2021-01-20 Nr. AB-1332-3-61-3-04481-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2375-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04481-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio burnos chirurgijos centras“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. Z. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. T4-278-(1.34.) „Dėl pacientei S. Z. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ (toliau – ir Įstaiga) jai buvo teiktos sveikatos priežiūros ((duomenys neskelbtini)) paslaugos, dėl kurių netinkamos kokybės ji kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu į Tarnybą, kuri priėmė ginčijamą Įsakymą, konstatuodama, jog sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

2.2. Ginčijamas Įsakymas buvo parengtas atsižvelgiant į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-396/2017 ataskaitą Nr. D17-251(1.27.) (toliau – ir Ataskaita), kurioje aiškiai ir vienareikšmiškai nėra nurodyta, kuo konkrečiai remiantis ir motyvuojant buvo padaryta galutinė išvada dėl suteiktų paslaugų kokybės, kadangi ji yra tik aprašomojo pobūdžio. Priimant Įsakymą, tokia Ataskaita nebuvo pagrindo vadovautis, kadangi ją rengiant nebuvo tinkamai ir profesionaliai išpildytos Tarnybos šioje kompetencijos srityje jai pavestos funkcijos: Ataskaitoje nėra pateikta jokių teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų konkrečių reikalavimų aptarimo ir įvertinimo dėl jų laikymosi; ji parengta klaidingai nurodant faktines aplinkybes ir neteisingai interpretuojant konsultantų, į kuriuos Tarnyba kreipėsi dėl situacijos vertinimo, pateiktas išvadas ir pateikiant prieštaringas tezes; Ataskaitoje neįvertinti pareiškėjos papildomo skundo argumentai ir į šio skundo motyvus neatsakyta; nebuvo įvertintas Įstaigos ir konkretaus sveikatos priežiūros paslaugas teikusio gydytojo (duomenys neskelbtini) elgesys jos patikslintame skunde nurodytų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų atitikčiai. Tarnyba, atlikdama tyrimą, visų pirma, turėjo nustatyti, kokios paslaugos jai buvo teikiamos; kokia asmens sveikatos būklė buvo nustatyta ir, ar buvo imtasi veiksmų, siekiant papildomai ją ištirti, kas ir kokiais konkrečiais būdais tokius veiksmus vykdė; koks buvo gydymo planas. Kadangi Tarnyba išsamaus pareiškėjai suteiktų paslaugų tyrimo neatliko, tokios Ataskaitos pagrindu priimtas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu, nurodė ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pagal kurią Ataskaita yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl vertinant jo teisėtumą turi būti vertinami jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, t. y. Ataskaitos turinys, joje nurodytų aplinkybių nustatymas, analizė ir vertinimas.

2.3. Gydytojas (duomenys neskelbtini), teikęs išvadas Tarnybai, be kita ko, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) perdarymo atveju būtų buvę logiška ir tikslinga patikrinti visas planuojamas naudoti medžiagas (duomenys neskelbtini) testais, remiantis gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis, o ne pacientės teiginiu ir jos pageidavimu pergaminti (duomenys neskelbtini) iš neva jai jau žinomos medžiagos. Tokių pareigų Įstaiga ir konkreti jai (duomenys neskelbtini) paslaugas teikusi gydytoja nevykdė, nes jokio siuntimo ar bent rekomendacijos nuvykti pas (duomenys neskelbtini) ir (ar) dėl konkrečių tyrimų atlikimo ji negavo. Viso proceso dėl pareiškėjai suteiktų sveikatos priežiūros tinkamumo įvertinimo Tarnyboje metu buvo tik akcentuojama, jog (duomenys neskelbtini) buvo ištirtos ir nurodytos jos pačios iniciatyva, tačiau net nevertinta, kokiais ir kiek patikimais būdais tai buvo padaryta; pati Įstaiga pripažino, jog pareiškėjos iniciatyva atlikti (duomenys neskelbtini) metodai nėra akredituoti ir patikimi, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių buvo pasirinkta vadovautis pastarųjų rezultatais, o ne nukreipti pareiškėją atlikti tyrimus pagal visuotinai medicinos praktikoje pripažįstamus metodus. Pareiškėjai kyla abejonių dėl galimumo vertinti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę prielaidų būdu (iš medicininėje dokumentacijoje esančių įrašų, juose vartojamų teiginių), nes tai turi būti daroma objektyviai, o ne interpretuojant susiklosčiusių aplinkybių turinį.

2.4. Vertinant Ataskaitoje cituojamus medicinos specialisto paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) pasitaikančių (duomenys neskelbtini), konsultantas, be kita ko, nurodė, kad jautrumas kai kurioms medžiagoms yra nustatomas kraujo tyrimu, todėl esant tokiai (duomenys neskelbtini) tikslinga patikrinti visas galimas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atveju to nebuvo padaryta. Pareiškėjos asmeniškai nurodytos ir jai žinomos galimos (duomenys neskelbtini) medžiagos bei kiti su jos sveikata susiję niuansai galėjo būti vertinami kaip pagalbiniai ar papildomi rodikliai, tačiau jais negalėjo būti vadovaujamasi kaip esminiais ir vieninteliais, neatliekant jokių kitų papildomų ištyrimo veiksmų. Dar viena svarbi Ataskaitoje paminėta konsultanto (duomenys neskelbtini) išvada yra ta, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti logiška duoti galutinį sudėtinių elementų mišinį, paruoštą tokiu būdu, kokiu jis bus dedamas į (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikti medžiagų pavyzdžiai ir pačių nuolatinių (duomenys neskelbtini) testavimo rezultatai prasilenkė, todėl jai kreipusis į Įstaigą su prašymu nurodyti, iš ko sudaryta „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir kokia jos sudėtis, atsakymas taip ir nebuvo pateiktas. (duomenys neskelbtini). Toks Įstaigos elgesys rodo atmestiną požiūrį į pacientą ir yra nesuderinamas su gydytojų profesinėmis pareigomis ir atsakomybe, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos.

2.5. Nors Ataskaitoje yra akcentuojama, jog pareiškėjai medžiagų testavimo tyrimai buvo atlikti, tačiau tai buvo padaryta išskirtinai asmenine jos pačios iniciatyva, be to, naudojant būdus, kurie nėra oficialiai pripažinti ir kuriais Įstaiga neturėjo vadovautis. Pastarosios aplinkybės objektyviai nebuvo vertintos, todėl neaišku, kaip buvo padaryta išvada, jog pareiškėjai sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, nes jokie teisės aktai nebuvo aptarti nei Įsakyme, nei Ataskaitoje.

2.6. Ataskaitos dalis, kurioje akcentuojama, jog gydytoja J. L. (duomenys neskelbtini) pareigas atliko tinkamai (surinko diagnozei nustatyti reikalingus tyrimus, sudarė gydymo planą, taikė gydymą, pagal pacientės nusiskundimus keitė (duomenys neskelbtini), kelis kartus perdarinėjo (duomenys neskelbtini) ir kt.), yra nepagrįsta, nes pati pareiškėja visas medžiagas testavo pas savo pasirinktus srities specialistus, o Įstaiga jokių savarankiškų (duomenys neskelbtini) sukeliančių veiksnių tyrimo neatliko, todėl kyla klausimas, ar Įstaiga galėjo remtis pačios pareiškėjos pasirinkimu atliktais tyrimais, ar, esant konkrečioms indikacijoms, ypač po (duomenys neskelbtini) po pirmosios procedūros, pati privalėjo imtis savarankiškų ir patikimų veiksmų.

Nors pusės metų laikotarpis, kuriuo tariamai jokie simptomai nepasireiškė, ir kuris neva rodo, jog (duomenys neskelbtini) tiko, Ataskaitoje yra įvertintas kaip ilgas laiko tarpas pasireikšti galimiems sutrikimams ar atsirasti naujiems negalavimams, kurių sąryšį su (duomenys neskelbtini) sukelta (duomenys neskelbtini) nustatyti sunku, (duomenys neskelbtini) vystymosi mechanizmus geriau paaiškinti galėtų šios srities specialistas, tačiau į tokį nebuvo kreiptasi. Su tokia išvada nesutinka ir dėl to, kad ji prieštarauja specialisto gydytojo (duomenys neskelbtini) teiktai konsultacijai.

Neaišku, dėl ko Ataskaitoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) nekėlė diskomforto pusę metų, nes jau po mėnesio po (duomenys neskelbtini) dėl stiprėjančio (duomenys neskelbtini), atlikinėjo (duomenys neskelbtini) tyrimus, skambino į Įstaigą administratorei dėl nusiskundimų. Ataskaitoje aptartas konsultanto gydytojo (duomenys neskelbtini) aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja aptartai Tarnybos išvadai ir vertinimui, jog (duomenys neskelbtini) požymiai pasireiškia iš karto, stiprėja laikui bėgant, nes konsultantas nurodė, kad dažniausios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) naudojamas medžiagas nėra ūmios, (duomenys neskelbtini) dažniausiai išryškėja po tam tikro laiko.

Ataskaitoje nurodoma, kad konsultantas patvirtino pačios pareiškėjos išsakytus teiginius apie tai, jog atlikti netradiciniai medicinos tyrimai nėra patikimi ir informatyvūs, kas, pareiškėjos teigimu, paneigia Įstaigos ir gydytojos objektyvias galimybes remtis tokia informacija, o Tarnybai – daryti išvadą, kad gydytoja (duomenys neskelbtini) savo pareigas atliko tinkamai, o Įstaiga sveikatos priežiūros paslaugas suteikė saugiai ir veiksmingai.

2.7. Ataskaitoje pateikta subjektyvi išvada, jog dar prieš pradedant teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas 2011 m. pareiškėjai buvo diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai, kuriuos ji esą bando pateikti, kaip atsiradusius dėl Įstaigoje teiktų paslaugų. Tarnybai yra pateikusi pažymas, patvirtinančias, jog minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kurios lėmė sveikatos sutrikimus ir buvo pašalintos. Jos sveikatos būklė nuo (duomenys neskelbtini) buvo normali, o nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo pašalinti (duomenys neskelbtini), nusiskundimų dėl sveikatos vėl neturi, kas rodo, kad jos organizmas neigiamai reaguoja būtent į (duomenys neskelbtini) naudojamas medžiagas. Tarnyba rėmėsi gydytojos (duomenys neskelbtini) J. L. pateiktu vertinimu, jog beveik neegzistuoja galimybė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) galėjo kilti dėl (duomenys neskelbtini), kurio sudėtyje rasta (duomenys neskelbtini), nes pacientė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jau nešiojo. Nėra pateikta jokių objektyvių gamintojų duomenų, jog absoliučiai visų (duomenys neskelbtini) gamyboje yra naudojamas (duomenys neskelbtini) ir/ar kad tokiu atveju, šiai medžiagai (duomenys neskelbtini), nėra alternatyvių priemonių; taip pat nepateikta jokių patikimų duomenų, jog (duomenys neskelbtini) yra tos pačios medžiagos kaip ir (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, dėl ko gydytoja darė prielaidas, jog ši medžiaga negali sukelti (duomenys neskelbtini), o Tarnyba laikė šią išvadą pagrįsta.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tarnyba atliko pareiškėjai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir nustatė, kad 2014 m. balandžio 22 d. – 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugos Įstaigoje buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Įsakymas buvo priimtas po papildomai atlikto patikrinimo, pasitelkus papildomą konsultantą – medicinos specialistą gydytoją (duomenys neskelbtini) ir klinikinį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir konsultantas (duomenys neskelbtini)), bei uždavusi papildomus klausimus pirmojo patikrinimo metu konsultavusiam gydytojui (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išima Ataskaitoje pateiktus teiginius iš konteksto ir juos neteisingai interpretuoja. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad „<...> ankstesnėje ataskaitoje nurodant specialisto išvadą kartu buvo pažymėta ir tai, jog „<...>(duomenys neskelbtini) perdarymo metu būtų buvę logiška ir tikslinga patikrinti visas planuojamas naudoti medžiagas (duomenys neskelbtini) testais, remtis gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis, o ne pacientės teiginiu ir jos pageidavimu pergaminti (duomenys neskelbtini) iš neva jai jau žinomos medžiagos.<...>“, o tuo metu naujai parengtoje ataskaitoje šis vertinimas tiesiog (tikėtina sąmoningai) nutylėtas ir nepateiktas (tiesiog nurodytas sakinys išimtas iš ataskaitos turinio). <...>“, kadangi ši išvada pateikta ir 2018 m. lapkričio 21 d. Ataskaitoje (6 puslapio priešpaskutinėje pastraipoje).

3.2. Įstaiga ir pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusi gydytoja (duomenys neskelbtini) J. L. į papildomus Tarnybos klausimus paaiškino, kad prieš (duomenys neskelbtini) įvertino pacientės pateiktą informaciją apie ją (duomenys neskelbtini) medžiagas, jos pageidavimą (duomenys neskelbtini) gaminti iš (duomenys neskelbtini), informaciją apie (duomenys neskelbtini) naudojamas medžiagas (net su pavadinimais) ir jai tinkamiausią (duomenys neskelbtini), iš kurios ir buvo pagaminti (duomenys neskelbtini). Pati pacientė buvo kategoriškai įsitikinusi, jog tradiciniai (duomenys neskelbtini) tyrimai ((duomenys neskelbtini)) jos atveju naudos neatneša, tinkamiausiu tyrimo būdu ji nurodė (duomenys neskelbtini) metodą. 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėja pateikė išrašą iš medicininių dokumentų apie jai atliktus (duomenys neskelbtini) mėginius; (duomenys neskelbtini) įrašuose buvo pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

3.3. Tarnyba, priešingai nei nurodo pareiškėja, pasitelkė konsultantą (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3.4. Akivaizdu, kad tyrimas, kuriam galėjo būti siunčiama pacientė, jeigu tam būtų objektyvus poreikis, pagal esamus (duomenys neskelbtini) standartus ir yra būtent tas (duomenys neskelbtini) testas, kuriuo pareiškėja nepasitiki. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą; pareiškėja aktyviai šia teise naudojosi, t. y. tyrimus atliko tokiais būdais, kuriais tikėjo ir pasitikėjo. Pareiškėją gydančiai (duomenys neskelbtini) ji teikė atsakymus, nurodytus formoje Nr. 027/a, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei Privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, kuriose buvo įstaigų rekvizitai ir gydytojų spaudai, todėl gydanti gydytoja neturėjo pagrindo abejoti pateiktais duomenimis.

3.5. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl Įstaiga negalėjo nevykdyti joje nustatytų sąlygų. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3.6. (duomenys neskelbtini).

3.7. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, Tarnyba patikrinimo metu nustatė, jog: (duomenys neskelbtini).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė administracinę bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – pareiškėjos skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Nuo 2014 m. balandžio 22 d. Įstaiga pareiškėjai teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, o (duomenys neskelbtini) gamino ir Įstaigai juos pateikdavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

4.2. (duomenys neskelbtini).

4.3. Priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, Įstaigos gydytoja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gydytoja), susipažinusi su pacientės anketoje užpildyta informacija, kad ji yra (duomenys neskelbtini), pasiūlė pacientei kreiptis pas šios srities specialistą, ką patvirtina 2014 m. balandžio 22 d. įrašas. Tačiau pati pacientė patikino gydytoją, kad (duomenys neskelbtini) tyrimai jos atveju naudos neatneša, ne kartą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tyrimai (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu buvo neveiksmingi, o kaip tinkamiausią tyrimo būdą jos organizmui ji nurodė atliktus tyrimus (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini).

4.4. Pacientės raštuose ne kartą yra minima, kad (duomenys neskelbtini).

4.5. Tarnyba labai išsamiai ir detaliai atliko pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei rėmėsi ne tik savo penkių darbuotojų nuomone, bet net kelių konsultantų medicinos specialistų: (duomenys neskelbtini) išvadomis. Skundžiamas Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, o iš Ataskaitos argumentų ir motyvų yra visiškai akivaizdu, kad Tarnyba laikėsi visų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą, jokių pažeidimų nebuvo padaryta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Tarnybos 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. T4-278-(1.34.) „Dėl pacientei S. Z. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 7 d. skundą ir 2018 m. sausio 12 d. patikslintą skundą. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos netenkino.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos 2018 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo nustatyta, kad Įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir gydymo įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Teismas nustatė, kad UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ ir pacientė S. Z. (toliau – ir pacientė) (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos. Sudarydama šią sutartį, pareiškėja taip pat užpildė paciento sveikatos anketą, (duomenys neskelbtini); Įstaigos gydytoja (duomenys neskelbtini) J. L. parašu patvirtino, kad su anketoje pateikta informacija susipažino. Įstaiga pareiškėjai suteikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, tačiau jai skundžiantis (duomenys neskelbtini), Įstaiga neatlygintinai, savo lėšomis, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė Įstaigai pretenziją, prašydama dar kartą perdaryti (duomenys neskelbtini) arba grąžinti jos sumokėtus (duomenys neskelbtini), todėl tarp pareiškėjos ir Įstaigos, siekiant užkirsti kelią ateityje galbūt kilsiančiam ginčui, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) skundu (po pirminio skundo trūkumų pašalinimo) kreipėsi į Tarnybą dėl 2014–2016 metais Įstaigoje (skunde Įstaiga įvardijama kaip (duomenys neskelbtini)) jai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius pareiškėjos skundų pagrindu atliko jai 2014–2016 metais Įstaigoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir surašė 2018 m. liepos 11 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-396/2017 ataskaitą Nr. D17-172-(1.27) (toliau – 2018 m. liepos 11 d. Ataskaita), kurios pagrindu Tarnybos direktorius 2018 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. T4-172-(1.3.4.) (toliau – 2018 m. liepos 12 d. Įsakymas), kuriuo nustatė, kad Įstaigoje 2014 m. balandžio 22 d.

– 2016 m. gruodžio 6 d. pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Pareiškėja su 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama arba panaikinti minėtą įsakymą, pripažįstant, jog jai asmens sveikatos priežiūros paslaugos Įstaigoje buvo teiktos netinkamai, arba panaikinus skundžiamą įsakymą įpareigoti Tarnybą išsamiai ištirti jos teiktą skundą iš naujo ir priimti motyvuotą sprendimą; prie skundo pareiškėja pridėjo (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktą.

Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjos Komisijai pateiktame skunde nurodytas naujas aplinkybes, 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. T4-206-(1.34.) pripažino netekusiais galios 2018 m. liepos 12 d. Įsakymą, 2018 m. liepos 11 d. Ataskaitą ir atnaujino asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimą dėl pacientės 2017 m. gruodžio 8 d. skundo. Komisija 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 3R-411(AG-341/06-2018 pareiškėjos skundą atmetė, konstatavusi, jog Tarnybai patenkinus pareiškėjos reikalavimus panaikinti 2018 m. liepos 12 d.

Įsakymą, nebeliko ginčo dalyko. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius pareiškėjos skundų pagrindu atliko jai 2014–2016 metais Įstaigoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir surašė 2018 m. lapkričio 21 d. Ataskaitą. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas), 32 punktu, atsižvelgdamas į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą pagal pacientės skundą, parengtą Ataskaitą, 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo nustatė, kad Įstaigoje 2014 m. balandžio 22 d. – 2016 m. gruodžio 6 d. pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Pareiškėja savo skunde iš esmės dėsto savo nesutikimą su Ataskaita, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis.

Pareiškėja ne tik nesutinka su Ataskaitoje padarytomis išvadomis, bet ir nurodo, jog joje nėra pateiktas jokių teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų konkrečių reikalavimų aptarimas ir įvertinimas dėl šių aktų laikymosi.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30, 35 dalimis, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, Aprašo (redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. sausio 24 d.) 4.1, 4.4, 26, 32 punktais.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Tarnybos Įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Ginčo atveju turi būti nustatoma, ar Tarnyba, atlikusi pareiškėjai 2014 m. balandžio 22 d. – 2016 m. gruodžio 6 d. Įstaigoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad atitinkamos paslaugos pareiškėjai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ 8) straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

11. Teismas iš Ataskaitos turinio nustatė, jog joje nuosekliai ir detaliai išanalizuota pareiškėjos medicininių dokumentų visuma, aprašytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjai teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nurodant medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų turinį, Įstaigos gydytojos J. L. ir Įstaigos atstovo paaiškinimuose (raštuose) nurodytos aplinkybės, Tarnybos pasitelktų konsultantų medicinos specialistų teiktos išvados (paaiškinimai) ir jų motyvai. Ataskaitoje nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu, be kita ko, buvo vertinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai (nei vienas iš jų neįvardintas ir nekonkretizuotas) ir Įstaigos direktoriaus patvirtinti vidaus dokumentai: 2013 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. D-7 patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. OV-02 patvirtintas Medicininės dokumentacijos ir informacinės bazės valdymo tvarkos aprašas, Pacientų teisių įgyvendinimo tvarkos aprašas, Rašytinių ir žodinių pacientų skundų ir pageidavimų nagrinėjimo tvarka, (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo protokolai. Nors Ataskaitoje nurodoma, kad patikrinimo metu buvo vertinti tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, tiek Įstaigos direktoriaus patvirtinti vidaus dokumentai, iš Ataskaitos turinio akivaizdu, kad jokia pareiškėjai Įstaigoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų patikra pagal atitinkamą teisinį reguliavimą nebuvo atlikta.

Skundžiamame Įsakyme, kuris priimtas Ataskaitos pagrindu, taip pat nėra jokios nuorodos apie tai, kokiuose konkrečiuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Įstaigos vidaus dokumentuose įtvirtinti atitinkami reikalavimai taikytini ginčo atveju ir kaip jie atitiko pareiškėjai teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas, t. y. jame nėra nurodytas joks teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimas, lėmęs jame padarytą išvadą, jog Įstaigoje 2014 m. balandžio 22 d.

– 2016 m. gruodžio 6 d. pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl Įsakyme (Ataskaitoje) padarytų išvadų, taip pat yra susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažino, jog ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus Įsakymą, pareiškėjos 2017 m. gruodžio 7 d. skundo ir 2018 m. sausio 12 d. patikslinto skundo nagrinėjimas lieka neįforminti Aprašo 32 punkte nustatyta tvarka, Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti minėtus pareiškėjos skundus.

12. Teismas nurodė, kad byloje UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ palaikė Tarnybos poziciją ir atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, todėl, tenkinus pareiškėjos skundą, teismo sprendimas yra priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos netenkino.

III. 13. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo sprendimas buvo priimtas formaliai taikant teisės aktų nuostatas, neįvertinus Įsakymo ir Ataskaitos specifiškumo. Teismas iš esmės konstatavo, jog Įsakymas yra išsamus ir tinkamai motyvuotas, tik nebuvo pagrįstas teisės aktais. Toks teismo aiškinimas negali būti laikomas pagrįstu. Teismas nenustatė jokių kitų Įsakymo trūkumų ar neatitikimų. Vadovaujantis LVAT suformuluota praktika, visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų, su tuo susijusių aplinkybių. Tais atvejais, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismų praktikos suformuluotas principas, jog formalus teisės aktų nenurodymas pats savaime nėra pagrindas individualų teisės aktą pripažinti neteisėtu. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas yra skirtas tam, kad asmenys, kuriems šis teisės aktas sukelia teises ir pareigas, galėtų tinkamai suprasti teisės akto jiems sukeliamas pasekmes ir galėtų imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti galimybe šį aktą apskųsti.

13.2. Neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas vykdomas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu. Tarnybos Įsakymo objektas – tai būtent įstaigos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš to kildinamas ir įsakymo adresatas – įstaiga, nagrinėjamu atveju UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“. Įstaigai nekilo jokių klausimų dėl Įsakymo motyvuotumo ir tinkamo pagrindimo. Akivaizdu, jog ir pačiai pareiškėjai nekilo problemų suprasti Įsakyme bei Ataskaitoje išdėstytas išvadas bei pasinaudoti galimybe apskųsti Įsakymą. Pareiškėja ginčija klinikinę motyvaciją ir kaip Tarnyba ją vertino, o ne teisės aktų nenurodymą. Kontrargumentai į pareiškėjos teiginius dėl konsultanto išvados teiginių interpretacijos buvo pateikti Tarnybos atsiliepime pirmosios instancijos teisme. Teismo sprendimas naikinti Įsakymą remiantis vien tik tuo, jog nebuvo įvardinti ir konkretizuoti teisės aktai, negalėjo būti pagrindu naikinti Įsakymą. Tarnyba, vertindama, ar asmeniui buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pasitelkia atitinkamos specialybės konsultantus, kurie, vadovaudamiesi savo turimomis žiniomis bei sukaupta praktika, įvertina paciento klinikinį atvejį ir pateikia atitinkamas išvadas. Tam tikrais atvejais, kai atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimą reglamentuoja patvirtinti gydymo algoritmai, protokolai ir kiti dokumentai, Tarnyba gydytojų veiksmus vertina ir aprašo vadovaudamasi tais dokumentais. Dažniausiai formalizuojamos neatidėliotinų veiksmų reikalaujančios ūmios paciento būklės (pvz. insultas, infarktas) ir jų diferencinė diagnostika, tačiau nagrinėjamu atveju tokių dokumentų (teisės aktų), taikytinų pareiškėjos klinikiniam atvejui, nebuvo. Todėl ir Tarnyba neturėjo galimybės įvardinti ir konkretizuoti pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus.

13.3. Teisės aktais gydytojams yra nustatyta pareiga nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, tai yra gydytojai turi domėtis jų profesinėje srityje naujausiais mokslo pasiekimais, naujais arba keičiamais gydymo metodais. Tarnyba prižiūri, ar asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi šio reikalavimo. Gydytojai privalo taikyti saugius, pripažintus gydymo metodus. Konsultanto išvada nėra individualus administracinis aktas, o profesinės kompetencijos pagrindu sudarytas dokumentas, kuriame pateikiamos minėta kvalifikacija pagrįstos išvados dėl konkretaus klinikinio atvejo (įskaitant, gydymo taktikos) ekspertinio vertinimo.

Tokiam dokumentui taikomi ne motyvuotumo reikalavimai, nurodyti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, o profesionalumo, kompetentingumo, išvadų aiškumo ir atitikties užduotiems klausimams reikalavimai. Tarnybos pasitelkta konsultantė, (duomenys neskelbtini) įvertino, ar pacientei paslaugas teikusi gydytoja (duomenys neskelbtini) veikė taip, kaip tą numato jos profesinę kompetenciją reglamentuojanti Lietuvos medicinos norma MN 48:2010 „Gydytojas (duomenys neskelbtini). Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. V-463. Konsultantė, įvertinusi pacientės klinikinį atvejį, padarė išvadą, jog pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusi gydytoja (duomenys neskelbtini) elgėsi tinkamai ir pakankamai rūpestingai. Konsultantė taip pat įvertino pareiškėjos ginčijamą aplinkybę, jog gydytoja privalėjo ją siųsti pas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pacientei teiktų paslaugų atitiktis teisės aktams buvo vertinama, tačiau nebuvo dokumentuota Ataskaitoje dėl to, jog tai yra bendro pobūdžio, plačiai suprantamas principas – gydytojas turi veikti atidžiai, rūpestingai ir profesionaliai, jo kompetencijai nepriskirtais atvejais konsultuotis su kitais gydytojais.

Šį principą suprato ir pareiškėja, savo skundo 23 pastraipoje apibūdinusi gydytojų teisės aktuose reglamentuotas pareigas. Vadovaudamasi konsultantės išvada bei tuo, kad nebuvo rasta kitų Įstaigos pažeidimų, Tarnyba neturėjo pagrindo konstatuoti, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo teiktos netinkamai. Vertinant pacientės klinikinį atvejį, nebuvo specializuotų teisės aktų, o tik bendro pobūdžio gydytojo kompetenciją apibrėžiantys teisės aktai, kurie buvo suprantami ir Įstaigai, ir pareiškėjai, todėl šių teisės aktų nepaminėjimas negali būti pagrindu naikinti Įsakymą bei Ataskaitą.

Nelogiška ir neįmanoma reikalauti, jog tuo atveju, kai pažeidimai nėra nustatyti, Tarnyba turėtų nurodyti, kurių teisės aktų buvo laikomasi.

13.4. Tarnybos funkcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės apimtimi yra pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimu teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, aspektu. Kitaip tariant, Tarnybos atliekamo paciento skundo tyrimo tikslas yra de jure (teisiškai) įvertinti pacientui de facto (faktiškai) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Šis konstatavimas pasireiškia faktinių aplinkybių, nustatytų iš paciento medicininės dokumentacijos, įvertinimu teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atitikties atžvilgiu, kuris atsispindi parengtoje Ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo bei nebuvo kitų teisės aktų, kuriais būtų reglamentuotos pacientei teiktos paslaugos, todėl Tarnyba rėmėsi konsultantės pateiktomis išvadomis.

13.5. Darytinos išvados: Ataskaita ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra specifinio (klinikinio) pobūdžio individualus teisės aktas, adresuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai; dėl savo specifiškumo (klinikinio pobūdžio) Įsakymas ir Ataskaita ne visada gali būti pagrįsti konkrečiais teisės aktais – tam tikrais atvejais sprendimas priimamas vadovaujantis atitinkamos specialybės medicinos specialisto-konsultanto išvada. Nagrinėjamu klinikiniu atveju nebuvo konkrečių teisės aktų, kuriais Tarnyba galėjo pagrįsti savo sprendimą; teismas konstatavo, jog Ataskaita buvo nuosekli, detali, konsultantės išvada buvo aiški ir motyvuota; teismų praktikoje suformuluotas principas, jog vien tik formalus teisės aktų nenurodymas savaime nereiškia, jog individualus administracinis teisės aktas turėtų būti naikintinas – būtina įvertinti, ar teisės aktas yra pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Nagrinėjamu atveju įvertinęs, jog Tarnybos Ataskaita buvo nuosekli, detali ir motyvuota, taip pat atsižvelgiant į klinikinį Ataskaitos pobūdį ir aplinkybę, jog pažeidimai nebuvo konstatuoti (tai yra buvo konstatuota atitiktis visiems taikomiems teisės aktams), teismas neturėjo pagrindo naikinti Įsakymo bei Ataskaitos. Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos klinikinį atvejį ir priėmė teisingą bei teisėtą Įsakymą.

14. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo Tarnybos išlaidas, patirtas advokato ir/ ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1. Ataskaita yra aprašomojo pobūdžio, t. y. tiesiog atskirais epizodais aprašant patikrinimo metu tirtų dokumentų ir surinktų kitų duomenų turinį, o iš tokių duomenų išplaukiančios nuoseklios išvados nėra. Teismas sprendime motyvuotai nurodė, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taip pat teismas aiškiai pažymėjo, jog nors Ataskaitoje nurodoma, kad patikrinimo metu buvo vertinti tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, tiek Įstaigos direktoriaus patvirtinti vidaus dokumentai, tačiau iš Ataskaitos turinio akivaizdu, jog jokia pareiškėjai Įstaigoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų patikra pagal atitinkamą teisinį reguliavimą nebuvo atlikta, taip pat Įsakyme nėra jokios nuorodos apie tai, kokiuose konkrečiuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Įstaigos vidaus dokumentuose įtvirtinti atitinkami reikalavimai taikyti ginčo atveju ir kaip jie atitiko pareiškėjai teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

14.2. Atsakovas netinkamai aiškina VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Aiškindamas šio įstatymo straipsnio nuostatas, LVAT yra atkreipęs dėmesį, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis yra skirta užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektų priimami individualūs teisės aktai būtų teisėti ir atitiktų teisinį reguliavimą.

14.3. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisingai nurodė, kad ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas, nes jame nėra pritaikytas aiškumo principas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl Įsakyme (Ataskaitoje) padarytų išvadų, kuris yra susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Vertinant šias aplinkybes, matyti, jog pareiškėja nesuprato tokio Tarnybos įvertinimo, nes jis buvo išdėstytas neaiškiai ir nelogiškai bei todėl nurodė jį kaip nepagrįstą teisės aktų normomis.

14.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog konsultanto išvada nėra individualus administracinis aktas, o profesinės kompetencijos pagrindu sudarytas dokumentas, kuriame pateikiamos minėta kvalifikacija pagrįstos išvados dėl konkretaus klinikinio atvejo (įskaitant, gydymo taktikos) ekspertinio vertinimo. Toje pačioje konsultantės išvadoje nurodoma, kad atlikti netradiciniai medicinos tyrimai nėra patikimi bei informatyvūs, neaprašyti medicininiuose žurnaluose, kas iš esmės paneigia faktą, jog Tarnyba remdamasi konsultantės išvada galėjo padaryti sprendimą, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos saugiai, veiksmingai, vadovaujantis šiuolaikinio medicinos ir mokslo lygiu, geros praktikos patirtimi ir tokiu būdu užtikrinti pareiškėjos kaip pacientės turimus poreikius ir lūkesčius, t. y. kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai. Teismas priimdamas sprendimą teisingai ir pagrįstai nurodė, jog Ataskaitoje nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybės patikrinimo metu, be kita ko, buvo vertinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai (nei vienas iš jų neįvardintas ir nekonkretizuotas) ir Įstaigos direktoriaus patvirtinti vidaus dokumentai, tačiau iš Ataskaitos turinio matyti, kad jokia pareiškėjai Įstaigoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų patikra pagal atitinkamą teisinį reguliavimą nebuvo atlikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. T4-278-(1.34.) „Dėl pacientei S. Z. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

19. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu „Įstaigų teikiamų paslaugų valstybinė kontrolė“, kuris nustato būtent sveikatos priežiūros įstaigų (juridinių asmenų) teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančių subjektų sąrašą ir kompetenciją. Vadovaujantis Neplaninių patikrinimų aprašo (2013 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. T1-136) 27 punktu, neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai Įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga Įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus. Teigiama, kad Akreditavimo tarnybos Įsakymo objektas – tai būtent įstaigos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš to kildinamas ir įsakymo adresatas – įstaiga, nagrinėjamu atveju UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“.

22. Ginčijamas atsakovo 2018 m. lapkričio 21 d. aktas grindžiamas Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 32 punktu bei Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. parengta Patikrinimo Nr. T3-396/2017 ataskaita Nr. D17-251-(1.27).

23. Paciento teisė kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktas nustato, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.

Pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę taikyti šiame straipsnyje nustatytas kontrolės priemones, viena iš jų – įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

Šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai, priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kitų funkcijų, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.

Šių Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybinę priežiūrą (Nuostatų 11.38 punktas), vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas).

24. Pacientų skundų Tarnyboje priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, kurio 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Šio aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad net pacientų skundų nagrinėjimo atveju Tarnybos veikla orientuota į viešojo intereso apsaugą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą ir apsaugą.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, turėdama pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Teismui pateiktame skunde pareiškėja nenurodė ginčijamo administracinio akto įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, to nenustatė ir ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjos civilinių teisių, susijusių su 2014–2016 metais Įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, gynybos klausimas išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4417-837/2016.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nenustatytas pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas ginčijamu atsakovo 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymu, todėl tenkina apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu pareiškėjos skundą atmeta.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą Tarnyboje ir teisme, priteisimo iš pareiškėjos. Išlaidas grindžia apyvartos žiniaraščiu, PVM sąskaitomis-faktūromis, ataskaitomis apie atliktus darbus ir PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, jog už procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas ir atstovavimą, atsiliepimo į pareiškėjo skundą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą Įstaiga patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

28. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priima naują sprendimą, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Kadangi šia nutartimi Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, pripažintina, kad šis sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, dėl to UAB „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

30. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

31. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 0,4. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. IV ketvirtį (už atsiliepimą į skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą apmokėta 2019 m. balandžio mėn.) sudarė 970,3 Eur, darytina išvada kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti išlaidų 435,60 Eur suma už atsiliepimo į skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 2 813,87 Eur (970,3 Eur x 2,5 = 2 425,75) + (970,3 x 0,4 = 388,12). Kitos trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos ir nesusijusios tiesiogiai su byla.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos priteisiama 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos S. Z. skundą atmesti.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio burnos chirurgijos centras“ iš pareiškėjos S. Z. priteisti 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt euro centų) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė