2018-10-03 Nr. AB-17191-3-64-3-01194-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2869-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01194-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji buvo kalinama Šiaulių TI nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2014 m. liepos mėn. Kamerose, kur kartais buvo laikoma su dar 3–7 suimtaisiais, jai teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais. Tualetai buvo toje pačioje kameroje, atitverti neaukšta sienele, iš jų sklido baisus kvapas. Kameroje pilna tarakonų, pelių, nevalyti langai. Pasivaikščioti vesdavo tik vieną valandą per parą, į dušą tik kartą per savaitę 15 min. Ventiliacija neveikė visai, kamerose drėgna, tamsu, natūrali šviesa per silpna, o dirbtinė per stipri. Dėl to ji patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, kitus nepatogumus, sutriko miegas, dažnai kildavo konfliktai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja laikotarpiu, kuriam netaikytinas ieškinio senaties terminas, buvo laikoma kameroje Nr. 107, pareiškėjai tekdavo nuo 1,97 kv. m iki 15,81 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Atsakovas pažymėjo, jog kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji (nuteistieji). Profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas atliekamas. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Pareiškėjos laikymo Šiaulių TI metu jos buvimo kameroje nebuvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Atsakovo teigimu, pasivaikščiojimai ir naudojimasis dušu organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo pažeista. Dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 24 d., suėjus ieškinio senaties terminui, prašymą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi. Konstatavo, kad pareiškėja, nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. periodiškai kalinta Šiaulių TI, turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, ar higienos normų tardymo izoliatoriuje, išdėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėja, gavusi atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, savo nuomonės nepareiškė, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė. Teismas pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu taikė trejų metų senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino laikotarpį nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.

7. Teismas nustatė, kad iš viso pareiškėja kameroje Nr. 107 buvo kalinama 8 dienas, pareiškėjai teko nuo 2,63 kv. m iki 15,81 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja iš viso 3 dienas buvo laikoma sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas taip pat įvertino kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, ir darė išvadą, jog mažesnis nei 3,6 kv. m kameros plotas, atėmus sanitarinį mazgą, vienam asmeniui teko 1 dieną.

8. Teismas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 62/08-168 „San. mazgų zonų kamerose lentelė“, nustatė, jog kameroje Nr. 107 sanitarinių mazgų atitvarai mūriniai, OSB plokštės, yra užuolaidos, jos aukštis 1 m 82 cm. Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, įrodymų, jog jie nebuvo vykdomi, nepateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. 61/04-1855 nurodyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. pareiškėja nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 nustatytą tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. per parą pasivaikščiojimas gryname ore. Pareiškėja pripažįsta, jog ši tvarka vykdoma buvo. Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jos buvimo kameroje. 2014 m. spalio 3 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog laikomiems asmenims sudaroma galimybė 1 val. būti gryname ore, kartą per savaitę praustis, keisti lovos skalbinius ar perduoti skalbti asmeninę patalynę ir apatinius rūbus. Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal sudarytus valgiaraščius. Pagrindinis patalpų valymas atliekamas, dezinfekcija atliekama, deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, pasimatymų patalpos švarios. Pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės. Kamerų paprastasis remontas atliekamas. Kameros vėdinamos per langus, gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji, valymo inventorius ir valymo priemonės jiems išduodami.

10. Teismas darė išvadą, ką nurodė pareiškėja ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjai per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tai nebuvo paneigta bylos medžiaga, tačiau atkreiptas dėmesys, jog pareiškėja Šiaulių TI laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas, buvo labai trumpai, tik 8 dienas. Teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tad teisės aktų reikalavimus atsakovas pažeidė 3 dienas, tačiau teismas visi tik laikėsi pozicijos, jog ir dar 1 dieną pareiškėjai nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiškėjos judėjimo laisvę daugiau, nei yra būtina. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, pareiškėjos teiginiai dėl blogo kvapo kameroje laikyti įrodytais. Atmesti argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko ar per trumpo naudojimosi dušu, šis laikas yra nustatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Pastebėta, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teiginius dėl netinkamų higienos sąlygų kameroje.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėja buvo kaip nors išskirta iš kitų nuteistųjų ir jai kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau teismas nustatė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės.

12. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėja dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 36 mėnesiams nuo tada, kai ji išvyko iš Šiaulių TI. Taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjos kalinimo laikotarpiu išskyrė ją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jai ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jos kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose ar higienos normų neatitinkančiose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjos sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, pati pareiškėja pareiškime to nenurodo). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjai tam tikrą, labai trumpą laiką, tris dienas, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, ir dar vieną dieną nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamas plotas, padaryti pažeidimai nėra žymūs, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 36 mėnesiams nuo jos išvykimo iš Šiaulių TI, įvertinus, jog pareiškėjos teiginiai dėl higienos sąlygų paneigti nebuvo, bet pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo trumpai, 8 dienas, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jos teisės pažeidimus.

III. 13. Pareiškėja S. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priteisti 3 000 Eur bei netaikyti ieškinio senaties termino.

14. Dėl pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus beveik 36 mėn. nuo išvykimo iš Šiaulių TI, bei ieškinio senaties taikymo, pareiškėja paaiškina, jog anksčiau nesikreipė, nes bandė pamiršti šį kalinimo laikotarpį, bet patirti išgyvenimai, dvasinis skausmas, blogėjanti fizinė bei psichinė sveikata nelaido to pamiršti.

15. Pareiškėjos teigimu, jos buvimo Šiaulių TI metu trūko ne tik asmeninės erdvės, natūralaus apšvietimo, bet ir higienos normų atitikties. Esant blogam apšvietimui, pablogėjo pareiškėjos regėjimas, atsirado galvos skausmai, pakilo kraujospūdis, pablogėjo apetitas. Šias pasekmes pareiškėja jaučia iki šiol ir bijo, kad ateityje jos gali dar pablogėti. Pareiškėjos manymu, ji skunde konkrečiai įvardijo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimus pagrindė argumentais.

16. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėja pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis numato neturtinės žalos atlyginimą ir teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vertinamu atveju pažeidimo pripažinimas yra proporcinga pareiškėjos teisių gynybos forma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjai S. V., padarytos dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 14 d. taikė trejų metų senaties terminą ir tą skundo dalį atmetė. Vertindamas laikotarpį nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., nustatė, kad 3 dienas buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, dar 1 dieną sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiškėjos judėjimo laisvę daugiau, nei yra būtina, konstatavo, kad sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, taip pat laikė įrodytais pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kameroje, o teiginiai dėl netinkamų higienos sąlygų kameroje liko nepaneigti. Teismas nusprendė apsiriboti pareiškėjos teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo ir dėl žalos dydžio nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog pareiškėja kreipėsi į teismą praėjus beveik 36 mėnesiams nuo išvykimo iš Šiaulių TI, taip pat akcentuoja dėl netinkamo apšvietimo jai kilusias pasekmes ir mano, kad turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu, pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja, skundą teismui paduodama 2017 m. liepos 25 d. (b. l. 8), praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 24 d.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėja turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjai.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, buvimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes bandė pamiršti kalinimo laikotarpį, yra subjektyvios ir negali būti pripažintos objektyviai trukdžiusiomis laiku ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėja iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdama tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (lot. ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

28. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl jai kilusių pasekmių dėl netinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

29. Vertindama pareiškėjos patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į trumpą ginčo laikotarpį – pareiškėja laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas, Šiaulių TI iš viso buvo tik 8 dienas. Iš jų tik 3 dienas buvo pažeista minimalaus ploto norma. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patirtos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2478/2013, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016). Pareiškėja su prašymu atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo 2014 m., į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 25 d. t. y. praėjus beveik 3 metams nuo laikymo sąlygomis, kurias ji prilygino kankinimui, pabaigos. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos veiksmus siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ginčo laikotarpiu. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad anksčiau į teismą ji nesikreipė bandydama pamiršti šį kalinimo laikotarpį, kaip minėta, nėra pakankami pagrįsti tokį ilgą jos delsimą.

30. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, jos teigimu, atsiradusius sveikatos sutrikimus dėl netinkamų sąlygų Šiaulių TI (netinkamo apšvietimo), pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėja dėl jos nurodytų sveikatos sutrikimų (pablogėjusio regėjimo, galvos skausmų, pakilusio kraujospūdžio, pablogėjusio apetito) būtų kreipusis į gydytojus, atitinkamai, nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius sveikatos sutrikimus ar jų ryšį būtent su netinkamomis laikymo sąlygomis Šiaulių TI.

31. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, išskyręs ją iš kitų kalinamųjų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjai patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti pareiškėjos prašoma 3 000 Eur suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi Šiaulių TI padaryto pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (8 dienos), pareiškėjos patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pripažinimas, kad pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Šiaulių TI sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjai.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius