2018-02-21 Nr. AB-3529-3-61-3-01893-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3162-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01893-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-672(0732), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d.; 2) palikti galioti 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad atvyko dirbti į Kazachstano Respublikoje veikiančios bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybę Lietuvos Respublikoje ir dėl to jai 2016 m. balandžio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d. Pareiškėjos manymu, atsakovas ginčijamame sprendime nenustatė, kokia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies sąlyga neatitinka tikrovės arba kokie dokumentai yra neteisėtai įgyti ar suklastoti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų teikęs paklausimą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pareiškėjos. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog bendrovės atstovybė nevykdo veiklos buveinės nustatytu adresu ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta paslaugų dėl patalpų nuomos sutartis, taip pat yra užtikrinamas atstovybės korespondencijos priėmimas. Tai, kad bendrovė neturi iškabos, neleidžia daryti išvados, kad ji nevykdo veiklos. Pareiškėja nebuvo gavusi jokios informacijos apie vykdomą bendrovės atstovybės patikrinimą, ar tai, kad atsakovas ieškotų bendrovės atstovybės arba bandytų su ja susisiekti. Pareiškėjos manymu, atsakovas nepagrįstai remiasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo mnisterijos (toliau – ir SODRA) pateikta informacija, pagal kurią atstovybė neturi įdarbintų darbuotojų. Pareiškėja nurodė, kad joks teisės aktas nenustato prievolės atstovybei įdarbinti Lietuvos Respublikos darbuotojus ir bendrovės funkcijoms įgyvendinti pakanka bendrovės komandiruojamų darbuotojų į atstovybę. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad yra užpildžiusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir informavo Migracijos departamentą, kad nuo 2015 m. yra UAB „SW Retail Group“ direktorė.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad buvo atliktas pareiškėjos leidimo laikinai gyventi patikrinimas ir buvo nustatyta, kad bendrovės atstovybė įstatuose nustatytos veiklos realiai nevykdo, šioje atstovybėje nėra įdarbinta darbuotojų, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui nebuvo pateiktas pranešimas apie komandiruotą darbuotoją į minėtą atstovybę. Teigė, kad skundžiamame sprendime nurodytos visos faktinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nes bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje pareiškėja faktiškai nedirba ir ši atstovybė nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymėjo, kad visi patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad pareiškėja Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir atvykimo tikslas buvo kitas, nei deklaruota. Pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsienietis gyvena kitoje užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, todėl aplinkybės, kad pareiškėja atvyksta trumpoms komandiruotėms, tik patvirtina, jog pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje negyvena. Sprendimo pagrįstumą taip pat patvirtina ir tai, kad pareiškėja yra įdarbinta UAB „SW Retail Group“, nors leidimas pareiškėjai išduotas kitu pagrindu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. sausio 19 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašyme nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas yra ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje. Iš atsakovo byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) atliko bendrovės atstovybės patikrinimą, kurio metu buvo siekiama patikrinti bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės vykdomą veiklą ir Migracijos valdybos darbuotojai, nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdoma bendrovės veikla, nustatė, kad minėtu adresu nėra bendrovės iškabos, o patalpose nedirba bendrovės darbuotojai. Remiantis SODROS informacinės sistemos duomenimis, matyti, kad už pareiškėją nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. mokama privalomoji įmoka, tačiau mokėtojas yra ne bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybė, bet UAB „SW Retail Group“. Byloje taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėjos judėjimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš kurių matyti, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo 2012 m. balandžio 30 d.; nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2014 m. kovo 4 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 8 d.

7. Teismas rėmėsi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 58 straipsnio 5 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punktu (100.4, 100.6, 100.9, 100.12 papunkčiais).

8. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai panaikino, nes buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, daryta išvada, kad pareiškėja nėra pateikusi realių ir objektyvių duomenų, kad bendrovės atstovybė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nepateikė nė vieno dokumento, kuris pagrįstų realiai vykdomą bendrovės atstovybės veiklą t. y. nėra pateikusi sudarytų paslaugų teikimo sutarčių su klientais, sąskaitų faktūrų, duomenų, patvirtinančių gaunamas nuolatines pajamas, ar kitų dokumentų, įrodančių, kad bendrovės atstovybė būtų teikusi paslaugas klientams ar realiai vykdžiusi bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ įstatų 4 skyriuje nurodytą veiklą ir iš jos vykdymo bendrovė būtų gavusi nuolatinių pajamų.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad nėra aktuali aplinkybė, jog nėra bendrovės atstovybės iškabos veiklos vykdymo buveinėje. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 100.6 papunktį, vienas iš fiktyvios įmonės požymių yra tai, kad įmonė neturi tinkamų patalpų vykdomai veiklai vykdyti. Migracijos valdybos darbuotojai nuvykę į bendrovės atstovybės buveinę nerado jokių požymių, patvirtinančių vykdomą veiklą.

10. Pareiškėja nurodė, kad buvo pateikusi pažymą ir informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių dėl komandiruotės, bei vadovaujasi Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymo „Dėl Informavimo apie komandiruojamus darbuotojus tvarkos aprašo patvirtinimu“ nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad išduotam leidimui laikinai gyventi taikomos specialiosios teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu vykdoma nuolatinė priežiūra dėl teisės aktų nuostatų laikymosi ir atitikimo specialioms leidimo išdavimo sąlygoms. Sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad leidimas laikinai gyventi yra išduodamas tam, kad užsienio šalies pilietis galėtų laikinai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, tačiau šiuo atveju, įvertinus atsakovo pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, matyti, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo vos kelias paras. Pareiškėja skunde teigė, kad pateikti duomenys yra netikslūs, tačiau šių skunde išdėstytų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje lankėsi dažniau nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos nurodytais duomenimis, todėl šie pareiškėjos argumentai atmesti.

11. Pareiškėja skunde paaiškino, kad jos atžvilgiu nebuvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas turėtų daryti paklausimus dėl kiekvieno asmens atskirai, tačiau paklausimo nebuvimas nedaro skundžiamo sprendimo negaliojančio iš esmės, nes esminė aplinkybė yra, ar bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl UAB „SW Retail Group“ veiklos ir darbo joje bei pateiktų papildomų dokumentų, susijusių su šios įmonės veikla. Pareiškėja prašė leidimą laikinai gyventi pakeisti tuo pagrindu, kad dirba bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje, o ne UAB „SW Retail Group“, todėl šie pareiškėjos argumentai atmesti.

13. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis bei laikotarpį, kurį pareiškėja praleido Lietuvos Respublikoje, pažymėjo, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą, pagal kurį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, kai užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. Remiantis byloje pateiktais SODROS duomenimis, taip pat matyti, kad už pareiškėją yra mokama privaloma įmoka, tačiau ją moka ne bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybė, o UAB „SW Retail Group“.

14. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir tai, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės realiai vykdomą veiklą, nėra informacijos, kad bendrovės atstovybės buveinėje yra įrengtos tinkamos patalpos įmonės darbuotojams vykdyti bendrovės veiklą, pareiškėja nebūna Lietuvos Respublikoje ir yra pažeidusi įstatymo nustatytą terminą dėl buvimo užsienio valstybėje, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pateikti duomenys dėl bendrovės veiklos neatitinka tikrovės. Teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamame sprendime, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėja A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir tenkinti reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-672(0732).

16. Teigia, kad Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjai apie jo nagrinėjamą klausimą, nepasiūlė pateikti įrodymų nagrinėjamu klausimu, taip pažeisdamas Tvarkos aprašo 189 punktą ir pareiškėjos teisę būti išklausytai. Todėl Migracijos departamento priimtas sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažymi, kad šis argumentas buvo nurodytas pareiškėjos skunde, papildomuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu, tačiau teismas, nepateikdamas jokių motyvų, jo nevertino.

17. Mano, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėja nepateikė nė vieno dokumento, kuris pagrįstų realiai vykdomą bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės veiklą, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Pareiškėjos teigimu, tokia aplinkybė turėjo būti atsileidžiama bei vertinama Migracijos departamente prieš priimant sprendimą.

18. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pabrėžia, kad šiuo atveju esminis pažeidimas yra pareiškėjos neinformavimas apie vykdomą tyrimą ir nesuteikimas galimybės laiku pateikti reikšmingą informaciją ir dokumentus, susijusius su tiriamos atstovybės veikla.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos procedūrinės Tvarkos aprašo nuostatos yra taikomos tais atvejais, kai prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pateikiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1, 2, 21 ar 22 punkte nurodytu pagrindu ir kai atliekamas tyrimas dėl įmonės fiktyvumo. Ginčijamas sprendimas priimtas ne įmonės fiktyvumo pagrindu, o tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovo teigimu, patikrinimo metu buvo atlikti tie veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti.

21. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime, įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą, konstatuota, kad bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybė veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo. Tačiau pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktus įrodymus ir ginčijamo sprendimo išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-672(0732), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

24. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo išduotas, įvertinus jos pateiktus duomenis ir dokumentus ir nustačius, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) reikalavimus.

25. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai.

26. Pareiškėjai išduotas leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (2 p.).

27. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas iš esmės grindžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikto bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės patikrinimo duomenimis, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas rėmėsi tuo, kad nurodytu bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės Lietuvoje registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, minėta atstovybė veiklos nevykdo, iškabos nėra, darbuotojai nedirba. Pažymėta, kad kitos atstovybės veiklos vietos užsienietė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi teikimo metu nenurodė. Patikrinus duomenis SODRA informacinėje sistemoje apie „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje įdarbintus asmenis, nustatyta, kad minėtoje atstovybėje nėra įdarbintų darbuotojų; patikrinus duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėja iš Lietuvos Respublikos išvyko 2016 m. balandžio 8 d. (kitą dieną po leidimo laikinai gyventi įforminimo), ir pagal turimus duomenis iki šiol nekirto išorinės Lietuvos Respublikos sienos. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visą surinktą informaciją, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nes bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje pareiškėja faktiškai nedirba ir ši atstovybė nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėja Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir atvykimo tikslas buvo kitas nei deklaruota.

28. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamią atsakovo surinktų duomenų ir įrodymų analizę, pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasi ji prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos skundas turėjo būti tenkintas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, visas įrodinėjimo procesas Migracijos departamente neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šis pažeidimas negali būti pašalintas teisme, kuris nepriima administracinio sprendimo, o tik vertina jo teisėtumą. Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamento pateikti į bylą dokumentai ir jų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjai apie jo nagrinėjamą klausimą, nepasiūlė pateikti įrodymų nagrinėjamu klausimu, taip pažeisdamas Tvarkos aprašo 189 punktą ir pareiškėjos teisę būti išklausytai.

29. Tvarkos aprašo 84 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Remdamasis šiomis Aprašo nuostatomis, atsakovas turėjo teisę rinkti informaciją, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodomi Aprašo 189 punkte nustatyti reikalavimai netaikytini, nes nebuvo pagrindų tyrimui dėl pareiškėjos įmonės fiktyvumo pradėti. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamentas Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

31. Akcentuotina, kad pareiškėja šioje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, susijusias su bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės veikla, o atsakovo Migracijos departamento surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjai išduotas leidimas turi būti panaikintas, yra teisinga.

32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Migracijos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėja apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog dėl padarytų pažeidimų buvo nepateikti ir neįvertinti pareiškėjos turimi įrodymai. Pareiškėja nei pateikė šių įrodymų teismui, nei nurodė, kokių konkrečių įrodymų ji negalėjo pateikti. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, o šalys turėjo galimybę pateikti įrodymus byloje.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

34. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys