63239e07-1759-4adf-862e-618f47bd2aea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1104-1097/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03693-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.1.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Latvelė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų E. U. ir I.

U. pareiÅ¡kimÄ dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai E. U. ir I. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. PareiÅ¡kimu prašė panaikinti pareiÅ¡kėjų (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) metrikacijos įstaigoje įregistruotos santuokos apskaitos įraÅ¡Ä abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo teisinių pasekmių.

2. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi, o dėl charakterio nesuderinamumo, skirtingo požiÅ«rio į Å¡eimÄ , materialines ir dvasines vertybes, pareiÅ¡kėjų santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko. PaaiÅ¡kino, jog sudarė sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo teisinių pasekmių, neturi kreditorinių įsipareigojimų, iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja, o, panaikinus santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , pasilieka turimas pavardes. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8032-1093/2023 atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnį, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali bÅ«ti nutraukiama tik esant numatytų sÄ lygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiÅ¡kai veiksnÅ«s Å¡ioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d., kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

5. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Nors pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai, tačiau, remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas E. U. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ AustralijÄ , (duomenys neskelbtini) jam ambasadoje (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas pasas, o I. U. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad sutuoktiniai atskirai gyvena ilgiau nei metus.

6. Teismas sprendė, kad, esant nurodytų aplinkybių visetui, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas, kaip neatitinkantis CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visumos, negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka ir atsisakė pareiÅ¡kimÄ priimti. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis į notarÄ . III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas E. U. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 3.51 straipsnio 3 punktu ir nurodė jame reglamentuojamÄ santuokos nutraukimÄ sutuoktinių bendru sutikimu notarine tvarka, nes pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ ne dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo. 7.2. Teismas (ir notaras) negali nutraukti santuokos, kuri yra sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka.

Teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kt.), panaikinant santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių IX skyriuje reglamentuojama santuokos nutraukimo registravimo tvarka.

Taisyklių 104 punktas nustato, kad santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar notaro praneÅ¡imu apie patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad santuokos nutraukimÄ registruoja civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva (lot. ex officio), remdamasi teismo sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad teismo sprendimai dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, iÅ¡braukimo iÅ¡ apskaitos vykdomi sudarant santuokos nutraukimo įraÅ¡Ä . Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡ai panaikinami (anuliuojami) teismo tvarka, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Å ioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas atskiruoju skundu apibrėžtų ribų ir pasisakydamas dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų.

9. Å iuo atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka, ir iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjams teisę su pareiÅ¡kimu kreiptis į notarÄ (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

10. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau argumentuoja, jog civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡ai panaikinami (anuliuojami) teismo tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimo. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, kokia tvarka panaikinamas bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡as abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pateikia sudarytÄ sutartį dėl santuokos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių.

11. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jÄ Ä¯gyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.

12. Pagal CK 3.24 straipsnio 1 dalį, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytÄ procedÅ«rÄ . CK 3.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sÄ lygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedÅ«rų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje.

13. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis mirÅ¡ta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.49 straipsnio 1 dalis). CK 3.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali bÅ«ti nutraukta, jeigu yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai;

2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);

3) abu sutuoktiniai yra visiÅ¡kai veiksnÅ«s Å¡ioje srityje. Kai yra Å¡ios sÄ lygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis), o tais atvejais, kai, esant Å¡ioms sÄ lygoms, sutuoktiniai taip pat daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Nuostata dėl galimybės nurodytu atveju kreiptis į notarÄ Ä¯tvirtinta ir įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1346; TAR, 2022, Nr. 2022-15441).

14. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas prieÅ¡ tai galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir situacijos ypatumus bažnytinės santuokos atveju, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad praÅ¡ymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ Ä¯traukus į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įraÅ¡Ä dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje ir iÅ¡sprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai).

Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įraÅ¡as, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuokÄ bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryÅ¡iai.

Kita vertus, nors valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ , kai ji įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kuriÄ gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis.

Bendrosios kompetencijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , panaikinant santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , todėl Å¡eimos santykiams pagal analogijÄ (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

15. Kaip minėta, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję CK ir susijusių teisės aktų pakeitimai nustato, kad kai nėra ginčo tarp Å¡alių, tam tikrus teisinius klausimus galima iÅ¡spręsti kreipiantis į notarÄ . Pagal naujÄ teisinį reglamentavimÄ , kaip minėta, notarai sprendžia teisinius klausimus nutraukiant santuokÄ bendru sutuoktinių sutarimu, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams, notarine tvarka galima ne tik nutraukti civiline tvarka sudarytÄ santuokÄ , bet ir panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡Ä (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), kas iÅ¡ esmės sukelia analogiÅ¡kas teisines pasekmes. Kaip minėta, civilinės teisės prasme santuokos nutraukimo klausimai sprendžiami ta pačia tvarka, nepriklausomai nuo to, ar santuoka sudaryta civilinės metrikacijos įstaigoje, ar teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota pripažįstant bažnytinę santuokÄ .

Teisės aktuose neįtvirtinant santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, pagal analogijÄ taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos klausimus. Dėl to, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, taip pat taikytinas ir CK 3.51 straipsnio 3 dalies teisinis reglamentavimas, pagal kurį, kaip minėta, esant įtvirtintoms sÄ lygoms, santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir / ar bažnytinės santuokos įregistravimo įraÅ¡o panaikinimo klausimus sprendžia notaras.

Dėl pirmiau aptartos skirtingos – civilinės ir bažnytinės – jurisdikcijos, santuokos pabaigos klausimas civiline prasme sprendžiamas pagal analogijÄ ta pačia tvarka tiek tuo atveju, kai praÅ¡oma nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tiek tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo. Dėl to atmestini kaip teisinio reglamentavimo ir jį aiÅ¡kinančios teismų praktikos neatitinkantys pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentai, jog bažnytinės santuokos įraÅ¡o panaikinimo klausimas spręstinas iÅ¡imtinai teismine tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Latvelė