6327f6ee-74b4-458f-b0fc-bcad2aa71f30 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-32-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00157-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui E. J., atsakovui A.

B. ir jo atstovui A. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo atsakovui A. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“ ir akcinei bendrovei Å iaulių bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovo A.

B. (toliau – ir atsakovas, ir A. B.) nuosavybės teise valdomÄ 0,3183 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ nuosavybės teise valdomÄ 0,3183 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 5 347 Eur;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovo A.

B. nuosavybės teise valdomÄ 1,3276 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktÄ apie Å¡io žemės sklypo hipotekÄ , įregistruotÄ 2016 m. gruodžio 30 d. Hipotekos registro praneÅ¡imo apie hipotekos įregistravimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pakeistÄ 2018 m. liepos 24 d. Hipotekos registro praneÅ¡imo apie hipotekos pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; leisti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ nuosavybės teise valdomÄ 1,3276 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 18 985 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leido įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ A.

B. nuosavybės teise valdomÄ 0,3183 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; be to, patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumÄ , leido įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ A.

B. nuosavybės teise valdomÄ 1,3276 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, panaikino Nekilnojamojo turto registre juridinį faktÄ apie Å¡io žemės sklypo hipotekÄ , įregistruotÄ 2016 m. gruodžio 30 d. Hipotekos registro praneÅ¡imo apie hipotekos įregistravimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir pakeistÄ 2018 m. liepos 24 d. Hipotekos registro praneÅ¡imo apie hipotekos pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir leido šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Teismas, spręsdamas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Be to, teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2018 m. balandžio 30 d. buvo parengtos Rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41;

Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nurodytos atlyginimo sumos, skirtos A. B., pervestos į notaro depozitinę sÄ skaitÄ ; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. vasario 21 d. priėmė aktÄ Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir 2019 m. balandžio 12 d. aktÄ Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“;

žemės sklypų savininkas A. B. buvo tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras, jų metu priimtus dokumentus ir turinį. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka nebuvo skundžiama. Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumÄ , nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimų nustatyti atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtus A.

B. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus. Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimÄ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teises valdytus žemės sklypus nustatymo, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstė Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad iÅ¡ atsakovo visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra kitos paskirties, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, Å¡iems žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“, žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

Susisiekimo ministerija paaiÅ¡kino, kad Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nurodytos žemės sklypų rinkos vertės, t. y. 5 347 Eur ir 18 985 Eur, nustatytos, taikant lyginamÄ jį metodÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

PareiÅ¡kėja, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯staiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Kadangi visų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios, jos laikomos vieninteliu įrodymu, kuriuo remiantis, nustatomas atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus A. B. žemės sklypus. A. B. 2019 m. liepos 16 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su UAB „Inreal“ apskaičiuotomis iš jo paimamų žemės sklypų rinkos vertėmis, tačiau kaip nepagrįstus vertino Susisiekimo ministerijos teiginius, kad jis nepatyrė kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams (atsiliepimo 8 punktas).

Atsakovas vertino, kad tokie nuostoliai kyla iÅ¡ to, kad nebus galima įgyvendinti patvirtintų detaliųjų planų sprendinių, pagal kuriuos, buvęs 1,6744 ha žemės sklypas buvo suplanuotas degalinės statybai, o 4,6526 ha sklype buvo numatyta komercinių objektų statyba. A. B. teigimu, detaliųjų planų keitimas kainuotų 12 705 Eur (atsiliepimo 20, 22-23 punktai). Be to, atsakovas teigė, kad jis patirs ir kitų nuostolių, kuriais vertino turėtas iÅ¡laidas žemės mokesčio mokėjimui, iÅ¡laidas už detaliųjų planų rengimÄ bei nuostolius, kuriuos patirs dėl likusių nuosavybėje žemės sklypų patrauklumo nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjimo (atsiliepimo 24 punktas).

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, AB „LTG Infra“ ir AB Å iaulių bankui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio praÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimais prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dydžių nustatymo.

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime iÅ¡dėstė Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir vertino, kad Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nustatyti atlyginimo dydžiai už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. AB „LTG Infra“ atsiliepime, remdamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsniu, nurodė, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Atkreipė dėmesį, kad Žemės paėmimo įstatymas nustato nebaigtinį savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sÄ raÅ¡Ä : atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tÅ«rio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės Å«kio produkcijai ir miÅ¡kui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iÅ¡kėlimo iÅ¡ visuomenės poreikiams paimamo turto iÅ¡laidos.

AB „LTG Infra“ pažymėjo, kad Žemės paėmimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, kuriose nustatytos paimamų šių žemės sklypų vertės. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o kai nepakanka įrodymų nurodytai pozicijai patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

AB „LTG Infra“, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, teigė, kad be pagrindo iÅ¡mokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiÅ¡kam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita. Daugiau įrodymų dėl atsakovo patiriamų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, iki Å¡iol projektÄ Ä¯gyvendinančiai institucijai nepateikta.

AB „LTG Infra“ pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, jog prieÅ¡ padalijimÄ Å¾emės sklypai buvo priskirti komercinės paskirties objektų teritorijoms, tačiau Turto apžiÅ«ros aktuose nurodyta, kad vertinami visuomenės poreikiams žemės sklypai neužstatyti, naudojami žemės Å«kio veiklai. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad, pagal esamus duomenis, visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas. AB Å iaulių bankas atsiliepimu prašė Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Susiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinami iÅ¡ dalies. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginÄÄ dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų – ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Å ioje dalyje yra nurodyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tÅ«rio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės Å«kio produkcijai ir miÅ¡kui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iÅ¡kėlimo iÅ¡ visuomenės poreikiams paimamo turto iÅ¡laidos.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, o 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir Å¡iame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualaus turto vertinimo bÅ«dÄ , o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitÄ .

Sprendžiant dėl žemės savininkui atlyginamų kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , aiÅ¡kinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už jÄ atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktÅ«rai plėtoti jÄ integruojant į Europos SÄ jungos valstybių bendrÄ tinklÄ , todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir bÅ«tinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integracijÄ ir valstybės modernizavimÄ Â Ä¯gyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020); sprendžiant dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų savininko ir (ar) naudotojo nuostolių atlyginimo, taikomas nuostolių realumo kriterijus (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimtų A. B. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, t. y. 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verčių ir nuostolių, susijusių su nurodytų žemės sklypu paėmimu visuomenės poreikiams.

Visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės ir nuostolių nustatymui teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kuriÄ atlikti buvo pavesta ekspertei D. A. (toliau – D. A.). Ekspertei buvo pavesta atsakyti į Å¡iuos klausimus:

1) kokia buvo pagal Žemės paėmimo įstatymÄ paimto 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. vasario 21 d. ir kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, jeigu tokių nuostolių buvo;

2) kokia buvo pagal Žemės paėmimo įstatymÄ paimto 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2019 m. balandžio 12 d. ir nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, jeigu tokių nuostolių buvo. Teismo ekspertė D. A. parengė 2020 m. lapkričio 10 d. Ekspertizės aktÄ EUR Nr. 20/10/71 E (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame davė tokias iÅ¡vadas:

1) visuomenės poreikiams paimto 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2019 m. vasario 21 d. datai galėjo būti apie 13 000 Eur;

2) visuomenės poreikiams paimto 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2019 m. balandžio 12 d. datai galėjo būti apie 55 400 Eur;

3) A. B. iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančių (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis, visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertė nustatoma Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ , nuostoliai ir jų dydis nustatomi iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo dienÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nagrinėjant teismine tvarka ginÄÄ dėl atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ .

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Bylos duomenimis, sprendimai paimti iÅ¡ A. B. žemę visuomenės poreikiams buvo įforminti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir 2019 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“.

Susisiekimo ministerija pareiÅ¡kime nurodytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius grindė UAB „Inreal“ parengtų Rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41, pagal kurias, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3183/16744 dalies (projektinis Nr. 229-2), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dienÄ (2018 m. balandžio 30 d.) yra 5 347 Eur (Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-42), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13276/46256 dalies (projektinis Nr. 228-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dienÄ (2018 m. balandžio 30 d.) yra 18 985 Eur (Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-41).

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas E. J. tvirtino, kad sprendžiant dėl nustatomų atlyginimo už iš A. B. paimtus visuomenės poreikiams tenkinti žemės sklypus, turi būti vadovaujamasi pareiškėjos pateiktomis Rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41. Pareiškėjos atstovo teigimu, šios ataskaitose pateiktos vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatytos tinkamai, vadovaujantis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis. A. B., nesutikdamas su UAB „Inreal“ turto vertintojo nustatytomis visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertėmis, teismui pateikė jo prašymu UAB „Verslavita“ parengtas Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitas Nr. PN-19-772/1 ir Nr. PN-19-772/2 (toliau – Retrospektyviniai vertinimai).

Pagal Nekilnojamojo turto retrospektyvinį vertinimÄ Nr. PN-19-772/1, 0,3183 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. balandžio 5 d. buvo 62 482,29 Eur, o pagal Nekilnojamojo turto retrospektyvinį vertinimÄ Nr. PN-19-772/2, 1,3276 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. balandžio 5 d. buvo 196 086,52 Eur.

Teismo posėdyje A. B. atstovas advokatas A. U. teigė, kad UAB „Verslavita“ parengtuose Retrospektyviniuose vertinimuose visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės nustatytos itin individualiai, atsispindi panaÅ¡ių komercinės paskirties sklypų rinkos vertes, jos nustatytos, atsižvelgus į platesnę komercinės paskirties žemės sklypų rinkÄ . Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertei ir nuostoliams nustatyti buvo paskirta, nustačius, kad Susisiekimo ministerijos ir A.

B. pateikti duomenys apie visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes nustatyti ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ priėmimo momentui, o atsakovo pateiktuose Retrospektyviniuose vertinimuose nurodytos visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės žymiai skiriasi nuo Rinkos vertės nustatymo ataskaitose nurodytų verčių, t. y. kilus pagrįstoms abejonėms dėl ginčo Å¡alių pateiktų įrodymų.

Pagal ABTÄ® 56 straipsnio 2 dalį, viena ir faktinių duomenų nustatymo priemonių yra ekspertų iÅ¡vados. Vertinant ginčo Å¡alių pateiktus visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės vertinimus, vadovaujamasi ABTÄ® 56 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, jie vertinami pagal teismo vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais bei Pagal ABTÄ® 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Teismas nenustatė pagrindo abejoti teismo paskirtos ekspertės D. A. atliktos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizės iÅ¡vadomis, pateiktomis Ekspertizės akte.

Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į tai, kad teismo paskirtÄ ekspertizę atliko teismo ekspertė D. A., kuri į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta nuo 2007 m. lapkričio 16 d., t. y. atliekant ekspertizę turėjo 13 metų eksperto darbo staÅ¾Ä , be to, D. A. turėjo didesnį nei 20 metų nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo darbo staÅ¾Ä . Ginčo Å¡alys ir jų atstovai, tiek sprendžiant teismo ekspertizės skyrimo klausimÄ , tiek ir teismo posėdyje teikdami paaiÅ¡kinimus dėl Ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų, abejonių dėl teismo paskirtos ekspertės kvalifikacijos, kompetencijos ir neÅ¡aliÅ¡kumo nekėlė.

Be to, teismas sprendžia, kad nustatydama visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes, ekspertė D. A. taikė lyginamÄ jį metodÄ , kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui; vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu ekspertė naudojosi valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruotais sandorių duomenimis; ekspertė, pateikdama užklausÄ dėl lyginamųjų objektų, nustatė, kokias sÄ lygas jie turi atitikti, bei atsižvelgė į tai, kad vertinami objektai patenka į 33.41 verčių zonÄ , 33.40-33.42 verčių zonoms priklauso teritorijos, esančios netoli (duomenys neskelbtini), tačiau su mažu infrastruktÅ«ros iÅ¡vystymo lygiu, per Å¡ias teritorijas eina „Via Baltica“ magistralė; iÅ¡ Registrų centro pateikto 19 objektų pardavimo sÄ raÅ¡o ekspertė vertinimui panaudojo 17 objektų pardavimų; (Ekspertizės akto 2.5.2 dalis „Lyginamųjų objektų paieÅ¡ka“); nagrinėdama žemės sklypų rinkÄ , ekspertė iÅ¡nagrinėjo panaÅ¡ius objektus - kitos paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijose Å¡alia (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, patenkančius į tÄ pačiÄ bei aplinkinės panaÅ¡ių verčių zonas; iÅ¡ Registrų centro pateikto sÄ raÅ¡o ekspertė atrinko tuos objektus, kurie pagal savo buvimo vietÄ , paskirtį panaÅ¡Å«s į vertinamus objektus (Ekspertizės akto 2.5.4 dalis „Formuojami pagrindiniai lyginamųjų objektų atrankos kriterijai“).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius nustatyti, remiantis UAB „Verslavita“ parengtais Retrospektyviniai vertinimais. Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į tai, kad Å¡iuos vertinimus rengęs vertintojas palyginamuosius objektus paėmė ne iÅ¡ tos pačios, t. y. 33.41, ar gretimų verčių zonų, ir ne iÅ¡ Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos. Be to, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisingos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės neatspindi ir Susisiekimo ministerijos pateiktose Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nustatyti dydžiai, kadangi jie, kaip minėta, buvo nustatyti ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ priėmimo momentui Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs jas pagrindžiančius įrodymus ir vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, sprendžia, kad A.

B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiai nustatomi, remiantis teismo ekspertės D. A. 2020 m. lapkričio 10 d. parengtos Ekspertizės akto EUR Nr. 20/10/71 E iÅ¡vadomis. Remiantis tuo, kas nurodyta, Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimai nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ tenkinami iÅ¡ dalies: nustatoma, kad už visuomenės poreikiams paimto 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 13 000 Eur; už visuomenės poreikiams paimto 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis 55 400 Eur;

A. B. iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams. Dėl ginčo šalių turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas išlaidas teisines paslaugas teikusių advokatų darbo apmokėjimo išlaidas.

PareiÅ¡kėja turėtoms advokato darbo apmokėjimo iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sÄ skaitas-faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sÄ skaitos apmokėjimo iÅ¡raÅ¡us. Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjos pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir vieÅ¡ajam interesui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktÅ«rinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Å io skyriaus veiklÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ Å¡io skyriaus uždavinių yra savarankiÅ¡kai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose.

Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėjÄ , iÅ¡ jų - 6 patarėjai, 2 vyresnieji patarėjai, 1 vyriausiasis specialistas; patarėjais dirbantys tarnautojai turi teisės krypties iÅ¡silavinimÄ , jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobÅ«dį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiÅ«riu, nevertinama kaip iÅ¡skirtinė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė bÅ«tinumo nagrinėjamoje administracinėje byloje naudotis advokatų paslaugomis, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmetamas.

A. B. prašė atlyginti turėtas 1 391,50 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas ir joms pagrįsti pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ULA Nr. 0098, 2020 m. birželio sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ULA Nr. 0041, 2021 m. gegužės 24 d. avansinę ataskaitÄ Nr. 2021UA03, 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. 2021 m. gegužės 24 d. vietinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus. A. B. teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje pagal 2019 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. 30-UA2019 teikė advokatas A.

U.. ABTÄ® 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos: iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme (2 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 iÅ¡dėstytos Rekomendacijos. Atsakovo atstovas A. U. dalyvavo 2019 lapkričio 27 d. teismo posėdyje, o 2020 m. balandžio 17 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ â€žDėl papildomų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pateikimo“, prie kurio pateikė ir atsakovo užsakymu UAB „Verslavita“ parengtus Retrospektyvinius vertinimus.

Atsižvelgus teisinių paslaugų suteikimo laikÄ ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus priteistino atlyginimo už 2 val. trukmės pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui dydis yra 257,80 Eur ((1 289,00 Eur x 0,1) x 2), o vadovaujantis 8.16 punktu, maksimalus atlyginimo dydis už 2020 m. balandžio 17 d. pateiktÄ teismui praÅ¡ymÄ â€žDėl papildomų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pateikimo“ dydis yra 543,44 Eur (1 358,6 Eur x 0,4), bendra maksimali atlyginimo už Å¡ias teisines paslaugas suma - 801,24 Eur.

Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ULA Nr. 0098 A. B. 2020 m. vasario 12 d. sumokėjo 605,00 Eur už advokato teisines paslaugas - 2 val. trukmės pasiruoÅ¡imÄ dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime ir praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pateikim parengimÄ . Advokatas A. U. 2020 m. gegužės 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ â€ž Dėl papildomų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pateikimo“, 2020 m. gegužės 18 d. - praÅ¡ymÄ â€žDėl 2020 m. birželio 11 d. posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka“, 2020 m. gegužės 29 d. - PraÅ¡ymÄ â€žDėl eksperto skyrimo ir klausimų ekspertui“.

Atsižvelgus į teisinių paslaugų suteikimo laikÄ ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktÄ , maksimali priteistino atlyginimo už parengtus praÅ¡ymus sumÄ yra 1 678,2 Eur ((1 398,5 Eur x 0,4 ) x 3). Pagal 2020 m. birželio sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ULA Nr. 0041 A. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 423,50 Eur už susipažinimÄ su dokumentais, teismo nutartimis, paklausimo ekspertui parengimÄ ir teismui teikiamų praÅ¡ymų parengimÄ ir pateikimÄ . Advokatas A. U. dalyvavo 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val.35 min.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad pasirengimas teismo posėdžiui vertinamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-2463-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS-554-525/2019). taigi, atsižvelgus į suteiktos atstovavimo teismo posėdyje teisinių paslaugos laikÄ ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 bei 9 punktais, maksimali priteistino atlyginimo suma yra 304,84 Eur ((1 524,2Eur x 0,1) x 2).

Pagal 2021 m. gegužės 24 d. avansinę ataskaitÄ Nr. 2021UA03 A. B. 2021 m. gegužės 24 d. sumokėjo 363,00 Eur už pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atvykimÄ Ä¯ teismÄ ir atstovavimÄ 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje. Taigi, bendra maksimali priteistino atlyginimo už nagrinėjamoje administracinėje byloje advokato suteiktas paslaugas suma yra 2 526,48 Eur (543,44 Eur + 1 678,2 Eur + 304,84 Eur). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A. B. patirtų 1 391,50 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, atsižvelgus į tai, kad A. B., remdamasis Retrospektyviniais vertinimais, prašė nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus yra 258 568,81 Eur, o teismo nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydis yra 68 400 Eur, daroma išvada, jog A. B. priteisiama 368,05 Eur turėtų atstovavimo išlaidų. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad: - A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ nuosavybės teise valdytÄ 0,3183 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 13 000 Eur (trylika tÅ«kstančių eurų); - A.

B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtÄ nuosavybės teise valdomÄ 1,3276 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 55 400 Eur (penkiasdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai eurų).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos praÅ¡ymo dėl turėtų atstovavimo iÅ¡laidų netenkinti. A. B. praÅ¡ymÄ dėl turėtų atstovavimo iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies. A. B. priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 368,05 (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 05 euro centus) turėtoms atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė