2017-02-01 Nr. AB-2605-3-61-3-04746-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-148-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04746-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Ž. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. (1.8)SD-504 ir 2016 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (1.22)SD-540, taip pat įpareigoti atsakovą priimti kitą sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. Ž. skundą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino pareiškėjai 2016 m. gruodžio 9 d. sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013, kt.).

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 patvirtintų Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų 1-2 punktuose numatyta, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – teikti kokybiškas teismo medicinos paslaugas, atliekant teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus.

Iš skundo ir jo priedų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11925-918/2016 pagal ieškovų A. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Eksperrika“ dėl žalos atlyginimo, ženkliai pablogėjus ieškovų sveikatos būklei, ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, ar Tarnybos ekspertai galėtų atlikti ekspertizę ir nustatyti, ar dėl žemėje pakloto požeminės kabelio linijos kabelio eksploatavimo ieškovė galėjo susirgti tam tikrais susirgimais, ar kabelio eksploatavimas turi įtakos ieškovei diagnozuotų ligų progresavimui. Tarnyba pareiškėjos skundžiamu 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. (1.8)SD-504 nurodė, kad netikslinga skirti teismo medicinos ekspertizės, nes specialiosios medicinos literatūros duomenimis, nurodytų ligų priežastiniuose veiksniuose nenurodytas elektromagnetinių bangų spinduliavimas.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 18 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama panaikinti 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. (1.8)SD-504. Tarnyba pareiškėjos skundžiamu 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (1.22)SD-540 nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. raštas yra informacinio pobūdžio, jis buvo adresuotas Kauno apylinkės teismui, jame išdėstyta nuomonė specialių žinių panaudojimo klausimu, tai nėra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo prasme. Iš pareiškėjos skundžiamo Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. (1.8)SD-504 turinio matyti, kad jame tarnyba pateikė informaciją Kauno apylinkės teismui dėl tikslingumo skirti ekspertizę šio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Skundžiamame rašte jokie privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai viešojo administravimo srityje, kurie galėtų pareiškėjai sukelti teisines pasekmes, nėra išreikšti. Raštas surašytas tarnybai atliekant ne viešojo administravimo funkcijas, bet atsakant į paklausimą dėl teismo medicinos paslaugų, atliekant teismo medicinos ekspertizes, teikimo. Ekspertizės paskyrimo civilinėje byloje klausimą sprendžia teismas, jam ekspertinės įstaigos nuomonė nėra privaloma (Civilinio proceso kodekso 212 str.). Taigi spręstina, kad pareiškėjos skundžiamas Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštas Nr. (1.8)SD-504 nėra pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo srityje, tai yra informacinio, ekspertinio pobūdžio, neturintis privalomos teisinės galios raštas, pateiktas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui ekspertinės įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl šio rašto panaikinimo negali būti nagrinėjamas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, šį skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismo nuomone, Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (1.22)SD-540 taip pat negali būti vertinamas kaip skųstinas administraciniam teismui aktas, nes juo pareiškėjai tik išaiškintas jos prašomo panaikinti ankstesnio tarnybos rašto pobūdis, tačiau jokie privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai viešojo administravimo srityje, kurie galėtų pareiškėjai sukelti teisines pasekmes, juo neišreikšti. Raštas surašytas tarnybai atliekant ne viešojo administravimo funkcijas, bet atsakant pareiškėjai į jos prašymą, pateiktą tarnybai kaip įstaigai, teikiančiai teismo medicinos ekspertizės paslaugas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų 10.4 p.). Taigi spręstina, kad ir Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (1.22)SD-540 negali būti nagrinėjamas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, šį skundo reikalavimą taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. (1.8)SD-504 ir 2016 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (1.22)SD-540 panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą priimti kitą sprendimą.

Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėja L. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nes jos teisės ir interesai buvo pažeisti, kai Kauno apylinkės teismas gavo Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. (1.8)SD-504, kuriuo Tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms nurodė, kad netikslinga skirti teismo medicinos ekspertizę. 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11925-918/2016 motyvuojamojoje dalyje šio teismo teisėja, moteris, ne specialistė technikos srityje, rėmėsi informacija pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, kuris irgi yra ne specialistas technikos srityje, kuris neatliko jokios ekspertizės (pareiškėja citavo minėtą nutartį:

„Ekspertizė gali ir turi būti skiriama tik tada, kai ji reikalinga teismui priimant teismo sprendimą ir yra galimybė tokią ekspertizę atlikti. Sprendžiant dėl ekspertizės atlikimo įvertinama ir tai, ar ekspertizės išvadomis nebus nustatinėjamos aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas yra akivaizdūs. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir ekspertizės atlikimo tikslingumo, tai, kad ieškovai ir jų atstovai nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog paklotas 10 kV kabelis objektyviai galėtų turėti kokios nors įtakos ieškovų sveikatos būklei, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktą informaciją, jog ieškovei diagnozuotų ligų (cukrinio diabeto, hipertenzinės ligos, difuzinės mazginės strumos ir blauzdos negyjančios žaizdos) atsiradimui bei eigai (remiantis specialiąja medicinine literatūra) elektromagnetinių bangų spinduliavimas neturi, konstatuotina, kad ekspertizės skyrimas šioje byloje yra netikslingas.

Paskyrus ekspertizę ir uždavus teismo ekspertams ieškovės siūlomus klausimus, atsakymai į šiuos klausimus dėl priežastinio ryšio tarp šalia ieškovams priklausančios namų valdos žemėje pakloto 10 kV kabelio ir ieškovei diagnozuotų ligų iš esmės yra aiškūs. Dėl nurodytų aplinkybių prašymas skirti teismo ekspertizę atmestinas.“). Taigi, pareiškėjos manymu, Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštas nulėmė be jokios kovos apeliantės pralošimą civilinėje byloje Nr. e2-11925-918/2016, kas reiškia, kad apeliantės ir jos sutuoktinio sveikatos žalojimas ir visų teisių pažeidimai tęsis ir toliau.

Pareiškėja nurodo, kad ir be specialiosios literatūros žinoma, kad avarinės būklės 10 kV PKL, jei įžemėjimai siektų 1000 v (1 kV), poveikiu žmogų geriausiu atveju ištiktų paralyžius; jei įžemėjimai siektų 2000 v (2 kv) žmogus išverda.

Kadangi Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 21 d. rašte Nr. (1.8)SD-504 nepateikė nuorodų į šaltinius, toks raštas yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, šis raštas pateiktas specialisto medicinos srityje, bet ne specialisto technikos ir fizikos srityse.

Pareiškėja mano, kad jos teisės ir interesai ir toliau yra pažeisti, nes Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (1.22)SD-540 nepanaikintas skundžiamas Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštas Nr. (1.8)SD-504. Be to, pastarasis raštas, pareiškėjos teigimu, neteisėtas, nes Tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms turėjo teisę teikti specialias žinias iš medicinos srities, bet ne iš technikos mokslų srities, taip pat dėl to, kad Tarnyba nevykdė savo funkcijų, aprašytų Tarnybos nuostatų 10.3.4 punkte (rengti ir aprobuoti ekspertinių tyrimų metodikas, vadybos sistemos procedūras, pritaikyti naujus mokslo ir technikos laimėjimus ekspertinėje praktikoje ir kurti naujas ekspertizių ir tyrimų rūšis).

Pareiškėja nesutinka su teismo nuomone, kad Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (1.22)SD-540 negali būti vertinamas kaip skųstinas administraciniam teismui aktas, kadangi Tarnybos direktorius vykdė savo funkciją, nustatytą Tarnybos nuostatų 10.4 punkte – pagal kompetenciją dalyvauti rengiant teisės aktų, susijusių su teismo medicinos ekspertize ir tyrimais, projektus, nustatyta tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus ir prašymus bei atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas. Be to, šiame rašte nurodyta, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja pažymi, kad sutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje konstatuota, administraciniams teismams neskųstinas Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštas Nr. (1.8)SD-504.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos L. Ž. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundu siekė apskųsti Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. (1.8)SD-504 ir 2016 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (1.22)SD-540. Atsakovas pirmuoju raštu, atsakydamas į Kauno apylinkės teismo teisėjos, nagrinėjančios civilinę bylą Nr. e2-11925-918/2016, paklausimą, nurodė, kad paklausime nurodytu atveju netikslinga skirti teismo medicinos ekspertizę. Antruoju raštu atsakovas atsakė į pareiškėjos 2016 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. (1.8)SD-504 panaikinimo. Tarnyba 2016 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (1.22)SD-540 nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. raštas yra informacinio pobūdžio, adresuotas Kauno apylinkės teismui, todėl jame išdėstyta tik nuomonė specialių žinių panaudojimo klausimu, ir šis raštas nėra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo prasme.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamus raštus, konstatavo, kad Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštas Nr. (1.8)SD-504 nėra pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo srityje, nes tai yra informacinio, ekspertinio pobūdžio, neturintis privalomos teisinės galios raštas, pateiktas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui ekspertinės įstaigos, o Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (1.22)SD-540 pareiškėjai tik išaiškintas jos prašomo panaikinti ankstesnio tarnybos rašto pobūdis, tačiau jokie privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai viešojo administravimo srityje, kurie galėtų pareiškėjai sukelti teisines pasekmes, juo neišreikšti.

Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, šie pareiškėjos skundžiami raštai negali būti vertinami kaip administraciniam teismui skųstini aktai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su minėta teismo išvada sutinka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi poezijos, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatuota atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje, minėti Tarnybos raštai yra informacinio pobūdžio, juose jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjai nesuformuluota. Kaip matyti iš Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (1.22)SD-540 turinio, atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos 2016 m. lapkričio 18 d. prašymą, tik pateikė jai informaciją apie ankstesnio, t. y. 2016 m. spalio 21 d., rašto turinį, nurodė pareiškėjai, kad Tarnybos 2016 m. spalio 21 d. raštas Nr. (1.8)SD-504 nėra privalomas teismui, pagal kurio paklausimą jis ir buvo priimtas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti skundžiamų aktų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. (1.8)SD-504 ir 2016 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (1.22)SD-540), kurie iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjos skundą dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. (1.8)SD-504 ir 2016 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (1.22)SD-540 pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė