2020-07-08 Nr. AB-13440-3-62-3-01752-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1382-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01752-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. su skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad per 2018 m. rugpjūčio 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo uždarytas į etapinę (taip originale parašyta) patalpą, kurioje negalėjo apsiprausti ir pasidaryti valgyti. Pažymėjo, jog patalpa nepritaikyta gyventi, joje buvo tik suolas, ant kurio buvo priverstas miegoti, sugedo turėti produktai, nes patalpoje nebuvo šaldytuvo. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos ir pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl tokių Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nerviniu šoku, stresu, emociniu sukrėtimu, depresija, pažeminimu.

3. Teismo posėdžiuose pareiškėjas prašė tenkinti jo skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas faktines aplinkybes apie patalpos, kurioje jis buvo laikomas įrengimą ir buvusias sąlygas. Paaiškino, kad jis pataisos įstaigos pareigūnams suteikė informaciją apie nusikalstamą veiką, tačiau tvirtino, kad dėl to pavojaus iš kitų nuteistųjų nepajuto, todėl manė, jog iš būrio buvo iškeltas be pagrindo. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai leisdavo nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti. Vertino, kad jo laikymas 6 paras netinkamomis sąlygomis negali būti pripažintas mažareikšmiu pažeidimu.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskirtas gyventi į 2-o sektoriaus 6 būrio 1 brigadą, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. – perkeltas į 3-ią sektorių. Tvirtino, kad pataisos namuose nėra etapinės patalpos, naujai atvykę nuteistieji iki 10 dienų yra laikinai patalpinami į karantino tipo patalpas, kuriose yra apžiūrimo medikų, psichologų bei kitų specialistų.

6. Pravieniškių PN-AK akcentavo, kad bylose dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

7. Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teigė, jog reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pataisos įstaigoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas rėmėsi Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. S-27655 „Dėl papildomų patikslintų duomenų pateikimo“ (toliau – Raštas) duomenimis, darė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo perkeltas į šios pataisos įstaigos Kontrolės ir praleidimo punkto patalpą Nr. 2 (b. l. 52–54). Teismas vertino, jog šie duomenys patvirtino pareiškėjo teiginius, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo patalpintas į patalpą, kurią įvardino kaip etapinę patalpą.

10. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pateikti dokumentai neabejotinai patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo perkeltas iš 2-o sektoriaus 6 būrio 1 brigados į Kontrolės ir paleidimo punkto patalpą Nr. 2 Pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad į šią patalpą pareiškėjas buvo perkeltas, siekiant užtikrinti jo saugumą, kadangi atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00151-18 duomenimis, pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas apie galimai išprievartautą nuteistąjį. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gauta duomenų, kad su nuteistuoju gali siekti susidoroti kiti bausmę atliekantys nuteistieji ir dėl to gali kilti konfliktinių situacijų ar neramumų. Pravieniškių PN-AK teigė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiui į Kontrolės ir praleidimo punkto patalpą Nr. 2 buvo patalpintas dėl to, kad kamerų tipo patalpose nebuvo laisvų vietų, o pataisos įstaigos sektoriuose esančiose karantino patalpose ar Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaruose nebus visapusiškai užtikrintos asmens prigimtinės teisės. Nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo patalpinimą į Kontrolės ir paleidimo punkto patalpą Nr. 2 patvirtino ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų parengti tarnybiniai pranešimai ir pažymos (b. l. 55–64).

11. Teismas spręsdamas dėl Kontrolės ir praleidimo punkto patalpos Nr. 2 paskirties ir įrengimo, atsižvelgė į Rašte pateiktą informaciją, kad Kontrolės ir praleidimo punkte yra laikinai patalpinami išvykstantys ir atvykstantys konvojuojami nuteistieji, taip pat nuteistieji, kuriems reikia atlikti asmens kratą, nustatyti asmenybę ir kt. atvejais (b. l. 53). Įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad Kontrolės ir praleidimo punkto patalpa Nr. 2 yra skirta laikinai laikyti nuteistuosius ir nėra pritaikyta nuolatiniam jų gyvenimui.

12. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 buvo tik suolas, ant kurio jis buvo priverstas miegoti, nebuvo sanitarinio mazgo, patalpoje nebuvo galimybės apsiprausti, pasidaryti valgyti, nebuvo šaldytuvo, dėl ko sugedo pareiškėjo turėti produktai, pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015), pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.), laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

13. Teismas siekė nustatyti bylos faktines aplinkybes, todėl 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti duomenis apie Kontrolės ir praleidimo punkto patalpos Nr. 2 įrengimą.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas informacijos apie šių patalpų įrengimą nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad jis 6 paras Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

15. Teismas rėmėsi bylos duomenimis, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK, 2018 m. rugpjūčio 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu laikydami pareiškėją Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2, pažeidė pareiškėjo subjektines teises paskirtą bausmę pataisos įstaigoje atlikti sąlygomis, užtikrinančiomis žmogaus orumą, saugią ir sveiką aplinką.

16. Teismas įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 jis jautė nervinį šoką, stresą, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

17. Teismas sprendęs dėl neturtinės žalos masto, vertino tai, kad pareiškėjas į Kontrolės ir praleidimo punkto patalpą Nr. 2 buvo perkeltas, Pravieniškių PN-AK gavus kriminalinės žvalgybos duomenų apie galimą susidorojimą su pareiškėju dėl jo, kaip liudytojo, duotų parodymų apie įvykdytą nusikalstamą veiką ir siekiant užtikrinti jo saugumą. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesys per ginčo laikotarpį buvo deramas: pareiškėjui buvo leidžiama nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti. Šias aplinkybes patvirtino ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys.

18. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo pobūdį, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškė reikalavimą priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo vertinimu, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

20. Teismas remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgęs į teisminę praktiką bylose dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo netinkamomis sąlygomis, atlyginimo, priėjo prie išvados, kad, nors pareiškėjas 6 paras buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, tačiau nesant įrodymų, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar kad jos elgesys su pareiškėju būtų buvęs nežmoniškas, nėra pagrindo šioje byloje priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl teismas konstatavo, kad pakankama satisfakcija yra jo teisių į nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas.

III. 21. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 000 Eur pareiškėjo naudai.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, nes sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, neišsamiai, nevisapusiškai, šališkai vertino faktines bylos aplinkybes, apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino jo skunde išdėstytų argumentų. Pažymi, jog buvo vertinama tik atsakovo atstovo pozicija, jo pateikti argumentai.

23. M. A. paaiškina, kad teismo nebuvo įvertinta tai, kad žalos atlyginimo pagrindimas buvo apsunkintas vien dėl to, kad tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje, kurioje jam administracija sudarė įvairias kliūtis rinkti įrodymus, tokius kaip sveikatos būklės pablogėjimo įvertinimas po laikymo netinkamomis sąlygomis.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismo argumentas, kad „neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti“ yra visiškai subjektyvus, be jokių aiškių vertinimo kriterijų.

25. Pareiškėjas paaiškina, jog teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas laikomas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nerviniu šoku, stresu, emociniu sukrėtimu, depresija, pažeminimu, juolab, kad buvo nustatytas pats faktas dėl laikymo netinkamomis sąlygomis.

26. M. A. atkreipia dėmesį į tai, kad tik pats pareiškėjas patyręs, ką reiškia būti įkalintu netinkamomis sąlygomis gali nuspręsti, ar vien fakto pripažinimas, jog buvo kalintas netinkamomis sąlygomis jam yra pakankama satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Pažymi, kad proporcingu ir tinkamu žalos atlyginimu už patirtą žalą laiko patirtą žalą pinigais, t. y. 10 000 Eur.

27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovo atstovas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Akcentuoja, kad pareiškėjo samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliantas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Akcentuoja, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, jis tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos bei neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reguliuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų neišnagrinėjęs kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar nurodytų argumentų ar būtų pažeidęs proceso arba materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 netinkamomis sąlygomis (b. l. 55–56).

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis, vertino tik atsakovo atstovo poziciją, taip pat nesutinka, kad teisės pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti, mano, kad už patirtą žalą turi būti atlyginta pinigais – 10 000 Eur., nes patyrė stresą, pažeminimą, nervinį šoką, depresiją; jam buvo sudarytos kliūtys rinkti įrodymus dėl sveikatos pablogėjimo.

34. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog ginčo laikotarpiu punkto Kontrolės ir praleidimo patalpa Nr. 2 nebuvo pritaikyta nuolatiniam gyvenimui joje (nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo šaldytuvo, tinkamos lovos miegui) (b. l. 53). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03).

36. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo subjektinė teisė paskirtą bausmę pataisos įstaigoje atlikti tinkamomis sąlygomis, nors pareiškėjas ir pripažino, kad jam buvo suteikta teisė nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti (b. l. 57–64).

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, akcentuoja, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

38. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo atstovo poziciją, neatitinka tikrovės. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas pats inicijavo papildomų įrodymų rinkimą (b. l. 44) ir pripažino, kad pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl jo apgyvendinimo netinkamoje patalpoje (šešias paras) nuolatiniam gyvenimui, administracija padarė.

39. Vertinant apeliacino skundo argumentą, kad pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys rinkti įrodymus dėl sveikatos pablogėjimo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl medicininės ar psichologinės pagalbos į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą, kur visi atvejai nustatytąja tvarka yra fiksuojami, todėl pareiškėjo argumentas yra abstraktus nesusietas su konkrečiais administracijos ar sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

40. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas patyrė nervinį šoką, depresiją, pažeminimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas laikinai vienas buvo patalpintas į minėtą patalpą šešioms paroms gavus informaciją, kad į jį kiti nuteistieji gali pasikėsinti, todėl buvo siekiama apsaugoti laikinai jį iškeliant iš gyvenamosios patalpos, kur jį galėjo pasiekti kiti nuteistieji asmenys (b. l. 52–54). Pats pareiškėjas nurodo, kad jam perkeltoje patalpoje buvo sudarytos sąlygos nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti. Byloje nėra jokių pareiškėjo kreipimųsi į administraciją, kad pareigūnai kokiais nors veiksmais būtų siekę pareiškėją pažeminti ryšium su jo iškėlimo į kitą patalpą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis patyrė depresiją, pažeminimą, nervinį šoką atmestinas kaip neįrodytas.

41. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

43. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatytas pažeidimas (apgyvendinimas netinkamoje patalpoje) buvo vykdomas siekiant išvengti pasikėsinimo į pareiškėją, pažeidimas nebuvo intensyvus, šis pažeidimas konstatuotas atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų (t. y. pagrįstomis buvo laikomos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamai įrengtos Kontrolės ir praleidimo punkto patalpos laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio16 d.), byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis su skundu į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo trumpalaiko apgyvendinimo (6 paroms) patalpoje, kuri nėra skirta nuolatiniam gyvenimui.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistas pagrįstai.

46. Todėl atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė