačiau teismas visai nekonstatuoja nuteistojo elgesio pažangos, nors tai viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Be to, skunde pažymima, kad K. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už netyčinį nusikaltimÄ , tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog K.

J. yra nuteistas už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , jÄ susiejo su netyčiniu nusikaltimu, todėl yra pagrindas teigti, kad jis turi polinkį nusikalsti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė atlikta 2015 m. sausio 16 d., 6 MGL bauda sumokėta, o dėl autoįvykyje patirtos žūties ir kito asmens sunkaus kÅ«no sužalojimo, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir niekada nevengė atsakomybės dėl sukeltų padarinių autoįvykyje, tačiau pakeisti pasekmių dabar nebegali. 4.2.

Skunde akcentuojama, kad Å¡iuo atveju teisingumo principas jau yra pasiektas, bausmė paskirta ir ji atliekama. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka tiek formaliÄ sias, tiek materialiÄ sias sÄ lygas, neprieÅ¡tarauja progresyvaus bausmės atlikimo principui, o tuo labiau bausmės esmei ir teisingumo principui. Todėl skunde konstatuotina, kad teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos iÅ¡vadas. Å iuo atveju taikant nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, kadangi bausmę jis tęstų kontroliuojamas probacijos tarnybos darbuotojų. 4.3.

Skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino nuteistojo asmenybę, kadangi jis neatsižvelgė į tai, kad K. J. per visÄ bausmės atlikimo laikÄ pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, buvo skatinamas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 24 balai, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , pataisos namuose dirba, dengia civilinį ieÅ¡kinį, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, du kartus buvo iÅ¡leistas atostogų 10 dienų, pažeidimų nepadarė, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. 4.4.

Skunde remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sÄ lygas ir priežiÅ«rÄ po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. EŽTT praktikoje yra numatyta, jog nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę.

5. Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

8. Atlikus nuteistojo K. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 24 balai. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

9. Ä®vertinus K. J. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, pataisos namuose baigė 11 klasę, pradėjo mokytis 12 klasėje, 1 kartÄ skatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam buvo du kartus suteiktos 10 dienų atostogos, grįžo laiku, pažeidimų nepadarė, dengia civilinį ieÅ¡kinį.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K.

J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, K.

J. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal „OASys“ metodikÄ atitinka 24 balams, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma tesiekia 10 balų, iÅ¡ ko seka, kad K. J. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito nuo ankstesnio tyrimo (2018 m. lapkričio 27 d.) ir išliko tokia pati.

11. Nuteistojo skundo argumentÄ , jog apylinkės teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, negalėjo remtis buvusiais teistumais, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, kadangi nors ir padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės nėra esminiai faktoriai tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį bei įvertinti jo elgesio korekcijÄ atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju K. J. bus įdarbintas UAB „G.“, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat dirbo toje pačioje įmonėje, tačiau, akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino K.

J. nusikalstamumo. AnalogiÅ¡kai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai neabejotinai turėtų bÅ«ti vertinami kompleksiÅ¡kai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis K. J. palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nesudaro.

13. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo K. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , kategoriÅ¡kai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti K. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo K. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. liepos 18 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Aurelijus Rauckis Danguolės Å iugždinytės Valdas Vitunskas