2021-10-13 Nr. CB-8919-2-55-3-02766-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5310

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02766-2016-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2021 m. spalio 4 d. paduotu byloje dalyvaujančių asmenų bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ procesinių teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jūros smeltė“, bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, žemės ūkio bendrovės „Mongolija“, uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

TŪB „Energija“ bankroto byloje dalyvaujantys asmenys BAB bankas „Snoras“, BTŪB „Energija“, ŽŪB „Mongolija“, UAB prekybos namai „V.V.V“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, palikti nepakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 ir 26 d. nutartys, kuriomis: panaikintas BTŪB „Energija“ kreditorių komiteto 2021 m. kovo 23 d. nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu; nustatyti BTŪB „Energija“ priklausančio ir už BTŪB „Energija“ prievoles tretiesiems asmenims įkeisto turto pardavimo tvarka ir pradinė parduodamo turto kaina; priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Byloje dalyvaujantys asmenys kasacinio skundo 2-ajame puslapyje nurodė, kad grindžia jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais, t. y. visais įstatymo galimais kasacijos pagrindais. Vis dėl to, tolesnis kasacinio skundo turinys patvirtina, kad bent kokių šį teiginį atskleidžiančių argumentų dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto kasacijos pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda) buvimo tiesiog nėra. Remdamasi tuo, atrankos kolegija laiko, kad dalyvaujantys byloje asmenys kasacinį skundą padavė CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Byloje dalyvaujantys asmenys kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) bylą nagrinėję teismai, pažeisdami teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir kasatorių teisę į teisingą teismą, tinkamą procesą principus, neatskleidė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties esmės, ir tokiu būdu priėjo klaidingos išvados, kad kreditoriai neatsižvelgė į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl BTŪB „Energija“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; anot kasatorių, patys bylą nagrinėję teismas minėtais išaiškinimais nesivadovavo; 2) teismai, pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178 straipsnis), nemotyvavo, kodėl buvo selektyviai atrinktos dalys iš tarpusavyje prieštaringo turinio įrodymų, t. y. nustatant vienų objektų kainą remtasi UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. vasario 15 d. konsultacine pažyma, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi įvertino kaip „nepatvirtinančia atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės“, o nustatant kitų objektų kaina – remtasi kaina, nurodyta UAB „Alliance Valuations“ atliktomis nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitomis bei konsultacinėmis pažymomis, ir tokiu būdu nukrypo nuo atitinkamos kasacinio teismo praktikos; 3) teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai perėmė spręsti savo iniciatyva bankrutuojančios įmonės kreditorių dispozicijoje esantį išimtinai ekonominio pobūdžio klausimą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; 4) pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 268 straipsnio nuostatas, jau po procesinio sprendimo, kuriuo ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, paskelbimo kitu procesiniu sprendimu pakeitė jo turinį ir motyvus, t. y. nepaisant to, kad galutiniame sprendime motyvuotai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, vėliau priimtu papildomu sprendimu jas priteisė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Taip pat atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nenurodytos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, kurios turėtų esminę reikšmę vienodos teismų praktikos formavimui.

Atrankos kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kartu su kasaciniu skundu pateiktas 2021 m. rugsėjo 10 d. pranešimas, adresuotas V. D., apie UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Jūros smeltė“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nėra pakankamas pagrįsti UAB „Jūros smeltė“ dalyvavimą byloje BAB banko „Snoras“ procesinių teisių perėmėjo pozicijoje.

Be to, remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostatomis už atskiruosius skundus bankroto bylose turi būti mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Kadangi kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria atmesti byloje dalyvaujančių asmenų atskirieji skundai, peržiūrėjimo, už skundą, įvertinus tai, kad jis pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti sumokėtas 38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 ir 7 dalys). Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį už kasacinį skundą, kaip ir prašymo atidėti mokesčio sumokėjimą arba atleisti nuo jo mokėjimo, nepateikė.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė